aec693fe-99bc-4b0a-90fc-2c1aa170a219 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-334-823/2017                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00161-2015-1                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;                2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2191-794/2016 dalies, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovams A.

J. ir G. J. B. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. ir G. J. B. priteisti jos naudai 92 500,74 EUR žalos atlyginimo.PaaiÅ¡kino, kad atsakovas A. J. nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. birželio 3 d. buvo UAB „Signum socium“ vadovu, o Å¡ios įmonės akcininku nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2014 m. spalio 27 d. buvo atsakovas G.

J. B..Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu buvo apskaičiuotas UAB „Signum socium“ mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) 92 500,74 EUR sumai, kuriÄ sudaro 68 208,99 EUR mokestis, 20 020,95 EUR bauda ir 4 270,8 EUR delspinigiai. UAB „Signum socium“ yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. A. J. nevykdė įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, nustatytų pareigų, t. y. laiku ir teisingai deklaruoti bei mokėti mokesčius – nepateikė PVM mokesčio deklaracijos ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ PVM.

Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. IeÅ¡kovė, kaip mokesčių surinkimÄ užtikrinanti institucija, civilinės teisės požiÅ«riu laikytina kreditoriumi, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas vieÅ¡ajam interesui ginti.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VMI, atlikusi UAB „Signum socium“ PVM mokestinį tyrimÄ , surašė 2014 m. vasario 10 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitÄ , kurioje nustatė, kad UAB „Signum socium“ 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi A.

Z. už 393 014,36 EUR pardavė žemės sklypÄ su senais pastatais ir statiniais ((duomenys neskelbtini)), kuris Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 32 straipsnio 2 dalies prasme yra laikomas „žeme statyboms“, tačiau nepriskaičiavo pardavimo PVM. Bendrovei buvo pasiÅ«lyta pateikti patikslintÄ 2013 m. gegužės mėnesio deklaracijÄ . Bendrovės vadovas A. J. tris kartus prašė pratęsti terminÄ patikslinimų pateikimui, nurodydamas, kad konsultuojasi su auditoriais ir laukia jų iÅ¡vadų dėl mokestinių normų taikymo, taip pat laukia centrinio mokesčio administratoriaus iÅ¡aiÅ¡kinimo. 2014 m. birželio 17 d. centrinis mokesčių administratorius iÅ¡aiÅ¡kino, jog žemės sklypo su statiniais pardavimo sandoris PVM tikslais gali bÅ«ti laikomas vienu žemės statyboms tiekimo sandoriu ir nuo visos sandorio vertės turėtų bÅ«ti skaičiuojamas PVM mokestis.

Atsižvelgiant į tai, terminas patikslintai deklaracijai pateikti buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d., tačiau įmonės vadovas net po centrinio mokesčių administratoriaus 2014 m. birželio 17 d. iÅ¡aiÅ¡kinimo neįvykdė pareigos pateikti patikslintÄ deklaracijÄ . 2014 m. birželio 17 d. UAB „Signum socium“ buvo pradėta bankroto ne teismo tvarka procedÅ«ra. Ä®monės bankroto administratoriui 2014 m. spalio 22 d. pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas įpareigojimas iki 2014 m. spalio 30 d. pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui.

Tačiau administratorius dokumentų nepateikė, o 2014 m. spalio 27 d. UAB „Signum socium“ buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d. vieninteliam bendrovės akcininkui G. J. B. buvo iÅ¡mokėta 314 816,95 EUR suma, mokėjimo paskirtyse nurodant: paskolos grÄ Å¾inimas, kapitalo mažinimo lėšų iÅ¡mokėjimas ir kt. Å ios akcininkui pervestos lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos įsiskolinimui valstybei padengti.

Atsakovas A. J., žinodamas apie pareigÄ pateikti patikslintas deklaracijas, praÅ¡ydamas pratęsti terminÄ joms pateikti ir vilkindamas jų pateikimÄ , iÅ¡ anksto numatė, jog nesilaikys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo. Tokiu bÅ«du buvo sumažintas įmonės mokumas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , įmonė sÄ moningai valdyta blogai, kas nulėmė jos bankrotÄ . Å ie įmonės vadovo veiksmai yra nesÄ Å¾iningi ir neteisėti, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Ä®monės vadovo atlikti mokėjimai, ieÅ¡kovės vertinimu, taip pat patvirtina akcininko – atsakovo G. J. B., nesÄ Å¾iningumÄ , nes jam buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. birželio 17 d. bendrovei buvo pradėta bankroto procedÅ«ra, akcininkas lėšų pervedimo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad jo sprendimai pažeis kitų kreditorių teises. Atlikti mokėjimai buvo nenaudingi įmonei, neprotingi, neteisėti, nesÄ Å¾iningi bei tyčiniai, jais siekta padaryti įmonę nemokia, paliekant neįvykdytas mokestines prievoles.

Bendrovė mokestinių prievolių neįvykdė dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, todėl už žalÄ jie yra atsakingi solidariai.Atsakovas G. J. B. prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Signum socium“ mokestinis patikrinimas buvo pradėtas bendrovei jau esant bankrutavusiai (2014 m. spalio 16 d.), o užbaigtas – bendrovei esant pasibaigusiai ir iÅ¡registruotai iÅ¡ Juridinių asmenų registro (2014 m. lapkričio 11 d.). Su pavedimu tikrinti, patikrinimo rezultatus įforminusiu dokumentu ir jį patvirtinusiu mokesčių administratoriaus sprendimu nei atsakovas, nei kiti įmonės valdymo organai, nei, vėliau, bankroto administratorius, supažindinti nebuvo.

Mokestinio patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo neteisėti, kadangi mokesčių administratorius padarė tiek procedÅ«rinius, tiek mokesčių įstatymų taikymo pažeidimus.Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad 2013 m. gegužės 17 d.pirkimo – pardavimo sutartis PVM įstatymo prasme yra laikoma „žemės statyboms“ tiekimo sandoriu, kuris yra apmokestinamas PVM. UAB „Signum socium“ ir A. Z. 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sudarę susitarimÄ dėl statinių – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų kiemo statinių (Å¡ulinio, tvoros, kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei po jais esančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo.

Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nugriautas. Realizuojant susitarimo nuostatas, 2013 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pirkėjas nupirko likusius statinius bei žemės sklypÄ . UAB „Signum socium“ neatliko jokių veiksmų su parduodamu žemės sklypu: detalusis planas nebuvo rengiamas, kitų statinių projektai parengti nebuvo, jokie leidimai rekonstrukcijai ar naujai statybai parduotame žemės sklype nebuvo rengiami ir nebuvo gauti. Sklypo užstatymo plotas, intensyvumas, aukÅ¡tingumas nebuvo keičiamas.

SklypÄ Ä¯sigijo fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, kuris nurodė, kad nori investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ â€žkrizės laikotarpiu“, kol yra patrauklios kainos. Sutartis buvo sudaryta dėl senų pastatų su žemės sklypu pardavimo. Taigi ieÅ¡kovė nepagrįstai sutartį pripažino „žemės statyboms“ tiekimo sandoriu. Mokestinio patikrinimo rezultatų nepagrįstumas savaime paneigia ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas tiek žemės sklypas, tiek statiniai.

Turtas parduotas kaip vientisas turtinis vienetas už bendrÄ 1 357 000 Lt kainÄ . Taigi, net tuo atveju, jei žemės sklypas bÅ«tų priskiriamas „žemei statyboms“, PVM galėtų bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo žemės sklypo pardavimo kainos. Tokį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ 2014 m. birželio 17 d. buvo pateikusi pati ieÅ¡kovė. Tačiau PVM paskaičiuotas nuo viso komplekso kainos, atitinkamai neteisingai paskaičiuota bauda ir delspinigiai.Skiriant bendrovei baudÄ nebuvo atsižvelgta į baudos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes bei neargumentuota, kodėl buvo paskirta bÅ«tent 30 proc. dydžio bauda.

UAB „Signum socium“ visuomet bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais bei atliko beveik visus nurodytus patikslinimus, iÅ¡skyrus 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos patikslinimÄ , kadangi nebuvo aiÅ¡ku, kokio dydžio PVM turėtų bÅ«ti deklaruojamas. Dalis atsakovui G. J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d. iÅ¡mokėtų lėšų buvo įstatinio kapitalo mažinimo lėšos, kita dalis – atsakovo bendrovei suteiktų paskolų grÄ Å¾inimas.

Kai atsakovui buvo iÅ¡mokėtos lėšos, dar nebuvo žinoma, ar įmonė turi kokiÄ nors mokestinę prievolę, o jei turi, tai kokio dydžio. Galutinai mokestinės prievolės faktas paaiÅ¡kėjo tik 2014 m. lapkričio 11 d., ieÅ¡kovei suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ . Mokestinio tyrimo procedÅ«ros metu bendrovei nebuvo priskaičiuotos jokios į valstybės biudžetÄ mokėtinos sumos. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje taip pat nebuvo nurodyta, kaip turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo sutarties mokėtinas PVM, ar kokia yra sandorio apmokestinamoji vertė.

Be to, laikotarpiu, kai atsakovui buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos, įmonė buvo moki ir vykdė įprastinę Å«kinę –komercinę veiklÄ . Akcininko sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ 626 000 Lt buvo priimtas dar 2014 m. vasario 3 d. ir buvo sÄ lygotas tuometinės bendrovės finansinės bÅ«klės. Å i procedÅ«ra buvo realizuota Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) nustatyta tvarka. Ä®monė su atlikto mokestinio tyrimo rezultatais buvo supažindinta 2014 m. vasario 25 d., kai įmonės įstatinio kapitalo mažinimo procedÅ«ra jau buvo užbaigta.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. įmonei paskolino iÅ¡ viso 366 900 Lt sumÄ , t. y. įmonė liko skolinga atsakovui ir jis jokios faktinės naudos iÅ¡ atgautų paskolų neturėjo (likęs bendrovės 2 646,45 Lt skolos likutis). UAB „Signum socium“ bankroto procesas buvo užbaigtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka ir nei kreditoriai, nei bankroto administratorius atsakovui atliktų mokėjimų neginčijo.

Lieka neaišku, kodėl ieškovė, jei laikė save įmonės kreditore, neprašė nei bankroto administratoriaus, nei teismo sustabdyti UAB „Signum socium“ bankroto procedūras, neskundė kreditorių priimtų sprendimų. Atsakovas A. J. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad mokesčių administratoriui vienašališkai įvertinus aplinkybes, susijusias su 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu ir apmokestinimu, atlikto mokestinio patikrinimo rezultatai negali būti laikomi išsamiais, teisingais ir pagrįstais.

IeÅ¡kovė nepriėmė atsakovo skundo dėl patikrinimo pažymos, kuria ieÅ¡kovė grindžia atsakovų civilinę atsakomybę, todėl patikrinimo pažymos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėtinas Å¡ioje civilinėje byloje. IeÅ¡kovės, kaip mokesčių administratorės, nurodomi valdingi įgalinimai yra taikytini santykiuose su mokesčių mokėtojais, o ne juridinių asmenų vadovais (dalyviais), todėl ieÅ¡kinio nėra pagrindo vertinti kaip pareikÅ¡to vieÅ¡ajam interesui ginti.Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimÄ , ar pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 32 straipsnio 2 dalį žemė turėtų bÅ«ti laikoma PVM apmokestinamu objektu, reikėtų vadovautis Å¡iais kriterijais: teisės aktuose nustatyto subjekto sprendimo dėl paskirties pakeitimo priėmimu; detaliojo plano patvirtinimu; detaliajam planui prilyginto teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatyta galimybė užstatyti sklypÄ bei sklypo užstatymo sÄ lygos, patvirtinimu; duomenų dėl žemės paskirties, naudojimo bÅ«do ar pobÅ«džio, įraÅ¡ymu į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir registrÄ ; bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis Nr. A602-200/2012).

Ginčo atveju UAB „Signum socium“ neatliko jokių veiksmų su parduodamu žemės sklypu, sutartis buvo sudaryta dėl senų pastatų su žemės sklypu pardavimo. Be to, net jei žemės sklypas būtų pripažintas PVM objektu, sklypas buvo parduotas su senais pastatais, kurie nėra PVM objektas.Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi buvo įsitikinęs, jog tokios pirkimo –pardavimo sutarties sudarymas nėra priskiriamas PVM apmokestinamai veiklai, todėl 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje pagal 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį gautos lėšos buvo deklaruotos kaip neapmokestinami tiekimai.

FaktÄ , jog pirkimo – pardavimo sutarties apmokestinimo PVM klausimas nėra vienareikÅ¡mis ir aiÅ¡kus, patvirtina pačios ieÅ¡kovės iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog tuo atveju, jei kiemo statiniai nėra skirti nugriovimui, žemės sklypo ir statinių pardavimo sandorį bÅ«tų galima laikyti atskirais sandoriais ir apmokestinti PVM atsižvelgiant į kiekvienam sandoriui galiojančias PVM įstatymo nuostatas – žemės sklypo pardavimas apmokestinamas PVM, o senų pastatų ar statinių pardavimas PVM neapmokestinamas.

Žemės sklypas su statiniais buvo parduotas kaip bendras turtinis vienetas, neišskiriant kiekvieno objekto kainos, todėl net ir po centrinio mokesčių administratoriaus išaiškinimo buvo neaišku, kaip turi būti skaičiuojamas pardavimo PVM. Mokėtinas PVM buvo priskaičiuotas tik po atliktos mokestinio patikrinimo procedūros, tačiau taip pat neteisingai. Iki pat bendrovės mokestinio patikrinimo procedūros užbaigimo nebuvo aišku, ar bendrovė apskritai yra skolinga valstybės biudžetui.Nesant mokesčių administratoriaus reikalavimo dėl apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo, ieškinyje nurodytų mokėjimų bendrovės akcininkui atlikimo metu objektyviai negalėjo būti pažeista atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka.

