aed25576-ecf8-4db4-9f6a-79bd2f7867bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-3355-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01477-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 42.13; 53.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

A. P. skunde praÅ¡o pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 24 664 500 eurų padarytÄ Å¾alÄ . PaaiÅ¡kina, kad dėl savo gyvenamojo ploto statybos, suderinęs klausimÄ su Vilniaus miesto valdybos Butų ir patalpų skyriumi ir Å«kio subjektu UAB „Dieona“, vadovaudamasis UAB „Dieona“ akcininkų susirinkimo 1992 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, 1992 m. į UAB „Dieona“ kasÄ Ä¯nešė 1 044 000 rublių gyvenamojo ploto statybai (Kasos kvitai Nr. 643729 ir Nr. 017307).

Teigia, kad UAB „Dieona“ pagal akcininkų susirinkimo 1992 m. rugsėjo 23 d. NutarimÄ pareiÅ¡kėjo lėšas, įneÅ¡tas į UAB „Dieona“ kasÄ , pervedė į Vilniaus miesto savivaldybės VÄ® „Kapitalinė statyba“ sÄ skaitas. Tai patvirtina VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992-09-24 raÅ¡tas Nr. 10-04-359-82, iÅ¡duotas Vilniaus miesto valdybos Butų ir patalpų skyriui. Pažymi, jog 1 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo, buto statybos vidutinė normatyvinė kaina, skaičiuojama 1984 metų gyvenamųjų namų statybos sÄ matinėmis kainomis (rubliais) Vilniuje, sudarė 200 rublių.

Mano, kad atsakovė yra įpareigota pareiÅ¡kėjo įmokėtas lėšas (1044000 rub.) į UAB „Dieona“ kasÄ Ä¯skaityti kaip gyventojų įmokÄ už pastatytus gyvenamuosius namus, butus Vilniaus mieste, remdamasi pareiÅ¡kėjo įmokos dydį patvirtinančiais dokumentais (UAB „Dieona“ kasos pajamų kvitais Nr. 643729 ir Nr. 017307) ir priimti potvarkį dėl gyvenamojo namo, buto perdavimo nuosavybės teise pareiÅ¡kėjui, savo lėšomis apmokėjusiam jų statybÄ . Pažymi, kad atsakovė, pastačiusi dalinio dalyvavimo bÅ«du gyvenamuosius namus, butus Vilniaus mieste, kurių statybai naudojo pareiÅ¡kėjo lėšas (1044000 rub.), įmokėtas į UAB „Dieona“ kasÄ , sÄ moningai vilkina perduoti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisę į 5220 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ .

Nurodo, jog turtinę žalÄ jis apskaičiuoja pagal turto rinkos kainÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad jo siekiamo įgyti 5220 kv. m gyvenamojo bÅ«sto kaina yra 18 270 000 eurų. PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės 24 664 500 Eur (18 270 000 Eur turto vertė x valstybės nustatytų 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų (913 500 Eur/metai) netesybos x 27 metai) turtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad valstybės kompensuojamosios metinės palÅ«kanos iÅ¡ delikto yra skaičiuotinos nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. nuo pareiÅ¡kėjo lėšų 1044000 rublių perdavimo Vilniaus miesto valdybai dienos („Kapitalinė statyba“ 1992-09-24 raÅ¡tas Nr. 10-04-359-82).

Dėl to 2021 m. sausio mėn. 1 d. pareiÅ¡kėjui padaryta žala sudarė 24 664 500 eurų. PareiÅ¡kėjas pateiktame atsikirtime į atsiliepimÄ papildomai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimÄ Nr. 913 „Dėl gyvenamųjų namų, butų, kurių statybai buvo naudojamos gyventojų lėšos, pardavimo Å¡iems gyventojams tvarkos“ už miestų (rajonų) valdyboms priskirtÄ pareigÄ yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių veiklos įstatymo 29 straipsnį.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo:

1) taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ;

2) netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ;

3) skirti pareiÅ¡kėjui 300 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad teismuose buvo nagrinėta daug bylų pagal A. P. skundus/ieÅ¡kinius, kuriais buvo siekiama prisiteisti neva patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ institucijų analogiÅ¡kais pagrindais. Å ioje nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas reikalauja 24 664 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri yra įrodinėjama tais pačiais argumentais, dokumentais, faktinėmis aplinkybėmis kaip ir iÅ¡nagrinėtose bylose.

Atsakovės vertinimu, pareiÅ¡kėjo veiksmuose įžvelgiamas piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pastebi, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės praÅ¡o taikyti civilinę atsakomybę. Pažymi, kad anksčiau nagrinėtose bylose teismai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo ginčo patalpų savininkas ar UAB „Dieona“ teisių ir pareigų perėmėjas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009 nutarė patenkinti pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ ir leisti realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintÄ Lietuvos Respublikos Å«kinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimais, iÅ¡ieÅ¡kant pagal pridedamus vykdomuosius raÅ¡tus teismo priteistÄ skolÄ ir delspinigius iÅ¡ likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto.

Vilniaus apygardos teismas 2014-05-23 nutartimi nurodė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į minimÄ turtÄ jau yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-982/2010). Teismas konstatavo, kad juridinis asmuo UAB „Dieona“ yra pasibaigęs, pareiÅ¡kėjas likviduotos UAB „Dieona“ teisių ir pareigų neperėmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 nustatė, kad, „įgyvendinant teisę statyti gyvenamÄ jį plotÄ dalinio dalyvavimo bÅ«du, buvo iÅ¡reikÅ¡ta komercinės firmos „Dieona“, kurios vardu veikė Å¡ios firmos prezidentas A.

P., valia skirti lėšas 72,82 kv. m bendro ploto butui statyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo ieÅ¡kovo A. P. ir kompetentingos valstybės institucijos susitarimas dėl ieÅ¡kovo nurodomo dydžio - 4015 kv. m - gyvenamojo ploto statybos“ bei konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi jo nurodytÄ prievolę perduoti jam 3942 kv. m gyvenamojo ploto. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 1628-656/2014 A. P. apeliacinį skundÄ atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikdamas nepakeistÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 2352-465/2014 nustatyta, jog notariÅ¡kai patvirtinta nuosavybės teisės perleidimo A. P. sutartis su bendrove „Dieona“ nebuvo sudaryta ir per tris mėnesius neįregistruota registre, kaip tai numatė tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis. Teismas konstatavo, jog nepagrįstas A. P. vertinimas, jog Vilniaus miesto valdybos 1992-12-24 potvarkiu Nr. 2626V suteikus butÄ , jis, bÅ«damas akcininku, įgijo nuosavybės teisę į ginčo butÄ .

Be to, Å¡ios nuosavybės teisės ieÅ¡kovas negalėjo įgyti ir likviduojant bendrovę (iÅ¡registruota 2003 m.), nes pastaroji savivaldybei turėjo įsiskolinimÄ , kuris, dėl turto nebuvimo, liko nepadengtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2- 6998-599/2015 konstatuota, kad gautas orderis suteikė A. P. Å¡eimai teisę tik apsigyventi ginčo bute, tačiau nepatvirtino nuosavybės teisės į ginčo butÄ , o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ nuosavybės teisę į ginčo butÄ Ä¯gijo UAB „Dieona“.

Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje byloje taip pat pasisakė, kad lėšų gyvenamiesiems namams ir komunalinės paskirties objektams statyti perdavimo Vilniaus miesto Valdybai protokole užfiksuota, kad UAB „Dieona“ įsipareigojo minėtų objektų statybai pervesti 1 044 000 rublių sumÄ <...> pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį protokolÄ traktavo UAB „Dieona“ su valstybės įmone (statytoju) sudaryta sutartimi“, taigi taip pat pripažino, jog A. P. neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2488-794/2018 taip pat nurodė, kad A. P. argumentai, jog jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini),Vilniuje, nepagrįsti. Pažymėta, kad A. P. neįrodė atsakovės Vilniaus savivaldybės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Dėl žalos atlyginimo atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skaičiavimai neaiÅ¡kÅ«s ir nėra pagrįsti. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad A. P. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl laikytini nepagrįstais teiginiai, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė nei civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, nei praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, nei jos pagrįstumo, todėl nėra pagrindo atsirasti atsakovo turtinei prievolei atlyginti nemotyvuotÄ Å¾alÄ . Atsakovas mano, kad Å¡ioje byloje reiÅ¡kiami reikalavimai jau buvo iÅ¡nagrinėti aukščiau iÅ¡vardintose bylose ir teismai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrindžia ne tik neteisėtų atsakovų veiksmų, bet ir žalos realumo, nors pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui.

