2020-07-15 Nr. AB-13626-3-62-3-01220-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1078-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01220-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, ir pareiškėjo K. Š. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2017 m. kovo 16 d. buvo kalinamas Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose kankinančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis, teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis. Pareiškėjas tvirtino, kad ginčo patalpose buvo pažeista reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, gyvenamose patalpose buvo 20–24 nuteistieji, jų plotas buvo apie 25 kv. m, dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai, trūko vietos judėti, negalėjo tinkamai pailsėti. Pastato, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, konstrukcijoje buvo asbesto, kurio dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį. Gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, paviršiai nelygūs, grindys išpuvusios, todėl jų nebuvo galima tinkamai išvalyti. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, žiemą buvo šalta, apšvietimas netinkamas, buvo buitinių parazitų. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas nurodė patyręs fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, buvo dirglus, jautė padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė jo reikalavimui netaikyti senaties termino, nes pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, be to, jam buvo grasinama dėl skundų rašymo perkelti į kitą lokalinį sektorių.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2017 m. kovo 16 d. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant 3 būrio 2 miegamajame ir 7 būrio 4 miegamajame vienam nuteistajam turinti tekti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūnų, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti sporto aikštelėse, dirbti, dvasiškai tobulėti, lankytis įstaigos koplyčioje, užsiimti leistina, prasminga veikla. Ginčo laikotarpiu Alytaus PN patalpos buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, tačiau pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė Alytaus PN administracijos perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas. Atsakovo atstovas tvirtino, jog užtikrina higienos normų reikalavimus atitinkančius gyvenamųjų patalpų fizikinius parametrus: oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, apšvietimą. Už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką pagal galiojančius teisės aktus atsakingi patys nuteistieji. Bendrabučio miegamieji vėdinami per langus. Pastato, kuriame gyveno pareiškėjas, stogas dengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių Alytaus PN nėra, asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijoje ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Alytaus PN sudarę sutartį su įmone, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

5. Alytaus PN taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Alytaus PN veiksmais laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2017 m. kovo 16 d. jį kalinant Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus bendrabučio tipo patalpose kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2017 m. kovo 16 d. ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis, pareiškėjo argumentus dėl senaties termino netaikymo jo atžvilgiu vykdomiems tęstiniams pažeidimams atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. birželio 11 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos iki 2015 m. birželio 10 d. pareikšti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl pripažino, kad nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintas, pareiškėjo reikalavimui taikytas ieškinio senaties terminas.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 16 d., nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 21 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 14 d., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. kovo 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 3 būrio 2 miegamąjį (3 būrio 30 brigadą), kurio gyvenamasis plotas 45,64 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,8 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. ir nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. kovo 16 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrio 4 miegamąjį (70 būrio 70 brigada), kurio gyvenamasis plotas 44,73 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl, esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 3,73 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 26 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 5 būrio 2 miegamąjį (5 būrio 50 brigadą), kurio gyvenamasis plotas 44,81 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl, esant joms visoms užimtoms, vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,73 kv. m.

10. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad ginčo gyvenamosiose patalpose kalėjo 20–24 asmenys. Nors į bylą pateiktuose kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenyse nurodyta, jog 3 būrio 2 miegamajame, 7 būrio 4 miegamajame ir 5 būrio 2 miegamajame įrengta 12 miegamųjų vietų, tačiau byloje esančiose Alytaus PN pažymose apie pareiškėjo perkėlimus bei Alytaus PN direktoriaus įsakymuose apie pareiškėjo perkėlimą nurodyta, jog jis buvo paskirtas gyventi į 3 būrio 30 brigadą 22 lovą, įsakymu Nr. 2-93 paskirtas gyventi į 7 būrio 70 brigadą 77 lovą. Iš byloje esančių Alytaus PN direktoriaus įsakymų matyti, kad ginčui aktualiu metu kiti nuteistieji buvo perkeliami į 5 būrio 2 miegamojo (5 būrio 50 brigados) 51, 58 lovas. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo teismui pateiktų kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenų negalima nustatyti, kokio laikotarpio duomenys apie ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių teismui buvo pateikti. Teismui 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pareikalavus iš Alytaus PN pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodytų aplinkybių, taip pat pateikti duomenis apie nuteistųjų skaičių (įrengtų miegamųjų vietų skaičių) ginčo patalpose pareiškėjo kalėjimo jose metu, Alytaus PN papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenimis pareiškėjo miegamajame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, 22 ar 77 lovų įrengimas viename miegamajame nėra įmanomas fiziškai, todėl tai turi būti traktuojama kaip kompiuterinės programos „Įskaita“ klaida.

11. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktos kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenų negalima nustatyti, kada duomenys apie ginčo patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių į minėtą programą buvo suvesti, kokio laikotarpio duomenys yra teismui pateikti. Iš byloje esančių Alytaus PN direktoriaus įsakymų apie nuteistųjų (pareiškėjo) perkėlimus bei iš Alytaus PN pažymos apie pareiškėjo perkėlimus matyti, kad pareiškėjas buvo perkeliamas gyventi į 3 būrio 30 brigados 22 lovą, 7 būrio 70 brigados 77 lovą, o 5 būrio 2 miegamajame (5 būrio 50 brigadoje) buvo 51, 58 lovos, todėl teismas darė išvadą, kad iš atsakovo atstovo pateiktų prieštaringų duomenų negalima nustatyti, jog pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo patalpose buvo įrengta po 12 miegamųjų vietų.

12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog ginčo patalpose jo kalėjimo metu buvo 20–24 nuteistieji, liko nepaneigti, todėl vienam nuteistajam ginčo patalpoje tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuotas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš 20 ir 24. Atlikęs aritmetinius skaičiavimus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint 3 būrio 2 miegamajame (3 būrio 30 brigadoje) teko 1,9–2,28 kv. m gyvenamojo ploto, kalint 7 būrio 4 miegamajame (70 būrio 70 brigadoje) – 1,86–2,24 kv. m gyvenamojo ploto, kalint 5 būrio 2 miegamajame (5 būrio 50 brigadoje) – 1,87–2,24 kv. m gyvenamojo ploto. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtino, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, todėl yra pagrindas atsakovo atstovo atsakomybei šiame kontekste kilti.

13. Teismas akcentavo, kad į bylą pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktuose nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose ventiliacija buvo nepakankama, kad patalpose buvo pelėsis (patikrinimo aktų, pareiškėjo ar kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo išvėdinti patalpą), šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktūs ir niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, pelėsio atmesti kaip nepagrįsti.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Alytaus PN sudarę sutartį su įmone, turinčia teisę atlikti dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Darbai atliekami pagal poreikį. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo patirtas neigiamas pasekmes dėl patalpose buvusių buitinių parazitų, jų įtaką pareiškėjo sveikatai, todėl, atsižvelgiant į Alytaus PN pateiktus duomenis apie vykdomus sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo tikėti deklaratyviu ir nepagrįstu pareiškėjo tvirtinimu dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo.

15. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl blogos gyvenamųjų patalpų techninės būklės, asbesto buvimo statinių, kuriuose buvo ginčo gyvenamosios patalpos, netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos, oro temperatūros ir didelės drėgmės, todėl atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste iš esmės galima, tačiau nagrinėjamu aspektu teismas akcentavo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pastato, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, konstrukcijoje buvo asbesto, gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos buvo aptrupėję, grindys supuvę, patalpose buvo šalta, drėgna, tačiau iš aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kokioje konkrečioje patalpoje buvo techniškai netvarkingos sienos, lubos ir grindys, buvo netinkama apšvieta, šalta ir drėgna, nesiejo šių galimų pažeidimų (išskyrus apšvietos pažeidimą) su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.

16. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl neužtikrintos tinkamos apšvietos suprastėjo jo regėjimas. Byloje esančioje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra duomenys, kad pareiškėjas, praėjus daugiau nei metams laiko nuo ginčo laikotarpio pabaigos, 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl regos sutrikimų, jam buvo skirta gydytojo oftalmologo konsultacija. Įrodymų, kad šis regos sutrikimas buvo nulemtas daugiau nei prieš metus laiko galimai buvusio netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamosiose patalpose minėtuose dokumentuose nėra, todėl, teismo vertinimu, šis susirgimas negali būti siejamas priežastiniu ryšiu su galimai buvusiu netinkamu apšvietimu ginčo patalpose. Taip pat teismas akcentavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl asbesto, techniškai netvarkingų patalpų, negalėjimo jų tinkamai išvalyti, didelės oro drėgmės, žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ir pan., todėl, nesant tokių duomenų, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė.

17. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2017 m. kovo 16 d. kalint I–o lokalinio sektoriaus bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Byloje nustatyta, jog pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko nuo 1,86 iki 2,28 kv. m, be to, šį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai).

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2 200 Eur, kurią priteisė iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, teiginiai apie neva padarytą žalą nepagrįsti įrodymais ir nedetalizuoti. Nenustačius būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas K. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovas pateikė klaidingus duomenis dėl 12 miegamųjų vietų. Taip pat neteisingi duomenys dėl apšvietimo, drėgmės, oro temperatūros, asbesto. Pareiškėjas pažymi, kad nesikreipė į Alytaus PN administraciją, nes visi, kurie kreipiasi, yra baudžiami. Pareiškėjo vertinimu, jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas.

23. Pareiškėjas K. Š. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, o atsakovo atstovas teismo posėdyje net nedalyvavo. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo pateiktus įrodymus ir pripažino, jog jų pakanka įrodyti atsakovo atstovo kaltę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas K. Š. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2017 m. kovo 16 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. atsakovo atstovo prašymu taikęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir apribojęs ginčo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2017 m. kovo 16 d. pripažino, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytą minimalų gyvenamosios patalpos plotą, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, teismo įvertintą 2 200 Eur suma.

27. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovo atstovas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nepakankamai įvertintomis kalinimo sąlygomis, susijusiomis su plotu apšvietimu, drėgme, oro temperatūra, asbestu. Atsakovo atstovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui buvo priteistas 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, grindžia tuo, jog pareiškėjui nepagrįstai priteista neturtinė žala. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigė, jog ginčo gyvenamosiose patalpose kalėjo 20–24 asmenys, o atsakovo atstovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus teiginius apie ginčo gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į šios nutarties 30 punkte nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, į tai, kad atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys yra prieštaringi, skaičiuodamas plotą, tekusį pareiškėjui, atsižvelgė į pareiškėjo teiginius apie gyvenamosiose patalpose kalėjusių asmenų skaičių, minėtų gyvenamųjų patalpų plotą bei pripažino, kad pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 111.1 p.). Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl nepakankamo apšvietimo, drėgmės, oro temperatūros, dėl asbesto buvimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakys, nes pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą spendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).

33. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl minimalaus ploto gyvenamojoje aplinkoje neužtikrinimo, o ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovo atstovas, egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Alytaus PN veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

35. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

36. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma (5 000 Eur) vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

37. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 2 200 Eur suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo prašomos sumos (5 000 Eur) priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė