2016-12-20 Nr. AB-24292-3-61-3-03761-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3519-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03761-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „15min“, „E.naujienos“ ir „Lrytas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 20 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės (toliau – ir Inspektorius) 2015 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SPR-46; 2) atsižvelgiant į skunde nurodytus pažeidimus, įpareigoti priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad kreipėsi į Inspektorių dėl publikacijose pateiktos klaidinančios informacijos apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį persekiojimą, tačiau jo skundas ginčijamu sprendimu buvo atmestas. Pareiškėjas pabrėžė neginčijantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2014 m. gegužės 15 d. spaudos pranešimo ar jo pagrindu surašytų publikacijų turinio, tačiau mano, jog publikacijų duomenys yra iškraipyti, netikslūs ir tendencingi. Pareiškėjo teigimu, publikacijose neteisingai vartojamos teisinės sąvokos „vagystė“, „turto pasisavinimas“ ir kitos, nurodant, kad jas galima laikyti sinonimais.

Teisiniu požiūriu tai yra reikšminga, nes skiriasi nusikaltimų sudėtys bei už jas numatyta atsakomybė. Inspektorius, neįsigilinęs į STT pranešimo spaudai turinį, negali teisinti neobjektyvios informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą. Žurnalistų klaidingas terminų vartojimas negali pateisinti STT pateiktų duomenų iškraipymo, kadangi STT naudojo terminus, duodančius nuorodas į konkrečius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Iš spaudos pranešimo turinio aiškiai matoma, dėl kokių nusikalstamų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas buvo inkriminuota pareiškėjui, viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) direktoriui, t. y. spaudos pranešime nurodyta, jog „įtariama, kad (duomenys neskelbtini) direktorius, <...> piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, <...> didelę dalį šių pinigų galimai pasisavino“.

Žurnalistai šią informaciją pakeitė vietoje minimo piktnaudžiavimo ir pasisavinimo nurodydami vagystę, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus išvada, kad publikacijose paskelbta žinia apie viešosios įstaigos finansavimą nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėju bei jo neturtinių teisių pažeidimu. Pareiškėjas yra įstaigos vadovas, todėl visi ikiteisminio tyrimo duomenys turi įtakos jo neturtinėms teisėms. Atkreipė dėmesį, kad subjektai, kurių atžvilgiu galbūt yra padarytos nusikalstamos veikos, yra dvi konkrečios viešosios įstaigos, kurių vieną įsteigė fizinis asmuo.

Taigi, net darant prielaidą, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) būtų gavęs dotacijų iš steigėjo, jo ir įstaigos turtas yra atskirtas – nepriklauso steigėjui, ir žala gali būti padaryta viešajai įstaigai. Be to, atsakovas neteisingai nurodo, kad publikacijos teiginiai, jog į pareiškėją „operatyvininkų akys nukrypo dėl demonstruojamos prabangos ir sukauptų turtų“, yra pagrindas subjektyvioms išvadoms daryti dėl pareiškėjo prabangos mėgimo ir nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Pareiškėjo nuomone, nors teigiama, kad tai yra subjektyvios išvados, tačiau nurodoma, jog tai tapo operatyvinio tyrimo pagrindu, nepaisant to, kad tokia informacija net pačiam įtariamajam neskelbtina.

Pareiškėjas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad jo skundas Inspektoriaus nebuvo išnagrinėtas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas skunde Inspektoriui nurodė, jog publikacijų paskelbimo metu jam buvo pareikšti įtarimai dėl jo vadovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, ir kiti įtarimai. Iš pareiškėjui pareikštų įtarimų akivaizdu, jog galbūt teisei ir gerai moralei priešingos veikos buvo atliktos pareiškėjui pasinaudojus savo, kaip viešojo juridinio asmens vadovo, pareigomis. Publikacijų paskelbimo metu pareiškėjas dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pagal savo prigimtį ir veiklą ši įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, o jos vadovas pagal užimamas pareigas laikytinas viešuoju asmeniu. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu neturtinių teisių gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Be to, atsakovo teigimu, pareiškėjui pagal pareigas pagrįstai taikomi aukšti elgesio, moralės bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Todėl šiuo atveju buvo konstatuotas realus visuomenės poreikis būti informuotai apie pareiškėjui, kaip viešosios įstaigos vadovui, kurio darbinė veikla, sąžiningumas bei nepriekaištingas elgesys visuomenei neturėtų kelti abejonių, pareikštus įtarimus.

Atsakovo nuomone, pareikšti įtarimai yra nesuderinami su pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens vadovo, pareigomis ir keliamais reikalavimais. Visuomenė turi teisę žinoti, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi savo prigimtimi nulemtą pareigą informuoti visuomenę apie daromas arba padarytas nusikalstamas veikas, juo labiau susijusias su viešaisiais asmenimis, jų pareigų vykdymu ir galbūt neteisėtu viešųjų finansų panaudojimu, turi pranešti apie visuomeniškai svarbias ir rūpimas problemas. Atsakovas pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys, paskelbdami ginčo informaciją, išskirtinai rėmėsi STT pranešimu spaudai, o priimant ginčijamą sprendimą buvo atsižvelgta į paskelbtos informacijos visumą, turinį, ginčo teiginių kontekstą, taip pat ir skundo tyrimo metu surinktą medžiagą. Publikacijose buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pateikta detali informacija apie įtariamus asmenis, jiems paskirtas kardomąsias priemones, galbūt padarytą žalos dydį, taip pat atskleidžiama, kaip teisei priešingos veikos buvo atliekamos. Atsakovo teigimu, viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiksmų laikyti nesąžiningais nebuvo pagrindo.

Atsakovas paaiškino, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neprivalo tikrovėje egzistuojančius dalykus perteikti vienprasmiais, tiesiogiai suvokiamais posakiais. Šiuo atveju viena iš žodžio „vagystė“ reikšmių yra „turto pasisavinimas“. Teisė skleisti informaciją apima ir teisę hiperbolizuoti, perdėti, naudoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama. Tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys publikacijose naudojo žodžius, kurie nebuvo nurodyti procesiniuose dokumentuose, dar nereiškia, kad pareiškėjas buvo apkaltintas atitinkamos teisei priešingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, padarymu. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikšti nuomonę apie vienus ar kitus įvykius, taip pat ir apie ikiteisminius tyrimus. Šios visuomenės informavimo priemonių teisės ribojimas, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, reikštų grėsmę demokratinei santvarkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ atsiliepime taip pat prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Lrytas“ nurodė nesutinkantis su pareiškėjo teiginiu, jog 2014 m. birželio 24 d. publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ tikslingai ar dėl teisinių žinių trūkumo iškreipti pateikti duomenys ir inkriminuota papildoma veika, kuri STT pranešime spaudai nenurodoma, tokiu būdu klaidinant visuomenę dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir nepagrįstai šmeižiant pareiškėją. Pažymėjo, kad STT pranešime spaudai nurodoma, jog „Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisėto praturtėjimo, sulaikė Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktorių, vyriausiąją buhalterę ir dar vienos viešosios įstaigos direktorių“.

Taigi šioje dalyje, paminėdama pareiškėją kartu su kitais įtariamaisiais, STT nurodo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo veiką, atskirai neišskiriant konkretiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą inkriminuojamų veikų. Publikuotame straipsnyje, remiantis minėtu pranešimu, buvo pateikta informacija apie visiems įtariamiesiems bendrai inkriminuojamas veikas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su nurodomų terminų neva klaidingu vartojimu. Sprendime vartojamas žodžių junginys „įtariamas iš valstybės pavogęs“ pagal savo prasmę yra adekvatus ir proporcingas pareiškėjui pareikštiems įtarimams ir bendrinėje kalboje yra vartojamas kaip sinonimas STT spaudos pranešime vartojamiems žodžiams „pasisavinti, iššvaistyti“.

VšĮ (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje yra pateiktos veiklos ataskaitos, kuriose minimas vienintelis įstaigos dalininkas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei jos įnašas 2013 ir 2014 finansiniais metais, kuris yra po 351 222,20 Eur. Taigi, remiantis pačios viešosios įstaigos viešai pateikiamais duomenimis, skundžiamo www.lrytas.lt straipsnio teiginys „pinigų ir iš valstybės gaunančiame (duomenys neskelbtini) <...>“ negali būti laikomas klaidinančiu ar neatitinkančiu tikrovės. Teiginys, jog „neoficialiais duomenimis, į Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos įstaigos vadovą M.

