aed13f9e-032b-4ff4-ad6e-011134e2da9f · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedskundžiamÄ nuosprendį pakeisti / panaikinti dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmÄs, netinkamai iÅ¡sprÄstų civilinių ieÅ¡kinių, teismo iÅ¡vadų neatitinkanÄių baudžiamosios bylos aplinkybių; atnaujinti įrodymų tyrimÄ . 1.1. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. I. C. pripažino kaltu už veikÄ , kurios jis nepadarÄ. Apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti abejonių nekelianÄios iÅ¡vados, kad tik automobilio âHâ vairuotojas I. C. yra atsakingas už kilusį eismo įvykį ir jo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrÄ ir neįvertino visų nuteistÄ jį I.
Legislator headnote
AI generatedaed13f9e-032b-4ff4-ad6e-011134e2da9f · KlaipÄdos apygardos teismas: Tokia papildoma eismo įvykio vietos apžiÅ«ra buvo daroma jau 2015 m. spalio 5 d. 11.15 val., nors dar 2015 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., gaisrininkai nuplovÄ keliÄ . Pro eismo įvykio vietÄ , abiem kelio (duomenys neskelbtini) kryptimis, per daugiau kaip 14 valandų pravažiavo keli Å¡imtai įvairių automobilių, todÄl sudarytame papildomame avarijos vietos plane Nr. 2 pažymÄtos padangų žymÄs yra klaidinanÄios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybÄ. Tokia âapžiÅ«raâ iÅ¡kreipÄ ir pasunkino Å¡io eismo įvykio tyrimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nustatant eismo įvykio kilimo sÄ lygas bei eismo dalyvių (vairuotojų) veiksmus.
Full text
?PraneÅ¡Äja A. SadauskaitÄ Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-380/2018 TeisÄjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55163-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.2.3; 1.2.25.4.2.5; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos SadauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Redai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistajam I.
C., jo gynÄjui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, nukentÄjusiajai N. N., jos atstovui advokatui Vincui PaceviÄiui, nukentÄjusiajam A. D., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. C. gynÄjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. (I. C.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvÄs atÄmimo 10 (deÅ¡imÄiai) metų bausme, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, I. C. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžiÄ skaiÄiuojant po laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo. IÅ¡ I. C. priteista: 100 000 Eur (Å¡imtÄ tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti E. D.; 50 000 Eur (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 4 700 Eur (keturis tÅ«kstanÄius septynis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ N. N.; 50 000 Eur (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti V.
D.; 50 000 Eur (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti A. D.; 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti M. Å .; 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti K. P. IÅ¡ draudimo bendrovÄs â(duomenys neskelbtini)â, AS, Lietuvoje veikianÄios per struktÅ«rinį padalinį â(duomenys neskelbtini)â, AS, Lietuvos filialÄ , priteista 4173,31 Eur (keturi tÅ«kstanÄiai Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt trys eurai 31 ct) turtinei žalai atlyginti N. N.; 195,47 Eur (Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt penki eurai 47 ct) turtinei žalai atlyginti V.
D. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. I. C. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 valandÄ , kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, PlungÄs rajone, I. C. bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio (kraujyje nustatytos 1,68 promilÄs etilo alkoholio), vairuodamas savo automobilį âHâ, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, esant iÅ¡tisinei horizontalaus ženklinimo linijai, skirianÄiai prieÅ¡ingų krypÄių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas), nevažiavo deÅ¡iniau nuo jos, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir ja važiuodamas sudarÄ kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡a atvažiuojanÄiam automobiliui âBâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam R.
D., dÄl to pastarasis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, manevruodamas kairÄn, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su taip pat prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ judÄjimo kryptį į deÅ¡inÄ pakeitusiu automobiliu âHâ. Eismo įvykio metu dÄl patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų žuvo automobilio âBâ vairuotojas R. D., keleivÄs M. D. ir mažametÄ U. D., gimusi 2012 metais, buvo sužalota automobilio âBâ mažametÄ keleivÄ E. D., gimusi 2004 metais, kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sužaloti automobilio âHâ keleiviai:
L. C., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. C., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. Ä., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å iais savo veiksmais I. C. pažeidÄ eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punktÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonÄ asmenims, neturintiems Å¡ios teisÄs, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų.
Vairuodamas transporto priemonÄ, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymÄjime nurodytų sÄ lygų; KET 117 punktÄ , jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonÄs turi važiuoti Å¡iomis juostomis. Užvažiuoti ant brÅ«kÅ¡ninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitÄ eismo juostÄ , kirsti iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik taisyklių 3 priede nurodytais atvejais.
Jeigu yra iÅ¡tisinÄ horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieÅ¡ingų krypÄių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos. PažeidÄ minÄtus reikalavimus, ir tai lÄmÄ Å¡io eismo įvykio kilimÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. C. gynÄjas advokatas Vidmantas MartyÅ¡ius nesutinka su PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, praÅ¡o:
1) skundžiamÄ nuosprendį pakeisti / panaikinti dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmÄs, netinkamai iÅ¡sprÄstų civilinių ieÅ¡kinių, teismo iÅ¡vadų neatitinkanÄių baudžiamosios bylos aplinkybių;
2) atnaujinti įrodymų tyrimÄ . 1.1. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. I. C. pripažino kaltu už veikÄ , kurios jis nepadarÄ. Apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti abejonių nekelianÄios iÅ¡vados, kad tik automobilio âHâ vairuotojas I. C. yra atsakingas už kilusį eismo įvykį ir jo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrÄ ir neįvertino visų nuteistÄ jį I.
C. teisinanÄių įrodymų dÄl 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykio ir jo užfiksavimo aplinkybių bei miÅ¡rios abiejų vairuotojų kaltÄs, nesilaikÄ Ä¯rodymų vertinimui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau â BPK). 1.1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esanÄių įrodymų neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, nepaÅ¡alino byloje esanÄių prieÅ¡taravimų, nuosprendį grindÄ iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taringo, angažuoto ir nepatikimo papildomo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis atlikus papildomÄ eismo įvykio apžiÅ«rÄ ir buvo užfiksuoti transporto priemonių palikti pÄdsakai ir daiktai, taÄiau palikti pÄdsakai nebuvo priskirti konkreÄiam automobiliui.
Tokia papildoma eismo įvykio vietos apžiÅ«ra buvo daroma jau 2015 m. spalio 5 d. 11.15 val., nors dar 2015 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., gaisrininkai nuplovÄ keliÄ . Pro eismo įvykio vietÄ , abiem kelio (duomenys neskelbtini) kryptimis, per daugiau kaip 14 valandų pravažiavo keli Å¡imtai įvairių automobilių, todÄl sudarytame papildomame avarijos vietos plane Nr. 2 pažymÄtos padangų žymÄs yra klaidinanÄios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybÄ. Tokia âapžiÅ«raâ iÅ¡kreipÄ ir pasunkino Å¡io eismo įvykio tyrimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nustatant eismo įvykio kilimo sÄ lygas bei eismo dalyvių (vairuotojų) veiksmus.
Tuo tarpu 2015 m. spalio 4 d. 18.53 val. (iÅ¡ karto po eismo įvykio) apžiÅ«rÄjus įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nų nebuvo rasta jokių padangų pÄdsakų. Bylos duomenys (automobilių âBâ ir âHâ nepalikti padangų pÄdsakai, automobilių greitis, jų suartÄjimo laikas bei automobilio âBâ pavojingas ir nesuprantamas manevras į prieÅ¡ingÄ eismo pusÄ) leidžia paneigti nuteistojo kaltÄ. 1.1.2. Apeliantas teigia, kad automobilio âBâ vairuotojas R. D., vairuodamas šį automobilį, susidariusioje kelio situacijoje veikÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. nekritinÄje kelio situacijoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su nuteistojo I.
C. vairuojamu automobiliu. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grÄsmÄ eismo saugumui, vairuotojas R. D. privalÄjo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti automobilį arba saugiai apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, konkreÄiu atveju â automobiliui âHâ, kurį vairavo nuteistasis I. C. Tai patvirtina ir eksperto V. M. pateiktos iÅ¡vados, kurių esmÄ:
1) susidariusi kelio situacija prieÅ¡ 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykį (3,0â3,3 sekundÄs iki automobilių susidÅ«rimo) nebuvo kritinÄ, nors automobiliai važiavo prieÅ¡prieÅ¡iais, tarp jų buvo 124â154 metrų atstumas;
2) jeigu automobilio âBâ vairuotojas bÅ«tų stabdÄs ir manevravÄs į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, kurio plotis 2,40 metro, o papildomai yra 0,75 metrų asfaltuotas kelkraÅ¡tis, tai 2015 m. spalio 4 d. buvusio eismo įvykio bÅ«tų iÅ¡vengta â ties buvusio automobilių susidÅ«rimo vieta automobilio âBâ greitis bÅ«tų žymiai sumažÄjÄs (galbÅ«t ne iki 40 km/val., bet kiek didesnio greiÄio, nes stabdant šį automobilį kelkraÅ¡tyje jo lÄtÄjimas bÅ«tų mažesnis, nei stabdant ant asfalto), o kelkraÅ¡Äio plotis yra pakankamas, kad juo galÄtų pravažiuoti automobilis âBâ.
Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgÄ ir nepaÅ¡alino byloje esanÄių abejonių, taip pažeidÄ BPK 20 straipsnio nuostatas. 1.1.3. Apeliantas nurodo, kad byloje esanÄioje specialisto iÅ¡vadoje yra nustatyta, kad mirusiojo R. D. kraujyje rasta morfino. Morfinas yra narkotinÄ medžiaga ir neigiamai veikia dÄmesį, motorinÄ koordinacijÄ ir lÄtina reakcijÄ vairuojant automobilius ir valdant mechanizmus. BÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties, apelianto manymu, vairuotojas R. D. praktiÅ¡kai labai vangiai, pavÄluotai ir visiÅ¡kai netinkamai, t. y. nusikalstamai reagavo į kelyje susidariusiÄ kliÅ«tį, kuri buvo susidariusi už 124â154 metrų nuo artÄjanÄių automobilių.
Pats specialistas teikÄs iÅ¡vadÄ netgi nebuvo apklaustas, o prokuroras dÄl morfino radimo mirusiojo kraujyje aplinkybÄ nuslÄpÄ â kaltinamajame akte Å¡io narkotiko radimo fakto nenurodÄ. 1.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipÄ jokio dÄmesio į nuteistojo sveikatos bÅ«klÄ ir pažymi, jog eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas pats nuteistasis I. C. Jam buvo aukÅ¡tai amputuota kairÄ ranka bei sužaloti deÅ¡inÄs rankos dalių nervai. Jis iki Å¡iol gydomas ir stebimas medikų.
DÄl patirtų sužalojimų nuteistajam yra sutrikusi apsitarnavimo funkcija ir psichika. Apelianto teigimu, turi bÅ«ti nustatyta aplinkybÄ, ar nuteistasis I. C. dÄl savo sveikatos bÅ«klÄs gali atlikti teismo nuosprendžiu paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje. 1.3. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendÄ pareikÅ¡tų byloje civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ . 1.3.1. Remiantis byloje esanÄiais duomenimis galima teigti, jog dÄl kilusio eismo įvykio gali bÅ«ti kaltas R.
D. arba abu vairuotojai. Priteistos neturtinÄs žalos iÅ¡ I. C. atlyginimas neatitinka įstatyme numatytų pagrindinių kriterijų â sprendimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priimtas tik žuvusiojo âBâ automobilio vairuotojo R. D. artimiesiems, t. y. pažeidžiant kitų nukentÄjusiųjų teises. 1.3.2. Nuteistasis I. C. Å¡iuo metu yra neįgalus, o priteistas žalos dydis neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų â nuteistojo finansinių galimybių ir teismų praktikos, nes 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykis galÄjo įvykti dÄl vairuotojo R.
D. kaltÄs. Priteistos neturtinÄs žalos dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose ir pagrindinių civilinÄs teisÄs principų, nes pažeidžiant humanizmo principÄ iÅ¡ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini) g., į gatvÄ bÅ«tų iÅ¡varyta nuteistojo invalidÄ mama, o iÅ¡ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini) g., į gatvÄ bÅ«tų iÅ¡varyta buvusi nuteistojo sutuoktinÄ ir nepilnametÄ dukra. 1.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, traktuoja jÄ kaip tendencingÄ , deklaratyviÄ , neproporcingÄ ir antihumaniÅ¡kÄ , t. y. vertina kaip ilgalaikį valstybÄs kerÅ¡tÄ pirmÄ kartÄ taip suklydusiam asmeniui.
3. Atsiliepimu į nuteistojo I. C. gynÄjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliacinį skundÄ civilinÄs atsakovÄs draudimo bendrovÄs â(duomenys neskelbtini)â, AS, atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas su apeliacinio skundo motyvais sutinka iÅ¡ dalies ir praÅ¡o:
1) atnaujinti įrodymų tyrimÄ ;
2) priteisti civilinei atsakovei patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. CivilinÄs atsakovÄs atstovo vertinimu, apeliacinio skundo dalis, kuri yra susijusi su morfino mirusiojo R. D. kraujyje aplinkybe, yra pagrįsta, todÄl turÄtų bÅ«ti iÅ¡tirta atnaujinus įrodymų tyrimÄ , kita apeliacinio skundo dalis â nepagrįsta.
4. Teismo posÄdžio metu nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentÄjusieji ir jų atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
6. ApeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo I. C. gynÄjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus, jame ginÄijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl nuteistojo I. C. kaltÄs padarius baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ , neteisingai paskirtos bausmÄs bei neteisingai priteistos neturtinÄs žalos dydžio, bÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinÄs instancijos teismas ir pasisako.
7. I. C. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, vairuodamas savo automobilį, elgdamasis neatsargiai, nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles susidÅ«rÄ su kita transporto priemone, kuriÄ vairavo R. D. Eismo įvykio metu dÄl patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų žuvo R. D., keleivÄs M. D. ir mažametÄ U. D., buvo sužalota mažametÄ keleivÄ E. D., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužaloti I. C. vairuojamo automobilio keleiviai: L. C. (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), A. C. (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), L. Ä. (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).
8. Pirmosios instancijos teismas I. C. kaltÄ pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nustatÄ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje surinktais ir teismui pateiktais įrodymais: nuteistojo I. C. parodymais tiek, kiek jis pripažino kaltÄ, jog sudarÄ kliÅ«tį ir pažeidÄ Kelių eismo taisykles, kad buvo iÅ¡važiavÄs į kitÄ juostÄ , taÄiau nežinojo, kas lÄmÄ tokį iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inÄ juostÄ , liudytojų S. M., S. B., K. Z., V. V. bei nukentÄjusiųjų L. Ä. ir L. C. parodymais, byloje esanÄia specialisto iÅ¡vada, komisinÄs ekspertizÄs aktu, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais, papildomos eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais bei kitais byloje esanÄiais duomenimis.
9. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. I. C. pripažino kaltu už veikÄ , kurios jis nepadarÄ, taip pat padarÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių pažeidimus.
10. Apeliantas ginÄija papildomos eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nurodydamas, kad jame užfiksuoti duomenys praÄjus daugiau kaip 14 val. po eismo įvykio negali bÅ«ti laikomi patikimais. TaÄiau, teisÄjų kolegija, įvertinusi byloje esanÄius duomenis, negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .
11. Apeliantas teigia, kad 2015 m. spalio 5 d. papildomame eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole yra pažymÄtos padangų žymÄs, kurios yra klaidinanÄios. Eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d. ir iÅ¡ karto apžiÅ«rÄjus eismo įvykio vietÄ nebuvo rasta ir užfiksuota jokių padangų pÄdsakų. TaÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, aplinkybÄ, jog 2015 m. spalio 4 d. iÅ¡ karto apžiÅ«rÄjus eismo įvykio vietÄ nebuvo užfiksuota padangų pÄdsakų, neleidžia teigti, kad tokių padangų žymių nebuvo. Nors padangų žymÄs neužfiksuotos 2015 m. spalio 4 d. apžiÅ«ros protokole, bet užfiksuotos 2015 m. spalio 5 d., tai nesutrukdÄ teismui nustatyti tiesÄ byloje ir priimti savo turiniu teisingÄ sprendimÄ .
12. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 val. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ra pradÄta 19.20 val. ir baigta 20.00 val. (t. 1, b. l. 19). Remiantis liudytojos A. S. parodymais, įvykio vietoje į jÄ atvykÄ pareigÅ«nai iÅ¡buvo iki 22.00 val., t. y. tol, kol gaisrininkai nuplovÄ keliÄ . Kelias buvo plaunamas, nes reikÄjo atidaryti eismÄ (t. 4, b. l. 130). Vadinasi, kelias, kuriuo galÄtų judÄti kitos transporto priemonÄs, buvo atidarytas po 22.00 val.
Papildoma eismo įvykio apžiÅ«ra buvo atlikta 2015 m. spalio 5 d. Papildoma eismo įvykio apžiÅ«ra pradÄta 09.30 val. ir baigta 11.40 val. (t. 1, b. l. 24). Papildomoje eismo įvykio apžiÅ«roje dalyvavo tyrÄja A. S., kurios kompetencija yra sudÄtingesnių eismo įvykių tyrimas dÄl turimo aukÅ¡Äiausio laipsnio ir didelÄs darbo patirties, taip pat eismo įvykio apžiÅ«roje dalyvavo ekspertas V. P. Taigi įvykio vietoje pÄdsakus fiksavo kompetentingi valstybÄs įgalioti asmenys ir byloje nÄra jokių duomenų, kurie leistų abejoti jų kompetencija.
13. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrÄja A. S. parodÄ, kad įvykio vietoje fiksavo visus pÄdsakus, kurių âadekvaÄiaiâ judanÄios važiuojamÄ ja dalimi transporto priemonÄs nepalieka â įbrÄžimai, tepalų pÄdsakai (t. 4, b. l. 129). Ekspertas V. P. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad tyrÄjÄ domino specifiniai, netipiniai pÄdsakai kelyje, susijÄ su eismo įvykiu. Buvo paliktos padangų slydimo žymÄs, kelio dangos raižymų, rasti ir paimti daiktiniai įrodymai (t. 4, b. l. 35).
PÄdsakai, kurie buvo fiksuojami 2015 m. spalio 5 d. 09.30 val., po 2015 m. spalio 4 d. 18.45 val. kilusio eismo įvykio, kai eismas turÄjo bÅ«ti atidarytas po 22.00 val., buvo Å¡viežiai palikti. Liudytoja A. S., atvykusi į eismo įvykį 2015 m. spalio 4 d., pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad gaisrininkai nuplovÄ keliÄ , bet stabdymo žymių tikrai nenuplovÄ (t. 4, b. l. 130), todÄl 2015 m. spalio 5 d. rytÄ tyrÄja ir ekspertas galÄjo užfiksuoti po eismo įvykio likusius pÄdsakus. Tam, kad tyrÄja ir ekspertas netinkamai surinktų ir užfiksuotų eismo įvykio pÄdsakus, kurie susijÄ bÅ«tent su 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykiu ir kurie galiausiai bÅ«tų sutrukdÄ nustatyti su Å¡iuo eismo įvykiu susijusias visas aplinkybes, turÄjo bÅ«ti kitas eismo įvykis bÅ«tent Å¡ioje vietoje, kadangi tyrÄjÄ domino tik tie pÄdsakai, kurių, anot jos, âadekvaÄiaiâ judanÄios važiuojamÄ ja dalimi transporto priemonÄs nepalieka.
Duomenų, kad Å¡ioje vietoje bÅ«tų įvykÄs kitas eismo įvykis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 4 d. po 22.00 val., kai buvo baigta eismo įvykio apžiÅ«ra ir atidarytas eismas, iki 2015 m. spalio 5 d. 09.30 val., kai buvo pradÄta papildoma eismo įvykio vietos apžiÅ«ra, nÄra. TodÄl apelianto argumentas, kad papildomame autoavarijos vietos plane pažymÄtos padangų žymÄs yra klaidinanÄios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybÄ, yra nepagrįstas.
14. Apeliantas teigia, kad papildomos eismo įvykio apžiÅ«ros protokolo duomenys laikytini nepatikimais, nes palikti pÄdsakai nebuvo priskirti konkreÄiam automobiliui, pati apžiÅ«ra iÅ¡kreipÄ ir pasunkino Å¡io eismo įvykio tyrimÄ nustatant eismo įvykio kilimo sÄ lygas bei eismo dalyvių veiksmus. TaÄiau tai, kad palikti pÄdsakai nebuvo protokolu priskirti konkreÄiam automobiliui, nepaneigia juose užfiksuotų duomenų teisingumo, kuriuos patvirtina taip pat ir eismo įvykį matÄ liudytojai. Å ių duomenų pagrindu buvo galima atkurti transporto priemonių judÄjimo trajektorijas iki susidÅ«rimo, tai, kuris iÅ¡ vairuotojų pradÄjo veiksmus, lÄmusius eismo įvykio kilimÄ , ir nustatyti dÄl Å¡io įvykio kaltÄ asmenį. TodÄl apelianto argumentas, kad susidÅ«rusios transporto priemonÄs nepaliko padangų pÄdsakų, o papildomas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas yra nepatikimas, laikomas nepagrįstu.
15. Kartu pažymÄtina, jog apeliantas, ginÄydamas byloje esanÄius įrodymus dÄl nuteistojo I. C. kaltÄs sukÄlus eismo įvykį, remiasi UAB â(duomenys neskelbtini)â 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto iÅ¡vada MV 2017â34, kuri pateikta eksperto V. M. TaÄiau Å¡ios iÅ¡vados rezultatai padaryti taip pat remiantis ir 2015 m. spalio 5 d. papildomos eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kurį apeliantas mÄgina nuginÄyti, nes, anot jo, Å¡iame dokumente užfiksuoti duomenys yra neteisingi.
Tokiu bÅ«du apeliantas savo argumentuose yra nenuoseklus. Viena vertus, jis remiasi eksperto iÅ¡vada, ginÄydamas I. C. kaltÄ, kurioje iÅ¡vados padarytos remiantis jo ginÄijamu apžiÅ«ros protokolu. Kita vertus, apeliantas mÄgina nuginÄyti šį apžiÅ«ros protokolÄ kaip neteisingÄ , nors, kaip jau minÄta, pagrindo teigti, kad Å¡iame protokole užfiksuoti duomenys yra neteisingi, nÄra. Taip pat siekdamas nuginÄyti papildomos eismo įvykio apžiÅ«ros protokolÄ ir remdamasis eksperto iÅ¡vados rezultatais, kurie gauti ir papildomos eismo įvykio apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų pagrindu, apeliantas netiesiogiai kartu patvirtina ginÄijamame protokole užfiksuotų duomenų teisingumÄ .
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgÄ Ä¯ UAB â(duomenys neskelbtini)â 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto iÅ¡vadÄ MV 2017â34, pateiktÄ eksperto V. M., kurios pagrindu galima teigti, kad vairuotojas R. D. veikÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. jis nekritinÄje kelio situacijoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu. TeisÄjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.
17. TeisÄjų kolegija pirmiausia pažymi, kad specialisto, eksperto akto iÅ¡vados yra techninio pobÅ«džio iÅ¡vados dÄl eismo įvykio, o kaltÄ pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄius įrodymus. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas I. C. kaltÄ nustatÄ atsižvelgÄs į visus byloje esanÄius įrodymus, t. y. ne vien tik į komisinÄs ekspertizÄs aktÄ , bet ir kitus byloje esanÄius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino tai, kad komisinÄs ekspertizÄs akto iÅ¡vadas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto iÅ¡vada, kad pagrindinÄ sÄ lyga nagrinÄjamam įvykiui kilti bei susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nagrinÄjamo įvykio kilimu techniniu požiÅ«riu buvo I. C. veiksmai ir Å¡ie įrodymai paneigia tÄ eksperto iÅ¡vadÄ , kuria remiasi apeliantas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas paneigÄ Å¡ios eksperto iÅ¡vados teisingumÄ arba įvertino jÄ lygindamas su kitais byloje esanÄiais įrodymais ne I.
C. naudai, neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ apelianto nurodytÄ eksperto iÅ¡vadÄ . Å iame kontekste galima įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodyta eksperto iÅ¡vada ir atmetÄ jos rezultatus.
18. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad byloje dÄl eismo įvykio yra pateiktos trys iÅ¡vados:
1) Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2016 m. liepos 21 d. Specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-135 (16), jÄ teikÄ specialistas D. J. (t. 1, b. l. 49â56);
2) UAB â(duomenys neskelbtini)â 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto iÅ¡vada MV 2017â34, jÄ teikÄ ekspertas V. M. (t. 4, b. l. 143â165);
3) Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2017 m. spalio 31 d. EkspertizÄs aktas Nr. 11-1122 (17), jÄ teikÄ ekspertai M. M. ir H. V. (t. 5, b. l. 19â27). Å ių iÅ¡vadų turinys yra iÅ¡samiai apraÅ¡ytas skundžiamame teismo nuosprendyje ir apeliacinÄs instancijos teismas jų turinio nebekartoja.
19. Remiantis specialisto D. J. pateikta specialisto iÅ¡vada galima teigti, kad pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui kilti bei susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nagrinÄjamo įvykio kilimu techniniu požiÅ«riu buvo automobilio âHâ vairuotojo I. C. veiksmai â kelio ruože, kuriame prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiria horizontalaus kelio ženklinimo iÅ¡tisinÄ linija, keldamas grÄsmÄ eismo saugumui iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ bei sudarÄ kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡iais savo judÄjimo krypties eismo juosta važiavusiam automobiliui âBâ bei su juo susidÅ«rÄ (t. 1, b. l. 56).
20. Eksperto V. M. pateiktoje eksperto iÅ¡vadoje nÄra nustatyta, kieno iÅ¡ vairuotojų veiksmai buvo pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui kilti, taÄiau nustatyta: 20.1. I. C. veiksmai â įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kuria prieÅ¡prieÅ¡iais artÄjo kitos transporto priemonÄs â techniniu požiÅ«riu buvo susijÄ priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu, nes Å¡iam vairuotojui neįvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusių automobilių vairuotojams nebÅ«tų sudaryta kliÅ«tis, ir, tikÄtina, automobilio âBâ vairuotojas nebÅ«tų manevravÄs, sukdamas į kairÄ (į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ) (t. 4, b. l. 161). 20.2.
Kilus grÄsmei eismo saugumui, automobilio âBâ vairuotojas privalÄjo nedelsdamas imtis atitinkamų saugumo priemonių â mažinti vairuojamos transporto priemonÄs greitį, net visiÅ¡kai jÄ sustabdyti arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. R. D. veiksmai â laiku nestabdÄ vairuojamo automobilio nekeisdamas važiavimo krypties arba sukdamas į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, kai kilo grÄsmÄ eismo saugumui, bet pasuko į prieÅ¡ingos krypties transportui skirtÄ juostÄ â techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turÄjo priežastinį ryšį su buvusiu eismo įvykio kilimu (t. 4, b. l. 159, 162).
21. Taigi, remiantis Å¡ia eksperto iÅ¡vada, galima teigti, kad eismo įvykio kilimo priežastis â ne R. D. veiksmai, bet nuteistojo I. C. Pagal Å¡ios iÅ¡vados rezultatus techniniu požiÅ«riu grÄsmÄ eismo saugumui R. D. atveju kilo ir Å¡i grÄsmÄ kilo ne vÄliau kaip 3,7 sekundÄs iki susidÅ«rimo, kai daugiau ¾ nuteistojo I. C. vairuojamo automobilio priekio ploÄio buvo prieÅ¡prieÅ¡inÄje eismo juostoje (t. 4, b. l. 159). Tai reiÅ¡kia, kad jeigu I. C. nebÅ«tų keitÄs važiavimo krypties, pavojus R.
D. saugumui nebÅ«tų kilÄs ir jis nebÅ«tų atlikÄs jokių manevravimo veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti kliÅ«ties kelyje. TodÄl teigti, jog vairuotojas R. D. veikÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. jis nekritinÄje kelio situacijoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu, negalima, nes grÄsmÄ jo saugumui vis dÄlto kilo. IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados iÅ¡eitų, kad R. D. bÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jeigu bÅ«tų laiku reagavÄs į I.
C. neteisÄtus kelių eismo saugumo taisyklių požiÅ«riu veiksmus, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, R. D. laiku vis dÄlto reagavo į I. C. veiksmus kelyje, nes jis (R. D.), siekdamas iÅ¡vengti pavojingos kliÅ«ties, kuriÄ sudarÄ I. C. automobilis, pasuko į kairÄ, siekdamas apvažiuoti kliÅ«tį, o ne sumažino vairuojamos transporto priemonÄs greitį, visiÅ¡kai jÄ sustabdÄ ar manevravo į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį. T. y. R. D. atliko veiksmÄ Ä¯ kairÄ pusÄ, siekdamas apvažiuoti kliÅ«tį, kai kliÅ«ties apvažiavimas yra eksperto nurodyta viena iÅ¡ galimų vairuotojo veiksmų alternatyvų.
Toks R. D. reagavimo galutinis rezultatas yra tas, kad galiausiai eismo įvykis įvyko, nes I. C. nusprendÄ sugrįžti į savo juostÄ . TodÄl teigti, kad R. D. veiksmai turÄjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, vis dÄlto negalima.
22. Siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp byloje pateiktų iÅ¡vadų, pirmosios instancijos teismas paskyrÄ komisinÄ eismo įvykio ekspertizÄ, kurios rezultatai užfiksuoti anksÄiau paminÄtame ekspertizÄs akte, pateiktame ekspertų M. M. ir H. V. Å iame akte ekspertai nustatÄ, kad teigti, jog buvusioje kelio eismo situacijoje R. D. turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo su I. C. automobiliu, nÄra pagrindo. Techniniu požiÅ«riu pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui kilti â automobilio âHâ vairuotojas I.
C., važiuodamas prieÅ¡ingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusÄje, sudarÄ pavojingÄ kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi artÄjusiam automobilio âBâ vairuotojui R. D. Nusukimas nuo kliÅ«ties į kairÄ, kaip bÅ«das iÅ¡vengti eismo įvykio, techniniu požiÅ«riu yra nepriimtinas, taÄiau negalima teigti, kad buvusioje avarinÄje situacijoje techniniu požiÅ«riu automobilio âBâ vairuotojo R. D. veiksmai turÄjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 5, b. l. 27).
23. TeisÄjų kolegijos vertinimu, vairuotojo R. D. veiksmai buvo nulemti vairuotojo I. C. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Akivaizdu, kad automobilio iÅ¡važiavimas be jokios priežasties į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kuria atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliÅ«tį ir kelia grÄsmÄ eismo saugumui. Toks manevras laikomas itin pavojingu ir sukelia avarinÄ situacijÄ . Å ioje situacijoje R. D. turÄjo priimti sprendimÄ , kaip iÅ¡vengti automobilių susidÅ«rimo, akimirksniu ir jo sprendimas buvo nusukimas nuo kliÅ«ties į kairÄ, t. y. laisvÄ eismo juostÄ , kaip bÅ«das iÅ¡vengti eismo įvykio, į kuriÄ galiausiai grįžo I.
C. vairuojamas automobilis. Tokį vairuotojo R. D. sprendimÄ sÄ lygojo bÅ«tent vairuotojo I. C. veiksmai ir nebuvo aiÅ¡ku, dÄl kokių priežasÄių jis keitÄ važiavimo kryptį. Kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo, I. C. buvo neblaivus. TeisÄjų kolegijos vertinimu, net jeigu vairuotojas R. D. bÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti transporto priemonių susidÅ«rimo, jeigu jis bÅ«tų nenusukÄs nuo kliÅ«ties į kairÄ, siekdamas apvažiuoti Å¡iÄ kliÅ«tį kelyje, o atlikÄs kitus manevravimo veiksmus, kuriuos nurodÄ ekspertas V.
M. eksperto iÅ¡vadoje, R. D. negali bÅ«ti laikomas atsakingu už eismo įvykį, kai jo momentinis (ar akimirkos) sprendimas kelyje buvo sÄ lygotas bÅ«tent I. C. neteisÄtų kelyje veiksmų. R. D. neturÄjo pareigos apskaiÄiuoti ir numatyti I. C. tolimesnių veiksmų ir jo transporto priemonÄs judÄjimo trajektorijos susiejant su savo transporto priemone, kai viskas vyko labai greitai, ir, atitinkamai, numatyti savo vairuojamos transporto priemonÄs vairavimo trajektorijos, lygiai taip pat kaip jis negalÄjo numatyti ir nenumatÄ, kad I.
C. staiga priims sprendimÄ grįžti į savo eismo juostÄ , sukeldamas eismo įvykį. Jeigu R. D. bÅ«tų žinojÄs, kad I. C. staiga priims sprendimÄ sugrįžti į savo eismo juostÄ , jo sprendimas, I. C. sudarius kliÅ«tį kelyje ir sukÄlus pavojų R. D. saugumui, bÅ«tų buvÄs kitoks. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esanÄiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , ekspertizÄs aktÄ ir teisingai nesivadovavo eksperto V. M. iÅ¡vada, atsižvelgÄs į visų byloje esanÄių įrodymų visumÄ .
TodÄl apeliacinio skundo argumentas, kad vairuotojas R. D. veikÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai ir dÄl to susidÅ«rÄ su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu, teisÄjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.
24. Apeliantas teigia, kad R. D. kraujyje rasta morfino, kuri yra narkotinÄ medžiaga, ir bÅ«tent dÄl to vairuotojas R. D. vangiai, pavÄluotai ir visiÅ¡kai netinkamai, t. y. nusikalstamai, reagavo į kelyje susidariusiÄ kliÅ«tį. TaÄiau Å¡io argumento nepatvirtina byloje esantys duomenys.
25. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog kilus eismo įvykiui iÅ¡ karto žuvo M. D. ir U. D. Tuo tarpu R. D. mirÄ (duomenys neskelbtini) ligoninÄs reanimacijos skyriuje. Remiantis ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus specialisto R. P. 2015 m. spalio 6 d. Specialisto iÅ¡vados Nr. M 600/15(03) (t. 1, b. l. 68â70) duomenimis, greitosios medicinos pagalbos specialistų R. D. buvo suleistas sol. Ketanov ir sol. Morfini, 20.00 val. konstatuota R. D. mirtis (esant medikų priežiÅ«rai). Kraujo pavyzdys paimtas tyrimui po R. D. mirties konstatavimo, t. y. atliekant lavono tyrimÄ jau kraujyje esant greitosios medicinos pagalbos specialistų suleisto morfino medžiagos. Taigi morfino atsiradimo priežastis yra greitosios medicinos pagalbos specialistų veiksmais suleista medžiaga siekiant gelbÄti R. D. gyvybÄ po įvykusio eismo įvykio, o ne R. D. veiksmais atsiradusi medžiaga jo kraujyje, dÄl kurios poveikio, kaip teigia apeliantas, R. D. nusikalstamai reagavo į susidariusiÄ kliÅ«tį kelyje.
26. Tad anksÄiau aptartos aplinkybÄs teisÄjų kolegijai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių tinkamai nustatÄ I. C. kaltÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, todÄl tenkinti Å¡ia apimtimi apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nÄra jokio pagrindo.
27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. C. paskirta deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje. Apeliantas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ ginÄija, laikydamas jÄ tendencinga, deklaratyvia, neproporcinga. TaÄiau teisÄjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu ir vertina pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmÄ I. C. kaip teisingÄ , paskirtÄ atsižvelgus į visas bendrÄ sias ir specialiÄ sias bausmių skyrimo taisykles, numatytas baudžiamajame įstatyme.
28. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas, skirdamas apeliaciniame skunde ginÄijamÄ bausmÄ, įvertino tai, kad I. C. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, kad jis anksÄiau neteistas ir neturÄjo galiojanÄių administracinių nuobaudų. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra nustatyta tik vienintelÄ bausmÄs rūšis, o Å¡velnesnÄ negu įstatymo numatyta bausmÄ negalima, nes nÄra tam baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų ir nÄra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nagrinÄjamoje byloje nÄra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nusikalstamÄ veikÄ I. C. padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nes automobilį vairavo apsvaigÄs nuo alkoholio, be jokios atsakomybÄs ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir apsvaigÄs nuo alkoholio, keldamas realiÄ grÄsmÄ kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. DÄl tokių neatsakingų I. C. veiksmų žuvo trys žmonÄs, buvo sužaloti keturi žmonÄs, du iÅ¡ jų â sunkiai, vienas â nesunkiai, vienas â nežymiai.
Nors I. C. veika padaryta dÄl neatsargumo, bet ji yra labai pavojinga. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad I. C. iki nusikaltimo padarymo taip pat Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidinÄjo Kelių eismo taisykles ir iÅ¡vadų jis dÄl to nebuvo padarÄs, nes vÄl vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Tad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgÄ Ä¯ visas BK 54 straipsnio 2 dalies aplinkybes bei kitas specialiÄ sias bausmių skyrimo taisykles ir, teisÄjų kolegijos vertinimu, tinkamai motyvavo iÅ¡vadas dÄl bausmÄs skyrimo.
29. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelÄ bausmÄs rūšis â laisvÄs atÄmimas, kurios maksimumas nustatytas iki deÅ¡imties metų. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tam, kad galÄtų skirti maksimaliÄ bausmÄ už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , nereikia, kad asmuo turÄtų turtingÄ nusikalstamÄ praeitį ar sukeltų dar sunkesnius padarinius, negu nagrinÄjamoje situacijoje sukÄlÄ I. C. NagrinÄjamu atveju I. C. padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles.
Nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, kuris sÄ moningai, niekieno neverÄiamas vartojo alkoholinius gÄrimus ir sÄdo prie vairo, keldamas pavojų ne tik kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui, bet kartu ir savo Å¡eimos nariams, kurie atsitiktinumo dÄka eismo įvykio metu liko gyvi, bet jie taip pat buvo sužaloti. Nuo Å¡io neatsargaus nusikaltimo nukentÄjo 7 žmonÄs, mažametis vaikas neteko visos savo Å¡eimos. Tos aplinkybÄs, kokiomis buvo padarytas I. C. nusikaltimas, net ir tuo atveju, kai paÄiam kaltininkui kilo padarinių, sudaro pagrindÄ teismui paskirti maksimaliÄ BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmÄ.
Tad, teisÄjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ yra teisinga ir mažinti jos nÄra jokio pagrindo, todÄl Å¡i apeliacinio skundo dalis negali bÅ«ti tenkinamas.
30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipÄ jokio dÄmesio į nuteistojo I. C. sveikatos bÅ«klÄ. Nuteistasis I. C. pats po kilusio eismo įvykio buvo sužalotas ir eismo įvykyje patirti sužalojimai ir kilÄ padariniai â sutrikusi apsitarnavimo funkcija bei psichika â kelia abejonių dÄl nuteistojo I. C. galÄjimo atlikti teismo nuosprendžiu paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje. Apelianto vertinimu, Å¡i aplinkybÄ teismo turi bÅ«ti nustatyta.
31. Siekdamas tinkamai įvertinti nuteistojo I. C. galimybes atlikti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje, KlaipÄdos apygardos teismas 2018 m. gegužÄs 21 d. nutartimi nutarÄ skirti teismo medicinos ekspertizÄ, pavesdamas jÄ atlikti ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus ekspertams bei teismo posÄdyje apklausÄ ekspertÄ â teismo psichiatrÄ D. T. 32. 2018 m. birželio 12 d. KomisinÄs ekspertizÄs akte Nr. EKG 1052/2018 (03), parengtame ekspertų D.
V., R. P. P., G. P., nustatyta: po 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų I. C. liko pasekmÄs â kairÄs rankos bigÄ Å¾asto viduriniame treÄdalyje ir deÅ¡inio dilbio tiesiamųjų raumenų paralyžius dÄl stiprinio nervo pažeidimo. DÄl sužalojimo pasekmių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos KlaipÄdos II teritorinis skyrius I. C. nustatÄ 35 proc. darbingumo lygį ir 65 proc. netektÄ darbingumÄ . Kadangi I. C. mobilumas, judÄjimo funkcija nesutrikÄ, specialiųjų nuolatinÄs slaugos ir priežiÅ«ros poreikių nenustatyta, pats save apsitarnauja, todÄl dÄl dabartinÄs sveikatos bÅ«klÄs gali atlikti laisvÄs atÄmimo bausmÄ atviroje kolonijoje (t. 6, b. l. 76â79).
33. Teismo posÄdyje apklaustas ekspertas â teismo psichiatras D. T., kuris taip pat yra ir nuteistojo I. C. gydantis gydytojas, parodÄ, kad nuteistasis I. C. neturi mÄ stymo sutrikimų, kurie galÄtų daryti poveikį žmogaus veiksmams, jų esmÄs suvokimui ir valdymui. I. C. bÅ«sena yra adekvati emocinÄ reakcija į susidariusiÄ situacijÄ , į besitÄsiantį teismo procesÄ (t. 6, b. l. 95â96).
34. Taigi, remiantis komisinÄs ekspertizÄs akto iÅ¡vadomis bei eksperto â teismo psichiatro parodymais, galima teigti, kad nuteistasis I. C. dÄl dabartinÄs sveikatos bÅ«klÄs gali atlikti laisvÄs atÄmimo bausmÄ jÄ atliekant laisvÄs atÄmimo vietoje â atvirojoje kolonijoje. Ir nors apeliantas teigia, kad dÄl patirtų sužalojimų nuteistajam I. C. yra sutrikusi apsitarnavimo funkcija, taÄiau Å¡is sutrikimas nÄra tokio lygio, dÄl kurio asmuo iÅ¡ viso negalÄtų apsitarnauti ir nÄra tokio lygio, dÄl kurio asmuo negalÄtų atlikti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmÄs atvirosios kolonijos laisvÄs atÄmimo vietos sÄ lygomis.
Ir nors apeliantas teigia, kad nuteistajam I. C. yra sutrikusi psichika, taÄiau tas sutrikimas nÄra toks, kuriam esant jis negali suvokti savo veiksmų esmÄs ar jų valdyti. TodÄl apelianto abejonÄs dÄl I. C. sveikatos bÅ«klÄs ir jo galÄjimo atlikti nuosprendžiu paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ teismo yra paÅ¡alintos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrÄ I. C. deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje.
35. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡ nuteistojo I. C. priteista neturtinÄs žalos atlyginimo: E. D. â 100 000 Eur, N. N., V. D. ir A. D. â po 50 000 Eur, M. Å . ir K. P. â po 30 000 Eur. Taigi bendras pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas yra 310 000 Eur.
36. Apeliantas ginÄija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dÄl priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio iÅ¡ nuteistojo I. C. ir teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į teismų formuojamÄ praktikÄ kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, konkreÄios situacijos aplinkybes, nuteistojo bei nukentÄjusiųjų teises ir interesus, tenkina Å¡iÄ apeliacinio skundo dalį iÅ¡ dalies.
37. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, susijusiais su neturtinÄs žalos turinio atskleidimu, todÄl dar kartÄ jų nebekartoja.
38. Vertinant neturtinÄs žalos klausimÄ pažymÄtina, kad kiekvienas asmuo, susijÄs su nukentÄjusiuoju artimais ryÅ¡iais ir patyrÄs neturtinÄs žalos dÄl jo mirties ar sunkaus sveikatos sutrikdymo, gali pretenduoti į tam tikrÄ piniginÄ sumÄ . NeturtinÄs žalos klausimas sprendžiamas dÄl žalos, kuri atsirado dÄl artimo bendravimo, Å¡iltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimu žmogumi netekties, kuriÄ patiria žuvusiojo artimasis, teikiantis ieÅ¡kinį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliuÄių vertybių, tokių kaip gyvybÄ, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Žmogaus sveikata, gyvybÄ yra aukÅ¡Äiausios vertybÄs, todÄl iÅ¡gyvenimai, sukelti dÄl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypaÄ dideli (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).
39. NagrinÄjamoje byloje dÄl nuteistojo I. C. veiksmų žuvo nukentÄjusiosios E. D. tÄvas, mama ir sesuo, o paÄiai E. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat eismo įvykio metu žuvo nukentÄjusiosios N. N. dukra, anÅ«kÄ bei kitai jos anÅ«kei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, žuvo nukentÄjusiųjų V. D. ir A. D. sÅ«nus, anÅ«kÄ, o kitai jų anÅ«kei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, žuvo nukentÄjusiojo M. Å . sesuo ir dukterÄÄia bei nukentÄjusiosios K. P. brolis ir dukterÄÄia. Tad formaliu požiÅ«riu visi nukentÄjusieji yra žuvusiesiems artimi asmenys ir pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas neturtinÄs žalos klausimÄ , turÄjo įvertinti jos dydį esant ieÅ¡kovų daugetui.
40. Teismų praktikoje nukentÄjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dÄl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iÅ¡ viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Skundžiamu teismo nuosprendžiu teismas priteisÄ neturtinÄs žalos dydžio sumÄ , kuri visiems nukentÄjusiesiems kartu paÄmus virÅ¡ija priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. TaÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ios paprastai taikomos teismų praktikoje taisyklÄs suabsoliutinti negalima, nes nagrinÄjamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo atvejis suteikia pagrindo teismui iÅ¡eiti už teismų praktikoje priteistinos neturtinÄs žalos sumos lubų ribos.
Teismų praktikoje yra bylų, kuriose teismai priteisÄ neturtinÄs žalos dydį didesnį negu teismų praktikoje formuojama Å¡ios žalos maksimumo riba. Baudžiamojoje byloje dÄl kelių eismo taisyklių pažeidimo žuvus trims mažameÄiams vaikams kasacinÄs instancijos teismas paliko nepakeistÄ priteistÄ neturtinÄs žalos dydį â 900 000 Lt (260 658,02 Eur) â arba po 150 000 Lt (43 443,00 Eur) kiekvienam nukentÄjusiajam (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009).
KasacinÄs instancijos teismo praktikoje yra pažymÄta, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas dÄl konkreÄios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių konteksto, o ne beveik dvigubai virÅ¡ijantis įprastai priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).
41. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad nusikaltimÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis, kitos aplinkybÄs, susijusios su jo interesų gynimu, nÄra lygiareikÅ¡mÄs nusikaltimo pasekmÄms, todÄl negali turÄti esminÄs įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteisintos neturtinÄs žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, taÄiau visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentÄjusio asmens teisių bei interesų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).
42. IÅ¡ minÄtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais I. C. veiksmais, kuriais buvo ne tik mirtinai sužalotas R. D., keleivÄs M. D. ir mažametÄ U. D., bet kitai mažametei E. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pražudyta visa jos Å¡eima, be to, dÄl nuteistojo nusikalstamų veiksmų kiti trys žmonÄs taip pat buvo sužaloti. PažymÄtina ir tai, kad I. C. vairavo transporto priemonÄ neblaivus, veikÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus.
TeisÄjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. C. turi nekilnojamojo turto, yra iÅ¡situokÄs, turi pilnametÄ dukrÄ , po eismo įvykio I. C. taip pat buvo sužalotas, jam dÄl to paties eismo įvykio patirtų sužalojimų buvo amputuota ranka, jam 2016 m. vasario 3 d. yra nustatytas 35 proc. darbingumas ir Å¡is nustatytas nedarbingumo lygis iÅ¡lieka toks pat iki 2019 m. sausio 29 d., taÄiau nagrinÄjamoje situacijoje svarbu taip pat nepažeisti ir nukentÄjusiųjų teisių ir interesų. TeisÄjų kolegija įvertina tai, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo laikotarpiu visiÅ¡kai neturtinÄ Å¾ala nuteistojo I.
C. negalÄs bÅ«ti atlyginta, taÄiau tai yra I. C. pareiga ir jis turÄs dÄti maksimalias pastangas tam, kad Å¡i prievolÄ, kuri atsirado dÄl jo paties kaltų veiksmų, bÅ«tų įvykdyta, o ne pateisinti save, kad neturi galimybių. Priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas nÄra demotyvacija nuteistajam veikti, bet, prieÅ¡ingai, motyvacija veikti ir kurti, kad savo darbu galÄtų sukurti materialinį gÄrį, kuriuo galÄtų atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dÄl artimo bendravimo, Å¡iltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimais žmonÄmis netekties, kuriÄ patyrÄ nukentÄjusieji.
BÅ«tent atsižvelgdama į padaryto nusikaltimo padarinius, nuteistojo padÄtį, kiekvieno nukentÄjusiojo santykį su žuvusiaisiais ir likusia gyva nukentÄjusiÄ ja bei į teismų praktikÄ sprendžiant neturtinÄs žalos atlygimo klausimÄ , ieÅ¡kodama protingos pusiausvyros tarp nukentÄjusiųjų teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų ir atsižvelgdama į tÄ aplinkybÄ, kad nuteistojo turtinÄ padÄtis gyvybÄs atÄmimo atveju apskritai negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinÄs žalos dydį (nors tas kriterijus vis dÄlto turi bÅ«ti įvertintas), teisÄjų kolegija nutarÄ sumažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį nukentÄjusiesiems.
Neabejotinai nustatyta, kad nukentÄjusieji dÄl savo tÄvų, vaikų, anÅ«kÄs, sesers, brolio netekties patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrÄtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , nagrinÄjamo įvykio aplinkybÄs yra iÅ¡skirtinÄs ir sudaranÄios pagrindÄ iÅ¡eiti už teismų praktikoje nustatomos neturtinÄs žalos dydžio ribų, taÄiau tas nukrypimas, kurį gali įgyvendinti teismas, vis dÄlto negali bÅ«ti toks, kad dvigubai virÅ¡ytų įprastai priteisiamos neturtinÄs žalos atlygimo didžiausiÄ sumÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose.
43. NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ E. D. yra žuvusiųjų dukra, eismo įvykio metu ji buvo mažametÄ. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dÄl kelių eismo taisyklių pažeidimo žuvus vaiko motinai ar tÄvui, priteistas 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo dydis, įvertinus su įvykiu susijusias aplinkybes bei tai, kad nukentÄjusysis buvo mažametis vaikas, yra teisingas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-511/2016). NagrinÄjamu atveju nukentÄjusioji E. D. eismo įvykio metu buvo mažametÄ, ir, kaip pažymÄjo kasacinÄs instancijos teismas, anksÄiau nurodytoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamojoje byloje, mažameÄiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.
Eismo įvykio metu mažametÄ nukentÄjusioji prarado savo motinÄ , kai motinos ir vaiko ryÅ¡ys yra ypaÄ svarbus vaiko raidai. Taip pat eismo įvykio metu žuvo ne vien tik nukentÄjusiosios motina, kurios netektį galÄtų kažkiek užpildyti kitas gimdytojas â tÄvas, taÄiau nagrinÄjamo eismo įvykio metu žuvo ir nukentÄjusios tÄvas kartu su jos jaunesne seserimi. T. y. eismo įvykio metu, kurį sukÄlÄ nuteistasis I. C. dÄl neatsargių savo veiksmų, nukentÄjusioji E. D. prarado visÄ savo Å¡eimÄ .
TodÄl esant Å¡iai situacijai teismas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ siekdamas laikytis teismų praktikoje nustatytų priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo ribų negali. Dar daugiau, pati nukentÄjusioji E. D. buvo eismo įvykio metu su savo Å¡eima ir jai buvo sukeltos tiesioginÄs fizinio pobÅ«džio pasekmÄs, t. y. ji eismo įvykio metu pati buvo sunkiai sužalota (jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas). TeisÄjų kolegijos vertinimu, E. D. netektis ir jai paÄiai padarytas fizinio pobÅ«džio poveikis turÄs neigiamos įtakos ir ateityje.
Å io įvykio poveikį E. D. taip pat nurodÄ nukentÄjusioji K. P., kuri pirmosios instancijos teismo teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad E. D. bÅ«sena yra sudÄtinga, ji yra dažnai iÅ¡siblaÅ¡kiusi, pamirÅ¡ta paliktus daiktus, ieÅ¡ko Å¡ilumos, meilÄs (t. 4, b. l. 20), nukentÄjusioji V. D., kuri teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad mergaitÄ blaÅ¡kosi naktį, Å¡okinÄja, jai prastai su atmintimi, ji gerai visko neprisimena ir per pamokas (t. 4, b. l. 132), nukentÄjusioji N. N., kuri teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad mergaitei negerai su Å¡irdimi, didelis pulsas, jai rekomenduojama psichologo pagalba, negali gerai judÄti kojomis, deÅ¡inÄ ranka nÄra visiÅ¡kai sugijusi, bet prognozÄs geros, buvo sutrenkta galva, o tai atsiliepia atminÄiai ir mokslams (t. 4, b. l. 19).
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog didžiausias fizines ir dvasines kanÄias patyrÄ Å¾uvusiųjų dukra E. D., kuri neteko abiejų tÄvų ir sesers, pati buvo sunkiai sužalota, yra liekamųjų reiÅ¡kinių ir atsižvelgdama į anksÄiau nurodytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistas 100 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas nukentÄjusiajai E. D. yra teisingas, todÄl keisti jo nÄra pagrindo.
44. NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ N. N. yra žuvusiosios M. D. motina, žuvusiosios U. D. ir nukentÄjusiosios E. D. moÄiutÄ, kuriai pirmosios instancijos teismas, kaip jau minÄta, priteisÄ 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.
45. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose tÄvams, netekusiems vaikų, priteisiama įvairiai: 23 169,60 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010), 19 221 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), 15 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-86-699/2017), 12 500 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-788/2018), 4 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018).
46. Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas nukentÄjusiajai virÅ¡ija įprastai priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ . TeisÄjų kolegija, nustatydama priteistinos žalos dydį, nesuabsoliutina teismų praktikos konkreÄioje situacijoje, taÄiau palikti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 50 000 Eur neturtinÄs žalos dydį neturi pagrindo. TeisÄjų kolegija įvertina tai, kad nagrinÄjamoje situacijoje nukentÄjusioji prarado ne tik savo dukrÄ , bet ir anÅ«kÄ, taÄiau, teisÄjų kolegija, pažymi, kad žuvusiai anÅ«kei eismo įvykio metu buvo sukakÄ 3 metai, todÄl nukentÄjusioji prarado artimo bendravimo, Å¡iltų santykių vystymo perspektyvas su savo anÅ«ke ateityje, taÄiau tas Å¡iltų santykių ryÅ¡ys, kuris projektuojamas į ateitį, eismo įvykio metu dar negalÄjo bÅ«ti toks stiprus, kuris galÄjo bÅ«ti susiformavÄs tarp nukentÄjusiosios ir jos žuvusios dukters ar tarp nukentÄjusiosios ir jos kitos anÅ«kÄs, kuri eismo įvykio metu iÅ¡liko gyva.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nukentÄjusioji su žuvusiaisiais kartu negyveno, taÄiau jos santykiai su dukra buvo labai artimi, kiekvienÄ dienÄ bendraudavo, susitikdavo, taip pat nukentÄjusioji žuvus dukrai neliko vieniÅ¡a, kitas jos vaikas gali jai padÄti tiek finansiÅ¡kai, tiek darbuose. Duomenų, kad nukentÄjusioji yra nedarbinga, nÄra, prieÅ¡ingai, iÅ¡ pateiktų dokumentų kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu matyti, kad ji dirba lopÅ¡elioâdarželio auklÄtoja (1 t. b. l. 138- 167).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nukentÄjusiajai N. N. priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo dydis turÄtų bÅ«ti sumažintas. Kartu pažymÄtina, kad nukentÄjusioji N. N. slaugÄ savo anÅ«kÄ, kuri po eismo įvykio buvo sunkiai sužalota. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nukentÄjusiosios dvasiniai iÅ¡gyvenimai slaugant sunkiai sužalotÄ savo anÅ«kÄ, patirtas stresas ir nerimas dÄl jos iÅ¡gyvenimo bei tolesnÄs sveikatos buvo ilgalaikio pobÅ«džio ir tai sudaro pagrindÄ nustatyti priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, nesilaikant teismų praktikoje nustatytų neturtinÄs žalos atlyginimo, priteistino tÄvams, ribų, nes nagrinÄjamu atveju nukentÄjusioji patyrÄ Å¾alÄ ne vien tik dÄl savo dukros ir anÅ«kÄs žūties, bet ir dÄl kitos anÅ«kÄs, kuri pati tiesiogiai nukentÄjo eismo įvykio metu, sveikatos.
TodÄl atsižvelgdama į anksÄiau nurodytas aplinkybÄs teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas turi bÅ«ti mažinamas ir priteisiama 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajai N. N.
47. NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ V. D. yra žuvusiojo motina, taip pat žuvusiosios U. D. ir nukentÄjusiosios E. D. moÄiutÄ, kuriai pirmosios instancijos teismas, kaip jau minÄta, priteisÄ 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ir, kaip nukentÄjusiosios N. N. atveju, virÅ¡ijant įprastai priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu, palikti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo dydį nÄra pagrindo.
48. TeisÄjų kolegija įvertina tai, kad nagrinÄjamoje situacijoje nukentÄjusioji V. D. prarado ne tik savo sÅ«nų, bet ir anÅ«kÄ, o kita jos anÅ«kÄ buvo sunkiai sužalota. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog nukentÄjusioji su žuvusiaisiais kartu negyveno, ji gyveno užsienio valstybÄje ir parvykdavo į LietuvÄ 2â3 kartus per metus, taÄiau jos santykiai su sÅ«numi buvo geri, bendravo 2â3 kartus per savaitÄ, su marÄia bendravo kasdien. TeisÄjų kolegija pažymi, kad žuvusiai nukentÄjusiosios anÅ«kei eismo įvykio metu buvo sukakÄ 3 metai, todÄl nukentÄjusioji prarado artimo bendravimo, Å¡iltų santykių vystymo perspektyvas su savo anÅ«ke ateityje, taÄiau tas Å¡iltų santykių ryÅ¡ys, kuris projektuojamas į ateitį, eismo įvykio metu dar negalÄjo bÅ«ti toks, kuris galÄjo bÅ«ti susiformavÄs tarp nukentÄjusiosios ir jos žuvusio sÅ«naus ar tarp nukentÄjusiosios ir jos kitos anÅ«kÄs, kuri eismo įvykio metu iÅ¡liko gyva.
NagrinÄjamu atveju reikia įvertinti tai, kad pati nukentÄjusioji gyveno užsienio valstybÄje ir bendravo tik su sÅ«numi bei marÄia, o su žuvusia anÅ«ke bei likusia gyva anÅ«ke kurti Å¡iltus santykius ir emocinį ryšį galÄjo tik tuomet, kai ji atvykdavo į LietuvÄ , o tai bÅ«davo 2â3 kartus per metus. Å ios aplinkybÄs leidžia abejoti, ar emocinis ryÅ¡ys tarp nukentÄjusiosios ir žuvusios jos anÅ«kÄs, kuriai buvo sukakÄ 3 metai, kai matydavo jÄ 2â3 kartus per metus, galÄjo bÅ«ti tiek susiformavÄs. NukentÄjusioji, kuri gyveno užsienyje ir neturÄjo galimybÄs daugiau bendrauti su savo sÅ«numi, marÄia ir anÅ«kÄmis.
NukentÄjusioji ir likusi gyva anÅ«kÄ turÄjo galimybÄ Å¡Ä¯ emocinį ryšį susikurti, nes ji įvykio metu buvo daug vyresnÄ, taÄiau ir Å¡is emocinis ryÅ¡ys negalÄjo bÅ«ti stiprus, matant anÅ«kÄ 2â3 kartus per metus ir bendraujant su sÅ«numi ir marÄia. NukentÄjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad ji iÅ¡gyveno begalinį Å¡okÄ , jai reikÄjo skubiai vartoti vaistus, visÄ laikÄ vartojo raminamuosius vaistus, taip pat Å¡irdies darbÄ reguliuojanÄius vaistus. NukentÄjusioji pateikÄ receptÄ ir mokÄjimo kvitus, taÄiau byloje nÄra jokių medicininių įrašų, kurie leistų susieti sveikatos bÅ«klÄ su kilusiu eismo įvykiu, ir tokiu bÅ«du nÄra aiÅ¡ku, dÄl kokių priežasÄių Å¡ie vaistai pirkti.
Taip pat iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nukentÄjusioji žuvus sÅ«nui neliko vieniÅ¡a, nes turi dar dukrÄ . NukentÄjusioji yra darbinga ir dirba užsienyje. Visos Å¡ios aplinkybÄs, teisÄjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ nukentÄjusiajai V. D. priteistinos neturtinÄs žalos dydį sumažinti. Kartu pažymÄtina, kad nukentÄjusioji V. D. taip pat slaugÄ savo anÅ«kÄ, kuri po eismo įvykio buvo sunkiai sužalota. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nukentÄjusiosios dvasiniai iÅ¡gyvenimai slaugant sunkiai sužalotÄ savo anÅ«kÄ, patirtas stresas ir nerimas dÄl jos iÅ¡gyvenimo bei tolesnÄs sveikatos buvo ilgalaikio pobÅ«džio ir tai sudaro pagrindÄ nustatyti priteistinos neturtinÄs žalos dydį, nesilaikant teismų praktikoje nustatytų neturtinÄs žalos atlyginimo ribų.
TodÄl atsižvelgdama į anksÄiau nurodytas aplinkybes teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas turi bÅ«ti mažinamas ir priteisiama 25 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajai V. D.
49. NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. D. yra žuvusiojo tÄvas, taip pat žuvusios U. D. ir nukentÄjusiosios E. D. senelis, kuriam pirmosios instancijos teismas, kaip jau minÄta, priteisÄ 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ir, kaip nukentÄjusiųjų N. N. ir V. D. atveju, virÅ¡ijant įprastai priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu, palikti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 50 000 Eur neturtinÄs žalos dydį taip pat nÄra pagrindo.
50. TeisÄjų kolegija įvertina tai, kad nagrinÄjamoje situacijoje nukentÄjusysis prarado ne tik savo sÅ«nų, bet ir anÅ«kÄ, o kita jo anÅ«kÄ buvo sunkiai sužalota. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog nukentÄjusysis su žuvusiaisiais kartu negyveno, bet gyveno netoliese ir matydavosi su sÅ«numi kas antrÄ dienÄ , sÅ«nus ir jo sutuoktinÄ prisidÄjo prie jo iÅ¡laikymo, bet pagrindinis rÅ«pintojas buvo sÅ«nus. TeisÄjų kolegija pažymi, kad žuvusiai anÅ«kei eismo įvykio metu buvo sukakÄ 3 metai, todÄl nuketinÄjusysis prarado artimo bendravimo, Å¡iltų santykių vystymo perspektyvas su savo anÅ«ke ateityje, nukentÄjusysis kartais prižiÅ«rÄdavo savo žuvusiÄ anÅ«kÄ.
TeisÄjų kolegija įvertina tai, kad nukentÄjusysis 80 procentų nedarbingas, kad, kaip nurodo pats nukentÄjusysis, jis gauna 400 Eur pensijos, bet taip pat įvertina ir tai, kad kartu juo rÅ«pinasi ir jo sutuoktinÄ, kad, kaip nurodÄ nukentÄjusysis, juo rÅ«pinasi ir sesuo. Ta aplinkybÄ, kad nukentÄjusysis gyveno netoli žuvusio sÅ«naus ir tai, kad jie matydavosi dažniau, žuvusiajam rÅ«pinantis (prižiÅ«rint) savo tÄvu (nukentÄjusiuoju), leidžia teigti, kad žuvusiojo ryÅ¡ys su tÄvu eismo įvykio metu buvo stiprus, todÄl neturtinÄs žalos dydis nukentÄjusiajam turÄtų bÅ«ti priteisiamas virÅ¡ijantis teismų praktikoje nustatytas neturtinÄs žalos atlyginimo ribas.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nukentÄjusiajam A. D. priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo dydis turÄtų bÅ«ti sumažintas iki 25 000 Eur.
51. NukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai K. P. ir M. Å . yra žuvusiųjų sesuo ir brolis, kuriems pirmosios instancijos teismas, kaip jau minÄta, priteisÄ po 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.
52. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, yra priteisiama įvairiai: 3 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018), 11 584,80 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010).
53. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ nukentÄjusiajai priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo dydį mažesnį negu žuvusiųjų tÄvams, nes tÄvų patirti iÅ¡gyvenimai netekus vaiko yra didesni negu seserų ar brolių, netekusių savo seserų ar brolių, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas po 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo dydis nukentÄjusiesiems virÅ¡ija įprastai priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ .
54. Byloje esantys duomenys rodo, kad nukentÄjusioji K. P. kartu su broliu žuvusiuoju R. D. kartu negyveno, kasdien nesimatÄ, dažnai bendraudavo telefonu, bet dažniau su savo broliene, taip pat kartu leisdavo Å¡ventes, atostogas, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs nÄra iÅ¡skirtinÄs, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti nukentÄjusiajai 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡einant iÅ¡ teismų formuojamos praktikos Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, kai Å¡is dydis iÅ¡ esmÄs virÅ¡ija tyÄiniuose nusikaltimuose priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija sumažina nukentÄjusiajai pirmosios instancijos teismo priteistÄ 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ iki 5 000 Eur.
55. Vertindama nukentÄjusiajam M. Å . priteistÄ neturtinÄs žalos dydį, teisÄjų kolegija sutinka, kad įvykÄs eismo įvykis, sesers ir dukterÄÄios žūtis turÄs poveikį jo gyvenime, taÄiau nukentÄjusiojo ryÅ¡ys su žuvusiaisiais nebuvo toks, kuris sudarytų pagrindÄ teismui nesilaikyti teismų praktikoje formuojamų neturtinÄs žalos atlyginimo ribų. NukentÄjusysis kartu su seserimi negyveno, keletÄ mÄnesių iki įvykio jį sesuo iÅ¡lydÄjo į užsienį, nuolat su ja bendravo telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonÄmis, bendravo su sesers vyru, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs nÄra iÅ¡skirtinÄs, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti nukentÄjusiajam 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, kai Å¡is dydis iÅ¡ esmÄs virÅ¡ija tyÄiniuose nusikaltimuose teismų priteisiamų neturtinÄs žalos atlyginimų dydžius.
NukentÄjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje yra nurodÄs, kad prarado užsienyje gerai mokamÄ darbÄ , taÄiau nÄra pateikÄs jokių duomenų apie tai, kad šį darbÄ jis turÄjo ir kad bÅ«tent dÄl su įvykiu susijusių aplinkybių jis, kaip nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje, prarado gerai mokamÄ darbÄ . Taip pat nukentÄjusysis teigia, kad dÄl įvykio pablogÄjo jo sveikata, taÄiau byloje nÄra duomenų, kurie leistų susieti nukentÄjusiojo sveikatos sutrikimus, kurie nurodyti byloje esanÄiame medicininių dokumentų įraÅ¡e, su eismo įvykiu.
Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija sumažina nukentÄjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistÄ 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ iki 5 000 Eur.
56. Tad pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ teisÄjų kolegija sumažina pakeisdama skundžiamÄ nuosprendį, kadangi netinkamai iÅ¡sprÄstas civilinio ieÅ¡kinio dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams N. N., V. D., A. D., M. Å . ir K. P. klausimas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
57. BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme nukentÄjusiosios N. N. atstovas advokatas Vincas PaceviÄius praÅ¡Ä atstovavimo iÅ¡laidas â 400 Eur â pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ nuteistojo I. C.
58. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. Å ios nuostatos yra bendros ir bylos procesui apeliacinÄs instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dÄl iÅ¡laidų, turÄtų advokato paslaugoms apmokÄti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinÄjama ir koks yra skundo nagrinÄjimo rezultatas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).
Byla apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄjama pagal nuteistojo I. C. gynÄjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliacinį skundÄ . Taigi apeliacinis procesas yra inicijuotas nuteistojo, ir nukentÄjusiosios procesinis dalyvavimas sÄ lygotas nuteistojo iniciatyvos. BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs N. N. atstovas pateikÄ sÄ skaitÄ už teisinių paslaugų suteikimÄ , praÅ¡ydamas priteisti 400 Eur iÅ¡ nuteistojo I. C. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinÄs instancijos teismas patenkino iÅ¡ dalies dÄl nuteistojo paduotÄ apeliacinį skundÄ ir nukentÄjusiajai sumažino priteistinos neturtinÄs žalos dydį, taip pat į nagrinÄjamos bylos sudÄtingumÄ , į tai, kad nukentÄjusiosios atstovas dalyvavo nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir jam nereikÄjo susipažinti iÅ¡ naujo su byla bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija sumažina praÅ¡omas atstovavimo iÅ¡laidas â 400 Eur â ir pripažįsta atstovavimo iÅ¡laidas 240 Eur proceso iÅ¡laidomis, priteistinomis iÅ¡ nuteistojo I.
C.
59. Byloje esantys duomenys, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai bei apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai teisÄjų kolegijai leidžia prieiti prie iÅ¡vados, jog PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendis keistinas tiek, kiek tai yra susijÄ su priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo klausimo netinkamu iÅ¡sprendimu, todÄl apeliacinis skundas Å¡ia apimtimi yra tenkinamas, kiti apeliacinio skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti ir kita skundžiamo teismo nuosprendžio dalis yra pripažįstama teisÄta ir pagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : pakeisti PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendį: nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei N. N. priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 30 000 Eur; nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. D. priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 25 000 Eur; nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A.
D. priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 25 000 Eur; nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei K. P. priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5 000 Eur; nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. Å . priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5 000 Eur; KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ I. C. nukentÄjusiajai N. N. 240 Eur proceso iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ; TeisÄjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija SadauskaitÄ