2018-01-25 Nr. AB-1899-3-62-3-01887-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-907-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01887-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. spalio 20 d., nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas.

3. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad kalint kamerų tipo kamerose Nr. 2 ir Nr. 7, Kauno visuomenės sveikatos centras rado blakių, nustatė, kad kamerose reikalingas remontas ir kad tokiose patalpose nebuvo galima kalinti nuteistųjų. Be to, šiose patalpose buvo prastas vėdinimas, nes langai neatitiko keliamų reikalavimų, buvo per maži kameros plotui ir neatsidarydavo dėl ant langų buvusių grotų. Nors įstaiga pasirūpindavo elektriniais šildymo prietaisais, tačiau vis tiek žiemos metu buvo šalta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog dušo patalpos buvo atviros ir neatskirtos sienelėmis. Pareiškėjas teigė, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN, kalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl jis patyrė didelę dvasinę skriaudą, kurią įvertino 10 000 Eur.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus atvyko 2013 m. rugsėjo 27 d. ir už režimo pažeidimus ginčo laikotarpiu nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 7. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

6. Atsakovas pabrėžė, kad jokie teisės aktai nenumato, jog baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Pravieniškių PN jis buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

7. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su gyvenamosios vietos problematika, nesikreipė. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodė nekonkrečius, abstrakčius, deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 230 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. spalio 20 d. atliko bausmę kamerų tipo patalpoje už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 13,83 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,45 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjui 32 paras trūko 0,1425 kv. m. Nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 14,47 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. pareiškėjui teko 4,82 kv. m gyvenamojo ploto, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

10. Dėl skundo argumentų apie kamerose esančias blakes, teismas pažymėjo, jog laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Nors atsakovo į bylą pateiktoje 2016 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. 77-2816 nurodyta, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu 7 kartus buvo atliktas 3-iojo sektoriaus Kamerų tipo patalpose graužikų ir nariuotakojų naikinimas (b. l. 33), tačiau pareiškėjas į bylą pateikė 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno visuomenės sveikatos centro raštą Nr. 2-5022-7(4.11), kuriuo konstatuota, kad pataisos įstaigos 3-iojo sektoriaus baudos izoliatoriaus gyvenamosios patalpos kameroje Nr. 2 yra blakių (b. l. 7). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo Pravieniškių PN netisėtus veiksmus dėl parazitų buvimo kamerų tipo patalpoje Nr. 2.

11. Dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, šalčio ir dušų įrengimo teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktos 2016 m. spalio 28 d. pažymos Nr. 77-2816 matyti, kad 3-čio sektoriaus kamerų tipo patalpos Nr. 2 ir Nr. 7, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus (b. l. 33). Be to, pareiškėjo į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno visuomenės sveikatos centro raštas Nr. 2-5022-7(4.11) patvirtino, kad tikrintoje kameroje Nr. 2, kurioje bausmę atliko ir pareiškėjas, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) reikalavimus (b. l. 7). Teismas pažymėjo, kad patalpoje gryno oro trūkumas pareiškėjui galėjo būti dėl netinkamai nuteistųjų vykdomų pareigų atidaryti langus ir išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos bei netvarkingų patalpų teismas atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kuriais būtų nustatyta, kad pataisos įstaigos pastatas yra avarinės būklės. Tai, kad kameroje Nr. 2 reikalingas kapitalinis remontas konstatuota 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno visuomenės sveikatos centro raštu Nr. 2-5022-7(4.11) (b. l. 7), tačiau, kad šioje patalpoje nėra galima gyventi, nenustatyta. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl kamerų avarinės būklės pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl, teismo vertinimu, vien tik abstraktūs teiginiai apie pataisos įstaigos patalpų avarinę būklę nelaikytina pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

13. Dėl netinkamos temperatūros kamerose, teismas pabrėžė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos temperatūros. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių duomenų apie minėtų parametrų matavimus teismui nepateikė, todėl teismas konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog dušas buvo įrengtas netinkamai, atstovas nepateikė jokių paneigtinų šias aplinkybes įrodymų, taip pat savo pozicijos šiuo klausimu neišdėstė ir atsiliepime, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamo dušo įrengimo byloje teismas laikė nepaneigtais.

14. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui jo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d iki 2015 m. spalio 20 d., nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, be to atsakovas nepateikė teismui, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl kamerose žiemos metu buvusios žemos temperatūros, dėl kamerose buvusių blakių bei netinkamai įrengtos dušo patalpos, paneigiančių įrodymų, teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų ir papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Patirtą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas įvertino 230 Eur.

III. 15. Pareiškėjas V. Z. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 59), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti, priteisti jo prašomą neturtinę žalą.

16. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai neatkreipė dėmesio į pažeidimus, nustatytus Kauno visuomenės sveikatos centro pažymoje Nr. 2-5022-7(4.11). Pareiškėjas pažymi, kad pareiga paneigti jo teiginius tenka atsakovui, todėl to nepadarius, jo teiginiai apie kalinimo sąlygas Pravieniškių PN laikytini įrodytais.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69–71), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo V. Z. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. Nors teismas konstatavo, jog 32 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas, tačiau, atsakovo teigimu, ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo daugiau. Be to, pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Duomenų apie tai, kiek asmenų tuo metu pataisos namų kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas atlikinėjo bausmę, atsakovas pateikti negali, nes tokie duomenys nėra sisteminami ir kaupiami.

19. Atsakovas pažymi, kad pateiktoje 2016 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. 77-2816 nurodyta, kad 2 sektoriaus kamerų tipo patalpose yra įrengta centralizuota šildymo sistema, tačiau patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui užtikrinti nuteistųjų prašymu patalpos gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nors teismas užfiksavo parazitų buvimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo sukandžiotas ar kitaip sutrikdyta jo sveikata.

21. Atsakovo vertinimu, teismui nenustačius, kad jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis bei nenustačius kitų netinkamų įkalinimo sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22. Pareiškėjas V. Z. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 74), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Europos komiteto prieš kankinimą rekomendacijas vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo įrodyti, kiek asmenų su juo buvo vienoje kameroje.

24. Kauno visuomenės sveikatos centro pažymoje Nr. 2-5022-7(4.11) nustatyta, kad kameroje Nr. 2 buvo naikintos blakės, dėl kurių jis kreipėsi į medicininį personalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

26. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas pripažino jo pažeistą teisę dėl parazitų buvimo kameroje, tačiau dėl šio konkretaus pažeidimo nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės prašė padidinti jam neturtinės žalos atlyginimą iki sumos, kurios prašė skunde pirmosios instancijos teismui (10 000 Eur). Atsakydamas į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu, teigia, kad teismas turėjo svarstyti galimybę, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galėjo būti ne visos lovos užimtos, dėl ko pareiškėjui galėjo tekti didesnis plotas nei nustatė teismas. Taip pat atsakovas nesutiko su priteistu neturtinės žalos atlyginimu pinigais, tvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomas pažeistos teisės pripažinimas kaip pakankama satisfakcija.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

31. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami.

32. Pareiškėjas ir atsakovas apeliaciniuose skunduose jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo apeliacinį skundą ir nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, vertino nustatytas aplinkybes, t. y. nustatytą ploto pažeidimą trukusį nuo 2015 m. rugsėjo 18 d iki 2015 m. spalio 20 d., aplinkybes susijusias su kamerose žiemos metu buvusia žema temperatūra, kameroje buvusiomis blakėmis bei netinkamai įrengtomis dušo patalpomis, pareiškėjo argumentus, kad teismas spręsdamas neturtinės žalos dydį, šių aplinkybių nevertino, atmeta kaip nepagrįstus.

34. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

35. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ir teisėjų kolegijos Nutarties 33 punkte aptartų aplinkybių, ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 230 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų padidinti pirmosios instancijos priteistą žalos atlyginimą.

36. Atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad teismas spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nevertino aplinkybės, jog kamerose ne visada būdavo užimtos visos miegamosios vietos, dėl to pareiškėjui galėjo tekti didesnis plotas nei pirmosios instancijos teismas nustatė, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose atsakovas turi pareigą paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktus duomenis, susijusius su kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, atitikimą įstatymo nustatytoms normoms, vertino tinkamai, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos, kad galimai ginčo laikotarpiu su pareiškėju galėjo kalėti mažesnis kiekis asmenų nei kamerose buvo lovų, nepaneigia teismo konstantuotų aplinkybių.

37. Taip pat teisėjų kolegija pasisako dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Kadangi būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsakovo teiginius, jog pareiškėjas nepagrindė įrodymais nurodytų aplinkybių, kad buvo sukandžiotas buitinių parazitų, vertina kaip nepagrįstus.

38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė