Legislator Case Law & Legislation
aed13f9e-032b-4ff4-ad6e-011134e2da9f AI generated

aed13f9e-032b-4ff4-ad6e-011134e2da9f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number aed13f9e-032b-4ff4-ad6e-011134e2da9f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundžiamÄ nuosprendį pakeisti / panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai iÅ¡spręstų civilinių ieÅ¡kinių, teismo iÅ¡vadų neatitinkančių baudžiamosios bylos aplinkybių; atnaujinti įrodymų tyrimÄ . 1.1. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. I. C. pripažino kaltu už veikÄ , kurios jis nepadarė. Apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, kad tik automobilio „H“ vairuotojas I. C. yra atsakingas už kilusį eismo įvykį ir jo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų nuteistÄ jį I.

Legislator headnote

AI generated

aed13f9e-032b-4ff4-ad6e-011134e2da9f · Klaipėdos apygardos teismas: Tokia papildoma eismo įvykio vietos apžiÅ«ra buvo daroma jau 2015 m. spalio 5 d. 11.15 val., nors dar 2015 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., gaisrininkai nuplovė keliÄ . Pro eismo įvykio vietÄ , abiem kelio (duomenys neskelbtini) kryptimis, per daugiau kaip 14 valandų pravažiavo keli Å¡imtai įvairių automobilių, todėl sudarytame papildomame avarijos vietos plane Nr. 2 pažymėtos padangų žymės yra klaidinančios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybę. Tokia „apžiÅ«ra“ iÅ¡kreipė ir pasunkino Å¡io eismo įvykio tyrimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nustatant eismo įvykio kilimo sÄ lygas bei eismo dalyvių (vairuotojų) veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-380/2018 Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55163-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.2.3; 1.2.25.4.2.5; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistajam I.

C., jo gynėjui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, nukentėjusiajai N. N., jos atstovui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajam A. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. (I. C.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo 10 (deÅ¡imčiai) metų bausme, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, I. C. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžiÄ skaičiuojant po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. IÅ¡ I. C. priteista: 100 000 Eur (Å¡imtÄ tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti E. D.; 50 000 Eur (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 4 700 Eur (keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ N. N.; 50 000 Eur (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti V.

D.; 50 000 Eur (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti A. D.; 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti M. Å .; 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti K. P. IÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvoje veikiančios per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos filialÄ , priteista 4173,31 Eur (keturi tÅ«kstančiai Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt trys eurai 31 ct) turtinei žalai atlyginti N. N.; 195,47 Eur (Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt penki eurai 47 ct) turtinei žalai atlyginti V.

D. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. I. C. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 valandÄ , kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Plungės rajone, I. C. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatytos 1,68 promilės etilo alkoholio), vairuodamas savo automobilį „H“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, esant iÅ¡tisinei horizontalaus ženklinimo linijai, skiriančiai prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas), nevažiavo deÅ¡iniau nuo jos, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir ja važiuodamas sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡a atvažiuojančiam automobiliui „B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam R.

D., dėl to pastarasis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, manevruodamas kairėn, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su taip pat prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ judėjimo kryptį į deÅ¡inę pakeitusiu automobiliu „H“. Eismo įvykio metu dėl patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų žuvo automobilio „B“ vairuotojas R. D., keleivės M. D. ir mažametė U. D., gimusi 2012 metais, buvo sužalota automobilio „B“ mažametė keleivė E. D., gimusi 2004 metais, kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sužaloti automobilio „H“ keleiviai:

L. C., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. C., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. Č., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å iais savo veiksmais I. C. pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punktÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų; KET 117 punktÄ , jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti Å¡iomis juostomis. Užvažiuoti ant brÅ«kÅ¡ninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitÄ eismo juostÄ , kirsti iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik taisyklių 3 priede nurodytais atvejais.

Jeigu yra iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos. Pažeidė minėtus reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. C. gynėjas advokatas Vidmantas MartyÅ¡ius nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, praÅ¡o:

1) skundžiamÄ nuosprendį pakeisti / panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai iÅ¡spręstų civilinių ieÅ¡kinių, teismo iÅ¡vadų neatitinkančių baudžiamosios bylos aplinkybių;

2) atnaujinti įrodymų tyrimÄ . 1.1. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. I. C. pripažino kaltu už veikÄ , kurios jis nepadarė. Apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, kad tik automobilio „H“ vairuotojas I. C. yra atsakingas už kilusį eismo įvykį ir jo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų nuteistÄ jį I.

C. teisinančių įrodymų dėl 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykio ir jo užfiksavimo aplinkybių bei miÅ¡rios abiejų vairuotojų kaltės, nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). 1.1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, nuosprendį grindė iÅ¡ esmės prieÅ¡taringo, angažuoto ir nepatikimo papildomo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis atlikus papildomÄ eismo įvykio apžiÅ«rÄ ir buvo užfiksuoti transporto priemonių palikti pėdsakai ir daiktai, tačiau palikti pėdsakai nebuvo priskirti konkrečiam automobiliui.

Tokia papildoma eismo įvykio vietos apžiÅ«ra buvo daroma jau 2015 m. spalio 5 d. 11.15 val., nors dar 2015 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., gaisrininkai nuplovė keliÄ . Pro eismo įvykio vietÄ , abiem kelio (duomenys neskelbtini) kryptimis, per daugiau kaip 14 valandų pravažiavo keli Å¡imtai įvairių automobilių, todėl sudarytame papildomame avarijos vietos plane Nr. 2 pažymėtos padangų žymės yra klaidinančios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybę. Tokia „apžiÅ«ra“ iÅ¡kreipė ir pasunkino Å¡io eismo įvykio tyrimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nustatant eismo įvykio kilimo sÄ lygas bei eismo dalyvių (vairuotojų) veiksmus.

Tuo tarpu 2015 m. spalio 4 d. 18.53 val. (iÅ¡ karto po eismo įvykio) apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nų nebuvo rasta jokių padangų pėdsakų. Bylos duomenys (automobilių „B“ ir „H“ nepalikti padangų pėdsakai, automobilių greitis, jų suartėjimo laikas bei automobilio „B“ pavojingas ir nesuprantamas manevras į prieÅ¡ingÄ eismo pusę) leidžia paneigti nuteistojo kaltę. 1.1.2. Apeliantas teigia, kad automobilio „B“ vairuotojas R. D., vairuodamas šį automobilį, susidariusioje kelio situacijoje veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. nekritinėje kelio situacijoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su nuteistojo I.

C. vairuojamu automobiliu. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas R. D. privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti automobilį arba saugiai apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, konkrečiu atveju – automobiliui „H“, kurį vairavo nuteistasis I. C. Tai patvirtina ir eksperto V. M. pateiktos išvados, kurių esmė:

1) susidariusi kelio situacija prieš 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykį (3,0–3,3 sekundės iki automobilių susidūrimo) nebuvo kritinė, nors automobiliai važiavo priešpriešiais, tarp jų buvo 124–154 metrų atstumas;

2) jeigu automobilio „B“ vairuotojas būtų stabdęs ir manevravęs į dešinį kelkraštį, kurio plotis 2,40 metro, o papildomai yra 0,75 metrų asfaltuotas kelkraštis, tai 2015 m. spalio 4 d. buvusio eismo įvykio būtų išvengta – ties buvusio automobilių susidūrimo vieta automobilio „B“ greitis būtų žymiai sumažėjęs (galbūt ne iki 40 km/val., bet kiek didesnio greičio, nes stabdant šį automobilį kelkraštyje jo lėtėjimas būtų mažesnis, nei stabdant ant asfalto), o kelkraščio plotis yra pakankamas, kad juo galėtų pravažiuoti automobilis „B“.

Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepaÅ¡alino byloje esančių abejonių, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. 1.1.3. Apeliantas nurodo, kad byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje yra nustatyta, kad mirusiojo R. D. kraujyje rasta morfino. Morfinas yra narkotinė medžiaga ir neigiamai veikia dėmesį, motorinę koordinacijÄ ir lėtina reakcijÄ vairuojant automobilius ir valdant mechanizmus. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, apelianto manymu, vairuotojas R. D. praktiÅ¡kai labai vangiai, pavėluotai ir visiÅ¡kai netinkamai, t. y. nusikalstamai reagavo į kelyje susidariusiÄ kliÅ«tį, kuri buvo susidariusi už 124–154 metrų nuo artėjančių automobilių.

Pats specialistas teikęs iÅ¡vadÄ netgi nebuvo apklaustas, o prokuroras dėl morfino radimo mirusiojo kraujyje aplinkybę nuslėpė – kaltinamajame akte Å¡io narkotiko radimo fakto nenurodė. 1.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio į nuteistojo sveikatos bÅ«klę ir pažymi, jog eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas pats nuteistasis I. C. Jam buvo aukÅ¡tai amputuota kairė ranka bei sužaloti deÅ¡inės rankos dalių nervai. Jis iki Å¡iol gydomas ir stebimas medikų.

Dėl patirtų sužalojimų nuteistajam yra sutrikusi apsitarnavimo funkcija ir psichika. Apelianto teigimu, turi bÅ«ti nustatyta aplinkybė, ar nuteistasis I. C. dėl savo sveikatos bÅ«klės gali atlikti teismo nuosprendžiu paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje. 1.3. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė pareikÅ¡tų byloje civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ . 1.3.1. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog dėl kilusio eismo įvykio gali bÅ«ti kaltas R.

D. arba abu vairuotojai. Priteistos neturtinės žalos iš I. C. atlyginimas neatitinka įstatyme numatytų pagrindinių kriterijų – sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtas tik žuvusiojo „B“ automobilio vairuotojo R. D. artimiesiems, t. y. pažeidžiant kitų nukentėjusiųjų teises. 1.3.2. Nuteistasis I. C. šiuo metu yra neįgalus, o priteistas žalos dydis neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų – nuteistojo finansinių galimybių ir teismų praktikos, nes 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykis galėjo įvykti dėl vairuotojo R.

D. kaltės. Priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose ir pagrindinių civilinės teisės principų, nes pažeidžiant humanizmo principÄ iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) g., į gatvę bÅ«tų iÅ¡varyta nuteistojo invalidė mama, o iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) g., į gatvę bÅ«tų iÅ¡varyta buvusi nuteistojo sutuoktinė ir nepilnametė dukra. 1.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, traktuoja jÄ kaip tendencingÄ , deklaratyviÄ , neproporcingÄ ir antihumaniÅ¡kÄ , t. y. vertina kaip ilgalaikį valstybės kerÅ¡tÄ pirmÄ kartÄ taip suklydusiam asmeniui.

3. Atsiliepimu į nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliacinį skundÄ civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, AS, atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas su apeliacinio skundo motyvais sutinka iÅ¡ dalies ir praÅ¡o:

1) atnaujinti įrodymų tyrimÄ ;

2) priteisti civilinei atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Civilinės atsakovės atstovo vertinimu, apeliacinio skundo dalis, kuri yra susijusi su morfino mirusiojo R. D. kraujyje aplinkybe, yra pagrįsta, todėl turėtų bÅ«ti iÅ¡tirta atnaujinus įrodymų tyrimÄ , kita apeliacinio skundo dalis – nepagrįsta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus, jame ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo I. C. kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ , neteisingai paskirtos bausmės bei neteisingai priteistos neturtinės žalos dydžio, bÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. I. C. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas savo automobilį, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles susidÅ«rė su kita transporto priemone, kuriÄ vairavo R. D. Eismo įvykio metu dėl patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų žuvo R. D., keleivės M. D. ir mažametė U. D., buvo sužalota mažametė keleivė E. D., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužaloti I. C. vairuojamo automobilio keleiviai: L. C. (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), A. C. (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), L. Č. (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).

8. Pirmosios instancijos teismas I. C. kaltę pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nustatė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje surinktais ir teismui pateiktais įrodymais: nuteistojo I. C. parodymais tiek, kiek jis pripažino kaltę, jog sudarė kliÅ«tį ir pažeidė Kelių eismo taisykles, kad buvo iÅ¡važiavęs į kitÄ juostÄ , tačiau nežinojo, kas lėmė tokį iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , liudytojų S. M., S. B., K. Z., V. V. bei nukentėjusiųjų L. Č. ir L. C. parodymais, byloje esančia specialisto iÅ¡vada, komisinės ekspertizės aktu, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais, papildomos eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais bei kitais byloje esančiais duomenimis.

9. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. I. C. pripažino kaltu už veikÄ , kurios jis nepadarė, taip pat padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus.

10. Apeliantas ginčija papildomos eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nurodydamas, kad jame užfiksuoti duomenys praėjus daugiau kaip 14 val. po eismo įvykio negali bÅ«ti laikomi patikimais. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .

11. Apeliantas teigia, kad 2015 m. spalio 5 d. papildomame eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole yra pažymėtos padangų žymės, kurios yra klaidinančios. Eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d. ir iÅ¡ karto apžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ nebuvo rasta ir užfiksuota jokių padangų pėdsakų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog 2015 m. spalio 4 d. iÅ¡ karto apžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ nebuvo užfiksuota padangų pėdsakų, neleidžia teigti, kad tokių padangų žymių nebuvo. Nors padangų žymės neužfiksuotos 2015 m. spalio 4 d. apžiÅ«ros protokole, bet užfiksuotos 2015 m. spalio 5 d., tai nesutrukdė teismui nustatyti tiesÄ byloje ir priimti savo turiniu teisingÄ sprendimÄ .

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 val. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ra pradėta 19.20 val. ir baigta 20.00 val. (t. 1, b. l. 19). Remiantis liudytojos A. S. parodymais, įvykio vietoje į jÄ atvykę pareigÅ«nai iÅ¡buvo iki 22.00 val., t. y. tol, kol gaisrininkai nuplovė keliÄ . Kelias buvo plaunamas, nes reikėjo atidaryti eismÄ (t. 4, b. l. 130). Vadinasi, kelias, kuriuo galėtų judėti kitos transporto priemonės, buvo atidarytas po 22.00 val.

Papildoma eismo įvykio apžiūra buvo atlikta 2015 m. spalio 5 d. Papildoma eismo įvykio apžiūra pradėta 09.30 val. ir baigta 11.40 val. (t. 1, b. l. 24). Papildomoje eismo įvykio apžiūroje dalyvavo tyrėja A. S., kurios kompetencija yra sudėtingesnių eismo įvykių tyrimas dėl turimo aukščiausio laipsnio ir didelės darbo patirties, taip pat eismo įvykio apžiūroje dalyvavo ekspertas V. P. Taigi įvykio vietoje pėdsakus fiksavo kompetentingi valstybės įgalioti asmenys ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti jų kompetencija.

13. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja A. S. parodė, kad įvykio vietoje fiksavo visus pėdsakus, kurių „adekvačiai“ judančios važiuojamÄ ja dalimi transporto priemonės nepalieka – įbrėžimai, tepalų pėdsakai (t. 4, b. l. 129). Ekspertas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tyrėjÄ domino specifiniai, netipiniai pėdsakai kelyje, susiję su eismo įvykiu. Buvo paliktos padangų slydimo žymės, kelio dangos raižymų, rasti ir paimti daiktiniai įrodymai (t. 4, b. l. 35).

Pėdsakai, kurie buvo fiksuojami 2015 m. spalio 5 d. 09.30 val., po 2015 m. spalio 4 d. 18.45 val. kilusio eismo įvykio, kai eismas turėjo bÅ«ti atidarytas po 22.00 val., buvo Å¡viežiai palikti. Liudytoja A. S., atvykusi į eismo įvykį 2015 m. spalio 4 d., pirmosios instancijos teisme parodė, kad gaisrininkai nuplovė keliÄ , bet stabdymo žymių tikrai nenuplovė (t. 4, b. l. 130), todėl 2015 m. spalio 5 d. rytÄ tyrėja ir ekspertas galėjo užfiksuoti po eismo įvykio likusius pėdsakus. Tam, kad tyrėja ir ekspertas netinkamai surinktų ir užfiksuotų eismo įvykio pėdsakus, kurie susiję bÅ«tent su 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykiu ir kurie galiausiai bÅ«tų sutrukdę nustatyti su Å¡iuo eismo įvykiu susijusias visas aplinkybes, turėjo bÅ«ti kitas eismo įvykis bÅ«tent Å¡ioje vietoje, kadangi tyrėjÄ domino tik tie pėdsakai, kurių, anot jos, „adekvačiai“ judančios važiuojamÄ ja dalimi transporto priemonės nepalieka.

Duomenų, kad šioje vietoje būtų įvykęs kitas eismo įvykis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 4 d. po 22.00 val., kai buvo baigta eismo įvykio apžiūra ir atidarytas eismas, iki 2015 m. spalio 5 d. 09.30 val., kai buvo pradėta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, nėra. Todėl apelianto argumentas, kad papildomame autoavarijos vietos plane pažymėtos padangų žymės yra klaidinančios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybę, yra nepagrįstas.

14. Apeliantas teigia, kad papildomos eismo įvykio apžiÅ«ros protokolo duomenys laikytini nepatikimais, nes palikti pėdsakai nebuvo priskirti konkrečiam automobiliui, pati apžiÅ«ra iÅ¡kreipė ir pasunkino Å¡io eismo įvykio tyrimÄ nustatant eismo įvykio kilimo sÄ lygas bei eismo dalyvių veiksmus. Tačiau tai, kad palikti pėdsakai nebuvo protokolu priskirti konkrečiam automobiliui, nepaneigia juose užfiksuotų duomenų teisingumo, kuriuos patvirtina taip pat ir eismo įvykį matę liudytojai. Å ių duomenų pagrindu buvo galima atkurti transporto priemonių judėjimo trajektorijas iki susidÅ«rimo, tai, kuris iÅ¡ vairuotojų pradėjo veiksmus, lėmusius eismo įvykio kilimÄ , ir nustatyti dėl Å¡io įvykio kaltÄ asmenį. Todėl apelianto argumentas, kad susidÅ«rusios transporto priemonės nepaliko padangų pėdsakų, o papildomas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas yra nepatikimas, laikomas nepagrįstu.

15. Kartu pažymėtina, jog apeliantas, ginčydamas byloje esančius įrodymus dėl nuteistojo I. C. kaltės sukėlus eismo įvykį, remiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto išvada MV 2017–34, kuri pateikta eksperto V. M. Tačiau šios išvados rezultatai padaryti taip pat remiantis ir 2015 m. spalio 5 d. papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kurį apeliantas mėgina nuginčyti, nes, anot jo, šiame dokumente užfiksuoti duomenys yra neteisingi.

Tokiu bÅ«du apeliantas savo argumentuose yra nenuoseklus. Viena vertus, jis remiasi eksperto iÅ¡vada, ginčydamas I. C. kaltę, kurioje iÅ¡vados padarytos remiantis jo ginčijamu apžiÅ«ros protokolu. Kita vertus, apeliantas mėgina nuginčyti šį apžiÅ«ros protokolÄ kaip neteisingÄ , nors, kaip jau minėta, pagrindo teigti, kad Å¡iame protokole užfiksuoti duomenys yra neteisingi, nėra. Taip pat siekdamas nuginčyti papildomos eismo įvykio apžiÅ«ros protokolÄ ir remdamasis eksperto iÅ¡vados rezultatais, kurie gauti ir papildomos eismo įvykio apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų pagrindu, apeliantas netiesiogiai kartu patvirtina ginčijamame protokole užfiksuotų duomenų teisingumÄ .

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto iÅ¡vadÄ MV 2017–34, pateiktÄ eksperto V. M., kurios pagrindu galima teigti, kad vairuotojas R. D. veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. jis nekritinėje kelio situacijoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu. Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad specialisto, eksperto akto iÅ¡vados yra techninio pobÅ«džio iÅ¡vados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas I. C. kaltę nustatė atsižvelgęs į visus byloje esančius įrodymus, t. y. ne vien tik į komisinės ekspertizės aktÄ , bet ir kitus byloje esančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino tai, kad komisinės ekspertizės akto iÅ¡vadas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto iÅ¡vada, kad pagrindinė sÄ lyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nagrinėjamo įvykio kilimu techniniu požiÅ«riu buvo I. C. veiksmai ir Å¡ie įrodymai paneigia tÄ eksperto iÅ¡vadÄ , kuria remiasi apeliantas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas paneigė Å¡ios eksperto iÅ¡vados teisingumÄ arba įvertino jÄ lygindamas su kitais byloje esančiais įrodymais ne I.

C. naudai, neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytÄ eksperto iÅ¡vadÄ . Å iame kontekste galima įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodyta eksperto iÅ¡vada ir atmetė jos rezultatus.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje dėl eismo įvykio yra pateiktos trys išvados:

1) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. liepos 21 d. Specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-135 (16), jÄ teikė specialistas D. J. (t. 1, b. l. 49–56);

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto iÅ¡vada MV 2017–34, jÄ teikė ekspertas V. M. (t. 4, b. l. 143–165);

3) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 31 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-1122 (17), jÄ teikė ekspertai M. M. ir H. V. (t. 5, b. l. 19–27). Å ių iÅ¡vadų turinys yra iÅ¡samiai apraÅ¡ytas skundžiamame teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas jų turinio nebekartoja.

19. Remiantis specialisto D. J. pateikta specialisto iÅ¡vada galima teigti, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti bei susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nagrinėjamo įvykio kilimu techniniu požiÅ«riu buvo automobilio „H“ vairuotojo I. C. veiksmai – kelio ruože, kuriame prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiria horizontalaus kelio ženklinimo iÅ¡tisinė linija, keldamas grėsmę eismo saugumui iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ bei sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡iais savo judėjimo krypties eismo juosta važiavusiam automobiliui „B“ bei su juo susidÅ«rė (t. 1, b. l. 56).

20. Eksperto V. M. pateiktoje eksperto iÅ¡vadoje nėra nustatyta, kieno iÅ¡ vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti, tačiau nustatyta: 20.1. I. C. veiksmai – įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kuria prieÅ¡prieÅ¡iais artėjo kitos transporto priemonės – techniniu požiÅ«riu buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu, nes Å¡iam vairuotojui neįvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusių automobilių vairuotojams nebÅ«tų sudaryta kliÅ«tis, ir, tikėtina, automobilio „B“ vairuotojas nebÅ«tų manevravęs, sukdamas į kairę (į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ) (t. 4, b. l. 161). 20.2.

Kilus grėsmei eismo saugumui, automobilio „B“ vairuotojas privalėjo nedelsdamas imtis atitinkamų saugumo priemonių – mažinti vairuojamos transporto priemonės greitį, net visiÅ¡kai jÄ sustabdyti arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. R. D. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamo automobilio nekeisdamas važiavimo krypties arba sukdamas į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, kai kilo grėsmė eismo saugumui, bet pasuko į prieÅ¡ingos krypties transportui skirtÄ juostÄ â€“ techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusiu eismo įvykio kilimu (t. 4, b. l. 159, 162).

21. Taigi, remiantis šia eksperto išvada, galima teigti, kad eismo įvykio kilimo priežastis – ne R. D. veiksmai, bet nuteistojo I. C. Pagal šios išvados rezultatus techniniu požiūriu grėsmė eismo saugumui R. D. atveju kilo ir ši grėsmė kilo ne vėliau kaip 3,7 sekundės iki susidūrimo, kai daugiau ¾ nuteistojo I. C. vairuojamo automobilio priekio pločio buvo priešpriešinėje eismo juostoje (t. 4, b. l. 159). Tai reiškia, kad jeigu I. C. nebūtų keitęs važiavimo krypties, pavojus R.

D. saugumui nebÅ«tų kilęs ir jis nebÅ«tų atlikęs jokių manevravimo veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti kliÅ«ties kelyje. Todėl teigti, jog vairuotojas R. D. veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. jis nekritinėje kelio situacijoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu, negalima, nes grėsmė jo saugumui vis dėlto kilo. IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados iÅ¡eitų, kad R. D. bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jeigu bÅ«tų laiku reagavęs į I.

C. neteisėtus kelių eismo saugumo taisyklių požiÅ«riu veiksmus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, R. D. laiku vis dėlto reagavo į I. C. veiksmus kelyje, nes jis (R. D.), siekdamas iÅ¡vengti pavojingos kliÅ«ties, kuriÄ sudarė I. C. automobilis, pasuko į kairę, siekdamas apvažiuoti kliÅ«tį, o ne sumažino vairuojamos transporto priemonės greitį, visiÅ¡kai jÄ sustabdė ar manevravo į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį. T. y. R. D. atliko veiksmÄ Ä¯ kairę pusę, siekdamas apvažiuoti kliÅ«tį, kai kliÅ«ties apvažiavimas yra eksperto nurodyta viena iÅ¡ galimų vairuotojo veiksmų alternatyvų.

Toks R. D. reagavimo galutinis rezultatas yra tas, kad galiausiai eismo įvykis įvyko, nes I. C. nusprendė sugrįžti į savo juostÄ . Todėl teigti, kad R. D. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, vis dėlto negalima.

22. Siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp byloje pateiktų iÅ¡vadų, pirmosios instancijos teismas paskyrė komisinę eismo įvykio ekspertizę, kurios rezultatai užfiksuoti anksčiau paminėtame ekspertizės akte, pateiktame ekspertų M. M. ir H. V. Å iame akte ekspertai nustatė, kad teigti, jog buvusioje kelio eismo situacijoje R. D. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su I. C. automobiliu, nėra pagrindo. Techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti – automobilio „H“ vairuotojas I.

C., važiuodamas prieÅ¡ingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje, sudarė pavojingÄ kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi artėjusiam automobilio „B“ vairuotojui R. D. Nusukimas nuo kliÅ«ties į kairę, kaip bÅ«das iÅ¡vengti eismo įvykio, techniniu požiÅ«riu yra nepriimtinas, tačiau negalima teigti, kad buvusioje avarinėje situacijoje techniniu požiÅ«riu automobilio „B“ vairuotojo R. D. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 5, b. l. 27).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, vairuotojo R. D. veiksmai buvo nulemti vairuotojo I. C. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Akivaizdu, kad automobilio iÅ¡važiavimas be jokios priežasties į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kuria atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliÅ«tį ir kelia grėsmę eismo saugumui. Toks manevras laikomas itin pavojingu ir sukelia avarinę situacijÄ . Å ioje situacijoje R. D. turėjo priimti sprendimÄ , kaip iÅ¡vengti automobilių susidÅ«rimo, akimirksniu ir jo sprendimas buvo nusukimas nuo kliÅ«ties į kairę, t. y. laisvÄ eismo juostÄ , kaip bÅ«das iÅ¡vengti eismo įvykio, į kuriÄ galiausiai grįžo I.

C. vairuojamas automobilis. Tokį vairuotojo R. D. sprendimÄ sÄ lygojo bÅ«tent vairuotojo I. C. veiksmai ir nebuvo aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių jis keitė važiavimo kryptį. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, I. C. buvo neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu vairuotojas R. D. bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti transporto priemonių susidÅ«rimo, jeigu jis bÅ«tų nenusukęs nuo kliÅ«ties į kairę, siekdamas apvažiuoti Å¡iÄ kliÅ«tį kelyje, o atlikęs kitus manevravimo veiksmus, kuriuos nurodė ekspertas V.

M. eksperto iÅ¡vadoje, R. D. negali bÅ«ti laikomas atsakingu už eismo įvykį, kai jo momentinis (ar akimirkos) sprendimas kelyje buvo sÄ lygotas bÅ«tent I. C. neteisėtų kelyje veiksmų. R. D. neturėjo pareigos apskaičiuoti ir numatyti I. C. tolimesnių veiksmų ir jo transporto priemonės judėjimo trajektorijos susiejant su savo transporto priemone, kai viskas vyko labai greitai, ir, atitinkamai, numatyti savo vairuojamos transporto priemonės vairavimo trajektorijos, lygiai taip pat kaip jis negalėjo numatyti ir nenumatė, kad I.

C. staiga priims sprendimÄ grįžti į savo eismo juostÄ , sukeldamas eismo įvykį. Jeigu R. D. bÅ«tų žinojęs, kad I. C. staiga priims sprendimÄ sugrįžti į savo eismo juostÄ , jo sprendimas, I. C. sudarius kliÅ«tį kelyje ir sukėlus pavojų R. D. saugumui, bÅ«tų buvęs kitoks. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , ekspertizės aktÄ ir teisingai nesivadovavo eksperto V. M. iÅ¡vada, atsižvelgęs į visų byloje esančių įrodymų visumÄ .

Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad vairuotojas R. D. veikė nusikalstamai nerūpestingai ir dėl to susidūrė su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu, teisėjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Apeliantas teigia, kad R. D. kraujyje rasta morfino, kuri yra narkotinė medžiaga, ir bÅ«tent dėl to vairuotojas R. D. vangiai, pavėluotai ir visiÅ¡kai netinkamai, t. y. nusikalstamai, reagavo į kelyje susidariusiÄ kliÅ«tį. Tačiau Å¡io argumento nepatvirtina byloje esantys duomenys.

25. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog kilus eismo įvykiui iÅ¡ karto žuvo M. D. ir U. D. Tuo tarpu R. D. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos skyriuje. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto R. P. 2015 m. spalio 6 d. Specialisto iÅ¡vados Nr. M 600/15(03) (t. 1, b. l. 68–70) duomenimis, greitosios medicinos pagalbos specialistų R. D. buvo suleistas sol. Ketanov ir sol. Morfini, 20.00 val. konstatuota R. D. mirtis (esant medikų priežiÅ«rai). Kraujo pavyzdys paimtas tyrimui po R. D. mirties konstatavimo, t. y. atliekant lavono tyrimÄ jau kraujyje esant greitosios medicinos pagalbos specialistų suleisto morfino medžiagos. Taigi morfino atsiradimo priežastis yra greitosios medicinos pagalbos specialistų veiksmais suleista medžiaga siekiant gelbėti R. D. gyvybę po įvykusio eismo įvykio, o ne R. D. veiksmais atsiradusi medžiaga jo kraujyje, dėl kurios poveikio, kaip teigia apeliantas, R. D. nusikalstamai reagavo į susidariusiÄ kliÅ«tį kelyje.

26. Tad anksčiau aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių tinkamai nustatė I. C. kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, todėl tenkinti Å¡ia apimtimi apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. C. paskirta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje. Apeliantas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ginčija, laikydamas jÄ tendencinga, deklaratyvia, neproporcinga. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu ir vertina pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę I. C. kaip teisingÄ , paskirtÄ atsižvelgus į visas bendrÄ sias ir specialiÄ sias bausmių skyrimo taisykles, numatytas baudžiamajame įstatyme.

28. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas, skirdamas apeliaciniame skunde ginčijamÄ bausmę, įvertino tai, kad I. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis anksčiau neteistas ir neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra nustatyta tik vienintelė bausmės rūšis, o Å¡velnesnė negu įstatymo numatyta bausmė negalima, nes nėra tam baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų ir nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ I. C. padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nes automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas realiÄ grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl tokių neatsakingų I. C. veiksmų žuvo trys žmonės, buvo sužaloti keturi žmonės, du iÅ¡ jų – sunkiai, vienas – nesunkiai, vienas – nežymiai.

Nors I. C. veika padaryta dėl neatsargumo, bet ji yra labai pavojinga. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad I. C. iki nusikaltimo padarymo taip pat Å¡iurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles ir iÅ¡vadų jis dėl to nebuvo padaręs, nes vėl vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Tad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalies aplinkybes bei kitas specialiÄ sias bausmių skyrimo taisykles ir, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai motyvavo iÅ¡vadas dėl bausmės skyrimo.

29. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios maksimumas nustatytas iki deÅ¡imties metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad galėtų skirti maksimaliÄ bausmę už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , nereikia, kad asmuo turėtų turtingÄ nusikalstamÄ praeitį ar sukeltų dar sunkesnius padarinius, negu nagrinėjamoje situacijoje sukėlė I. C. Nagrinėjamu atveju I. C. padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas Å¡iurkščiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles.

Nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, kuris sÄ moningai, niekieno neverčiamas vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo prie vairo, keldamas pavojų ne tik kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui, bet kartu ir savo Å¡eimos nariams, kurie atsitiktinumo dėka eismo įvykio metu liko gyvi, bet jie taip pat buvo sužaloti. Nuo Å¡io neatsargaus nusikaltimo nukentėjo 7 žmonės, mažametis vaikas neteko visos savo Å¡eimos. Tos aplinkybės, kokiomis buvo padarytas I. C. nusikaltimas, net ir tuo atveju, kai pačiam kaltininkui kilo padarinių, sudaro pagrindÄ teismui paskirti maksimaliÄ BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmę.

Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir mažinti jos nėra jokio pagrindo, todėl ši apeliacinio skundo dalis negali būti tenkinamas.

30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio į nuteistojo I. C. sveikatos bÅ«klę. Nuteistasis I. C. pats po kilusio eismo įvykio buvo sužalotas ir eismo įvykyje patirti sužalojimai ir kilę padariniai – sutrikusi apsitarnavimo funkcija bei psichika – kelia abejonių dėl nuteistojo I. C. galėjimo atlikti teismo nuosprendžiu paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje. Apelianto vertinimu, Å¡i aplinkybė teismo turi bÅ«ti nustatyta.

31. Siekdamas tinkamai įvertinti nuteistojo I. C. galimybes atlikti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė skirti teismo medicinos ekspertizę, pavesdamas jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertams bei teismo posėdyje apklausė ekspertÄ â€“ teismo psichiatrÄ D. T. 32. 2018 m. birželio 12 d. Komisinės ekspertizės akte Nr. EKG 1052/2018 (03), parengtame ekspertų D.

V., R. P. P., G. P., nustatyta: po 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų I. C. liko pasekmės – kairės rankos bigė žasto viduriniame trečdalyje ir deÅ¡inio dilbio tiesiamųjų raumenų paralyžius dėl stiprinio nervo pažeidimo. Dėl sužalojimo pasekmių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius I. C. nustatė 35 proc. darbingumo lygį ir 65 proc. netektÄ darbingumÄ . Kadangi I. C. mobilumas, judėjimo funkcija nesutrikę, specialiųjų nuolatinės slaugos ir priežiÅ«ros poreikių nenustatyta, pats save apsitarnauja, todėl dėl dabartinės sveikatos bÅ«klės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje (t. 6, b. l. 76–79).

33. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas – teismo psichiatras D. T., kuris taip pat yra ir nuteistojo I. C. gydantis gydytojas, parodė, kad nuteistasis I. C. neturi mÄ stymo sutrikimų, kurie galėtų daryti poveikį žmogaus veiksmams, jų esmės suvokimui ir valdymui. I. C. bÅ«sena yra adekvati emocinė reakcija į susidariusiÄ situacijÄ , į besitęsiantį teismo procesÄ (t. 6, b. l. 95–96).

34. Taigi, remiantis komisinės ekspertizės akto iÅ¡vadomis bei eksperto – teismo psichiatro parodymais, galima teigti, kad nuteistasis I. C. dėl dabartinės sveikatos bÅ«klės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę jÄ atliekant laisvės atėmimo vietoje – atvirojoje kolonijoje. Ir nors apeliantas teigia, kad dėl patirtų sužalojimų nuteistajam I. C. yra sutrikusi apsitarnavimo funkcija, tačiau Å¡is sutrikimas nėra tokio lygio, dėl kurio asmuo iÅ¡ viso negalėtų apsitarnauti ir nėra tokio lygio, dėl kurio asmuo negalėtų atlikti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atvirosios kolonijos laisvės atėmimo vietos sÄ lygomis.

Ir nors apeliantas teigia, kad nuteistajam I. C. yra sutrikusi psichika, tačiau tas sutrikimas nėra toks, kuriam esant jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Todėl apelianto abejonės dėl I. C. sveikatos bÅ«klės ir jo galėjimo atlikti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę teismo yra paÅ¡alintos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė I. C. deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje.

35. Pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo I. C. priteista neturtinės žalos atlyginimo: E. D. – 100 000 Eur, N. N., V. D. ir A. D. – po 50 000 Eur, M. Š. ir K. P. – po 30 000 Eur. Taigi bendras pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra 310 000 Eur.

36. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio iÅ¡ nuteistojo I. C. ir teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų formuojamÄ praktikÄ kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, konkrečios situacijos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiųjų teises ir interesus, tenkina Å¡iÄ apeliacinio skundo dalį iÅ¡ dalies.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, susijusiais su neturtinės žalos turinio atskleidimu, todėl dar kartÄ jų nebekartoja.

38. Vertinant neturtinės žalos klausimÄ pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, susijęs su nukentėjusiuoju artimais ryÅ¡iais ir patyręs neturtinės žalos dėl jo mirties ar sunkaus sveikatos sutrikdymo, gali pretenduoti į tam tikrÄ piniginę sumÄ . Neturtinės žalos klausimas sprendžiamas dėl žalos, kuri atsirado dėl artimo bendravimo, Å¡iltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimu žmogumi netekties, kuriÄ patiria žuvusiojo artimasis, teikiantis ieÅ¡kinį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

39. Nagrinėjamoje byloje dėl nuteistojo I. C. veiksmų žuvo nukentėjusiosios E. D. tėvas, mama ir sesuo, o pačiai E. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiosios N. N. dukra, anÅ«kė bei kitai jos anÅ«kei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, žuvo nukentėjusiųjų V. D. ir A. D. sÅ«nus, anÅ«kė, o kitai jų anÅ«kei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, žuvo nukentėjusiojo M. Å . sesuo ir dukterėčia bei nukentėjusiosios K. P. brolis ir dukterėčia. Tad formaliu požiÅ«riu visi nukentėjusieji yra žuvusiesiems artimi asmenys ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimÄ , turėjo įvertinti jos dydį esant ieÅ¡kovų daugetui.

40. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iÅ¡ viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Skundžiamu teismo nuosprendžiu teismas priteisė neturtinės žalos dydžio sumÄ , kuri visiems nukentėjusiesiems kartu paėmus virÅ¡ija priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios paprastai taikomos teismų praktikoje taisyklės suabsoliutinti negalima, nes nagrinėjamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo atvejis suteikia pagrindo teismui iÅ¡eiti už teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos sumos lubų ribos.

Teismų praktikoje yra bylų, kuriose teismai priteisė neturtinės žalos dydį didesnį negu teismų praktikoje formuojama Å¡ios žalos maksimumo riba. Baudžiamojoje byloje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žuvus trims mažamečiams vaikams kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistÄ priteistÄ neturtinės žalos dydį – 900 000 Lt (260 658,02 Eur) – arba po 150 000 Lt (43 443,00 Eur) kiekvienam nukentėjusiajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas dėl konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių konteksto, o ne beveik dvigubai virÅ¡ijantis įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

41. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimÄ padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteisintos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

42. IÅ¡ minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais I. C. veiksmais, kuriais buvo ne tik mirtinai sužalotas R. D., keleivės M. D. ir mažametė U. D., bet kitai mažametei E. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pražudyta visa jos Å¡eima, be to, dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų kiti trys žmonės taip pat buvo sužaloti. Pažymėtina ir tai, kad I. C. vairavo transporto priemonę neblaivus, veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. C. turi nekilnojamojo turto, yra iÅ¡situokęs, turi pilnametę dukrÄ , po eismo įvykio I. C. taip pat buvo sužalotas, jam dėl to paties eismo įvykio patirtų sužalojimų buvo amputuota ranka, jam 2016 m. vasario 3 d. yra nustatytas 35 proc. darbingumas ir Å¡is nustatytas nedarbingumo lygis iÅ¡lieka toks pat iki 2019 m. sausio 29 d., tačiau nagrinėjamoje situacijoje svarbu taip pat nepažeisti ir nukentėjusiųjų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu visiÅ¡kai neturtinė žala nuteistojo I.

C. negalės bÅ«ti atlyginta, tačiau tai yra I. C. pareiga ir jis turės dėti maksimalias pastangas tam, kad Å¡i prievolė, kuri atsirado dėl jo paties kaltų veiksmų, bÅ«tų įvykdyta, o ne pateisinti save, kad neturi galimybių. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra demotyvacija nuteistajam veikti, bet, prieÅ¡ingai, motyvacija veikti ir kurti, kad savo darbu galėtų sukurti materialinį gėrį, kuriuo galėtų atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl artimo bendravimo, Å¡iltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimais žmonėmis netekties, kuriÄ patyrė nukentėjusieji.

BÅ«tent atsižvelgdama į padaryto nusikaltimo padarinius, nuteistojo padėtį, kiekvieno nukentėjusiojo santykį su žuvusiaisiais ir likusia gyva nukentėjusiÄ ja bei į teismų praktikÄ sprendžiant neturtinės žalos atlygimo klausimÄ , ieÅ¡kodama protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų ir atsižvelgdama į tÄ aplinkybę, kad nuteistojo turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju apskritai negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (nors tas kriterijus vis dėlto turi bÅ«ti įvertintas), teisėjų kolegija nutarė sumažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiesiems.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl savo tėvų, vaikų, anÅ«kės, sesers, brolio netekties patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , nagrinėjamo įvykio aplinkybės yra iÅ¡skirtinės ir sudarančios pagrindÄ iÅ¡eiti už teismų praktikoje nustatomos neturtinės žalos dydžio ribų, tačiau tas nukrypimas, kurį gali įgyvendinti teismas, vis dėlto negali bÅ«ti toks, kad dvigubai virÅ¡ytų įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlygimo didžiausiÄ sumÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose.

43. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. yra žuvusiųjų dukra, eismo įvykio metu ji buvo mažametė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žuvus vaiko motinai ar tėvui, priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus su įvykiu susijusias aplinkybes bei tai, kad nukentėjusysis buvo mažametis vaikas, yra teisingas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-511/2016). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji E. D. eismo įvykio metu buvo mažametė, ir, kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas, anksčiau nurodytoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamojoje byloje, mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Eismo įvykio metu mažametė nukentėjusioji prarado savo motinÄ , kai motinos ir vaiko ryÅ¡ys yra ypač svarbus vaiko raidai. Taip pat eismo įvykio metu žuvo ne vien tik nukentėjusiosios motina, kurios netektį galėtų kažkiek užpildyti kitas gimdytojas – tėvas, tačiau nagrinėjamo eismo įvykio metu žuvo ir nukentėjusios tėvas kartu su jos jaunesne seserimi. T. y. eismo įvykio metu, kurį sukėlė nuteistasis I. C. dėl neatsargių savo veiksmų, nukentėjusioji E. D. prarado visÄ savo Å¡eimÄ .

Todėl esant Å¡iai situacijai teismas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ siekdamas laikytis teismų praktikoje nustatytų priteistino neturtinės žalos atlyginimo ribų negali. Dar daugiau, pati nukentėjusioji E. D. buvo eismo įvykio metu su savo Å¡eima ir jai buvo sukeltos tiesioginės fizinio pobÅ«džio pasekmės, t. y. ji eismo įvykio metu pati buvo sunkiai sužalota (jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas). Teisėjų kolegijos vertinimu, E. D. netektis ir jai pačiai padarytas fizinio pobÅ«džio poveikis turės neigiamos įtakos ir ateityje.

Šio įvykio poveikį E. D. taip pat nurodė nukentėjusioji K. P., kuri pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. D. būsena yra sudėtinga, ji yra dažnai išsiblaškiusi, pamiršta paliktus daiktus, ieško šilumos, meilės (t. 4, b. l. 20), nukentėjusioji V. D., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mergaitė blaškosi naktį, šokinėja, jai prastai su atmintimi, ji gerai visko neprisimena ir per pamokas (t. 4, b. l. 132), nukentėjusioji N. N., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mergaitei negerai su širdimi, didelis pulsas, jai rekomenduojama psichologo pagalba, negali gerai judėti kojomis, dešinė ranka nėra visiškai sugijusi, bet prognozės geros, buvo sutrenkta galva, o tai atsiliepia atminčiai ir mokslams (t. 4, b. l. 19).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusiųjų dukra E. D., kuri neteko abiejų tėvų ir sesers, pati buvo sunkiai sužalota, yra liekamųjų reiÅ¡kinių ir atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai E. D. yra teisingas, todėl keisti jo nėra pagrindo.

44. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. N. yra žuvusiosios M. D. motina, žuvusiosios U. D. ir nukentėjusiosios E. D. močiutė, kuriai pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

45. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose tėvams, netekusiems vaikų, priteisiama įvairiai: 23 169,60 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010), 19 221 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), 15 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-86-699/2017), 12 500 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-788/2018), 4 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018).

46. Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai virÅ¡ija įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ . Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos žalos dydį, nesuabsoliutina teismų praktikos konkrečioje situacijoje, tačiau palikti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 50 000 Eur neturtinės žalos dydį neturi pagrindo. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji prarado ne tik savo dukrÄ , bet ir anÅ«kę, tačiau, teisėjų kolegija, pažymi, kad žuvusiai anÅ«kei eismo įvykio metu buvo sukakę 3 metai, todėl nukentėjusioji prarado artimo bendravimo, Å¡iltų santykių vystymo perspektyvas su savo anÅ«ke ateityje, tačiau tas Å¡iltų santykių ryÅ¡ys, kuris projektuojamas į ateitį, eismo įvykio metu dar negalėjo bÅ«ti toks stiprus, kuris galėjo bÅ«ti susiformavęs tarp nukentėjusiosios ir jos žuvusios dukters ar tarp nukentėjusiosios ir jos kitos anÅ«kės, kuri eismo įvykio metu iÅ¡liko gyva.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji su žuvusiaisiais kartu negyveno, tačiau jos santykiai su dukra buvo labai artimi, kiekvienÄ dienÄ bendraudavo, susitikdavo, taip pat nukentėjusioji žuvus dukrai neliko vieniÅ¡a, kitas jos vaikas gali jai padėti tiek finansiÅ¡kai, tiek darbuose. Duomenų, kad nukentėjusioji yra nedarbinga, nėra, prieÅ¡ingai, iÅ¡ pateiktų dokumentų kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu matyti, kad ji dirba lopÅ¡elio–darželio auklėtoja (1 t. b. l. 138- 167).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai N. N. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti sumažintas. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusioji N. N. slaugė savo anÅ«kę, kuri po eismo įvykio buvo sunkiai sužalota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios dvasiniai iÅ¡gyvenimai slaugant sunkiai sužalotÄ savo anÅ«kę, patirtas stresas ir nerimas dėl jos iÅ¡gyvenimo bei tolesnės sveikatos buvo ilgalaikio pobÅ«džio ir tai sudaro pagrindÄ nustatyti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesilaikant teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo, priteistino tėvams, ribų, nes nagrinėjamu atveju nukentėjusioji patyrė žalÄ ne vien tik dėl savo dukros ir anÅ«kės žūties, bet ir dėl kitos anÅ«kės, kuri pati tiesiogiai nukentėjo eismo įvykio metu, sveikatos.

Todėl atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybės teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas turi bÅ«ti mažinamas ir priteisiama 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. N.

47. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. D. yra žuvusiojo motina, taip pat žuvusiosios U. D. ir nukentėjusiosios E. D. močiutė, kuriai pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir, kaip nukentėjusiosios N. N. atveju, virÅ¡ijant įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, palikti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

48. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji V. D. prarado ne tik savo sÅ«nų, bet ir anÅ«kę, o kita jos anÅ«kė buvo sunkiai sužalota. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji su žuvusiaisiais kartu negyveno, ji gyveno užsienio valstybėje ir parvykdavo į LietuvÄ 2–3 kartus per metus, tačiau jos santykiai su sÅ«numi buvo geri, bendravo 2–3 kartus per savaitę, su marčia bendravo kasdien. Teisėjų kolegija pažymi, kad žuvusiai nukentėjusiosios anÅ«kei eismo įvykio metu buvo sukakę 3 metai, todėl nukentėjusioji prarado artimo bendravimo, Å¡iltų santykių vystymo perspektyvas su savo anÅ«ke ateityje, tačiau tas Å¡iltų santykių ryÅ¡ys, kuris projektuojamas į ateitį, eismo įvykio metu dar negalėjo bÅ«ti toks, kuris galėjo bÅ«ti susiformavęs tarp nukentėjusiosios ir jos žuvusio sÅ«naus ar tarp nukentėjusiosios ir jos kitos anÅ«kės, kuri eismo įvykio metu iÅ¡liko gyva.

Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti tai, kad pati nukentėjusioji gyveno užsienio valstybėje ir bendravo tik su sÅ«numi bei marčia, o su žuvusia anÅ«ke bei likusia gyva anÅ«ke kurti Å¡iltus santykius ir emocinį ryšį galėjo tik tuomet, kai ji atvykdavo į LietuvÄ , o tai bÅ«davo 2–3 kartus per metus. Å ios aplinkybės leidžia abejoti, ar emocinis ryÅ¡ys tarp nukentėjusiosios ir žuvusios jos anÅ«kės, kuriai buvo sukakę 3 metai, kai matydavo jÄ 2–3 kartus per metus, galėjo bÅ«ti tiek susiformavęs. Nukentėjusioji, kuri gyveno užsienyje ir neturėjo galimybės daugiau bendrauti su savo sÅ«numi, marčia ir anÅ«kėmis.

Nukentėjusioji ir likusi gyva anÅ«kė turėjo galimybę šį emocinį ryšį susikurti, nes ji įvykio metu buvo daug vyresnė, tačiau ir Å¡is emocinis ryÅ¡ys negalėjo bÅ«ti stiprus, matant anÅ«kę 2–3 kartus per metus ir bendraujant su sÅ«numi ir marčia. Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji iÅ¡gyveno begalinį Å¡okÄ , jai reikėjo skubiai vartoti vaistus, visÄ laikÄ vartojo raminamuosius vaistus, taip pat Å¡irdies darbÄ reguliuojančius vaistus. Nukentėjusioji pateikė receptÄ ir mokėjimo kvitus, tačiau byloje nėra jokių medicininių įrašų, kurie leistų susieti sveikatos bÅ«klę su kilusiu eismo įvykiu, ir tokiu bÅ«du nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių Å¡ie vaistai pirkti.

Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji žuvus sÅ«nui neliko vieniÅ¡a, nes turi dar dukrÄ . Nukentėjusioji yra darbinga ir dirba užsienyje. Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ nukentėjusiajai V. D. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusioji V. D. taip pat slaugė savo anÅ«kę, kuri po eismo įvykio buvo sunkiai sužalota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios dvasiniai iÅ¡gyvenimai slaugant sunkiai sužalotÄ savo anÅ«kę, patirtas stresas ir nerimas dėl jos iÅ¡gyvenimo bei tolesnės sveikatos buvo ilgalaikio pobÅ«džio ir tai sudaro pagrindÄ nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, nesilaikant teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo ribų.

Todėl atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas turi bÅ«ti mažinamas ir priteisiama 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. D.

49. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. D. yra žuvusiojo tėvas, taip pat žuvusios U. D. ir nukentėjusiosios E. D. senelis, kuriam pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir, kaip nukentėjusiųjų N. N. ir V. D. atveju, virÅ¡ijant įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, palikti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 50 000 Eur neturtinės žalos dydį taip pat nėra pagrindo.

50. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis prarado ne tik savo sÅ«nų, bet ir anÅ«kę, o kita jo anÅ«kė buvo sunkiai sužalota. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis su žuvusiaisiais kartu negyveno, bet gyveno netoliese ir matydavosi su sÅ«numi kas antrÄ dienÄ , sÅ«nus ir jo sutuoktinė prisidėjo prie jo iÅ¡laikymo, bet pagrindinis rÅ«pintojas buvo sÅ«nus. Teisėjų kolegija pažymi, kad žuvusiai anÅ«kei eismo įvykio metu buvo sukakę 3 metai, todėl nuketinėjusysis prarado artimo bendravimo, Å¡iltų santykių vystymo perspektyvas su savo anÅ«ke ateityje, nukentėjusysis kartais prižiÅ«rėdavo savo žuvusiÄ anÅ«kę.

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nukentėjusysis 80 procentų nedarbingas, kad, kaip nurodo pats nukentėjusysis, jis gauna 400 Eur pensijos, bet taip pat įvertina ir tai, kad kartu juo rūpinasi ir jo sutuoktinė, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, juo rūpinasi ir sesuo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis gyveno netoli žuvusio sūnaus ir tai, kad jie matydavosi dažniau, žuvusiajam rūpinantis (prižiūrint) savo tėvu (nukentėjusiuoju), leidžia teigti, kad žuvusiojo ryšys su tėvu eismo įvykio metu buvo stiprus, todėl neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam turėtų būti priteisiamas viršijantis teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam A. D. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas iki 25 000 Eur.

51. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai K. P. ir M. Š. yra žuvusiųjų sesuo ir brolis, kuriems pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

52. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, yra priteisiama įvairiai: 3 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018), 11 584,80 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010).

53. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį mažesnį negu žuvusiųjų tėvams, nes tėvų patirti iÅ¡gyvenimai netekus vaiko yra didesni negu seserų ar brolių, netekusių savo seserų ar brolių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems virÅ¡ija įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausiÄ sumÄ .

54. Byloje esantys duomenys rodo, kad nukentėjusioji K. P. kartu su broliu žuvusiuoju R. D. kartu negyveno, kasdien nesimatė, dažnai bendraudavo telefonu, bet dažniau su savo broliene, taip pat kartu leisdavo Å¡ventes, atostogas, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti nukentėjusiajai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡einant iÅ¡ teismų formuojamos praktikos Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, kai Å¡is dydis iÅ¡ esmės virÅ¡ija tyčiniuose nusikaltimuose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sumažina nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo priteistÄ 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iki 5 000 Eur.

55. Vertindama nukentėjusiajam M. Å . priteistÄ neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sutinka, kad įvykęs eismo įvykis, sesers ir dukterėčios žūtis turės poveikį jo gyvenime, tačiau nukentėjusiojo ryÅ¡ys su žuvusiaisiais nebuvo toks, kuris sudarytų pagrindÄ teismui nesilaikyti teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Nukentėjusysis kartu su seserimi negyveno, keletÄ mėnesių iki įvykio jį sesuo iÅ¡lydėjo į užsienį, nuolat su ja bendravo telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis, bendravo su sesers vyru, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kai Å¡is dydis iÅ¡ esmės virÅ¡ija tyčiniuose nusikaltimuose teismų priteisiamų neturtinės žalos atlyginimų dydžius.

Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad prarado užsienyje gerai mokamÄ darbÄ , tačiau nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad šį darbÄ jis turėjo ir kad bÅ«tent dėl su įvykiu susijusių aplinkybių jis, kaip nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje, prarado gerai mokamÄ darbÄ . Taip pat nukentėjusysis teigia, kad dėl įvykio pablogėjo jo sveikata, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų susieti nukentėjusiojo sveikatos sutrikimus, kurie nurodyti byloje esančiame medicininių dokumentų įraÅ¡e, su eismo įvykiu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sumažina nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistÄ 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iki 5 000 Eur.

56. Tad pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ teisėjų kolegija sumažina pakeisdama skundžiamÄ nuosprendį, kadangi netinkamai iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams N. N., V. D., A. D., M. Å . ir K. P. klausimas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

57. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios N. N. atstovas advokatas Vincas Pacevičius prašė atstovavimo iÅ¡laidas – 400 Eur – pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ nuteistojo I. C.

58. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos yra bendros ir bylos procesui apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).

Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliacinį skundÄ . Taigi apeliacinis procesas yra inicijuotas nuteistojo, ir nukentėjusiosios procesinis dalyvavimas sÄ lygotas nuteistojo iniciatyvos. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės N. N. atstovas pateikė sÄ skaitÄ už teisinių paslaugų suteikimÄ , praÅ¡ydamas priteisti 400 Eur iÅ¡ nuteistojo I. C. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino iÅ¡ dalies dėl nuteistojo paduotÄ apeliacinį skundÄ ir nukentėjusiajai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , į tai, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir jam nereikėjo susipažinti iÅ¡ naujo su byla bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sumažina praÅ¡omas atstovavimo iÅ¡laidas – 400 Eur – ir pripažįsta atstovavimo iÅ¡laidas 240 Eur proceso iÅ¡laidomis, priteistinomis iÅ¡ nuteistojo I.

C.

59. Byloje esantys duomenys, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia prieiti prie išvados, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendis keistinas tiek, kiek tai yra susiję su priteisto neturtinės žalos atlyginimo klausimo netinkamu išsprendimu, todėl apeliacinis skundas šia apimtimi yra tenkinamas, kiti apeliacinio skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti ir kita skundžiamo teismo nuosprendžio dalis yra pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendį: nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei N. N. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 30 000 Eur; nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. D. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 25 000 Eur; nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A.

D. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 25 000 Eur; nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei K. P. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5 000 Eur; nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. Å . priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5 000 Eur; KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ I. C. nukentėjusiajai N. N. 240 Eur proceso iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ; Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė