aecb284b-cebd-44f3-9686-a91a086285a7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-222-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21100-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.;3.3.2.4.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs skolininko S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-26887-584/2015 pagal kreditoriaus V.

M. (V. M.) pareiÅ¡kimÄ skolininkui S. M. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kreditorius pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo prašė priteisti iÅ¡ skolininko 22667,72 Eur skolÄ , 5666,93 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kreditorius pareiÅ¡kimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti skolininkui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , sÄ skaitas bankuose pareikÅ¡to reikalavimo ribose.

Nurodė, kad skolininkas ilgÄ laikÄ vengia sumokėti didelės sumos įsiskolinimÄ , nebendradarbiauja su kreditoriumi, todėl kreditorius mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi kreditoriaus reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – nutarė areÅ¡tuoti ne didesnei kaip 28334,65 Eur sumai skolininko nekilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamÄ jį turtÄ , o nesant pakankamai Å¡io turto, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudė skolininkui areÅ¡tuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis disponuoti, tačiau leido iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti įsiskolinimÄ kreditoriui ir atlikti operacijas, susijusias su bÅ«tinųjų poreikių tenkinimu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, skolos suma yra didelė, skolininkas gera valia ilgÄ laikÄ vengia įvykdyti prievolę, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas savo turtÄ gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims arba turto gali nelikti, todėl teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu skolininkas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nepagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais. Kreditorius nepateikė teismui įrodomÄ jÄ vertę turinčio dokumento, kuriame atsispindėtų, kokiu pagrindu buvo suteikta skolininkui 22667,22 Eur pinigų suma. Kreditoriaus pateiktuose banko „Scaffhauster Kontonalbank“ iÅ¡raÅ¡uose pateikti skolininko atlikti pavedimai ir iliustracija, jog piniginės lėšos buvo grÄ Å¾intos į atitinkamÄ sÄ skaitÄ , kas įrodo grÄ Å¾intų piniginių lėšų fakto buvimÄ .2.

Skolininkas nėra gavęs iÅ¡ kreditoriaus nei raÅ¡ytinės, nei kitomis informavimo priemonėmis įteiktos ar iÅ¡reikÅ¡tos pretenzijos apie tariamai esamÄ skolÄ . Kreditorius neiÅ¡reiÅ¡kė jokių aktyvių ir teisėtų veiksmų per visÄ ieÅ¡kinio senaties laikÄ , skaičiuojant terminÄ nuo 1998 metų, taip pat praėjus senaties terminui, iki pat bylos iÅ¡kėlimo teisme nesiekė atgauti paskolintus skolininkui pinigus, kurių jis tariamai negrÄ Å¾ino.3. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumas yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia nepagrįstai praturtėti skolininko atžvilgiu.Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl 22667,72 Eur skolos, 5666,93 Eur palÅ«kanų, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, skirtingai nei bylose, nagrinėjamose ginčo teisenos tvarka, teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).

Teismui priėmus kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik preliminariai įvertinus paties pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pagrįstumÄ . Kadangi kreditorės pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo atitiko tokiam procesiniam dokumentui CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus leistinumo reikalavimus bei CPK 433 straipsnyje numatytus pareiÅ¡kimo formai ir turiniui numatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje civilinio proceso stadijoje neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pateiktas kreditorės pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, kreditoriaus reikalaujamÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko 28334,65 Eur sumÄ pripažino didele skolininkui ir nusprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.).

Tačiau prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, atsakovo turtinė padėtis gali bÅ«ti viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles.

Nors pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 str. 1 d.). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali jÄ Ä¯rodyti skolininkas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdamas eliminuoti abejones dėl jo galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) suma palyginus jÄ su skolininko nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, turimo kapitalo dydžiu, turimais įsipareigojimais tretiesiems asmenims nėra didelė, t. y. apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės (dėl didelės ieÅ¡kinio sumos) bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Todėl vien deklaratyvaus pobÅ«džio apelianto teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, savaime nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina kreditoriaus bei skolininko teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrÄ , o apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia egzistuojančios bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 178, 185 str.).

Pažymėtina, jog įstatymas suteikia apeliantui teisę pasinaudoti CPK 148 straipsnių nuostatomis ir praÅ¡yti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai jÄ panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumÄ Ä¯ teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ .Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Skolininkui iniciavus apeliacinį procesÄ , byloje turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nevirÅ¡ija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (3 Eur), todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                    Arvydas Žibas