aecca1da-87e1-40d9-87f0-22bb2123ba69 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-30-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01486-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.;3.2.4.1.;3.3.1.18.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Tomui Paviloniui, dalyvaujant ieškovo A.

L. atstovei S. Ž., atsakovų P. G., D. G. atstovei K. R., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui G. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-753/2013 pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovams P. G., D. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. L. pateiktu teismui ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-6) prašė nustatyti kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ planÄ , kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatyti kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ planÄ , kuriame kelias pažymėtas S2 (preliminarus plotas 279 kv. m); nustatyti kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ planÄ , kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m).2012 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinio papildymÄ (t. 3, b. l. 51-52), kuriuo prašė nustatyti, kad jis moka atsakovams D. ir P. G. 253,60 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ , kaip dėl servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso gyvenamas namas, Å«kio pastatas, kiemo statiniai, esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2,900 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ä® savo žemės sklypÄ jis visÄ laikÄ patekdavo per valstybinius žemės sklypus, naudojamus atsakovų D. ir P. G.. Jokio kito patekimo į jam priklausančiÄ sodybÄ nebuvo. 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 9-9663 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,61 ha žemės sklypÄ bei taip pat buvo parengtas Å¡io sklypo planas, kuris buvo suderintas su VÄ® Registrų centras Kauno filialu.

Minėtame plane buvo numatytas kelio servitutas patekti į jam grÄ Å¾intÄ nuosavybėn žemės sklypÄ per valstybei priklausantį žemės sklypÄ Nr. 8-1, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, ir žemės sklypÄ Nr. 8-2, kuris nuosavybės teise Å¡iuo metu priklauso atsakovams. GrÄ Å¾into žemės sklypo Nr. 270 abrise taip pat buvo pažymėtas kelias per Å¡iuo metu atsakovų G. naudojamus žemės sklypus Nr. 8-1, 8-2. Kadangi žemės sklypÄ Nr. 270 kirto upė Lapainia, todėl jis buvo padalintas į 2 žemės sklypus – Nr. 270-1 ir Nr. 270-2.

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 02-04-9875 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-04-9876 buvo nustatyti 0,03 ha bei 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu jis galėjo patekti į savo žemės sklypÄ . Ä®sakymai 2010 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinti, tokiu bÅ«du jam nebeliko galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Sklype Nr. 8-1 D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus. 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi D.

G. iÅ¡ valstybės pirko žemės sklypÄ Nr. 8-2, sklypas 8-1 registruotas Lietuvos Respublikos vardu, tačiau juo naudojasi D. ir P. G.. Atsakovai žinojo apie faktinę žemės sklypo padėtį – per jų įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ buvo nutiestas kelias į ieÅ¡kovui priklausančiÄ valdÄ . Sklypas VŽ yra valstybinis. IeÅ¡kinyje nurodo, kad pagal faktinį naudojimÄ si jis į namų valdÄ patekdavo 3 m. pločio įvažiavimu per žemės sklypus Nr. 8-1, Nr. 8-2 ir VŽ. Dalis kelio – susiaurinta, nes užversta akmenimis, už kÄ atsakovui P. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Nepavykus susitarti su atsakovais dėl kelio servituto, kreipėsi į teismÄ dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ 2011 m. lapkričio 24 d. planÄ , kuriame pažymėti 3 servitutai, suteikiantys teisę ieÅ¡kovui eiti bei važiuoti transporto priemonėmis per tris žemės sklypus. Nenustačius servituto, bÅ«tų neįmanoma normaliomis sÄ naudomis naudoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (t. 4, b. l. 4-21) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai; nustatė A.

L. kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis (vieÅ¡pataujantis daiktas) per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ planÄ (sklypo Nr. 8-2), kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatė A. L. kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis (vieÅ¡pataujantis daiktas) per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ planÄ Â (sklypo Nr. 8-1), kuriame kelias pažymėtas S2 (279 kv. m); nustatė A.

L. kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ planÄ , kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. L. D. G. ir P. G. 1000 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ , kaip dėl kelio servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimÄ ; priteisė iÅ¡ P. G. ir D.

G. po 1 794,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. L. bei po 44,77 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.                           Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktÄ servitutų pasiÅ«lymo schemÄ teisminiam nagrinėjimui dėl siÅ«lomo servituto S1 (tarnaujančio daikto) apie 620 kv. m (savininkės D. G. sklype) sprendė, jog teoriÅ¡kai ieÅ¡kovas galėtų įsirengti keliÄ Ä¯ savo sklypÄ pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ schemÄ , tačiau tokio kelio įrengimas bÅ«tų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sÄ naudų, prieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) eina nuo senai, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojasi patys atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. IeÅ¡kovui A. L. bÅ«tina turėti privažiavimÄ prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiÅ¡ka bÅ«tinybė.

Teismo nuomone, kelio servituto nustatymas ieÅ¡kovui A. L. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” parengtÄ Â planÄ nepažeis atsakovo teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie žinojo ir matė esamÄ padėtį, t. y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytÄ nuosavybėn sodybÄ , nes kito kelio patekti į ieÅ¡kovo sodybÄ nebuvo. Kadangi servitutas yra atlygintinas, nesant byloje atsakovų pasiÅ«lymui dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutÄ , teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D.

G. sklypų valdas, per statinius – svirnÄ , garaÅ¾Ä , palei sodÄ , kelio servituto apimtis yra 817 kv. m, bei tai, kad Å¡ioje sklypo dalyje visada buvo kelias, laikė, kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams įgyjant namų valdÄ bei iÅ¡perkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieÅ¡kovas, bei tai, kad atsakovas P. G. savo lėšomis kelio bÅ«klę pagerino laikotarpiu nuo 1990 iki 1993 metų, kuomet žemės sklypai nebuvo D.

G. nuosavybė, tuo laikotarpiu medžiagų, darbų ir technikos nuomos kainos buvo mažesnės, teismas sprendė, kad teisinga ir sÄ Å¾ininga bÅ«tų atsakovams priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ už kelio servitutus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. praÅ¡o teismo (t. 4, b. l. 35-44) panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinio papildymÄ atmesti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas, priimdamas sprendimÄ , tendencingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, yra įrengtas jau seniai ir tik 2008 metais atsakovas iÅ¡arė kelio atkarpÄ , vedančiÄ nuo jo sodybos iki ieÅ¡kovo žemės sklypo.             2. Sprendime minimas Kauno apskrities administracijos raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad esamu keliu A. L. naudojosi visÄ laikÄ neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės bylai, kadangi Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija faktinę aplinkybę, kad A.

L. keliu naudojosi visÄ laikÄ , nustatė tik iÅ¡ jo žodžių, o ne iÅ¡ objektyvių įrodymų.3. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad įrengė keliÄ svetimame sklype, Å¡ioms aplinkybės patvirtinti nepateikė nė vieno įrodymo. PrieÅ¡ingai, remiantis jo iniciatyva apklaustų liudytojų bei atsakovo liudytojų parodymų visuma, darytina iÅ¡vada, kad kelias (žvyruotas su pralaidomis) buvo įrengtas iÅ¡imtinai atsakovo lėšomis ir atsakovo iniciatyva, iki Å¡ios dienos atsakovo yra prižiÅ«rimas ir remontuojamas.4.

Teismui neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, kad kelias iki A. L. sklypo buvo nuo seno, buvo prieita nepagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinio patenkinimas nepažeis atsakovų teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, atsakovai žinojo ir matė esamÄ padėtį, t. y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytÄ nuosavybėn sodybÄ . Atsakovui įgyjant sodybÄ , nuo pagrindinio kelio iki jo sodybos buvo tik provėžos, kurios vedė iki jo statinių. A. L. Å¡iuo keliu pradėjo naudotis tik 2008 metais.           5.

Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumÄ . Å iuo atveju, teismas, nustatydamas servitutÄ pagal ieÅ¡kovo projektÄ , iÅ¡imtinai atsižvelgė į ieÅ¡kovo interesus, atsakovo teises, teisėtus interesus ignoruodamas.

6. Teismas neteisingai nurodo, kad pagal atsakovo pateiktÄ kelio įrengimo sÄ matÄ yra paskaičiuota tik 125 metrų kelio atkarpa. Teismas pacitavo tik dalį dokumento – sÄ matoje yra iÅ¡skirtos dvi atkarpos – pirmoji kelio S1, ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metrai, kurios įrengimas kainuotų 13 224, 10 Lt; antroji yra likusios kelio dalies nuo S1 servituto, savininkė D. G. iki A. L. sodybos ilgis 120 metrų, plotis 3,5 metrai. Å ios kelio atkarpos įrengimo kaÅ¡tai sudaro 6 446, 06 Lt. Viso kelio iki pat ieÅ¡kovo namų valdos įrengimas sudaro 23800, 89 Lt. Taigi, vertindamas šį įrodymÄ , teismas labai pavirÅ¡utiniÅ¡kai jį iÅ¡tyrė, kas lėmė visiÅ¡kai neteisingas teismo iÅ¡vadas dėl kelio įrengimo kaÅ¡tų. Toks pavirÅ¡utiniÅ¡kas įrodymų vertinimas, laikytinas esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, turėjusiu esminės reikÅ¡mės teismo sprendimo pagrįstumui.

7. Teismas, teigdamas, kad kelio įrengimas susijęs su dideliais įrengimo kaÅ¡tais, nevertino ieÅ¡kovų turtinės padėties. Jie neįrodė, kad atsakovo siÅ«lomo kelio įrengimas jiems yra per brangus. Nors ieÅ¡kovai teikė duomenis, kad yra pensininkai, tačiau duomenų apie gaunamÄ pensijÄ nepateikė. Posėdžio metu ieÅ¡kovas parodė, kad papildomai gauna iÅ¡mokas už deklaruojamus pasėlius, taip pat gauna pajamas iÅ¡ gyvulininkystės, parduoda pienÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos sÄ skaitos likučio matyti, kad metinė apyvarta sudaro 17010 Lt, nevertinant ieÅ¡kovo sutuoktinės pajamų.

VieÅ¡i nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė turi keturis sklypus nuosavybės teisėmis, kuriuos realizavęs gali įsirengti keliÄ . Be to, turi pilnamečius vaikus, kurie gali paremti materialiai.8. Teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas iÅ¡imtinai atsakovo lėšomis ir darbu. Todėl servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovo projektÄ prieÅ¡tarauja elementariems teisingumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieÅ¡kovas gauna keliÄ , į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs pats atsakovas.

Tuo tarpu teismas nurodo, kad tokio paties kelio įsirengimas ieÅ¡kovui bÅ«tų neracionalus, susijęs su didelėmis iÅ¡laidomis.9. Teismas nustatinėjo kompensacijÄ , o ne atsakovo nuostolius. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad priteisia 1000 Lt galimai patiriamų nuostolių atlyginimÄ . Toks teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas. IÅ¡ teismo sprendimo yra sunku suprasti, kas sudaro priteistÄ sumÄ . Sprendimo motyvai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas atsižvelgė tik į tai, kad atsakovas pagerino kelio bÅ«klę, nevertindamas aplinkybės, kad atsakovas visiÅ¡kai įrengė keliÄ savo lėšomis ir darbu.10.

Teismas neįvertino atsakovų nuostolių dėl turto nuvertėjimo. Atsakovai pateikė atliktÄ nekilnojamo turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodoma, kad įteisinus kelio servitutÄ bei įrengus keliÄ pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ , turto vertė sumažėja 44 000 Lt, tačiau teismas jos nevertino.   Teismas nevertino atsakovų teisės į privatumÄ pažeidimo ir nepagrįstai nustatė nepateisinamai maÅ¾Ä kompensacijÄ . Atsakovo teigimu, nuostoliai dėl servituto sudaro 76254,65 Lt. Taigi, teisingas kompensacijos atsakovams dydis ženkliai virÅ¡ija naujo kelio įrengimo sÄ naudas, dėl ko ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

PrieÅ¡ingu atveju, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams privalėjo bÅ«ti priteista 76254, 65 Lt kompensacija. Be to, teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad, nustačius servitutÄ pagal atsakovo siÅ«lomÄ projektÄ , atsakovas jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Neturėtų bÅ«ti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas (t. 4, b. l. 64-71) praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apelianto argumentas, kad servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes jie žinojo, kad perka žemės sklypus, per kuriuos eina kelias. Be to, atsakovai neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovams kelio servitutas yra objektyviai bÅ«tinas.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas servitutÄ pagal ieÅ¡kovo projektÄ , iÅ¡imtinai atsižvelgė į ieÅ¡kovo interesus, ignoruodamas atsakovo teises ir teisėtus interesus. Aplinkybę, jog teismas vertino atsakovo pateiktus įrodymus, įrodo teismo iÅ¡vada, jog teoriÅ¡kai ieÅ¡kovas galėtų įsirengti keliÄ Ä¯ savo sklypÄ pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ schemÄ , tačiau tokio kelio įrengimas bÅ«tų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sÄ naudų, prieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių iÅ¡laidų.3.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis gera. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovas yra pensininkas ir jo bei žmonos pensijų metinė apyvarta yra 17 000 Lt. Todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas neturi jokių finansinių galimybių įsirengti naujÄ keliÄ už 65 371,81 Lt, o argumentas, kad ieÅ¡kovui galėtų padėti jo vaikai yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes jie turi iÅ¡laikyti savo Å¡eimas, be to, sodyba yra ne jų nuosavybė, todėl neprivalo investuoti į jÄ .4. Apelianto argumentas, kad teismas nustatė per maÅ¾Ä kompensacijos už suteiktÄ servitutÄ sumÄ yra nepagrįstas.

Nesant byloje atsakovų pasiÅ«lymo dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutÄ , teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) per statinius bei tai, kad Å¡ioje sklypo dalyje visada buvo kelias (patekimas į ieÅ¡kovo namų valdÄ ), teismas pagrįstai laikė, kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, nes atsakovams įgyjant namų valdÄ bei iÅ¡perkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieÅ¡kovas.

Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad 1000 Lt vienkartinė kompensacija atsakovams užtikrins abiejų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , tuo labiau, kaip nurodo ir pats atsakovas, jis, nustačius servitutÄ pagal jo siÅ«lomÄ projektÄ , jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Be to, ieÅ¡kovas nesutinka su argumentu, kad apelianto žemės sklypo vertė, nustačius servitutÄ , sumažėja 44 000 Lt, nes kelias per atsakovų žemės sklypÄ buvo jau daugelį metų, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, žemės sklypo vertė vien tik dėl servituto įregistravimo negali pasikeisti.5.

Nepagrįstas apelianto reikalavimas sumokėti dalį neva jo iÅ¡leistų pinigų keliui įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog keliÄ Ä¯rengė tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas bendromis lėšomis bei Å«kio bÅ«du. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių iÅ¡laidų turėjimÄ kelio įrengimui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (t. 4, b. l. 60-61) prašė teismo palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

BylÄ nagrinėjant 2016 01 27 dienos posėdyje apeliacinės instancijos teisme, atstovas siÅ«lė teisėjų kolegijai priimti sprendimÄ dėl ginčo savo nuožiÅ«ra IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl praÅ¡ymo nustatyti kelio servitutÄ kito asmens nuosavybės teise turimame žemės sklype pagrįstumo, piniginės kompensacijos dydžio už servitutÄ nustatymo, dėl nustatyto kelio servituto patirtų nuostolių atlyginimo, servituto naudotojo pareigos tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ .

           Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui A. L. nuosavybės teise priklauso 2,90 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, Å«kio pastatu, kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės atkurtos 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 9-9663 (t. 1, b. l. 10-16). Atsakovė D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus, esančius sklype Nr. 8-1, 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi – žemės sklypÄ Nr. 8-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2012 m. gegužės 22 d.

– žemės sklypÄ Nr. 8-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (t. 1 b. l. 35, 3, b. l. 115-117, 2 t b. l. 52-55). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,000 ha ploto) (duomenys neskelbtini), priklauso P. G. (2011-12-29 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis (2 t. b. l. 47-49, 50), Gretimai esantis žemės sklypas VŽ – valstybinis (1 t. b. l. 38), juo naudojasi G. IeÅ¡kovas byloje pareikÅ¡tuose reikalavimuose teigė (1 t. b. l. 3-6, 3 t b. l. 51, 52), kad į savo žemės sklypÄ visad patekdavo per atsakovų turimus ir naudojamus, bei valstybinės žemės sklypus, kito bÅ«do patekti į žemės sklypÄ ir turimÄ sodybÄ nebuvo.

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais Nr. 02-04-9875 ir Nr. 02-04-9876 buvo nustatyti 0,03 ha ir 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas galėjo patekti į savo žemės sklypÄ , tačiau Å¡ie įsakymai panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, todėl ieÅ¡kovas nebeturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Todėl ieÅ¡kovas dėl servituto nustatymo kreipėsi į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ , siÅ«lė nustatyti kelio servitutÄ pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ servituto planÄ (1 t. b. l. 9), sutinka sumokėti atsakovams 253,60 lt vienkartinę iÅ¡mokÄ , bei galimų turėtinų dėl naudojamo servituto iÅ¡laidų atlyginimÄ .

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (4 t. b. l. 4-21) ieÅ¡kinį patenkino, nustatė ieÅ¡kovui praÅ¡omus servitutus, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams 1000 Lt (289,62 Eur) vienkartinę iÅ¡mokÄ dėl kelio servitutų nustatymo patirtiems nuostoliams atlyginti, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, pripažino nustatytu, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtas jau nuo seno, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojasi ir patys atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, o ieÅ¡kovui A.

L. bÅ«tina turėti privažiavimÄ prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiÅ¡ka bÅ«tinybė. Teismas taip pat vertino, kad kelio servituto nustatymas ieÅ¡kovui A. L. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” parengtÄ Â planÄ nepažeis atsakovo teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie apie keliÄ Å¾inojo ir jį matė. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktÄ servitutų pasiÅ«lymo schemÄ (1 t. b. l. 80), parengtÄ UAB “Geoma LT” sprendė, jog teoriÅ¡kai ieÅ¡kovas galėtų įsirengti keliÄ Ä¯ savo sklypÄ pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ schemÄ , tačiau tokio kelio įrengimas bÅ«tų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sÄ naudų, prieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių iÅ¡laidų, kÄ patvirtina byloje pateikta lokalinė sÄ mata (2 t. b. l. 42-43).

 Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (t. 4, b. l. 35-44) esminiai svarbÅ«s apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai įvertino byloje įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kelias, per kurį sprendimu nustatytas servitutas, yra įrengtas jau seniai ir tik 2008 metais atsakovas iÅ¡arė kelio atkarpÄ , vedančiÄ nuo jo sodybos iki ieÅ¡kovo žemės sklypo; ieÅ¡kovas neįrodė teiginio, jog įrengė keliÄ svetimame sklype; teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio patenkinimas nepažeis atsakovų teisių daugiau, nei patenkinti bÅ«tinÄ reikalingumÄ ieÅ¡kovui patekti į savo žemės sklypÄ ir namų valdÄ ; teismo nustatytas servitutas pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumÄ ; teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas iÅ¡imtinai atsakovo lėšomis ir darbu, todėl servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovo projektÄ prieÅ¡tarauja elementariems teisingumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieÅ¡kovas gauna keliÄ , į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs pats atsakovas; teismas sprendimu įvardijo, kad nustato 1000 lt vienkartinę iÅ¡mokÄ už kelio servituto nustatymÄ , neatsižvelgiant į kitas aplinkybes (kad atsakovas pagerino kelio bÅ«klę savo lėšomis ir darbu), teismas neįvertino atsakovų patirtinų nuostolių dėl turto nuvertėjimo 44 000 Lt sumai, atsakovo teigimu, nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo iÅ¡ viso sudaro 76254,65 Lt sumÄ .

Nustačius kelio servitutÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams privalėjo bÅ«ti priteista 76254, 65 Lt kompensacija. Teisėjų kolegija bylÄ pagal atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėja po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 05 05 nutartimi (4 t. b. l. 169-176) panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 09 20 d nutartį, priimtÄ iÅ¡nagrinėjus aukščiau minėtÄ atsakovo P. G. apeliacinį skundÄ ir perdavė bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 06 25 d. nutartimi (5 t. b. l. 138-146) panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 10 14 d. nutartį, priimtÄ iÅ¡nagrinėjus tÄ patį atsakovo apeliacinį skundÄ , ir perdavė bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtose 2014 ir 2015 metų nutartyse konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepatikrino Å¡alių siÅ«lomų servituto įrengimo sÄ lygų, nurodydami, kad įrengti keliÄ kitoje vietoje neekonomiÅ¡ka ir neracionalu, nepagrįstai kreipė dėmesį tik į tai, jog kelio servituto parinkimas turėtų mažiausiai sÄ naudų ieÅ¡kovui ir netyrė bylos duomenų, kokių sÄ naudų reikia servitutiniam keliui įrengti, neįvertino, kad kelio servitutas nustatytas neterminuotai, o neterminuotai naudojant keliÄ transporto priemonėmis važiuoti atsiras kelio priežiÅ«ros iÅ¡laidų, kurios, nustačius tokį servitutÄ , iÅ¡ esmės lieka neiÅ¡spręstos CK 4.114 straipsnyje numatyta tvarka.

Kasacinio teismo nutartyse taip pat pažymėta, kad teismų liko neįvertintas atsakovų turto vertės sumažėjimas, privatumo aspektas ir kita, nes kelias, kuriam nustatytas servitutas, eina per atsakovų namų valdos ir sodo dalį, netoli gyvenamojo namo, kelio servitutas apima 817 kv. m. žemės plotÄ . BylÄ nagrinėjusi kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad vienkartinės 1000 Lt (289,62 Eur) kompensacijos už neterminuotÄ servitutÄ negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininko atžvilgiu, nes neįvertinta, kokiÄ naudÄ dėl tokio servituto gauna vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, kokios reikÅ¡mės turi tarnaujančiojo daikto savininkų teisės į privatų gyvenimÄ ribojimas, taip pat tai, kokių iÅ¡laidų atsakovai jau turėjo keliui įrengti, teismas privalėjo vertinti, ar egzistuoja galimybė kasatoriui patekti į savo žemės sklypÄ kitais (alternatyviais nei praÅ¡omas servitutas) bÅ«dais, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad jie galimi, – nustatyti, kokia bÅ«tų alternatyvaus servituto įrengimo kaina, jÄ palyginti su kompensacija už kasatoriaus praÅ¡omÄ nustatyti servitutÄ ir atsakovų žemės sklype esančio kelio priežiÅ«ros iÅ¡laidomis tuo atveju, jei bÅ«tų nustatytas neterminuotas Å¡io kelio servitutas, bei spręsti dėl bylos Å¡alių interesus mažiausiai ribojančio ginčo sprendimo bÅ«do.

IÅ¡ naujo nagrinėdama bylÄ teisėjų kolegija įvertina CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ , todėl bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirtas žodinis teismo posėdis, kurio metu papildomai apklausti ieÅ¡kovas A. L., P. G., teisėjų kolegijos posėdyje liudytoju apklaustas gretimo D. G. turimo žemės sklypo savininkas D. K..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka sprendžia, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedÅ«ras, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servitutų nustatymo pagrindus, sÄ lygas ir procedÅ«ras, dėl ko buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla, teismo sprendimo iÅ¡vados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.

Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo Å¡alių ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog servituto teisė – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamÄ naudojimÄ .

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugÄ , kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai bÅ«tinas. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovui A. L. kelio servitutas patekti į jam priklausantį 2,90 ha žemės sklypÄ , kuriame yra gyvenamasis namas, Å«kio pastatas, kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), yra bÅ«tinas nustatyti, kadangi jam priklausantis žemės sklypas ir namų valda yra nuo esamo kelio atribota (atskirta) kitiems asmenims (valstybei, D.

G., P. G., D. K., D. L. (Å¡iuo metu A. L.) priklausančiais žemės sklypais (1 t. b. l. 9, 17, 58, 59, 61, 64, 65-72, 80, 2 t. b. l. 9; 5 t. b. l. 9, 13, 170-173). Todėl atsakovo P. G. apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti negali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos nustatė, kad A. L. negali kitaip įgyvendinti įstatymo leidėjo įtvirtintos teisės (CK 4.37 str. 1 d.) valdyti ir tinkamai naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu ir jame esančiais statiniais), kaip tik apribojant kito asmens nuosavybės teisę praÅ¡omu nustatyti servitutu.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė todėl pagrįstÄ ir teisėtÄ reikalavimÄ nustatyti kelio servitutÄ per atsakovų D. G. ir P. G. turimus ir valdomus žemės sklypus (4.111 str., 4.117 str., 4.119 str.). Å ių motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo bÅ«tinumÄ nustatyti ieÅ¡kovui kelio servitutÄ atsakovų turimuose ir valdomuose žemės sklypuose . Teisėjų kolegija, spręsdama dėl praÅ¡omo nustatyti servituto sÄ lygų ir parenkant vienÄ iÅ¡ Å¡alių siÅ«lomų servitutų variantų, pažymi, jog nustatomas kelio servitutas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog bÅ«tent jis įrengė keliÄ , einantį per valstybinio žemės sklypo (VŽ), G. žemės sklypus (1 t. b. l. 9, Nr. 8-1 ir 8-2), teigė, kad jis visuomet (iki G. jo neužtvėrė, nesuarė, neužvertė akmenimis, neužsodino medžiais) nurodomu keliu naudojosi, taip patekdamas į savo žemės sklypÄ ir namų valdÄ . IeÅ¡kovas nenurodė nei ieÅ¡kinyje, nei bylÄ nagrinėjant teisme, kiek lėšų jis panaudojo nurodomam keliui įrengti. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad jo siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas iÅ¡ esmės nepažeidžia atsakovų turtinių ir kitokių teisių, Å¡iuo esamu keliu patekdami į žemės sklypus naudojasi ir patys atsakovai, naujai kelio įrenginėti niekam nereikės, atsakovai, įgydami statinius ir žemės sklypÄ nuosavybėn, žinojo ir matė esamÄ padėtį, t.y. tÄ faktÄ , kad A.

L. važinės, keliu einančiu per jų įgytÄ nuosavybėn sodybÄ . IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pateikė sÄ matÄ , jog atsakovo siÅ«lomas kelio servituto (2 t. b. l. 45 S-1) įrengimas kainuotų 65371,80 lt (2 t. b. l. 39-43), todėl tokio kelio įrengimas bÅ«tų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sÄ naudų, prieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo kriterijams. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sutiktų sumokėti atsakovams 2000 litų sumÄ už galimybę naudotis kelio servitutu per atsakovų sklypus, daugiau pinigų sumokėti jokių galimybių neturi.Atsakovas P. G. byloje įrodinėjo, kad servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovo projektÄ prieÅ¡tarauja elementariems protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieÅ¡kovas neatlygintinai naudotis gauna keliÄ , į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs atsakovas.

Teigė, jog įteisinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ bei įrengus keliÄ pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ , atsakovų turimo turto žemės sklypo ir statinių-gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų vertė reikÅ¡mingai sumažėja. Å iam teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ (3 t. b. l. 88-113), kurioje nurodoma, jog nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ kelio servitutÄ per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ ir namų valdos kiemÄ , nurodomo turto vertė sumažėja 44 000 Lt.

Atsakovai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad keliui į savo sodybÄ Ä¯rengti jie yra panaudoję 24509,30 lt sumÄ (3 t. b. l. 68-71). Atsakovai G. pateikė siÅ«lymÄ nustatyti L. kelio servitutÄ jų siÅ«lomomis sÄ lygomis ir tvarka (1 t. b. l. 80, 2 t. b. l. 9, S-1 ir S-2). Å iam siÅ«lymui pagrįsti atsakovai pateikė skaičiavimus, kad jų siÅ«lomo S-1 kelio servituto įrengimas kainuotų iki pat L. statinių iÅ¡ viso su privalomais mokėjimais ir mokesčiais 23800,89 lt sumÄ (2 t. b. l. 88), o dalies servitutinio kelio iki D.

L. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l.

9) įrengimas kainuotų tik 10166,49 lt sumÄ (2 t. b. l. 88). Toks siÅ«lymas atsakovų manymu užtikrintų servitutinio kelio ekonomiÅ¡kumo kriterijus, mažiau varžytų jų turtines ir asmenines teises. Atsakovų teigimu, jų nuostoliai dėl servituto sudaro 76254,65 Lt sumÄ (turto vertės sumažėjimas plius turėtos kelio įrengimo iÅ¡laidos). Taigi, teisingas kompensacijos atsakovams dydis ženkliai virÅ¡ija naujo, atsakovų siÅ«lomo servitutinio kelio įrengimo sÄ naudas, dėl nepagrįstai KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas sprendime pritarė ieÅ¡kovo siÅ«lomam kelio servitutui.

Patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams turėtų bÅ«ti priteista 76254, 65 Lt kompensacija (CK 4.129 straipsnis) ir nustatyta pareiga ieÅ¡kovui iÅ¡laikyti (remontuoti) servitutinį keliÄ . Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl sprendimu nustatyto kelio servituto jie neteko asmeninio privatumo, nes kelias eina pro pat gyvenamÄ jį namÄ , kurio langai iÅ¡eina į keliÄ , sklype yra pirtis ir dirbtinis vandens telkinys, kuriais naudotis teismui nustačius ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ , galimybės sumažėjusios.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė, nevertino, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais visiÅ¡kai sutinka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovų pateiktais įrodymais, kad dėl nustatyto kelio servituto atsakovams priklausančio žemės sklypo ir jame esančių gyvenamojo namo bei kitų statinių vertė sumažėja 44 000 lt (12743,28 eurų) suma. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia atsakovų teiginį, kad nustačius ieÅ¡kovo siÅ«lomo servituto bÅ«dÄ ir sÄ lygas, atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto kaina sumažėjusi atsakovų nurodoma suma (3 t. b. l. 88-113).

IeÅ¡kovas įstatymo nustatyta tvarka atsakovo teiginių dėl turto nuvertėjimo fakto nepaneigė, pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų dėl turto nuvertėjimo dydžio neginčijo, įrodymų dėl kitokios atsakovų turto nuvertėjimo sumos, nustačius praÅ¡omÄ kelio servitutÄ , nepateikė (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensacijÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo bÅ«tinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas, kai viena Å¡alis, įgydama naudÄ , turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji BerniÅ«nai“ v. Ž. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Netaikant Å¡ių taisyklių, negalima pasiekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl servituto bÅ«tinumo, turi nurodyti, koks servitutas – atlygintinas ar ne – turi bÅ«ti nustatytas. Tai viena esminių Å¡ios kategorijos bylų aplinkybių, kuri turi bÅ«ti iÅ¡tirta bylos nagrinėjimo metu.

Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ , kartu ieÅ¡kant kitų, alternatyvių bÅ«dų užtikrinti tarnaujančio daikto turėtojų turtines ir kitas asmenines teises, sukeltų mažesnius nepatogumus atsakovams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ visiÅ¡kai ir nustačius kelio servitutÄ atsakovų valdomuose žemės sklypuose, atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo visų pirma turėtų bÅ«ti priteisiama 12743,28 eurų (44000 litų) suma, kuria sumažėja atsakovų turimo nekilnojamojo turto vertė.

Ä®vertinusi tas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad gauna per mėnesį tik apie 600 Lt pensijÄ , bei jo namų valdos vertė yra tik 25000 Lt, ieÅ¡kovas sutinka ir beiÅ¡gali sumokėti atsakovams tik iki 2000 litų sumÄ už naudojimÄ si kelio servitutu arba kompensuoti tokio dydžio atsakovų iÅ¡laidas kitoje vietoje atsakovams įrengus servitutinį keliÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas kelio servitutas ir neracionalus, ir neįgyvendinamas dėl ieÅ¡kovo ribotų finansinių galimybių.

Å ias teisėjų kolegijos iÅ¡vadas patvirtina ir tos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog servitutinis kelias nustatomas per patį atsakovų valdomo sklypo vidurį, servitutas nustatomas neterminuotam (ilgam) laikotarpiui, jis užimtų didelį 870 kvadratinių metrų plotÄ , servitutinis kelias eina pro pat atsakovų gyvenamÄ jį namÄ , pirtį, kitus statinius, o tai turi esminės reikÅ¡mės atsakovų Å«kinės veiklos valdomuose sklypuose suvaržymui, kelio servitutas be jokios abejonės sukels didelius nepatogumus atsakovams naudojantis statiniais, žemės sklypais, jie patirs žymius nepatogumus dėl asmeninio privatumo apribojimų.

Å ios aptartos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl galimumo nustatyti kelio servitutÄ ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du ir sÄ lygomis. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas kelio servitutas neįgyvendinamas ne tik dėl ieÅ¡kovo ribotų finansinių galimybių, bet ir dėl to, kad tokiu bÅ«du nustačius servitutÄ , jis maksimaliai pažeistų atsakovų asmeninio privatumo apsaugÄ . Å ie netekimai taip pat turėtų bÅ«ti įvertinti tam tikra pinigų suma, kuriÄ ieÅ¡kovas turėtų sumokėti atsakovams, jei bÅ«tų nustatytas ieÅ¡kovo siÅ«lomas kelio servitutas.Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo manymu, kad dėl jo siÅ«lomo kelio servituto nustatymo atsakovų valdomuose žemės sklypuose, atsakovai patirs tik 253, 60 lt nuostolį (3 t. b. l. 51, 52).

IeÅ¡kovas savo paskaičiavimuose neįvertina tų aplinkybių, kad atsakovų valdomuose žemės sklypuose yra ir gyvenamasis namas ir statiniai, kad jie žemės sklypÄ ir statinius naudoja asmeninimas poreikiams patenkinti, ne tik žemės Å«kio veiklai. Pirmiau Å¡iame teisėjų kolegijos sprendime nurodomų motyvų pagrindu yra nustatyta, kad atsakovui dėl kelio servituto nustatymo patirs ne mažesnę kaip 12743,28 eurų (44000 litų) nuostolių sumÄ nuvertėjus jų turtui, žymiÄ Å¾alÄ dėl patirtinų nepatogumų ir asmeninio privatumo netekimo, kurios teisėjų kolegija detaliai nenustatinėja, nes pripažįsta, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du kelio servitutas negali bÅ«ti nustatytas.

Teisėjų kolegija vertina, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas vadovautis jo teiginiais, jog servitutas ieÅ¡kovo nurodomu bÅ«du gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis tomis aplinkybėmis, kad atsakovai prieÅ¡ įgydami namų valdÄ , bei jau iÅ¡perkant žemės sklypus žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieÅ¡kovas, todėl kelio servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ yra logiÅ¡kas ir nuoseklus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovams įsigyjant žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Å¡is nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutais taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės atsakovų žinojimas, kad ieÅ¡kovas važiuos ar ne į savo namų valdos sklypÄ jau esamu keliu (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).

Faktinis naudojimas keliu gali bÅ«ti reikÅ¡mingas parenkant servitutÄ iÅ¡ kelių galimų variantų, bet Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas atleisti Å¡alis nuo pareigos ieÅ¡koti kitų tinkamų vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo bÅ«dų.Esant Å¡ioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ apeliacine tvarka 2013 m. vasario 26 d. sprendimÄ , neįvertino aukščiau nurodomų faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ .

Dėl to KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas panaikintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 d. 2 p.).Å iame teisėjų kolegija sprendime jau buvo konstatuota bÅ«tinybė ieÅ¡kovui turėti kelio servitutÄ , kad jis galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Dėl to teisėjų kolegija analizuoja ir vertina ar egzistuoja galimybė ieÅ¡kovui patekti į savo žemės sklypÄ kitais (alternatyviais nei ieÅ¡kovas siÅ«lomas nustatyti servitutas) bÅ«dais, kartu sprendžiant dėl tokio kelio servituto įrengimo kaÅ¡tų dydžio, jo atlygintinumo,servituto ekonomiÅ¡kumo, jo atitikimo įstatymo leidėjo įtvirtintiems Å¡alių turtinių ir kitokių asmeninių teisių apsaugos principams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ Ä¯statymo leidėjo nustatytÄ reglamentavimÄ , kad paprastai kelio servitutÄ , jo įrengimo sÄ lygas ir bÅ«dÄ (kelio (tako) vietÄ ir kryptį) turi teisę parinkti tarnaujančio daikto savininkas (CK 4.121 str.). KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , nustatė, kad yra galimybė įrengti kitÄ keliÄ , kuris neitų per atsakovų turimÄ namų valdÄ ir kurį pasiÅ«lė atsakovų pusė (1 t. b. l. 80, 2 t. b. l. 9, S-1 ir S-2).

Tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, kad įrengti keliÄ kitoje vietoje, nei siÅ«lo ieÅ¡kovas A. L., neekonomiÅ¡ka ir neracionalu, nurodė, kad tai neatitiktų Å¡alių pusiausvyros principo. Teisėjų kolegija su Å¡iomis skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadomis nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alių pusiausvyros principo taikymas reikÅ¡mingas teisei į servitutÄ Ä¯gyvendinti, tačiau turi ypatumų: tarnaujantįjį daiktÄ privalu apriboti kuo mažiausiu bÅ«du, o ne kaip patogu vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui.

Savo siÅ«lymui įrengti kelio servitutÄ , žymimÄ indeksu S-1 atsakovei D. G. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose (2 t. b. l. 9), atsakovai grindė tomis aplinkybėmis, kad Å¡ioje žemės sklypo dalyje jau yra iÅ¡važinėtos provėžos (2 t. b. l. 10-20), jomis galima važiuoti lengvuoju automobiliu ir Å¡iuo susiformavusiu keliu galima patekti iki A. L. žemės sklypo pradžios (2 t. b. l. 56-67). Atsakovai įrodinėjo, kad kelio servituto nustatymas pagal jų siÅ«lymÄ ekonomiÅ¡kesnis, nei priteisiant atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo 44000 lt turto nuvertėjimo sumÄ , kompensuojant atsakovams turėtas esamo kelio įrengimo sÄ naudas, priteisiant kompensacijÄ už asmeninio privatumo praradimus.

Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovų argumentais sutinka. Å iame teisėjų kolegijos sprendime jau buvo konstatuota, kad kelio įrengimas pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ praktiÅ¡kai neįgyvendinamas, nes reikėtų atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 12743,28 eurų (44000 litų) sumÄ turto nuvertėjimui kompensuoti, priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomai kompensacijÄ už asmeninio privatumo praradimus (CK 4.129 str.), nustatyti ieÅ¡kovui servitutinio kelio iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros kaÅ¡tus, kÄ ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai atsisako įgyvendinti, nurodęs, kad finansinių galimybių tam neturi (CK 4.114 str. 1 d.).

Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas tokių įsipareigojimų įvykdyti neturi galimybės, nes jo gaunamos pajamos per metus ir turimo turto vertė keletÄ kartų mažesnė už teisėjų kolegijos nurodomas priteistinas atsakovams pinigų sumas. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstas yra atsakovų siÅ«lymas nustatyti kelio servitutÄ Å¾ymimÄ indeksu S-1 (kelio ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metro) atsakovei D. G. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose (2 t. b. l.

9) iki ieÅ¡kovo A. L. sutuoktinės D. L. vardu planuose žymimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (2 t. b. l. 87-88, 1-7 punktai). Byloje yra duomenų, kad Å¡iuo metu D. L. vardu žymimas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieÅ¡kovo A. L. sÅ«nui A. L. (5 t. b. l. 12, 15, 16), kadangi L. 2013 04 25 dovanojimo sutartimi minėtÄ Å¾emės sklypÄ padovanojo ieÅ¡kovo sÅ«nui A. L. (5 t. b. l. 12). Tokiu bÅ«du iÅ¡sprendus kelio servituto nustatymÄ ir įrengimÄ , nebÅ«tų kelio servitutas papildomai nustatomas per atsakovų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams priklausantys statiniai, o pats ieÅ¡kovas turėtų realiÄ galimybę toliau įrenginėti keliÄ iki savo namų valdos per sÅ«nui L. ir jam pačiam priklausančius žemės sklypus (2 t. b. l. 45). Atsakovai pateikė skaičiavimus, kad jų siÅ«lomo S-1 kelio servituto įrengimas iki A. L. vardu žymimo sklypo ribos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l.

9) kainuotų 2944,41 eurų (10166,49 lt) sumÄ (2 t. b. l. 87-88, 1-7 punktai). Tai sudaro žymiai mažesnes sÄ naudas ieÅ¡kovui, nei nustačius kelio servitutÄ atsakovų naudojamuose dviejuose žemės sklypuose ir priteisus iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams vien 12743,28 eurų turto nuvertėjimo sumÄ , priteisus atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomai kompensacijÄ už asmeninio privatumo praradimus, nustačius teismo sprendimu ieÅ¡kovui servitutinio kelio iÅ¡laikymo ir jo priežiÅ«ros kaÅ¡tus. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų siÅ«lymu sutinka ir vertina, kad jis atitinka servitutinio kelio ekonomiÅ¡kumo kriterijus, mažiau varžo visų bylos Å¡alių turtines ir asmenines teises.

Å ioje vietoje įrengus servitutinį keliÄ , bÅ«tų užimta tik 620 kvadratinių metrų atsakovės D. G. sklypo dalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kelio servituto nustatymas ir įrengimas atsakovų žemės sklypuose nėra besÄ lygiÅ¡ka atsakovų įstatyminė pareiga, kelio servitutas ieÅ¡kovui patekti į savo žemės sklypÄ gali bÅ«ti nustatomas, įgyvendinamas ir ieÅ¡kovo sÅ«naus naudojamų žemės sklypų ribose. Teisėjų kolegija nustatė, kad ir Å¡iuo metu realiai galima važiuoti per aptartÄ D.

G. sklypo dalį, patenkant iki A. L. sklypo pradžios (1 t. b. l. 80, 81-972 t b. l. 8-24, 56-67, 3 t. b. l. 3-22, 5 t. b. l. 12, 15). Norėdamas pagerinti nustatytÄ kelio servitutÄ , ieÅ¡kovas turi tai padaryti savo sÄ skaita. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad servitutinio kelio įrengimo ar jo pagerinimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų nepriteisiamos, tokios prievolės atsakovams nenumato ir galiojantis servitutų teisinis reglamentavimas (CK 4.111 str.-4.129 str.). Teisėjų kolegija, nustatydama atsakovų siÅ«lomÄ 125 metrų ilgio ir 3,5 metrų pločio kelio servitutÄ atsakovei D.

G. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose (CK 4.117 str.), sprendžia, kad dėl Å¡io servitutinio kelio nustatymo atsakovams G. nuostoliai nebus padaryti, todėl ieÅ¡kovui prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ atsakovams nėra nustatoma (CK 4.129 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad servitutinio kelio iÅ¡laikymo ir jo pagerinimo prievolę turi tik ieÅ¡kovas A. L., nes tik jis vienas naudosis servitutiniu keliu (CK 4.114 str.). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ieÅ¡kovas A.

L. neįrodė, kad yra panaudojęs savo lėšas kelio, kuriuo naudojasi atsakovai kad patekti į savo namų valdÄ , įrengimui. Todėl jokia piniginė kompensacija ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų, nustatant servitutinį keliÄ atsakovų siÅ«lomu bÅ«du, nepriteistina.Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad toks kelio servituto įrengimas, atsakovų pateiktame siÅ«lyme žymimas S-1 indeksu, galimas D. G. turimo sklypo dalyje. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D.

K. nurodė, kad jis yra gretimo D. G. priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkis, teigė, kad galima įrengti pravažiavimÄ D. G. priklausančio žemės sklypo dalyje, važiuojant pro G. priklausančio tvenkinio pakraÅ¡tį. Be to liudytojas nurodė, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos yra tik preliminariai pažymėtos, tačiau nėra atlikti tikslÅ«s jam priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl suformavus servitutinį keliÄ gretimai jam priklausančiame G. naudojamame sklype, galėtų, atliekant tikslius matavimus, bÅ«ti koreguojamos jo žemės sklypo ribos.

Liudytojas tiek raÅ¡tu (5 t. b. l. 170-173), tiek bylÄ nagrinėjant 2016 01 27 dienos apeliacinės instancijos teisme sutiko, kad gretimai jo sklypo ribos bÅ«tų nustatytas ieÅ¡kovui kelio servitutas D. G. žemės sklype, kad tik bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas tarp kaimynų. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovai pagrįstai pasinaudojo įstatymo nustatyta teise parinkti ir pasiÅ«lyti servitutinio kelio vietÄ (CK 4.121 str.), tokiu bÅ«du servituto teisės bus įgyvendinamos sukeliant mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkams (CK 4.113 str.).

Kadangi, bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, priimamas naujas sprendimas, atitinkamai turi bÅ«ti keičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡alių turėtų nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , paskirstymas, todėl panaikinama ir skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir Å¡ioje dalyje priimamas kitas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys, 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija vertina, kad, teisėjų kolegijai iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ dėl kelio servituto nustatymo ir nustačius kelio servitutÄ atsakovų siÅ«lomu bÅ«du ir tvarka, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra patenkintas ½ dalimi, kadangi atsakovai tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 77), tiek atsiliepime į papildomÄ ieÅ¡kinį (3 t. b. l. 87), tiek apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 35-44) siÅ«lė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Nustatyta, kad A. L. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patyrė 2650,59 eurų (1 t. b. l. 7, 2 t. b. l. 22, 3 t. b. l. 56-64, 4 t. b. l. 72, 73, 158, 159, 5 t. b. l. 61, 116, 117, 120) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatyta, kad atsakovai P. G. ir D. G. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patyrė 4575,72 eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t. b. l. 79, 3 t. b. l. 126-128, 129, 130, 132, 133, 134, 135, 4 t b. l. 45, 46, 116, 118, 5 t b. l. 3, 4, 7, 8, 102, 103).

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų yra priteistina 1325,29 eurų, o atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo 2287,86 eurų suma (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Ä®skaičius Å¡alims priteistinas sumas, atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 962,57 eurų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.Nustatyta, kad valstybė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 25,93 eurus iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 t. b. l. 20), o toliau bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, valstybė patyrė 84,91 eurus iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (6 t. b. l. 2), viso 110,84 eurų iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. L. priteistina 55,42 eurų suma, o iÅ¡ atsakovų G. ir G. priteistina iÅ¡ kiekvieno po 27,71 eurų valstybės turėtų iÅ¡laidų suma (CPK 92 str.).IeÅ¡kovo praÅ¡ymu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 07 20 nutartimi (2 t. b. l. 107, 108) byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausta atsakovams P. G., D. G. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtverti keliÄ ar kitaip riboti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo A.

L. galimybes patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant D. ir P. G. atrakinti kelio užtvarÄ , įrengtÄ Â jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teisėjų kolegijai panaikinus skundžiamÄ apeliacine tvarka KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir iÅ¡ esmės iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ Å¡ioje byloje 2016 02 26 sprendimu, Å¡is teismo sprendimas įsiteisėja 2016 02 26 dienÄ , todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CK 150 str. 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimÄ panaikinti.Byloje priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti dalinai.Nustatyti A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) kelio servitutÄ : teisę važiuoti transporto priemonėmis atsakovei D. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, (pagal UAB „Geoma“ 2 t. b. l. 9 parengtÄ planÄ , plane žymimÄ indeksu S-1, kur kelio ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metro, plotas 620 kvadratinių metrų) iki A.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu esančio žemės sklypo ribos, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso 962,57 eurų sumÄ , turėtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti valstybei iÅ¡ A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 55,42 eurų, turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Priteisti valstybei iÅ¡ P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D.

G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 27,71 eurus, turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Panaikinti byloje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 07 20 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones: draudimÄ atsakovams P. G. ir D.

G. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtverti keliÄ ar kitaip riboti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, sklype (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo A. L. galimybes patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant D. ir P. G. atrakinti kelio užtvarÄ , įrengtÄ Â jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                   Arvydas Žibas