Taigi aukščiau nurodytose bylose A. P. reikalaudamas turtinės žalos atlyginimo neįrodė visų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, dėl to nei vienas jo ieÅ¡kinys nebuvo tenkintas. Kadangi yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Å¡i administracinė byla nutrauktina remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p. Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo aukščiau nurodytose bylose ir rėmėsi tais pačiais argumentais, dokumentais, faktinėmis aplinkybėmis kaip ir Å¡ioje byloje, todėl laikytina, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmoji ieÅ¡kovo inicijuota byla buvo 2008 metais, kurioje ieÅ¡kovas skundė Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, reikalavo žalos atlyginimo dėl to paties ginčijamo turto. Taigi, vėliausiai 2008 metais ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie galimai jo pažeistas teises. Å io termino ieÅ¡kovas atnaujinti neprašė, nenurodė priežasčių, dėl kurių senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatyme nustatytÄ terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo pateikti bei nenurodo svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas.

Taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nutyli apie įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje, dėl ko skundas laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir turinčiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kvestionuoja ir ignoruoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, o iÅ¡ esmės tapačių skundų teikimas eikvoja valstybės institucijų darbo laikÄ . Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos patirtos turtinės žalos dėl Vilniaus miesto savivaldybės vilkinimo atlikti nurodomus veiksmus atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis per UAB „Dieona“ kasÄ Vilniaus miesto valdybai yra sumokėjęs 1 044 000,00 rublių, dėl ko įgijo nuosavybės teisę į 5220 kv. m bendrÄ gyvenamÄ plotÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė sÄ moningai vilkina atlikti LR Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 „Dėl gyvenamųjų namų, kurių statybai buvo naudojamos gyventojų lėšos, pardavimo Å¡iems gyventojams tvarkos“ numatytus jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir nepagrįstai neperduoda pareiÅ¡kėjui 1992 m. pastatyto 5220 kv. m gyvenamojo ploto, tokiu bÅ«du nuo 1992 m. pareiÅ¡kėjui padaryta 24 664 500 Eur dydžio turtinė žala.

Dėl administracinės bylos nutraukimo Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad teismuose buvo nagrinėta bylų pagal A. P. skundus/ieÅ¡kinius, kuriais buvo siekiama apginti savo pažeistas teises reiÅ¡kiant reikalavimus tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose. Atsakovas praÅ¡o nutraukti Å¡iÄ administracinę bylÄ ABTÄ® 103 str. 2 punkto pagrindu. Tapačiais skundai pripažįstami, kai yra sutampa trys skundo elementai – Å¡alys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ , sudaro skundo (praÅ¡ymo) pagrindÄ , o pareiÅ¡kėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (praÅ¡ymo) dalykÄ (pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Sprendžiant dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertintina, ar pareiÅ¡kėjas inicijuoja ginÄÄ teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iÅ¡ esmės tapačių teisinių pasekmių. Vertinant, ar ginčai yra analogiÅ¡ki, taip pat yra svarbu atsižvelgti į tai, kokio pobÅ«džio yra ginčai, ar kylantys iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo srities, ar iÅ¡ kitokių teisinių santykių, pvz., privatinių teisinių santykių.

Todėl ginčai, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose ir administraciniuose teismuose, negali bÅ«ti analogiÅ¡ki vien dėl to, kad jų teisinė prigimtis ir pobÅ«dis yra skirtingi. Administraciniai teismai sprendžia vieÅ¡ojo administravimo srities ginčus (ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalis) ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtinos bendrosios kompetencijos ir kitiems teismams (ABTÄ® 18 straipsnio 1 dalis). Vien Å¡iuo požiÅ«riu bylos dėl A. P. reikalavimų atlyginti turtinę žalÄ , nagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose, negalėtų bÅ«ti vertinamos kaip analogiÅ¡kos Å¡iai administracinei bylai.

Iš atsakovo nurodytų duomenų matyti, kad bendrosios kompetencijos teismuose pareiškėjas reiškė reikalavimus savivaldybei ir/ar kitiems atsakovais nurodytiems asmenims remdamasis daiktinės teisės ir/ar prievolių teisės numatytomis gynybos priemonėmis, t. y. šioje byloje ir bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtose bylose nesutampa reikalavimo pagrindas. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų veiksmų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas ir administraciniuose teismuose. Vilniaus apygardos teisme administracinėje byloje Nr. I-96-331/2009 nagrinėtas pareiškėjo skundas VĮ Registrų centrui, dalyvaujant savivaldybei, dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. P-81-662/2015 atmestas. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tas Nr. 10-04-359-89 ir 1992 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 2626V yra pakankami ir teisėti pagrindai UAB „Dieona“ nuosavybės teisėms į butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruoti.

Å i byla nėra tapati nagrinėjamai administracinei bylai, nes nėra tapačios ginčo Å¡alys bei ginčo pagrindas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad teisme 2021 m. yra iÅ¡nagrinėta kita administracinė byla Nr. I2-3520-631/2021 pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo. A. P. skunde nurodytoje byloje faktinį žalos atlyginimo pagrindÄ apibrėžė sekančiai: dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnybos neteisėtų veiksmų 2003 m. sausio 23 d. iÅ¡registruojant juridinį asmenį UAB „Dieona“ iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Dėl to nurodytoje kitoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas, kaip UAB komercinės firmos „Dieona“ vienintelis akcininkas nurodė patyręs 11,52 mln. eurų tiesioginių nuostolių. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė, neturėdama UAB „Dieona“ vienintelio akcininko – pareiÅ¡kėjo –sutikimo ir teismo sprendimo, 2003 m. sausio 23 d. iÅ¡registruodama juridinį asmenį UAB „Dieona“ iÅ¡ juridinių asmenų registro, tyčia sužlugdė UAB „Dieona“ įsteigtų penkių filialų komercinę Å«kinę veiklÄ , ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jai kyla atsakomybė, turi atlyginti pareiÅ¡kėjui padarytus 11,52 mln. eurų nuostolius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmetė. Sprendimas neįsiteisėjęs. Kaip matyti Å¡ioje nagrinėjamoje byloje ir nurodytoje administracinėje byloje taip pat nesutampa skundo pagrindas, kadangi Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o žalos atlyginimo dėl galimo savivaldybės vilkinimo atlikti veiksmus, nustatytus 1992 m. Vyriausybės nutarime Nr. 913. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta teismuose iÅ¡nagrinėtų bylų, kurios bÅ«tų tapačios Å¡iai administracinei bylai, todėl Å¡i administracinė byla negali bÅ«ti nutraukta minėtu pagrindu.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ir ginčo esmės Nustatyta, kad 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009 buvo leista realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintÄ Lietuvos Respublikos Ūkio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimais, iÅ¡ieÅ¡kant pagal vykdomuosius raÅ¡tus teismo priteistÄ skolÄ iÅ¡ likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto. Ši nutartis palikta galioti 2009 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-364/2009). ProcesÄ atnaujinti atsisakyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2352-465/2014 atmetė pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Kitoks sprendimas“ bei trečiajam asmeniui (buto pirkėjui) dėl pripažinimo nuosavybės į trijų kambarių butÄ . Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-365-516/2019 nustatė, kad ieÅ¡kovas pateikė 1992 m. sausio 23 d. Lėšų gyvenamiesiems namams ir komunalinės paskirties objektams statyti perdavimo Vilniaus miesto valdybai protokolÄ , kuriame sulygta, jog UAB ,,Dieona“ įsipareigoja objektų statybai, Å«kinei plėtrai pervesti iÅ¡ viso 1 044 000 rublių. Minėtos lėšos pervedamos į SÄ® „Kapitalinė statyba“ protokole nurodytas dvi sÄ skaitas.

Protokole, be kita ko, nurodyta, kad galutinai atsiskaičius už pastatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka jis bus perduodamas UAB „Dieona“. Protokolas, teismo vertinimu, pagal savo turinį laikytinas UAB „Dieona“ ir savivaldybės įmonės sutartimi dėl gyvenamojo ploto (buto) statybos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kuriais remdamasis teigia, jog pinigus (1 044 000 rublių) bÅ«tent jis perdavė UAB ,,Dieona“, tačiau, teismo įsitikinimu, nesutiktina, kad Å¡ių dokumentų pagrindu ieÅ¡kovas įgijo UAB „Dieona“ teises pagal 1992 m. sausio 23 d. protokolÄ .

Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkiu Nr. 2626V buvo patvirtintas UAB „Dieona“ pateiktas sÄ raÅ¡as ir ieÅ¡kovui 1993 m. sausio 20 d. buvo iÅ¡duotas orderis dėl ginčo buto suteikimo, kuris suteikė ieÅ¡kovo Å¡eimai teisę tik apsigyventi bute, bet nepatvirtino jo nuosavybės teisės į minėtÄ butÄ . Trijų kambarių buto savininku iki 2013 m. rugpjūčio 9 d., t. y. iki užregistruojant nuosavybę varžytynių laimėtojui (pirkėjui), buvo nurodyta UAB „Dieona“, o ne pareiÅ¡kėjas.

Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Dieona“ bÅ«tų perleidusi nuosavybės teises į ginčo butÄ taip, kaip nustatė tuo metu galiojantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnis. Vien tai, kad ieÅ¡kovas buvo likviduotos bendrovės akcininku ar prezidentu nesudaro pagrindo teigti, jog likviduotos bendrovės turtas perėjo ieÅ¡kovo nuosavybėn. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo butÄ visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 21 d.

– 2013 m. birželio 28 d. vykusių varžytynių, teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-142-235/2016, kurioje priimtas sprendimas atmesti ieškovo A. P. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Iš esmės ir kituose vykusiuose teisminiuose ginčuose nustatytos teismų faktinės aplinkybės ir jų vertinimas nesikeitė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo taikyti civilinę atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio pagrindu dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å ioje byloje atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes ir pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žalos atlyginimo atmesti Å¡iuo pagrindu. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog dar 2008 metais pareiÅ¡kėjas skundė tarpe kitų ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus dėl ginčo buto. Todėl vėliausiai 2008 metais pareiÅ¡kėjas turėjo sužinoti apie galimai jo pažeistas teises. Visgi ieÅ¡kinio senaties termino eiga bÅ«tent dėl žalos, pasireiÅ¡kusios ginčo buto (gyvenamojo ploto) vertės praradimu, atlyginimo laikytina, jog prasidėjo 2013 metais, kuomet buvo realizuotas ginčo butas ir pareiÅ¡kėjas inicijavo teismine tvarka civilinę bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl nuosavybės teisių pripažinimo (civilinė byla Nr. 2-2352-465/2014). Šioje administracinėje byloje skundas dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas 2021 m. balandžio 30 d., t. y. akivaizdžiai praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams reikÅ¡ti.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neprašė praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti ir nenurodė priežasčių, dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundas dėl žalos atlyginimo byloje negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Ir nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti skundo/ieÅ¡kinio reikalavimus, nes pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka, tačiau teismas pasisako ir dėl skundo pagrįstumo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda pagrindus tris sÄ lygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sÄ lygas, kadangi bÅ«tinas visų trijų sÄ lygų konstatavimas civilinei vieÅ¡ajai atsakomybei kilti.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjo nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 913 nustato, kad: miestų (rajonų) valdybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, pastačiusios dalinio dalyvavimo bÅ«du gyvenamuosius namus, butus, kurių statybai iki Å¡io nutarimo priėmimo dienos buvo naudojamos įmokėtos į įmonės, įstaigos ar organizacijos kasÄ gyventojų lėšos, turi įskaityti Å¡ias lėšas kaip gyventojų įmokÄ už pastatytus gyvenamuosius namus, butus (1 p.).

Tais atvejais, kai asmens įmokėta į įmonės, įstaigos ar organizacijos kasÄ už gyvenamojo namo, buto statybÄ , suma yra: ne mažesnė už Å¡iam asmeniui atitenkančių gyvenamųjų patalpų pardavimo kainÄ , miesto (rajono) valdyba, remdamasi asmens įmokos dydį patvirtinančiais dokumentais, turi priimti potvarkį dėl gyvenamojo namo, buto perdavimo nuosavybės teise asmeniui, savo lėšomis apmokėjusiam jų statybÄ (2.1 p.); mažesnė už Å¡iam asmeniui atitenkančių gyvenamųjų patalpų pardavimo kainÄ , miesto (rajono) valdyba praneÅ¡a asmeniui trÅ«kstamÄ jo gyvenamųjų patalpų pardavimo kainos dalį ir sudaro su Å¡iuo asmeniu notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį, kurioje nurodoma atsiskaitymo tvarka bei terminai (2.2 p.).

Panaudojant gyventojų lėšas dalinio dalyvavimo bÅ«du pastatytų gyvenamųjų namų, butų pardavimo jiems kaina apskaičiuojama pagal butų privatizavimo normatyvinius aktus (3 p.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti vilkinimu perduoti turtÄ ar sudaryti sutartį dėl ginčo turto (buto) perdavimo ir vengimo priimti potvarkių Å¡iais klausimais, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ginčo butas iki jo pardavimo iÅ¡ varžytynių priklausė likviduotai įmonei.

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėtais teismų sprendimais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo UAB „Dieona“ teisių ir pareigų perėmėjas, todėl negali pretenduoti į UAB „Dieona“ turtÄ . Bendrovės nuosavybės teisė į ginčo butÄ buvo įregistruota 1992-09-21 raÅ¡to Nr.10-04-359-89 bei 1992-12-24 Nr.2626V miesto (rajono) valdybos potvarkio pagrindu, dėl ko UAB „Dieona“ buvo teisėtas ginčo turto savininkas ir vadovaujantis tiek 1964 m., tiek dabar galiojančio CK nuostatomis, turėjo teisę juo disponuoti. Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), įskaitant pareiÅ¡kėjo nurodomÄ vilkinimÄ atlikti veiksmus, Vilniaus miesto savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo jo nurodytu pagrindu atmestinas dviem savarankiÅ¡kais pagrindais: kaip nepagrįstas ir kaip pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Nagrinėjamoje byloje atsakovas, remiantis ABTÄ® 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, praÅ¡o skirti pareiÅ¡kėjui 300 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad vien tai, kad asmuo dažnai kreipiasi į teismus, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ar interesus, kad jo reikalavimai įprastai netenkinami, nėra pagrindas asmeniui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nepakanka vien konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau bÅ«tina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes.

Kaip jau minėta, nėra nustatyta, kad Å¡i administracinė byla bÅ«tų visiÅ¡kai tapati anksčiau nagrinėtoms byloms. Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ skundÄ , teismas negali. Nepaisant to, teismas įžvelgia nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjo procesinį elgesį nutylint skunde įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitose civilinėse ir administracinėse bylose nustatytus faktus, juos pakartotinai savaip interpretuojant ar kvestionuojant.

Ir nors aptarti pareiÅ¡kėjo veiksmai teikiant skundÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nesielgė sÄ Å¾iningai, tačiau to nepakanka konstatuoti piktnaudžiavimÄ administraciniu procesu, kadangi piktnaudžiavimas administraciniu procesu galimas nustačius, jog teismui pateiktas akivaizdžiai nepagrįstas procesinis dokumentas, veikiama objektyviai nesÄ Å¾iningai ir Å¡ie veiksmai ar neveikimas yra nukreipti prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ , operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl atsakovo procesinis praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Atmesti pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ kaip nepagrįstÄ ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Netenkinti atsakovo praÅ¡ymo skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ administraciniu procesu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jovita Einikienė