D. operatyvininkų akys nukrypo dėl demonstruojamos prabangos ir turtų“ negali būti pripažintas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nes šio teiginio kontekstas rodo ne tai, kad dėl prabangos ar jos demonstravimo pareiškėjas būtų kaltinamas, tačiau tai, jog gyvenimas ne pagal pajamas tapo teisėsaugos institucijų domėjimosi M. D. priežastimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo M. D. skundą atmetė, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lrytas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino ir priteisė jo naudai iš pareiškėjo 800 Eur.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Inspektorių su skundu, prašydamas: 1) nustatyti visuomenės informavimo priemonėse nenurodytus žurnalistus; 2) imtis griežčiausių sankcijų prieš žurnalistą G. Š. ir kitus nurodytų straipsnius autorius; 3) įpareigoti juos viešai paneigti paskelbtus šmeižikiškus ir nekaltumo prezumpciją pažeidžiančius teiginius. Teismas vertino, kad STT pranešime spaudai, kuriame buvo teigiama, jog „STT Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisėto praturtėjimo, sulaikė Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktorių, vyriausiąją buhalterę ir dar vienos viešosios įstaigos direktorių“, tiksliai nenurodyta, kurios veikos inkriminuojamos kuriems asmenims.

Teismas, spręsdamas dėl UAB „15min“ publikuotame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D. įtariamas iš valstybės pavogęs beveik pusantro milijono litų“ (b. l. 45–47) teiginio „įtariamas iš valstybės pavogęs“ teisėtumo, nurodė, kad lietuvių kalbos žodyne viena iš žodžio „pavogti“ reikšmių yra svetimo turto pasisavinimas. Teismo vertinimu, UAB „15min“ publikuotame straipsnyje galėjo būti naudojamas žodžių junginys „įtariamas iš valstybės pavogęs“, nes informacija perteikiama sąžiningai, nebuvo iškraipyta, nebuvo siekiama įžeisti ar pažeminti kitą asmenį.

Teismas nustatė, kad UAB „Lrytas“ publikuotame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 42–44), vadovaujantis STT pranešimu spaudai, buvo pateikta informacija apie visiems trims įtariamiesiems bendrai inkriminuojamas veikas (nedetalizuota kiekvienam asmeniui, kurios veikos inkriminuojamos). Todėl teismas darė išvadą, kad teiginyje „Šiai trijulei pateikti piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisėto praturtėjimo“ nėra dezinformacijos, šmeižto ar garbės ir orumo įžeidimo.

Pareiškėjas skunde teismui pripažino, kad UAB „Lrytas“ publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ teiginys „mėgavimasis prabanga“ yra subjektyvios išvados (nuomonė). Atitinkamai, nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. Šiuo atveju pareiškėjas neginčijo publikacijoje nurodomų teiginių, kad M. D. „<...> važinėjo tviskančiu penktosios klasės BMW, o jo sutuoktinė vairavo apynaujį visureigį „Toyota Land Cruiser“, be to, teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtu laikotarpiu šiais automobiliais jie iš tiesų naudojosi. Teismo vertinimu, turima informacija buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad būtent anksčiau aptartos aplinkybės patraukė teisėsaugos institucijų dėmesį. Be to, publikacijoje minimas teiginys „įklampino prabanga“ vertintinas ne kaip darymas išvados, kad pareiškėjas kaltas padaręs nusikalstamas veikas, o būtent nurodoma, dėl ko pateko į teisėsaugos institucijų dėmesį. Teismo vertinimu, Inspektorius pagrįstai konstatavo, kad minėti teiginiai nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Inspektorius jo skundą išnagrinėjo per ilgesnį nei trijų mėnesių terminą, teismas darė išvadą, kad dėl šio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai, ir šiuo procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į tai, jog skundžiamuose teiginiuose nurodyta informacija yra viešo intereso objektas, esminių netikslumų neturi, yra pagrįsta bei teisinga, sprendė, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai informacijos (saviraiškos) laisvės ribų neperžengė. Pripažinęs, kad Inspektorius skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, konstatavo, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas papildomai pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą, atstovavimą teismo posėdyje (b. l. 81–83). Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatomis, teismas sprendė, kad UAB „Lrytas“ prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimaliai priteistinų sumų, yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, todėl priteistinos.

III. Pareiškėjas M. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo publikacijose nėra kritikos pareiškėjo atžvilgiu, šiuo atveju buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, iškraipant STT pranešime spaudai pateiktą informaciją, o tai yra draudžiama nepriklausomai nuo to, ar šmeižiamas asmuo yra viešas. Pabrėžė, kad iš esmės visa VšĮ (duomenys neskelbtini) parama buvo gaunama konkursų tvarka pagal pateiktus pareiškėjo parengtus projektus, už paramą būtina atsiskaityti ir dėl to jokių pretenzijų ar įtarimų pareiškėjui nebuvo pareikšta. Dėl to, pareiškėjo nuomone, įrodžius, kad įstaiga nebuvo finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos, publikacijos frazė „pavogė iš valstybės“ neatitinka tikrovės, nes žala galėtų būti padaryta įstaigai, o ne valstybei. Pareiškėjas sutinka, kad žurnalistams nedraudžiama naudoti sinonimus ir skirtingus kalbos įrankius, tačiau negalima iškraipyti pirminio šaltinio turinio. Pareiškėjas mano, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuota apgaulingos buhalterinės apskaitos veika.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, įvertino visas esmines aplinkybes ir argumentus, vadovavosi teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina savo neturtines teises, ignoruodamas jam, kaip viešajam asmeniui, taikomus didesnės tolerancijos ir pakantumo kritikai reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovo poziciją, kad pareiškėjui pareikšti įtarimai yra nesuderinami su jo, kaip viešojo juridinio asmens vadovo, pareigomis ir jam keliamais reikalavimais. Informacija apie daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su viešaisiais asmenimis, jų pareigų vykdymu, viešųjų finansų panaudojimu, yra reikšminga visuomenės interesui. Atsakovo teigimu, informacija ginčo publikacijose nebuvo iškraipyta, nesiekiama pažeminti ar įžeisti pareiškėją, nėra formuojama neigiama nuomonė labiau, nei jau suformuota jam pareikštais įtarimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjas, kaip viešasis asmuo, turi demonstruoti didesnę toleranciją neesminiams informacijos netikslumams ir aštresnei kritikai. Pirmosios instancijos teismo sprendime nagrinėjamas santykis tarp teisės skleisti informaciją ir viešojo asmens neturtinių teisių apsaugos. Pareiškėjo užimamos pareigos ir veikla, dėl kurios pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nulėmė viešuoju interesu pagrįstą žiniasklaidos teisę informuoti visuomenę apie pareiškėją. UAB „Lrytas“ nurodė, kad STT pranešime spaudai pareiškėjas buvo nurodytas kartu su kitais įtariamaisiais informuojant apie ikiteisminį tyrimą, be kita ko, ir dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Remiantis šia informacija, UAB „Lrytas“, neiškreipdamas STT pateiktų duomenų, publikacijoje informavo apie trims įtariamiesiems inkriminuojamas veikas, jų neišskiriant, todėl informacija apie konkrečiai pareiškėjui inkriminuojamas veikas nebuvo nurodyta. Straipsnyje tiksliai remiamasi STT pranešime paskelbta informacija, pakeičiant bendrai nurodytas trijų sulaikytų asmenų pareigas bendresne sąvoka „trijulė“, nepakeičiant sakinio prasmės ar lingvistinės konstrukcijos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti jos tikrumo, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų teikiama informacija. UAB „Lrytas“ pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) vienintelė steigėja ir dalininkė yra Švietimo ir mokslo ministerija, o tai reiškia, kad šios įstaigos steigimui ir veiklai užtikrinti naudojami viešieji finansai, t. y. įstaiga yra finansuojama valstybės. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama taip pat patenka į viešųjų finansų sektorių, be to, tai nekeičia išvados, kad įstaigai susikūrus ir veikiant valstybės įnešto įnašo pagrindu, jos veikla yra finansuojama valstybės. Piktnaudžiaujant tarnyba, pasisavinant turtą, žala buvo padaryta ne tik įstaigai, bet ir valstybei, nes taip pažeidžiamas institucijų ir jų darbuotojų autoritetas, nyksta pasitikėjimas ne tik jais, bet ir pačia valstybe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SPR-46, kuriuo pareiškėjo M. D. skundas pripažintas nepagrįstu dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (www.balsas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu, pripažinęs, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai ginčo publikacijose informacijos laisvės ribų neperžengė, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl to, kad ginčo publikacijose duodama nuoroda dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo iš valstybės dezinformuoja, o teiginio „pavogęs“ vartojimas nėra adekvatus ir neatspindi pateiktų faktų.

Teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinusi pateikto apeliacinio skundo ribose, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai informacijos (saviraiškos) laisvės ribų nagrinėjamu atveju neperžengė, todėl nėra pagrindo publikacijose paskelbtą informaciją vertinti kaip tikrovės neatitinkančią, žeminančia pareiškėjo garbę ir orumą.

Nagrinėjamoje byloje aktualūs teiginiai, publikuoti straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta: „Šiai trijulei pateikti piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisėto praturtėjimo“, „Pinigų ir iš valstybės gaunančiame (duomenys neskelbtini)“; taip pat straipsniuose „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (www.balsas.lt, (duomenys neskelbtini)), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas „įtariamas iš valstybės pavogęs beveik pusantro milijono litų“.

Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011).

Pasisakydama dėl visuomenės informavimo priemonės sąžiningumo bei saviraiškos laisvės, teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Konstitucijoje ir įstatymuose. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Aptariamo straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1500/2012, 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

Pareiškėjo teigimu, žurnalistai straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) iškraipė STT pranešimo spaudai informaciją, pridėdami įtarimus dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kuris inkriminuotas kitam asmeniui. Iš minėto pranešimo spaudai matyti, kad „Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisėto praturtėjimo, sulaikė Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos VšĮ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) direktorių, vyriausiąją buhalterę ir dar vienos viešosios įstaigos direktorių“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo publikacija parengta remiantis minėtu pranešimu, nenurodoma, kokios nusikalstamos veikos inkriminuojamos konkrečiam asmeniui, informuojama apie visiems trims asmenims pateiktus įtarimus, nurodytos nusikalstamos veikos neindividualizuojamos. Vien tai, kad STT pranešime nurodyti subjektai ginčo teiginyje įvardinti kaip „trijulė“, nekeičia informacijos turinio ir prasmės. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo teiginyje pateikta tikrovę atitinkanti informacija, kuri nėra dezinformacija ar informacija, žeminanti pareiškėją.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog to paties straipsnio teiginys „Pinigų ir iš valstybės gaunančiame (duomenys neskelbtini)“ leidžia suprasti, jog pareiškėjas neva pasisavino valstybės turtą. Šiam pareiškėjo argumentui, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti duomenys, patvirtinantys, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri taip pat yra vienintelė šios viešosios įstaigos dalininkė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog minėta įstaiga nebuvo finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos, nepagrįstas, o ta aplinkybė, kad įstaigos veikla taip pat buvo užtikrinama ir struktūrinės paramos fondų lėšomis, šios išvados nepaneigia.

Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl klaidingo termino „pavogęs“ straipsniuose „(duomenys neskelbtini) direktorius M. D. įtariamas iš valstybės pavogęs beveik pusantro milijono litų“ (www.15min.lt, (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini) direktorius M. D. įtariamas iš valstybės pavogęs beveik pusantro milijono litų“ (www.balsas.lt, (duomenys neskelbtini)) vartojimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo žodžiu nebuvo iškraipyta informacija ar siekiama įžeisti ar pažeminti kitą asmenį.

Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas nesutinka, jog žodis „vogti“ gali būti vertinamas kaip sinonimas žodžiams „pasisavinti, iššvaistyti“. Lingvistiškai aiškinant minėtus žodžius, jų reikšmė faktiškai yra tapati, žodis „pavogti“ yra neutraliausias, bendriausios formos. Atitinkamai, teisėjų kolegija pažymi, tiek turto pasisavinimas, iššvaistymas, tiek vagystė yra priskiriamos nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir skiriasi savo požymiais kvalifikavimo aspektu. Taigi, minėtame straipsnyje pavartodamas žodį „pavogęs“, vertinant neteisiškai, žurnalistas iš esmės paskleidė žinią apie padarytą nusikalstamą veiką valstybės turtui, ir jos nėra pagrindo vertinti kaip neatitinkančios tikrovės ar žeminančios pareiškėjo garbę ir orumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde apskritai nenurodo jokių argumentų, kokiu būdu termino „vogti“ vartojimas vietoje kitų visuomenėje per se nepriimtino ir netoleruotino elgesio formų – nusikalstamų veikų „turto pasisavinimas, iššvaistymas“ – nurodymas pažemino jo garbę ir orumą, tik abstrakčiai nurodo, jog taip paskelbta neobjektyvi informacija.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju publikacijoje pateikta informacija yra viešo intereso objektu, įvykiai aprašyti objektyviai, publikacijos autoriai, rinkdami, analizuodami ir apibendrindami panaudotą medžiagą, rėmėsi gauta viešai skelbiama informacija ir duomenimis, kurių pareiškėjas neginčijo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo ginčijamus teiginius paskelbę publikacijos autoriai veikė nesąžiningai, tokiu būdu paskleisdami klaidinančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, be kita ko, prašė priteisti jam iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 800 Eur.

Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, t. y. kad priimtu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ advokatei A. B. sumokėjo 800 Eur pagal 2016 m. balandžio 14 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 39/2016.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2016 m. balandžio 18 d., 2015 m. IV ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 756,9 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma, remiantis Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatomis, galėtų siekti 983,97 Eur (1,3 x 756,9 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lrytas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lrytas“ naudai iš pareiškėjo M. D. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius