Legislator Case Law & Legislation
aec979b3-4bea-4e9f-8d39-336d56770b24 AI generated

aec979b3-4bea-4e9f-8d39-336d56770b24 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number aec979b3-4bea-4e9f-8d39-336d56770b24
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. I. , trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovei prokurorei Deimantei Nikitinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas,

Legislator headnote

AI generated

aec979b3-4bea-4e9f-8d39-336d56770b24 · Lietuvos apeliacinis teismas: atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-205/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Vaidai Stepanavičiūtei,

dalyvaujant A. K. , jo atstovui advokatui Petrui Maceniui,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. I. , trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovei prokurorei Deimantei Nikitinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas,

kita bylos dalis nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-338-360/2009 pagal ieškovų A. K. ir K. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei,

atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovai A. K. ir K. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę prašė A. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 73 474,65 Lt turtinės žalos atlyginimo, delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nuo 2003 m. birželio 16 d. iki tada, kai darbo užmokestis bus sumokėtas, 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o K. K. - 100

000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 2-8, 145-151). Nurodė, kad Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) darbuotojai rinko operatyvinę informacijÄ ir 2003 m. vasario 15 d. slapta klausėsi Muitinės kriminalinės

tarnybos (toliau MKT) Klaipėdos skyriaus viršininko R. P. ir J. Š. pokalbių telefonu. VSD darbuotojas į pokalbių telefonu

klausymosi protokolÄ po žodžio „mano“ įrašė žodį „krovinį“, kuris nebuvo

pasakytas. Todėl prokurorai neteisingai įvertino operatyvinę medžiagÄ ir telefoninių pokalbių suvestines. 2003 m. gegužės 5 d. MKT ir VSD darbuotojai atsivežė ieÅ¡kovÄ A. K. į VSD Klaipėdos apygardos valdybos patalpas ir vertė duoti parodymus prieÅ¡ R. P. , o ieÅ¡kovui atsisakius tai daryti – pateikė įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. bei 228 str. 1 d. Nors ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas 2003 m. vasario 15 d. bÅ«tų skambinęs į Malkų įlankos postÄ ir prašęs iÅ¡leisti 2 552 batų krovinį be patikrinimo, nes tÄ dienÄ net nedirbo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai netikėjo muitinės darbuotojų T. Å . ,

A. V. B. , V. P. , A.

S. ir J. B. parodymais, nerinko ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinančių įrodymų ir apskritai nedarė nieko, kad jam bÅ«tų panaikinti iÅ¡galvoti įtarimai, - prieÅ¡ingai, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nepagrįstai nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių iÅ¡ tiesų nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovui taikytos Å¡ios kardomosios ir/ar procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas, trukęs 2 paras (BPK 140 str.), raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (BPK 136 str.) ir nuÅ¡alinimas nuo pareigų nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. (BPK 157 str. 1 d.). Nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2007 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų MKT direktoriaus įsakymu.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 9-35) ieškovas buvo išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų,

nenustačius, kad jis dalyvavo darant  nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 36-47) atmetė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartimi (t. 1, b. l. 48-52) žemesnės instancijos teismų nuosprendžius paliko galioti nepakeistus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu (t. 1, b. l. 53-55) atmetė ieÅ¡kovo skundÄ MKT dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. kovo 7 d. imtinai, nes MKT nekvestionuoja ieÅ¡kovo teisės gauti darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir neatsisako jį iÅ¡mokėti, o MKT direktoriaus 2007 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1P-46 (t. 1, b. l. 60) buvo laikinai atÅ¡auktas, kol Lietuvos Aukščiausias Teismas iÅ¡nagrinės generalinės prokuratÅ«ros kasacinį skundÄ .

MKT apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2007 m. kovo 7 d., bet iÅ¡skaičiavo iÅ¡ jo 17 442,15 Lt sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas nuÅ¡alinimo laikotarpiu gavo kaip darbo užmokestį iÅ¡ UAB „Edvas“ (t. 1, b. l. 64). NuÅ¡alinimo nuo pareigų pagal BPK 157

straipsnio 1 dalį laikotarpiu (t. y. nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d.) ieÅ¡kovas prarado 41 032,50 Lt darbo užmokestį. Ä® patirtÄ turtinę žalÄ ieÅ¡kovas

įskaičiuoja 0,06 % delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti darbo užmokestį dienÄ , pradedant skaičiuoti po 8 d. (DK 207 str. 1 d., LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2004 m. sausio 28 įsakymas Nr. A1-24), bei 15 000 Lt iÅ¡laidų už advokato paslaugas, suteiktas baudžiamojoje byloje (CK 6.272 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai žiniasklaidoje pavieÅ¡ino duomenis apie tyrimo eigÄ ir tokiu bÅ«du įtikinėjo visuomenę ieÅ¡kovo kaltumu. Dėl to ieÅ¡kovas jautėsi pažemintas, pažeista jo garbė ir orumas, nepataisomai sugadinta reputacija. Dėl teisėsaugos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas ir jo artimieji, ypač sutuoktinė, patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus ir dvasinį sukrėtimÄ , susiformavo neigiamas aplinkinių požiÅ«ris į Knietų Å¡eimÄ , sumažėjo bendravimo

galimybės. Atsižvelgdami į tai, ieškovas prašo priteisti 200 000 Lt, ieškovė K. K. – 100 000 Lt neturtinės

žalos atlyginimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b. l. 103-107, 172-176) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovo atstovo, LR teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tada, kai žala kildinama iš neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, o dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo ir/ar operatyvinio tyrimo metu, valstybei atstovauja atitinkamos valstybės institucijos (kurie šioje byloje yra patraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis) (Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932).

IÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kokius neteisėtus veiksmus atliko teismai (teisėjai). Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro praÅ¡ymu laikinai nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo pareigų, pripažinęs, jog tai bÅ«tina, norint greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ , užkirsti galimybę ieÅ¡kovui daryti kitas nusikalstamas veikas (BPK 157 str.). Bet sprendžiant, ar taikyti (pratęsti) procesines prievartos priemones, nesprendžiamas įtariamojo (kaltinamojo) kaltumo klausimas, netiriami įrodymai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su tam tikru įtarimu susiję procesiniai veiksmai ar pritaikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Pažymėjo, kad įstatymai riboja statutinio valstybės tarnautojo, nuÅ¡alinto nuo pareigų, teisę dirbti kitÄ darbÄ , iÅ¡skyrus LR tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas iÅ¡imtis, todėl MKT pagrįstai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovui mokėtino darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ sumos 17 442,15 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas gavo dirbdamas UAB „Edvas“.

LR delspinigių nustatymo už iÅ¡mokas, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2004 m. sausio 28 įsakymas Nr. A1-24 reglamentuoja darbdavio atsakomybę už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, tad turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas MKT. Reikalavimas priteisti 15 000 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. IeÅ¡kovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.

Be to, už žiniasklaidos padarytÄ Å¾alÄ atsako konkretus informacijÄ paskleidęs laikraÅ¡tis.

Tretysis asmuo Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos atsiliepimais į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 99-100, 164) ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Teigė, kad valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsiranda nustačius Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (be kaltės). Vien iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra besÄ lyginis pagrindas iÅ¡teisintajam asmeniui atlyginti žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001). Nesant teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmuose įstatymų nustatyta tvarka pripažintų neteisėtų veiksmų, valstybės atsakomybė nekyla. MKT iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 51 559,91 Lt darbo užmokestį už nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2007 m. kovo 7 d. ir 24 090,59 Lt delspinigių už laiku nesumokėtÄ darbo užmokestį. IeÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti 17 442,15 Lt – jo gautos pajamos, taigi neatitinka žalos sÄ vokos (CK 6.249 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, kad bÅ«tent ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai per žiniasklaidos priemones bÅ«tų paskelbę neteisingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ . Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (K 6.250 str. 1 d.). IeÅ¡kovė nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl neturtinės žalos atlyginimas jai nepriklauso.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimais į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 111-115, 183-185) ieÅ¡kinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovai nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko MKT ir/ar LR generalinės prokuratÅ«ros pareigÅ«nai. Procesinės prievartos priemonės ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo vykdomos nepažeidžiant BPK normų. Pokalbio telefonu klausymosi protokolÄ , į kurį įsivėlė klaida, užpildė ne Generalinės prokuratÅ«ros, o VSD pareigÅ«nai. VSD pareigÅ«nas pasirašė minėtÄ protokolÄ , taip patvirtindamas, kad visi jame iÅ¡dėstyti duomenys teisingi, atitinka tikrovę ir garso laikmenoje iÅ¡saugotų pokalbių telefonu turinį. Ar konkretÅ«s duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas, o ne prokuroras. IeÅ¡kovai siekia prisiteisti žalÄ iÅ¡ valstybės už tai, kad prokurorai vykdė savo tiesiogines pareigas. Bet pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ nėra ir objektyviai negali bÅ«ti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Dienraščiuose „Vakarų ekspresas“ ir „Respublika“ (t. 1, b. l. 71-82), kurie paskelbė duomenis apie kontrabanda įtariamus muitininkus, informacijos Å¡altinis neįvardintas, tik pažymėta, kad teisėsaugos pareigÅ«nai įvykio aplinkybių nekomentuoja.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu (t. 2, b. l. 76-80) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 41 032,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt už advokato pagalbÄ civilinėje byloje; bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už advokato pagalbÄ baudžiamojoje byloje nutraukė, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad MKT 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 312 str. 1 d. Vykdant procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje 2003 m. gegužės 5 d. ieÅ¡kovas buvo sulaikytas, jo

namuose ir darbo vietoje atliktos kratos, 2003 m. gegužės 6 d. pareikšti įtarimai pagal BK 199 str. 1 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas

neišvykti; 2003 m. gegužės 9 d. nutartimi – ieškovas laikinai nušalintas nuo MKT Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigų 6 mėnesių

laikotarpiui, vėliau nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas teismo buvo pratęstas iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino

pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., taip pat BK 228 str. 1 d., nenustatęs, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. Teismai baudžiamojoje byloje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenys, kuriais grįstas įtarimas ieÅ¡kovui, buvo telefoninių pokalbių klausymosi protokolas ir pokalbių stenogramos. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas į 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolÄ Ä¯rašė žodį, kuris nebuvo pasakytas. Telefoninių pokalbių analizė neįrodo, jog ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamas veikas. Taigi neteisingas procesinio dokumento suraÅ¡ymas vertintinas kaip neteisėtas veiksmas, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų kaltės (CK 6. 246 str., 6. 272 str. 1 d.). Baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ieÅ¡kovui nebuvo susijęs su telefoninių pokalbių klausymosi protokolo suraÅ¡ymu, nes baudžiamoji byla buvo iÅ¡kelta anksčiau, tačiau protokole nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t. y. nuÅ¡alinimui nuo pareigų. IeÅ¡kovui pritaikius procesines prievartos priemones, jis nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. negavo 41 032,50 Lt darbo užmokesčio. Tai sudaro ieÅ¡kovo tiesioginę turtinę žalÄ dėl taikytų procesinių prievartos priemonių, kuriÄ privalo atlyginti valstybė (CK 6.249 str. 1 d., 6.272 str. 1 d.). Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ nuo laiku neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio netenkintinas, nes kildinamas iÅ¡ civilinių, o ne darbo santykių. Atsižvelgdamas į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo(CK 6.250 str. 2 d., 6. 272 str. 3 d.).

IeÅ¡kovas, be kita ko, prašė priteisi 12 500 Lt turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų Å¡ioje byloje, tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, į bylos apimtį, sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, priteistina iÅ¡laidų suma mažinama iki 5 000 Lt (CK 98 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas A. K. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 86-88) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl delspinigių priteisimo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalį dėl 0,06 % delspinigių priteisimo patenkinti. Apeliacinį skundÄ motyvuoja tuo, kad darbo teisiniai santykiai priskiriami prie civilinių santykių. Nors DK 207 straipsnio 1 dalis atsakingu asmeniu įvardina darbdavį, tačiau CK 6.272 straipsnis pareigÄ atlyginti žalÄ (visÄ ) perkelia valstybei. Kitaip tariant, delspinigių apskaičiavimo taisykles nustato su darbo civiliniais santykiais susiję įstatymai, o pareigÄ atlyginti žalÄ â€“ CK.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 104-108) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš Lietuvos valstybės priteista 41 032,50 Lt turtinės žalos atlyginimo,

15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ orientuoja į tai, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis savaime nereiÅ¡kia prezumpcijos, jog baudžiamasis procesas, taip pat konkretÅ«s pareigÅ«nų veiksmai ikiteisminiame tyrime neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Ikiteisminio tyrimo metu taikomų kardomųjų ar procesinės prievartos priemonių tikslas – ne asmens nubaudimas, o greitas, neÅ¡aliÅ¡kas ir netrukdomas nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimas arba galimybės įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas užkirtimas. Å ioje baudžiamojo proceso stadijoje įtarimo pagrįstumas gali bÅ«ti ne tokio paties lygio, kokio reikia pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikaltimÄ , todėl faktai, keliantys tokį įtarimÄ , neturi bÅ«ti tokie įtikinantys, kokie turėtų bÅ«ti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovui paskirtos procesinės prievartos priemonės – nuÅ¡alinimo nuo pareigų – pagrindus, nepagrįstai atsižvelgė ne į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bet į iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes. Nutartis, kuria ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, instancine tvarka nepanaikinta, o galiojantys įstatymai nenumato kitokios teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, jautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir Å¡ios neigiamos pasekmės nebuvo vienkartinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas nuÅ¡alinimo nuo pareigų metu susirado kitÄ darbÄ , ieÅ¡kovas nebuvo nuteistas; neįvertino piliečių (mokesčių mokėtojų) bendro materialinio lygio, sunkios visos Å¡alies ekonominės padėties, todėl nemotyvavo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes patenkino 20,50 % {[(41 032,50 Lt + 15

000 Lt) ÷ 273 474,65 Lt] x 100 %} ieškovo reikalavimų, tad jam turėjo priteisti

2 562,50 Lt (12 500 Lt x 20,50 %) bylinėjimosi išlaidų, o de facto priteisė dvigubai tiek – 5 000 Lt.

Trečiasis asmuo Valstybės saugumo departamentas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 82-84) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš Lietuvos valstybės priteista

41 032,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nurodytus reikalavimus atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia įrodinėjimo taisyklių pažeidimais. Telefoninių pokalbių klausimosi protokole fiksuojami pokalbiai nėra cituojami, o pateikiamas tik tyrimui reikÅ¡mingų pokalbių turinys. Be to, prie telefoninių pokalbių klausimosi protokolo buvo pridėta pokalbių stenograma, baudžiamojoje byloje buvo ir pokalbių įraÅ¡ai. 2004 m. gegužės 29 d. įvykusios apklausos metu VSD pareigÅ«nas L. J. pacitavo pokalbio, kurio turinio netikslumus 2003 m. balandžio 30 d. protokole siekiama įžvelgti, fragmentÄ . Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai negu teigė ieÅ¡kovas ir pirmosios instancijos teismas, VSD pareigÅ«nas pateikė į baudžiamÄ jÄ bylÄ neiÅ¡kraipytus faktus. Nei ieÅ¡kovas, nei jo gynėjas telefoninių pokalbių klausymosi protokole neįžvelgė tariamų netikslumų, galėjusių turėti įtakos priimant vienokį ar kitokį su ieÅ¡kovu susijusį procesinį sprendimÄ , ir dėl jų neteikė jokių praÅ¡ymų (BPK 21 str. 4 d., 181 str. 1 d.). Teismai, nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepripažino baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtu, nenustatė procesinių pažeidimų, o teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo, neturi teisės tÄ daryti.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 97-101) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ Lietuvos valstybės priteista 41 032,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir vietoj jo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nurodytus reikalavimus atmesti. Pasak Generalinės prokuratÅ«ros atstovų, konstatuodamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtÄ veiksmÄ (neteisingai suraÅ¡ytÄ telefoninių pokalbių klausymosi protokolÄ ), pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, tik prielaidas, kaip neteisingas protokolo suraÅ¡ymas lėmė ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų skyrimÄ , t. y. nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios (ne)turtinės žalos.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovas neįrodė, kad nuÅ¡alinimas nuo pareigų skirta vadovaujantis bÅ«tent neteisingai suraÅ¡ytu telefoninių pokalbių klausymosi protokolu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad įtarimo pagrįstumas yra bÅ«tinas tam, jog bÅ«tų galima pateisinti asmens suėmimÄ EŽTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto prasme ir nėra tokio paties lygio, kokio reikia pripažįstant asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. AnalogiÅ¡kai numato ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ suėmimas iki nuosprendžio nėra bausmė už nusikaltimÄ , o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias – užtikrinti tinkamÄ proceso vykdymÄ baudžiamojoje byloje, iÅ¡tirti nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001).

Skiriant procesines poveikio priemones, atsižvelgiama į tikėtinumÄ , kad įtariamasis vengs tardymo ar teismo, trukdys nustatyti tiesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2002, 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2006, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2006). Avalynės kontrabandos organizavimas (tikrieji kaltininkai nubausti) buvo atskleistas remiantis operatyvine informacija – telefoninių pokalbių pasiklausymu.

Nors ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, teismo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ , vertinimu, nepakako padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas padarė nusikaltimÄ , kuriuo buvo kaltinamas, bet tų pačių įrodymų pakako tiek pareikÅ¡ti asmeniui įtarimÄ , tiek skirti procesines poveikio priemones. Prokurorų praÅ¡ymai nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo pareigų ir teismo nutartys dėl to buvo grindžiamos aplinkybe, jog nusikalstama veika, kurios padarymu įtartas ieÅ¡kovas, buvo tiesiogiai susijusi su jo užimamomis pareigomis muitinėje.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo skundÄ dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria pratęstas jo nuÅ¡alinimas nuo pareigų, pripažinęs, jog egzistuoja reali tikimybė, kad ieÅ¡kovas, eidamas pareigas, gali mėginti paveikti kitus įtariamuosius bei liudytojus ir taip trukdyti greitai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ .

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas buvo pareigūnas, procesinės prievartos priemonių taikymas sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija, tačiau išvardintų neigiamų pasekmių egzistavimas nepagrįstas įrodymais. Teismų praktikoje priimta, kad neturtinė žala už 1 neteisėto suėmimo (BPK 122-124 str.) mėnesį siekia 2 000 Lt, o ieškovo laisvė nebuvo apribota, ieškovas galėjo būti įprastoje namų aplinkoje, bendrauti su artimaisiais, dirbti ir pasirūpinti šeima. Tad net ir manant, jog procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai, nušalinimo nuo pareigų pasekmės turėtų būti vertinamos aiškiai mažesne nei teismo priteista suma.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui 5 000 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ civilinėje byloje, nepaisė, kad byla nesudėtinga, o tas pats advokatas ieÅ¡kovÄ gynė baudžiamajame procese, tad jam gerai žinomos baudžiamosios bylos aplinkybės, bylinėjimasis vyko Klaipėdoje, todėl advokatas nepatyrė kelionės iÅ¡laidų. Esant tokioms aplinkybėms, už ieÅ¡kinį ir atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, trukusį 30-40 min., 5 000 Lt atlygis advokatui yra nepagrįstai didelis.

Ieškovai A. K. ir

K. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 118-123) atsakovo bei dviejų trečiųjų asmenų apeliacinius skundus laiko nepagrįstais ir praÅ¡o juos atmesti, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai atsiliepime pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad pareigÅ«nai nevykdo bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006). Bendra pareigÅ«nų rÅ«pestingumo pareiga įtvirtinta BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Taip pat valstybei tenka pareiga užtikrinti reikiamÄ valstybės pareigÅ«nų kvalifikacijÄ , kad dėl nekvalifikuotų pareigÅ«nų veiksmų nebÅ«tų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigÅ«nai veikia aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, valstybei turi bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigÄ užtikrinti, kad jos pareigÅ«nai veiktų rÅ«pestingai, bet ir pareigÄ užtikrinti tinkamÄ savo pareigÅ«nų kvalifikacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas; tuo tarpu baudžiamųjų ir/ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas atitinkamų teisės Å¡akų normų nustatyta tvarka yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines aplinkybes civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti parenkamos atsižvelgiant į duomenų pakankamumÄ , kad konkretus asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nustačius, jog vienas iÅ¡ pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas ieÅ¡kovui, ydingas, yra pagrindas teigti, kad jo nesant ieÅ¡kovui nebÅ«tų taikytos procesinės prievartos priemonės arba bÅ«tų taikytos Å¡velnesnės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo teisėto pagrindo skirti ieÅ¡kovui procesines prievartos priemonių: sulaikymÄ ir/ar nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų. Dar daugiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartyje, atmesdamas prokuroro kasacinį skundÄ , nurodė, kad apkaltinti ieÅ¡kovÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ byloje nebuvo jokių teisinių prielaidų. IeÅ¡kovai ginčija atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų neteisėtumas turi bÅ«ti konstatuotas BPK nustatyta instancine tvarka, t. y. jog to negali padaryti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį nagrinėjantis teismas, pasitvirtinus įtariamojo/kaltinamojo nekaltumui.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų ilgÄ laikÄ (kone 4 m.), Å¡iÄ informacijÄ sužinojo platus žmonių ratas. Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinis Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

Anot ieÅ¡kovų, užmokesčio advokatui už teisines paslaugas dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio neprivalomo pobÅ«džio. Be to, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nedaug virÅ¡ija maksimalų užmokesčio dydį.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 112-113) nesutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir sutinka su trečiųjų asmenų skundais, kurių argumentai iÅ¡ esmės sutampa su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, todėl praÅ¡o pastaruosius tenkinti. Atsakovas akcentuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti delspinigius yra grindžiamas Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokas, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymu, bet Å¡is aktas taikomas darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykiuose. Valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, nėra ieÅ¡kovo darbdavys. Darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s įstatymai, o CK darbo santykiams taikomas tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne darbdavio neiÅ¡mokėto atlyginimo priteisimo, o žalos, padarytos teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimas, todėl turi bÅ«ti taikomos ne darbo, o civilinės teisės normos.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 115-117) nesutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu, sutinka su trečiojo asmens Valstybės saugumo departamento skundu, o su atsakovo skundu sutinka iÅ¡ dalies. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį valstybei gali bÅ«ti nustatyta pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos (areÅ¡to) paskyrimo. Nė vienas teismas, nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepripažino baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtu, nenustatė procesinių pažeidimų, turinčių sÄ sajų su 2003 balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolu. Telefoninių pokalbių klausymosi protokole esančios informacijos, net atmetus įsivėlusiÄ klaidÄ , užteko pagrįsti bÅ«tinybę nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo pareigų, kas ir buvo padaryta.

Vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi pareiga mokėti darbuotojui delspinigius tenka darbdaviui (ad hoc - MKT). Valstybė, nebÅ«dama susijusi su ieÅ¡kovu darbo teisiniais santykiais, neprivalo pastarajam mokėti darbo užmokesčio ir kitų su tuo susijusių iÅ¡mokų (pvz., delspinigių už pavėluotÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį) - Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimÄ .

Trečiojo asmens manymu, bylÄ galima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme negrÄ Å¾inant jos iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai tenkintini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstųjų dalių ir analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo klausimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. AiÅ¡kindamas Å¡ios normos taikymÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Ä®statymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės; tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).

         Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl kontrabandos pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 312 straipsnio 1 dalį, remiantis duomenimis (tarnybiniais praneÅ¡imais, paaiÅ¡kinimais, įvykio vietos apžiÅ«ros, krovinio sulaikymo bei daiktinių įrodymų apžiÅ«ros protokolais ir kt.), kad 2003 m. vasario 15 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jÅ«rų uosto postÄ gabenta batų kontrabanda (baudžiamosios bylos Nr. 1-13-462/2006 (toliau – baudžiamoji byla) t. 1, b. l. 11, 15-33). IeÅ¡kovas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. K. 2003 m. gegužės 5 d. buvo laikinai sulaikytas (paleistas 2003 m. gegužės 7 d.), jo gyvenamojoje ir darbo vietose buvo atliktos kratos, 2003 m. gegužės 6 d. jam pareikÅ¡ti įtarimai pagal LR BK 199 straipsnio 1 dalį (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 126, 128, 132, 176-183). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjui atmetus prokuroro praÅ¡ymÄ skirti A. K. suėmimÄ , 2003 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimu įtariamajam A. K. skirta kita kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti su įpareigojimu nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su J. Å . ,

R. P. , E. K. , R.

J. (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 132-133). Vilniaus miesto 1

apylinkės teismo teisėjo 2003 m. gegužės 9 d. nutartimi A. K. buvo laikinai nušalintas nuo Muitinės

kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigų

6 mėnesiams, nušalinimo terminas buvo tęsiamas ir galiojo iki 2004 m. rugpjūčio

9 d. (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 137-144, 156-158). 2004 m. liepos 7 d. A. K. pareikšti įtarimai pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį dėl bendrininkavimo (padėjimo) kontrabandoje ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 171-173). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu išteisino A. K. pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei 228 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 9-35; baudžiamosios bylos t. 14, b. l.

65-122). Apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai A. K. išteisinusį nuosprendį paliko galioti (t.

1, b. l. 36-47, 48-52; baudžiamosios bylos t. 15, b. l. 68-91, 144-152).Â

Valstybei pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atlyginti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovai A.

K. ir jo sutuoktinė K. K. siejo su Valstybės saugumo departamento surinktos operatyvinės informacijos ir

Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko R. P. su J. Š. telefoninių pokalbių suvestinių neteisingu

vertinimu, kuris, ieÅ¡kovų nuomone, sÄ lygojo baudžiamosios bylos A. K. iÅ¡kėlimÄ ir priverstinio poveikio priemonių

jam taikymÄ . Â

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A.

K. iÅ¡teisinusiame nuosprendyje konstatuota aplinkybė, jog 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokole buvo įraÅ¡ytas nepasakytas žodis, sÄ lygojo baudžiamojo teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie A. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme neįrodytumÄ . NetinkamÄ procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismas vertino kaip neteisėtÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmÄ , o Å¡iame procesiniame dokumente esančius duomenis pripažino turėjusius įtakos procesinių prievartos priemonių taikymui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas argumentavo tuo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas ir kaltinimas A.

K. , buvo netinkamas ir juo negalima remtis, todėl sprendė, kad be Å¡io įrodymo procesinės prievartos priemonės ieÅ¡kovui nebÅ«tų taikytos arba bÅ«tų taikytos Å¡velnesnės. Konstatavęs deliktinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, buvimÄ , teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovui 41 032,50 Lt žalai dėl negauto darbo užmokesčio nuÅ¡alinimo nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu atlyginti bei 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, bylos dalį dėl turtinės žalos, susijusios su turėtomis advokato pagalbos baudžiamojoje byloje iÅ¡laidomis, atlyginimo nutraukė.

Atsakovas ir tretieji asmenys apeliaciniais skundais nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų, parenkant ir taikant ieÅ¡kovui procesines prievartos priemones, vertinimu. Tuo tarpu ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija tik tÄ sprendimo dalį, kuria atmestas turtinės žalos, siejamos su 0,06 procentų delspinigiais už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, atlyginimo reikalavimas.

Vertinant veiksmų neteisėtumÄ CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Tuo tarpu dėl Å¡ių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiÅ«riu netapatumÄ tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu. Civilinės atsakomybės požiÅ«riu teisiamojo iÅ¡teisinimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens iÅ¡teisinimo teisinis pagrindas yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimÄ , ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus klausimÄ , kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; kokiu pagrindu teisiamasis iÅ¡teisintas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008, ir kt.).

Atsižvelgiant į atsakovo, trečiųjų asmenų apeliacinių skundų ir ieÅ¡kovo atsiliepimo į juos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo taikytos valstybės atsakomybės už pripažintų neteisėtais pareigÅ«no veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , pasisakytina dėl įtarimÄ ieÅ¡kovui pareiÅ¡kusių ir procesines poveikio priemones taikiusių ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo.

Pagal baudžiamojo tyrimo pradėjimo metu ir iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio 1961 m. BPK 3, 125 straipsnių nuostatas tyrimo pradžiai buvo reikalingas baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas pagal Å¡iame įstatyme nustatytas vadas ir pagrindus. Minėta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla ne konkrečiam asmeniui, o dėl kontrabandos fakto pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK (1961 m. redakcija) 312 straipsnio 1 dalį, remiantis duomenimis (tarnybiniais praneÅ¡imais, paaiÅ¡kinimais, įvykio vietos apžiÅ«ros, krovinio sulaikymo bei daiktinių įrodymų apžiÅ«ros protokolais ir kt.), kad 2003 m. vasario 15 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jÅ«rų uosto postÄ gabenta batų kontrabanda (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 11, 15-33). Baudžiamosios bylos duomenys leidžia spręsti, kad buvo BPK 125 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti pagrindai ir vados baudžiamajai bylai iÅ¡kelti, todėl buvo pagrindas atlikti BPK nustatytus procesinius veiksmus. Baudžiamojoje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuotas baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo neteisėtumas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui įtarimÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netinkamai suraÅ¡ytas telefoninių pokalbių klausymosi protokolas neturėjo įtakos baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovui pradėjimÄ . Tokios teismo iÅ¡vados ieÅ¡kovas neginčija.

Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovui buvo taikytos kardomoji priemonė ir kitos procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas, krata, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų. IeÅ¡kovas neginčijo Å¡ių priemonių skyrimo teisėtumo, tačiau, remdamasis iÅ¡teisinamojo nuosprendžio argumentais, neigė faktinių duomenų apie nusikalstamos veikos padarymÄ buvimÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo telefoninių pokalbių klausymosi protokolo netinkamÄ suraÅ¡ymÄ , šį procesinį dokumentÄ laikė sÄ lygojusiu procesinių prievartos priemonių – kardomosios priemonės ir laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, nepagrįstÄ taikymÄ ir dėl to pripažino valstybę atsakinga už Å¡iais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . Ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nų veiksmų, taikant kitas procesines prievartos priemones – laikinÄ sulaikymÄ ir kratas gyvenamojoje ir darbo vietose, teisėtumo pirmosios instancijos teismas nevertino. Å iuo aspektu teismo sprendimo ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių tyrimo veiksmų plačiau nepasisako.

Kardomosios priemonės paskirtis užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui suteikta teisė prokuroro praÅ¡ymu laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų, jei tai bÅ«tina, kad bÅ«tų greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 157 straipsnio 1 dalis). Procesinės prievartos priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant kardomÄ jÄ priemonę asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminio tyrimo metu taikomų kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių tikslas yra ne asmens nubaudimas, o greitas, neÅ¡aliÅ¡kas ir netrukdomas nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimas ar galimybės įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas užkirtimas. Å ioje proceso stadijoje įtarimo pagrįstumas gali bÅ«ti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, todėl faktai, keliantys tokį įtarimÄ , neturi bÅ«ti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų bÅ«ti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-388/2007).

 Nagrinėjamų aplinkybių aspektu atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijÄ dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto. Pagal EŽTT praktikÄ pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra bÅ«tina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sÄ lyga, suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.). AiÅ¡kindamas „pagrįsto įtarimo“ sÄ vokÄ , EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad suėmimo tikslas neatitiko nurodytos Konvencijos nuostatos (Brogan and Others v. the United Kingdom, no. 11209/84; 11234/84; 11266/84; 11386/85, judgement of 29 November 1988; Erdagöz v. Turkey, no. 21890/93, judgement of 22 October 1997; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000).

Pirmosios instancijos teismas procesinio dokumento (telefoninių pokalbių klausymosi protokolo) netinkamÄ suraÅ¡ymÄ vertino kaip neteisėtÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmÄ , lėmusį procesinės prievartos priemonių – kardomosios priemonės bei nuÅ¡alinimui nuo pareigų taikymÄ ieÅ¡kovui. Telefoninių pokalbių klausymosi protokolo netinkamas suraÅ¡ymas nėra CK 6.272 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įvardytas kaip pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau, remiantis teismų praktika, yra pagrindas spręsti dėl valstybės atsakomybės atsiradimo ir Å¡io veiksmo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio

7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. vasario

6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).

Operatyvinės informacijos apie

Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus pareigÅ«nų R. P. ir A. K. žinomÄ Klaipėdoje vykdomÄ prekių

iÅ¡muitinimÄ , iÅ¡vengiant realių mokesčių mokėjimo, pagrindu buvo vykdoma kompetentingo pareigÅ«no sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė - nuo 2002 m. gruodžio 16 d. iki 2003 m. kovo 5 d. buvo klausomasi

J. Š. telefoninių pokalbių, daromi pokalbių įrašai, surašytas protokolas, kaip to reikalavo tuo metu galiojusio 1961 m. BPK 1982 straipsnio nuostatos (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 93-95; t. 5, b. l. 1, 8-10, 11-25, 26-161). Buvo klausomasi J. Š. telefoninių pokalbių su

R. J. , R. P. , A.

K. . A. K. išteisinusiame nuosprendyje nurodyta, kad 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių

klausymosi protokole LR valstybės saugumo departamento pareigÅ«nas, apraÅ¡ydamas J. Å . pokalbio su R. P. turinį, įrašė neiÅ¡tartÄ

žodį „krovinys“ dėl to, kad iÅ¡ pokalbio turinio nusprendė, jog kalbama bÅ«tent apie kontrabandinį batų krovinį (t. 1, b. l. 33). Å ios aplinkybės teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad toks vieno iÅ¡ telefoninių pokalbių turinio iÅ¡dėstymas protokole neatitiko įstatymo reikalavimų (BPK 1982 straipsnio 9 dalis). Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo  pagrindo pripažinti, kad Å¡is procesinis dokumentas lėmė procesinės prievartos priemonių taikymÄ .

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar telefoninių pokalbių klausymosi protokolas buvo vienintelis įrodymas, kurį, kaip įrodymÄ , leidžiantį manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , vertino kardomÄ jÄ priemonę ir nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų ieÅ¡kovui skyrę ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nai (prokuroras ir teisėjas). IeÅ¡kovas buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tuo, kad, veikdamas prieÅ¡ingai tarnybai interesais ir Å¡alindamas kliÅ«tis, padėjo gabenti kontrabandÄ .

Pati Å¡velniausia kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų ieÅ¡kovui buvo parinkti ir taikyti, remiantis bylos faktiniais duomenimis, leidžiančiais manyti, kad jis padarė įtarime nurodytas veikas, padarytas naudojantis užimama tarnybine padėtimi, ir atsižvelgiant į įtariamų nusikaltimų sunkumo laipsnį, duomenis apie bandymÄ paveikti kitus byloje dalyvaujančius asmenis, tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus, siekiant užkirsti įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 133, 137-144, 156-158).

Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonių taikymo duomenimis, leidžiančiais manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , buvo ne tik minėtas protokolas, bet ir tarnybiniai praneÅ¡imai, paaiÅ¡kinimai, įvykio vietos apžiÅ«ros, krovinio sulaikymo bei daiktinių įrodymų apžiÅ«ros protokolai, ryÅ¡ių schemos, J. Å . telefoninių pokalbių su R. J. , R. P. , A. K. stenogramos (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 15-33; t. 5, b. l. 1, 2-7, 8-10, 26-161).

Atsižvelgiant į tai, kad pokalbių įraÅ¡ai ir telefoninių pokalbių klausymosi protokolai, kaip įrodymų Å¡altiniai, neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2006), negalima paneigti aptartų baudžiamosios bylos duomenų, kuriais disponavo procesines prievartos priemones taikę ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nai,  įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant dėl pagrįsto manymo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IeÅ¡kovo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 148-155). Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo skundÄ dėl Å¡ios prievartos priemonės

taikymo, konstatavo faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. pagrįstai įtariamas sunkaus nusikaltimo

padarymu, visumos buvimÄ byloje. Å is teismas patvirtino apylinkės teismo

išvados apie realios tikimybės, jog būdamas savo pareigose, A. K. gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius

ir liudytojus, tokiu bÅ«du trukdydamas greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bei daryti naujas nusikalstamas veikas, buvimo pagrįstumÄ . Vertinant kardomosios priemonės ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymÄ ieÅ¡kovui, atsižvelgtina į kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, pobÅ«dį, kontrabandos tyrimo praktikos baudžiamajame procese aspektus – Å¡is specifinis nusikaltimas dažnai padaromas dalyvaujant keliems asmenims, kurie pasiskirsto vaidmenimis, veikia ne vienu metu ir skirtingose vietose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-388/2007). Tuo tarpu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo teisių suvaržymo teisėtumo, a priori konstatavo teisės pažeidimÄ ir dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ bei ieÅ¡kovo darbo teisių pažeidimÄ .

IeÅ¡kovui buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuris reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybe, nėra pagrindas civilinei atsakomybei savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios ir kitų prievartos priemonių pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. IÅ¡teisinamuosiuose teismų procesiniuose dokumentuose, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nėra konstatuotas ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumas, o, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažinta, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje priimtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad kaltinimas A. K. buvo grindžiamas iÅ¡ esmės tik telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, kurie žemesnės instancijos teismų vertinimu, nesant kitų patikimų įrodymų, buvo nepakankami padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Tuo tarpu, kaip jau minėta, ikiteisminiame tyrime taikant procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai perdavė visuomenės informavimo priemonėms tokiÄ informacijÄ , kuri negali bÅ«ti skelbiama. Tokių teismo iÅ¡vadų ieÅ¡kovas neginčija, naujų aplinkybių bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenurodyta, todėl konstatuoti pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ Å¡iuo aspektu nėra pagrindo. Žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovas grindė ir tuo, kad ikiteisminį tyrimÄ kuravusi Generalinė prokuratÅ«ra neatliko bÅ«tinų baudžiamajame procese veiksmų, ikiteisminio tyrimo institucijos

persekiojo ieÅ¡kovÄ , vertė duoti parodymus prieÅ¡ R. P. , skundė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau

tokios savo pozicijos nepagrindė nei faktiniais duomenimis, nei teisine argumentacija (CPK 178 straipsnis). A.

K. 2003 m. gegužės 29 d. praÅ¡ymas prokurorui ir atsakymas į jį, neįrodo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtumo, sÄ lygojančio valstybės civilinę atsakomybę (t. 2, b. l. 152-153) (CPK 178 straipsnis). Prokuroro pasinaudojimas įstatyme numatyta apeliacijos ir kasacijos teise negali bÅ«ti traktuojamas kaip veiksmas, neatitinkantis bendrųjų rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų. IeÅ¡kovas nenurodė jokių faktinių duomenų, kad Å¡ia teise buvo naudojamasi nesÄ Å¾iningai. Be to, Å¡iais aspektais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė, o apeliacinis skundas dėl to nepaduotas.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuoti ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nų veiksmų, parenkant ir taikant ieÅ¡kovui procesinės prievartos priemones, neteisėtumÄ nėra pagrindo, o pareigÅ«no veiksmai, susiję su netinkamu telefoninių pokalbių klausymosi protokolo suraÅ¡ymu, nėra priežastiniame ryÅ¡yje su dėl ieÅ¡kovo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų negautu darbo užmokesčiu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo, atstovaujamo Teisingumo ministerijos, ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad yra visos bÅ«tinos civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti sÄ lygos (CPK 185 straipsnis). Tokiu bÅ«du, sprendimas keistinas – jo dalis, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ valstybės priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, panaikintina ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pagrįsdamas apeliacinio skundo reikalavimÄ grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad Å¡is reikalavimas grindžiamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nemotyvuotas. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ pripažįstama aplinkybė, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Skundžiamame sprendime teismas glaustai iÅ¡dėstė nustatytas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas, nurodė argumentus, kuriais atmetė kai kuriuos reikalavimus, įstatymus, kuriais vadovavosi, ir kitus teisinius argumentus. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra su motyvais ir atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį dėl absoliutaus negaliojimo nėra jokio pagrindo.

           Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimÄ , kuriuo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetus, atsakovo ir trečiojo asmens Generalinės prokuratÅ«ros argumentai dėl priteisto neturtinės žalos dydžio tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Tuo pačiu nagrinėjamoje byloje tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir Å¡ių skundų argumentai dėl iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovui priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, nes CPK 98 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ , nuostatos dėl Å¡io atlyginimo priteisimo taikomos tai Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos.

Teisėjų kolegija mano esant tikslingu pasisakyti dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria nepatenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ valstybės delspinigius pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ . IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta tokiais motyvais. Priteisiant ieÅ¡kovui negautÄ darbo užmokestį taikytinos žalos atlyginimÄ reglamentuojančios teisės normos (CK 6.249, 6.272 straipsniai). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai numato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias

asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška

yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taikant civilinės atsakomybės nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl praÅ¡omų delspinigių priteisimo pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Â Ä¯statymÄ , nes ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo negautÄ darbo užmokestį dėl neteisėto nuÅ¡alinimo nuo pareigų kildinamas iÅ¡ civilinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas reguliuoja darbdavio ir darbuotojo teisinius santykius, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys kildinamas žalos instituto teisiniu pagrindu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkintas pagrįstai.Â

           Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteistas 41 032,50 Lt turtinės žalos dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 15

000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 5 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                       Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                 Â

Konstantinas Gurinas

                                                                                                                 Â

Donatas Å ernas