Be to, įmonė tuo laikotarpiu vykdė savo įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams: UAB „Swedbank lizingas“ pervesta 341 673,79 Lt suma, kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ – 658 000 Lt, UAB „Open 24“ – 100 000 Lt. Akcininkui atliktų pavedimų metu įmonė neturėjo ženklių skolų kreditoriams, o bankroto procesas įmonei inicijuotas, kai atsakovas A. J. jau nebebuvo įmonės direktoriumi. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo A. J., kaip buvusio bendrovės vadovo, grindžia CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, tačiau pagal Å¡iÄ teisės normÄ juridinio asmens vadovas turi pareigÄ atlyginti pačiam juridiniam asmeniui, o ne kreditoriams, padarytÄ Å¾alÄ .

Nei įmonės bankroto administratorius, nei kreditoriai neįžvelgė pagrindo iÅ¡ atsakovo reikalauti žalos atlyginimo, o ieÅ¡kovė savo teisių bendrovės bankroto procese taip pat negynė. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas A. J. prašė pripažinti, kad UAB „Signum socium“ nekilo pareiga deklaruoti ir mokėti PVM nuo 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduoto turto; pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažymÄ Nr. (4.65)-FR0681-76.

PaaiÅ¡kino, kad žalos faktas yra grindžiamas patikrinimo pažyma, kurios nuginčyti administracine tvarka galimybės nėra, todėl, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, patikrinimo pažyma yra ginčijama prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Atsakovo vertinimu, paaiÅ¡kėjus, kad įmonė pasibaigė ir buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, nesant jos teisių ir pareigų perėmimo, įmonės mokestinis patikrinimas turėjo bÅ«ti nutrauktas. Mokestinio patikrinimo tęsimas ir užbaigimas sÄ lygojo tai, kad mokestinio patikrinimo metu objektyviai nebuvo užtikrintos suinteresuotų asmenų teisės teikti pastabas ir paaiÅ¡kinimus dėl patikrinimo akto.

Be to, patikrinimo pažyma buvo ne tik patvirtintas mokestinės prievolės dydis, bet ir buvo paskirta bauda bei apskaičiuoti delspinigiai. Taigi, administracinė nuobauda ir prievolės užtikrinimo priemonė buvo paskirtos subjektui, kuris jų priėmimo metu nebeegzistavo nei kaip ūkio subjektas, nei kaip mokesčių mokėtojas. Ieškovė VMI prašė atsakovo A. J. priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovų argumentai dėl PVM tarifu apmokestinimo objekto, papildomai priskaičiuotų mokesčių bei baudų dydžio ir kt. nenagrinėtini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažyma buvo patvirtintas 2014 m. lapkričio 11 d. UAB „Signum Socium“ patikrinimo aktas. Patikrinimo pažyma nebuvo apskųsta mokestiniams ginčams taikoma tvarka, todėl tai yra galiojantis dokumentas ir objektyvus pagrindas atsiradusiai žalai konstatuoti. Atsakovas patikrinimo pažymos apskundimo procedÅ«rÄ pradėjo tik gavęs VMI ieÅ¡kinį, o atsakovo atlikti veiksmai nepatvirtina, kad atsakovas iÅ¡naudojo visas galimybes ginti pažeistas teises administracine tvarka.

Atsakovas nenurodo aplinkybių, kodėl, bÅ«damas įmonės direktoriumi, neskundė pažymos joje nustatyta tvarka. IeÅ¡kovės teigimu, teisės aktai nedraudžia atlikti juridinio asmens iÅ¡registruoto iÅ¡ Juridinių asmenų registro patikrinimÄ . Be to, patikrinimas buvo pradėtas įmonei dar nesant iÅ¡registruotai, o tai, kad įmonė buvo iÅ¡registruota, nepriklausė nuo mokesčių administratoriaus valios. Atsakovas G. J. B. prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pats mokesčių administratorius leidinyje „Žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)“ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, jeigu parduodant senÄ pastatÄ kartu su žeme Å¡io tiekimo momentu buvo atlikta tik dalis pastato griovimo darbų, tačiau pastatas dar bent iÅ¡ dalies buvo naudojamas kaip pastatas (nesvarbu, kad po Å¡io tiekimo pirkėjas prireikus visiÅ¡kai užbaigs griovimo darbus), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris, kuris PVM neapmokestinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė; bylos dalį pagal atsakovo A. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį nutraukė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės VMI atsakovui A. J. 2 452 EUR, o atsakovui G. J. B. – 1 000 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad atsakovas A. J. savo pareigÄ teikti deklaracijas, tarp jų ir už 2013 m. gegužės mėnesį, buvo įvykdęs, tačiau pateikta deklaracija buvo su trÅ«kumais.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad įmonė visus mokestinio tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus iÅ¡taisė, iÅ¡skyrus 2013 m. gegužės mėnesio patikslintos PVM deklaracijos pateikimÄ . Minėtos deklaracijos pateikimas užtruko, kadangi įmonei nebuvo aiÅ¡ku, kokio dydžio pardavimo PVM už žemės sklypo su statiniais pardavimÄ turėjo bÅ«ti deklaruojamas, todėl įmonės vadovas tris kartus (2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. gegužės 20 d.) prašė pratęsti terminÄ patikslintos deklaracijos pateikimui, kadangi konsultavosi su auditoriais bei centriniu mokesčių administratoriumi.

Bylos medžiaga patvirtina, kad buvęs įmonės vadovas buvo kreipęsis į auditorių bei gavęs atsakymÄ , kad sandoris neapmokestinamas PVM, bei į centrinį mokesčių administratorių su praÅ¡ymais iÅ¡aiÅ¡kinti, ar 2013 m. gegužės mėnesį sudarytas sandoris yra apmokestinamas PVM. Audito bendrovė UAB „Patikimas auditas“ savo iÅ¡vadÄ pateikė 2014 m. balandžio 16 d., tuo tarpu centrinis mokesčių administratorius – 2014 m. birželio 17 d. Teismas pažymėjo, kad paprastai įmonės vadovui apie įmonės pareigÄ laiku ir tinkamai mokėti mokesčius valstybei turėtų bÅ«ti žinoma anksčiau, nei įmonei įteikiamas atlikto mokestinio tyrimo praneÅ¡imas, ar tuo labiau mokestinio patikrinimo aktas, kuris dėl įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro nebuvo įteiktas.

Tačiau, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, jei mokesčių administratorius bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs savo reikalavimo pateikti patikslintÄ deklaracijÄ pagrįstumu, t. y. bÅ«tų įsitikinęs įmonės 2013 m. gegužės mėnesį atlikto sandorio apmokestinimu PVM, jis termino trÅ«kumams paÅ¡alinti net tris kartus nebÅ«tų pratęsinėjęs, o bÅ«tų nedelsdamas pradėjęs mokestinį patikrinimÄ . Be to, byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadose teismo ekspertas konstatavo, kad įmonės atliktas sandoris neapmokestinamas PVM.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad buvęs įmonės vadovas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ abejoti sandorio apmokestinimu, o siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti sandorio apmokestinimo pagrįstumÄ veikė iÅ¡imtinai įmonės interesais. Teismas taip pat nustatė, kad terminas patikslintai deklaracijai pateikti buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d., tuo tarpu atsakovas A. J. nuo 2014 m. birželio 4 d. nebebuvo UAB „Signum socium“ vadovas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pareiga pateikti mokesčių administratoriui patikslintÄ deklaracijÄ pirmiausia kilo įmonei ir jos vadovui, o ne atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, kuris įmonėje tuo metu jau nedirbo.

Ä®monės vadovo pareigas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. liepos 22 d. ėjo P. J., todėl bÅ«tent jis, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigÄ pateikti patikslintÄ deklaracijÄ . Ä®monės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas 2014 m. birželio 17 d., t. y. atsakovui A. J. jau nebesant įmonės vadovu, todėl konstatuoti, kad patikslintos deklaracijos nepateikimas bei mokestinės nepriemokos nepadengimas yra atsakovo A. J. tyčinio neveikimo, nukreipto į ieÅ¡kovę, rezultatas, nėra pagrindo.Vadovaudamasis UAB „Signum socium“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u už 2013 m. sausio 1 d.

– 2014 m. spalio 23 d. laikotarpį teismas nustatė, kad 314 816,95 EUR suma įmonės akcininkui buvo iÅ¡mokėta ne laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d., kaip teigia ieÅ¡kovė, o nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. kovo 18 d. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodytos mokėjimo paskirtys rodo, jog akcininkui iÅ¡mokėtÄ 314 816,95 EUR sumÄ sudarė 181 302,13 EUR kapitalo mažinimo lėšos ir 133 514,82 EUR paskolos grÄ Å¾inimas. Akcininko sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo priimtas 2014 m. vasario 3 d. ir vieÅ¡am registrui pateiktas 2014 m. vasario 6 d., o įregistruotas 2014 m. vasario 10 d., t. y. iki tol, kol Vilniaus apskrities VMI 2014 m. vasario 25 d. pranešė įmonei apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus.

Be to, sprendimÄ dėl įstatinio kapitalo mažinimo priėmė ne įmonės vadovas, o vienintelis akcininkas, taigi įmonės vadovas nėra atsakingas už akcininko priimtÄ sprendimÄ .Tas pats sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as bei G. J. B. pateiktas kasos pajamų orderis patvirtina, jog akcininkas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. paskolino įmonei iÅ¡ viso 116 398,29 EUR, iÅ¡ jų net 97 109,59 EUR 2014 m. sausio 29 d., t. y. tuo metu, kai įmonei jau buvo žinoma apie jos atžvilgiu atliekamÄ mokestinį patikrinimÄ .

Aplinkybę, kad įmonė vykdė veiklÄ tiek iÅ¡ turimų, tiek iÅ¡ skolintų lėšų patvirtina Vilniaus apskrities VMI 2014 m. vasario 10 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje ir praneÅ¡ime apie atliktÄ tyrimÄ nurodyta informacija. Lėšų judėjimas įmonės banko sÄ skaitoje rodo, kad įmonė ir po 2014 m. kovo 18 d. vykdė įprastÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ , t. y. apmokėdavo sÄ skaitas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, gaudavo lėšas iÅ¡ kontrahentų, įmonės akcininkas skolino lėšas įmonei.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nei bankroto administratorius, nei įmonės kreditoriai nenustatė bei nesikreipė į teismÄ dėl prieÅ¡ingų įmonės veiklai sudarytų sandorių nuginčijimo ar įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas iÅ¡ teismų informacinės sistemos duomenų. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog atsakovo A. J. įmonės vadovavimo laikotarpiu ieÅ¡kovės nurodyti įmonės mokėjimai akcininkui nepažeidė kreditorių interesų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities VMI UAB „Signum socium“ mokestinį patikrinimÄ pradėjo tik 2014 m. spalio 16 d., nors terminas patikslintai deklaracijai pateikti baigėsi dar 2014 m. liepos 7 d. PraneÅ¡imas apie įmonės mokestinį patikrinimÄ bankroto administratoriui buvo įteiktas 2014 m. spalio 22 d. Nors ieÅ¡kovei apie UAB „Signum socium“ bankroto procedÅ«ras buvo žinoma, tačiau ieÅ¡kovė jokių aktyvių veiksmų dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar bankroto procedÅ«rų sustabdymo, iki kol paaiÅ¡kės jos kreditorinio reikalavimo dydis, nesiėmė.

Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad iÅ¡ esmės iki 2014 m. lapkričio 11 d., t. y. iki patikrinimo akto suraÅ¡ymo, ieÅ¡kovė nebuvo visiÅ¡kai įsitikinusi mokestinės nepriemokos egzistavimu.Teismas nurodė, kad už įmonės paskolos grÄ Å¾inimÄ akcininkui yra atsakingas įmonės vadovas, todėl Å¡iuo atveju akcininkui negali kilti atsakomybė už tai, jog jam skolininkas grÄ Å¾ino skolÄ . Teismas nesutiko, jog įmonės akcininkas atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditorių ar ieÅ¡kovės atžvilgiu, priimdamas įmonės grÄ Å¾inamÄ paskolÄ .

Teismas nustatė, kad UAB „Signum socium“ kapitalo mažinimo procedÅ«ra buvo užbaigta iki Vilniaus apskrities VMI 2014 m. vasario 25 d. praneÅ¡imo įmonei apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus bei iki konkrečių mokestinių nepriemokų sumų nustatymo. Ä®monė ir po 2014 m. vasario 25 d. akcininkui pervestų įstatinio kapitalo mažinimo lėšų vykdė įprastÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ , t. y. apmokėdavo sÄ skaitas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, gaudavo lėšas iÅ¡ kontrahentų, įmonės akcininkas skolino įmonei.

Taigi, įmonės akcininko priimtas sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo įmonės kreditorių interesų nepažeidė. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio teismas pažymėjo, kad UAB „Signum socium“ iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2014 m. spalio 27 d., todėl jos prievolės kreditorių atžvilgiu baigėsi. Atsakovas nėra UAB „Signum socium“ teisių ir pareigų perėmėju, todėl priešieškiniu keliamų reikalavimų tenkinimas nesukeltų atsakovui jokių materialinių teisinių pasekmių.

Teismo vertinimu, Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažyma yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje grindė atsakovo neteisėtus veiksmus bei žalos dydį, tačiau įrodymų nuginčijimas savaime negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių. Atsižvelgdamas į tai teismas civilinę bylÄ dalyje pagal atsakovo A. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė VMI apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutarta atmesti ieÅ¡kovės VMI ieÅ¡kinį, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų A.

J. ir G. J. B. priteisti 92 500,74 EUR žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Atsižvelgdama į mokestinio tyrimo tikslus, apeliantė, pratęsdama terminÄ patikslintos deklaracijos pateikimui, siekė geranoriÅ¡kai susitarti su mokesčių mokėtoju t. y. mokesčių mokėtojui buvo suteikta galimybė pačiam iÅ¡taisyti nustatytus neatitikimus, tokiu bÅ«du jam iÅ¡vengiant neigiamų pasekmių – mokestinio patikrinimo. Atsakovo A. J. sistemingai teikti praÅ¡ymai pratęsti terminÄ patikslintos deklaracijos pateikimui sudarė realų pagrindÄ tikėti, kad mokestinio tyrimo metu nustatyti trÅ«kumai bus paÅ¡alinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paÅ¡alino visus kitus mokestinio tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus.

Teismas neteisingai sprendė, kad patikslintÄ deklaracijÄ turėjo pateikti UAB „Signum socium“ vadovas P. J., kuris direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. liepos 22 d. Atsakovas A. J. po paneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ gavimo, per jame nustatytÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, turėjo atlikti mokesčių administratoriaus nurodytus veiksmus t. y. paÅ¡alinti visus nustatytus trÅ«kumus. Tačiau jis, vilkindamas deklaracijos pateikimÄ , teikdamas praÅ¡ymus pratęsti terminÄ jos pateikimui, sÄ moningai vilkino patikslintos deklaracijos pateikimo procesÄ .

Jeigu deklaracija bÅ«tų pateikta laiku, t. y. per praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ nustatytÄ terminÄ , ir atsakovas A. J. bÅ«tų veikęs geriausiais įmonės interesais, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos dėl nesumokėto PVM mokesčio, taip pat priskaičiuotų baudų bei delspinigių. Aplinkybės, jog atsakovas nesutiko su mokesčių administratoriaus nustatytais trÅ«kumais, konsultavosi su auditoriais bei atliko kitus veiksmus, neeliminuoja atsakovo atsakomybės. Atsakovo ir VMI pozicijos dėl sandorio apmokestinimo nesutapimas taip pat nereiÅ¡kia atsakovo veiksmų teisėtumo ar atidumo, rÅ«pestingumo ir apdairumo standartus atitinkančio elgesio.

Atsakovas A. J., bÅ«damas įmonės vadovu, turėjo fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais. Å ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę tokiam juridiniam asmeniui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsakovas po atlikto mokestinio tyrimo nepateikdamas patikslintos deklaracijos ir vengdamas prievolės mokėti valstybei mokesčius, sÄ moningai vilkindamas deklaracijos pateikimÄ , teikdamas praÅ¡ymus pratęsti terminÄ deklaracijos pateikimui ir nevykdydamas pareigos laiku ir tinkamai vykdyti mokestinę prievolę, tokiais savo veiksmais pažeidė rÅ«pestingo, apdairaus vadovo elgesio standartÄ , todėl dėl Å¡ių atsakovo veiksmų atsiradusi žala privalo bÅ«ti atlyginta.

Teismas nepagrįstai įvertino ekspertizės aktÄ kaip neginčijamÄ Ä¯rodymÄ . Atsakovui jau 2012 m. gruodžio 3 d. sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad parduodamame žemės sklype pirkėjas statys gyvenamÄ jį namÄ . TÄ patvirtina ir tas faktas, kad minėtos sutarties 4.8 punkte nurodyta, jog pardavėjas įsipareigoja iki turto pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos suteikti pirkėjui visÄ reikalingÄ su turtu susijusiÄ dokumentacijÄ ir įgaliojimus naujo gyvenamojo namo projektavimo ir statybos sÄ lygų sÄ vadui gauti bei leisti pirkėjui savo sÄ skaitÄ atlikti naujo gyvenamojo namo projektavimÄ ir su tuo susijusius veiksmus.

Tačiau ekspertizės akte Å¡ios, reikÅ¡mingos sandorio apmokestinimui ir esminės PVM mokesčio prievolės atsiradimui, aplinkybės buvo visiÅ¡kai netiriamos, kas sudaro realų pagrindÄ abejoti atliktos ekspertizės teisėtumu. Vilniaus apskrities VMI padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis Å¡io sandorio tikslas buvo žemės sklypo pardavimas statyboms ir PVM tikslais turi bÅ«ti laikoma, kad sudaromas žemės statyboms tiekimo sandoris. Pirmosios instancijos teismas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , kadangi ginčai, susiję su vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliktų veiksmų (ne)teisėtumu, yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas.

Apeliantė neginčija, kad akcininko sprendimas mažinti įstatinį kapitalÄ buvo priimtas dar iki praneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Ä¯teikimo dienos, tačiau pats mokėjimų faktas įvyko po to, kai bendrovei jau buvo žinoma apie mokestinio tyrimo rezultatus. Ä®monės vadovas, kaip atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitÄ asmuo, neužtikrino mokėjimų stabdymo, o mokėjimai toliau buvo sistemingai vykdomi, nors bendrovei buvo žinoma apie prievoles valstybei. Atsakovas A. J. neinformavo akcininko apie galimÄ bÅ«simo kreditoriaus teisių pažeidimÄ t. y. akcininko sprendimo vykdymo negalimumÄ .

Byloje nėra duomenų, kad įmonės vadovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl akcininko sprendimo vykdymo sustabdymo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, elgėsi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai, nesilaikydamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo, suteikdamas pirmenybę vienam iÅ¡ trečios eilės kreditorių, t. y. pervesdamas 314 816,95 EUR/1 087 000 Lt vieninteliam įmonės akcininkui G. J. B.. Å iais veiksmais buvo sumažintas įmonės mokumas prieÅ¡ pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , tokiu bÅ«du padarant žalÄ ieÅ¡kovei.

Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. birželio 17 d. bendrovei jau buvo pradėta neteisminio bankroto procedūra, bendrovės akcininkas nurodytų veiksmų atlikimo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad jo priimami sprendimai pažeis kitų kreditorių teises. Atlikti mokėjimai buvo akivaizdžiai neprotingi ir nenaudingi bendrovei UAB „Signum Socium“. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė buvo įgijusi ĮBĮ 21 straipsnyje kreditoriui suteiktas teises ir nepagrįstai nedalyvavo įmonės bankroto procese t. y. nestabdė bankroto proceso.

IeÅ¡kovė tapo UAB „Signum Socium“ kreditore tik po atlikto patikrinimo, kurio metu buvo priskaičiuotos papildomos nesumokėtų į valstybės biudžetÄ mokesčių sumos, todėl įstoti į bankroto procesÄ nebuvo objektyvaus pagrindo. Kol patikrinimas nėra baigtas, patikrinimo rezultatai nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, tol jis neturi juridinės galios. Be to, apeliantė praneÅ¡imo apie UAB „Signum Socium“ vykdomas bankroto procedÅ«ras nebuvo gavusi, o kiekvienÄ dienÄ tikrinti duomenų bazes ir tikėtis galimo mokesčių mokėtojo bankroto neturėjo pagrindo.

Atsakovų veiksmai buvo sÄ moningi, tyčiniai, jais siekta padaryti įmonę nemokiÄ , palikti neįvykdytas mokestines prievoles. Atsakovai negalėjo nežinoti, kad toks jų elgesys neigiamai veikia bendrovės mokumÄ ir galimybes atsiskaityti su kreditoriumi (VMI), todėl tokie atsakovų veiksmai yra nesÄ Å¾iningi. Atsakovas G. J. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovui (t. y. akcininkui) negali kilti atsakomybė už bendrovės (UAB „Signum socium“) jam sugrÄ Å¾intas paskolas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl toks skundžiamame teismo sprendime pateiktas teisės aiÅ¡kinimas bei jo pagrindu padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos bei neteisingos. PrieÅ¡ingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, atsakovui atlikti mokėjimai neliudija atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Tuo laikotarpiu, kai atsakovui buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos, faktiÅ¡kai nebuvo žinoma, ar UAB „Signum socium“ turi kokiÄ nors egzistuojančiÄ mokestinę prievolę, o jei turi – tai kokio konkrečiai ji dydžio. Atsakymai į Å¡iuos klausimus paaiÅ¡kėjo tik po to, kai buvo atliktas UAB „Signum socium“ mokestinis patikrinimas. Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)- FR0680-749 UAB „Signum socium“ papildomai buvo priskaičiuota 235 512 Lt PVM.

UAB „Signum socium“ mokestinio tyrimo procedÅ«ros metu bendrovei nebuvo priskaičiuotos jokios į valstybės biudžetÄ mokėtinos sumos. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje taip pat nebuvo nurodyta, kaip nuo 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties turi bÅ«ti skaičiuojamas mokėtinas PVM, ar kokia yra sandorio apmokestinamoji vertė. Centrinis mokesčių administratorius savo 2014 m. birželio 17 d. iÅ¡aiÅ¡kinime pripažino, kad seni statiniai, kurie nėra skirti nugriovimui, nėra PVM objektas ir jų pardavimas PVM nėra apmokestinamas.

UAB „Signum socium“ iki pat bendrovės pabaigos nebuvo pateiktas tikslus atsakymas, ar bendrovė turi pareigÄ nuo sutarties mokėti PVM, o jei turi – kokio dydžio ar nuo kokios sumos Å¡is mokestis skaičiuotinas. Å ios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius neva piniginių lėšų atsakovui iÅ¡mokėjimu buvo siekiama kažkokių nesÄ Å¾iningų tikslų. Tuo laikotarpiu, kai atsakovui buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos, UAB „Signum socium“ buvo moki ir vykdė įprastine Å«kinę – komercinę veiklÄ .

Å iÄ aplinkybę nustatė bei įvertino pirmosios instancijos teismas. UAB „Signum socium“ vykdė įsipareigojimus ir kitiems bendrovės kreditoriams. UAB „Signum socium“ mokėjimai buvo atliekami visiems Å«kio subjektams, turėjusiems reikalavimo teises, o ne tik atsakovui (t. y. bendrovės akcininkui). Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo, apeliantė kitiems UAB „Signum socium“ kreditoriams atliktų mokėjimų nevertina kaip pažeidžiančių jos teises ir interesus. Tai įrodo akivaizdų apeliantės pozicijos nenuoseklumÄ /nepagrįstumÄ .

Didžioji dalis mokėjimų atsakovui buvo atlikti kaip kapitalo mažinimo lėšų iÅ¡mokėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Signum socium“ akcininko sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ buvo priimtas dar 2014 m. vasario 3 d. ir buvo sÄ lygotas tuometinės bendrovės finansinės bÅ«klės. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad UAB „Signum socium“ gali bÅ«ti pažeidusi kokius nors mokesčių įstatymus bei netinkamai vykdžiusi mokestines prievoles.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Signum socium“ su atlikto mokestinio tyrimo rezultatais buvo supažindinta 2014 m. vasario 25 d. Å iai dienai UAB „Signum socium“ įstatinio kapitalo mažinimo procedÅ«ra ABÄ® nustatyta tvarka buvo visiÅ¡kai užbaigta. Å i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei yra teigiama ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose, patvirtina faktÄ , kad atsakovas bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo procedÅ«ra nesiekė kokių nors nesÄ Å¾iningų tikslų.

Ä®statinio kapitalo mažinimo procedÅ«roje dalyvavo ir notaras, kuris kontroliavo (tikrino bei vertino) visÄ UAB „Signum socium“ dokumentacijÄ ir jokių kliūčių Å¡ios procedÅ«ros įgyvendinimui neįžvelgė. Pats procedÅ«ros vykdymas ABÄ® nustatyta tvarka buvo pavieÅ¡intas dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“. Dalis atsakovui UAB „Signum socium“ iÅ¡mokėtų lėšų – grÄ Å¾intos paskolos. Apeliaciniame skunde yra akcentuojamas tik pats piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo faktas, tačiau yra visiÅ¡kai ignoruojama tai, kad net minėtÄ dydį virÅ¡ijančias sumas atsakovas buvo įnešęs į bendrovės sÄ skaitÄ (kasÄ ).

Atsakovas skolino lėšas UAB „Signum socium“ ir po ginčo mokėjimų įvykdymo, kas įrodo, jog bendrovė ir toliau vykdė įprastinę Å«kinę – komercinę veiklÄ . UAB „Signum socium“ ginčo laikotarpiu liko skolinga atsakovui ir jis jokios finansinės naudos iÅ¡ apeliantės akcentuojamų mokėjimų neturėjo. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad UAB „Signum socium“ mokėjimai buvo atlikti prieÅ¡ pat bankroto procedÅ«ros pradėjimÄ , jie pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ bei kitų bendrovės kreditorių teises ir interesus, tačiau nei UAB „Signum socium“ kreditoriai, nei bankroto administratorius apeliantės įvardintų mokėjimų atsakovui nevertino kaip pažeidžiančių bendrovės kreditorių teises ir interesus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir Å¡ia aplinkybe, vertindamas tiek atsakovo sÄ Å¾iningumÄ , tiek galimÄ UAB „Signum socium“ kreditorių teisių ir interesų pažeidimÄ . Apeliantė iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jai buvo žinoma apie UAB „Signum socium“ bankrotÄ , tačiau nurodo, jog ji, bÅ«dama potencialia kreditore, negalėjo Å¡iame procese dalyvauti. Neabejotina, kad apeliantė, laikydama save UAB „Signum socium“ kreditore, turėjo teisę ir realiÄ galimybę pateikti bankroto administratoriui/kreditorių susirinkimui praÅ¡ymÄ dėl apeliantės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, taip pat praÅ¡ymÄ užtikrinti apeliantės teisių bei interesų gynybÄ , nevykdant bankroto procedÅ«rų, kol nepaaiÅ¡kės apeliantės kreditorinio reikalavimo dydis.

Apeliantė, būdama suinteresuotu asmeniu, visus priimtus sprendimus galėjo skųsti teismui, tačiau savo tariamų teisių jokia forma bankroto procese nesiekė įgyvendinti bei apginti. UAB „Signum socium“ mokestinio patikrinimo rezultatus įforminęs mokesčių administratoriaus dokumentas (aktas) bei šio subjekto sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo (pažyma) negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti, nes mokesčių administratorius padarė tiek procedūrinius, tiek mokesčių įstatymų taikymo pažeidimus.

Pažymoje yra nustatyta, kad sutartis PVMĮ taikymo prasme yra laikoma „žemės statyboms“ tiekimo sandoriu, kuris yra apmokestinamas PVM. Atsakovas nesutinka su šia mokesčių administratoriaus išvada. UAB „Signum socium“ neatliko jokių veiksmų su parduodamu žemės sklypu. Žemės sklypo detalusis planas nebuvo rengiamas, kitų statinių projektai parengti nebuvo, jokie leidimai rekonstrukcijai ar naujai statybai parduotame žemės sklype nebuvo rengiami ir nebuvo gauti. Sklypo užstatymo plotas, intensyvumas, aukštingumas ir pan. keičiami nebuvo.

SklypÄ Ä¯sigijo fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, kuris nurodė, kad nori investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ â€žkrizės laikotarpiu“, kol yra patrauklios kainos. Sutartis buvo sudaryta dėl senų pastatų su žemės sklypu pardavimo. Pažymoje priskaičiuota PVM suma yra akivaizdžiai neteisinga. Net ir darant prielaidÄ , kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), galėtų bÅ«ti priskiriamas „žemei statyboms“, PVM galėtų bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo žemės sklypo pardavimo kainos.

Pažymoje UAB „Signum socium“ papildomai priskaičiuotas PVM nuo visos sutarties kainos. Å iuo atveju į apmokestinamÄ jÄ vertę, nuo kurios yra skaičiuojamas PVM, mokesčių administratorius faktiÅ¡kai įtraukė ir ne PVM objektų (senų statinių) kainÄ . Tokiu bÅ«du UAB „Signum socium“ priskaičiuotas į biudžetÄ mokėtinas PVM dydis yra akivaizdžiai neteisingas. Å i aplinkybė savaime lemia ir neteisingÄ (per didelį) priskaičiuotų PVM delspinigių bei paskirtos PVM baudos dydį..

Administracinė nuobauda (ekonominė sankcija) buvo paskirta neegzistuojančiam subjektui ir jÄ padengti/atlyginti nepagrįstai yra reikalaujama iÅ¡ atsakovų. UAB „Signum socium“ pasibaigė ir buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro 2014 m. spalio 27 d. Nei ekonominė sankcija (bauda), nei prievolės užtikrinimo priemonė (delspinigiai) 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Signum socium“ negalėjo bÅ«ti pritaikyti, nes Å¡is juridinis asmuo tuo metu jau buvo pasibaigęs ir iÅ¡registruotas.

Tuo labiau Å¡ių papildomų prievolių vykdymas negali bÅ«ti perkeliamas atsakovui.. Net jei mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo rezultatų tvirtinimo metu ir bÅ«tų galėjęs skirti UAB „Signum socium“ baudÄ , pažymoje įvardinta PVM bauda yra nepagrįstai bei neprotingai didelė. UAB „Signum socium“ buvo paskirta net 30 proc. papildomai priskaičiuoto PVM dydžio bauda. Mokesčių administratorius, priimdamas tokį sprendimÄ , neatsižvelgė į baudos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes.

UAB „Signum socium“ visuomet bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais. Tuo metu, kai dar buvo atliekamas UAB „Signum socium“ mokestinis tyrimas, Å¡i bendrovė vietos mokesčių administratoriui teikė visus praÅ¡omus dokumentus bei paaiÅ¡kinimus iÅ¡kilusiais aktualiais klausimais. UAB „Signum socium“ atliko beveik visus praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. (4.65)-FR0687-109 nurodytus patikslinimus – buvo patikslinta 2012 m. metų metinė pelno mokesčio deklaracija ir sumokėtas papildomas 1 088 Lt dydžio pelno mokestis, buvo patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo iki 2013 m. lapkričio mėnesio (iÅ¡skyrus 2013 m. gegužės mėnesį).

Dalis minėtame praneÅ¡ime pateiktų mokesčių administratoriaus nurodymų buvo neaiÅ¡kÅ«s. Konkrečiai, nebuvo aiÅ¡ku, kokio dydžio pardavimo PVM už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimÄ sutarties pagrindu UAB „Signum socium“ turėtų deklaruoti bei sumokėti į biudžetÄ , ar kokia yra minėto žemės sklypo (be statinių) apmokestinamoji vertė. Mokesčių administratorius nurodytų aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip sudarančių objektyvų pagrindÄ UAB „Signum socium“ skirti mažesnę (minimaliÄ ) įstatyme nustatyto dydžio baudÄ .Atsakovas A.

J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: PrieÅ¡ingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumo, todėl apeliantės teiginiai, neva pirmosios instancijos teismas virÅ¡ijo bendrosios kompetencijos teismams suteiktus įgaliojimus, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisingi.

Bendrovė turėjo objektyvų pagrindÄ manyti, kad 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties objektas nepatenka į PVMÄ® 32 straipsnyje numatytas iÅ¡imtis (t. y. nėra PVM objektas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bendrovės vadovas (t. y. atsakovas) po atlikto UAB „Signum socium“ mokestinio tyrimo ėmėsi aktyvių veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų turi prievolę nuo 2013 m. gegužės 17 d. sutarties mokėti PVM, o jei turi – kokio konkrečiai dydžio.

Dėl to bendrovė kreipėsi į auditorius bei į centrinį mokesčių administratorių. Kol nebuvo gauti atsakymai, atsakovas prašė pratęsti terminÄ 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos patikslinimui. Auditorius, susipažinęs ir iÅ¡analizavęs 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, sprendė, kad bendrovė ginčo sandorio neturėjo apmokestinti PVM. Net ir po Å¡ios auditorių konsultacijos gavimo atsakovas taip pat papildomai kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių, kad jis pateiktų savo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovo teikti praÅ¡ymai tik patvirtina jo sÄ Å¾iningÄ ir apdairų elgesį – tai parodo atsakovo siekį visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinti visas aplinkybes dėl 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties apmokestinimo, iÅ¡siaiÅ¡kinant, ar bendrovė tikrai turi pareigÄ mokėti PVM, o jei turi – kokio konkrečiai dydžio. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovo teiktuose praÅ¡ymuose dėl termino deklaracijos patikslinimui pratęsimo bÅ«tų užfiksuota kažkokia melaginga (neteisinga) informacija, kas galėtų liudyti nesÄ Å¾iningÄ proceso vilkinimÄ iÅ¡ bendrovės pusės. Atsakovas savo praÅ¡ymuose visuomet aiÅ¡kiai atskleisdavo, kokie neaiÅ¡kumai, susiję su ginčo sandorio apmokestinimu, yra iÅ¡kilę ir kokių veiksmų bendrovė imasi jiems paÅ¡alinti (iÅ¡siaiÅ¡kinti).

Centrinis mokesčių administratorius, bÅ«damas jau tuo metu įsitikinęs, kad bendrovė tikrai privalo mokėti PVM nuo visos ginčo sandorio sumos, tÄ aiÅ¡kiai bÅ«tų nurodęs savo atsakymuose (sprendimuose). IeÅ¡kovė to nepadarė ir savo elgesiu iÅ¡ esmės patvirtino, kad 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo –pardavimo apmokestinimo aspektai nėra vienareikÅ¡miai ir aiÅ¡kÅ«s. Teismo eksperto iÅ¡vada buvo tiriama ir vertinama visų byloje esančių duomenų kontekste. Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai yra nurodoma, kad ekspertizės aktas buvo įvertintas kaip neginčijamas įrodymas.

Tokios iÅ¡vados pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė. Teismo eksperto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad atsakovas turėjo realų bei objektyvų pagrindÄ abejoti 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo –pardavimo sutarties apmokestinimu PVM (jo pagrįstumu). Atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už patikslintos PVM deklaracijos nepateikimÄ , kadangi jis bendrovės direktoriaus pareigas ėjo iki 2014 m. birželio 3 d. Iki atsakovo įgaliojimų pabaigos dar nebuvo suėjęs terminas PVM deklaracijos patikslinimų pateikimui, todėl atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir savo pareigų niekaip nepažeidė.

Iki pat bendrovės mokestinio patikrinimo procedÅ«ros užbaigimo nebuvo aiÅ¡ku, ar bendrovė apskritai yra skolinga valstybės biudžetui, o jei skolinga – kokiÄ konkrečiai sumÄ . Nesant mokesčių administratoriaus reikalavimo dėl apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo, mokėjimų bendrovės akcininkui atlikimo metu objektyviai negalėjo bÅ«ti pažeista atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka. Å ios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius neva ginčo mokėjimai buvo vykdomi sistemingai, žinant apie mokestinių prievolių egzistavimÄ valstybei.

Bendrovė tiek prieÅ¡ ginčo mokėjimų bendrovės akcininkui atlikimÄ , tiek po jų įvykdymo vykdė įprastinę Å«kinę – komercinę veikla ir nesÄ Å¾iningo (neteisėto) prioriteto konkrečiam kreditoriui neteikė. Nesuprantama, kodėl kitiems bendrovės kreditoriams atliktų mokėjimų ieÅ¡kovė nevertina kaip pažeidžiančių jos teises bei interesus. Apeliantė iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad jai buvo žinoma apie UAB „Signum socium“ bankroto procesÄ .

Terminas patikslintai PVM deklaracijai pateikti suėjo dar 2014 m. liepos 7 d. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantė per daugiau nei 3 mėnesius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įstatymų nustatyta tvarka jos teisės bÅ«tų ginamos bankroto procese. Nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, civilinė byla dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų buvo nutraukta. Tačiau, esant kitokiam minėtos aplinkybės vertinimui, atsirastų pagrindas analizuoti bei spręsti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , nes bÅ«tent patikrinimo pažyma yra grindžiama (įrodinėjama) apeliantės patirta žala / jos dydis (t. y. kita bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ pasibaigusios ir iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruotos bendrovės vadovui bei Å¡ios įmonės akcininkui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis). IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti žalÄ sudaro Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu UAB „Signum socium“ apskaičiuotas 68 208,99 EUR pridėtinės vertės mokestis, 20 020,95 EUR bauda ir 4 270,8 EUR delspinigiai. IeÅ¡kinys dėl nurodytos sumos priteisimo reiÅ¡kiamas solidariai abiems atsakovams. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo A.

J. (buvusio UAB „Signum socium“ vadovo) neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, nustatytų pareigų, konkrečiai – pareigos pateikti PVM mokesčio deklaracijÄ bei sumokėti į valstybės biudžetÄ PVM už bendrovės 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ netinkamu vykdymu, bei tuo, kad per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d. bendrovės akcininkui G. J. B. buvo iÅ¡mokėta 314 816,95 EUR suma, tokiu bÅ«du sumažinat bendrovės mokumÄ prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir bendrovės akcininkui suteikiant pirmenybę prieÅ¡ kitus bendrovės kreditorius (CK 6.9301 straipsnis).

Pastaruoju pagrindu grindžiamas ir ieškovės ieškinys bendrovės akcininko – atsakovo G. J. B., atžvilgiu.Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybiųByloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 3 d. sutartimi UAB „Signum socium“ (pardavėjas) bei A. Z. (pirkėjas) įsipareigojo sudaryti bei pasirašyti nekilnojamojo turto – žemės sklypo su pastatu – gyvenamuoju namu, su pastatu – garažu ir kitais statiniais – kiemo statiniais pirkimo –pardavimo sutartį (t. I, b. l. 36-37). 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Signum socium“, atstovaujama vadovo A.

J., pardavė A. Z. minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (t. I, b. l. 38-42). 2014 m. vasario 10 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje bei tos pačios dienos praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), PVMÄ® 32 straipsnio 2 dalies taikymo prasme laikomas žeme statyboms ir apmokestinamas PVM, taikant standartinį PVM tarifÄ , bei pasiÅ«lė UAB „Signum socium“ per 20 dienų nuo praneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ gavimo dienos Vilniaus apskrities VMI pateikti patikslintÄ 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijÄ , kurioje už parduotÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tų priskaičiuotas pardavimo PVM, ir jį sumokėti į biudžetÄ (t.

I, b. l. 12-20).2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. praÅ¡ymais bendrovė kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI, praÅ¡ydama pratęsti terminÄ praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ nustatytiems patikslinimams atlikti, praÅ¡ymuose nurodydama, kad bendrovė taikė PVMÄ® 32 straipsnį ir laikė, kad PVM toks sandoris neapmokestinamas, pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos bei nevienareikÅ¡mio teisės normų aiÅ¡kinimo bei taikymo buvo kreiptasi į auditorius, vėliau – į centrinį mokesčių administratorių (t.

I, b. l. 22-24). Vilniaus apskrities VMI minėtus bendrovės praÅ¡ymus tenkino. Terminas patikslintai PVM deklaracijai pateikti pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d.2014 m. birželio 4 d. UAB „Signum socium“ vadovu vietoje A. J. paskirtas P. J. (t. I, b. l. 6-9).VMI atsakymas į bendrovės paklausimÄ buvo pateiktas 2014 m. birželio 17 d. t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai UAB „Signum socium“ buvo pradėtas bankroto ne teismo tvarka procesas, o bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas V. M.. Minėtame atsakyme bendrovei VMI nurodė, kad žemės sklypo su kiemo statiniais, kurie skirti nugriovimui, pardavimo sandoris PVM tikslais gali bÅ«ti laikomas vienu žemės statyboms tiekimo sandoriu ir nuo visos sandorio vertės turėtų bÅ«ti skaičiuojamas PVM, tačiau, jei kiemo statiniai nėra skirti nugriovimui, tai žemės sklypo ir kiemo statinių pardavimo sandorį bÅ«tų galima laikyti atskirais sandoriais ir apmokestinti PVM, atsižvelgiant į kiekvienam sandoriui galiojančias PVMÄ® nuostatas t. y.

žemės sklypo pardavimas apmokestinamas PVM, o senų statinių ir pastatų pardavimas PVM neapmokestinamas (t. I, b. l. 25).2014 m. spalio 16 d. praneÅ¡imu UAB „Signum socium“ buvo informuota apie pradėtÄ mokestinį patikrinimÄ (t. I, b. l. 26). 2014 m. spalio 27 d. UAB „Signum socium“ iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu Vilniaus apskrities VMI sprendė, kad UAB „Signum socium“ pažeidė PVMÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jai už 2013 m. gegužės mėnesį papildomai priskaičiuojama 235 512 Lt PVM suma (t.

I, b. l. 28-30). 2014 m. lapkričio 19 d. pažyma Vilniaus apskrities VMI buvo patvirtintas patikrinimo aktas bei papildomai apskaičiuota 235 512 Lt PVM suma, taip pat apskaičiuoti 14 765,32 Lt PVM delspinigiai bei bendrovei skirta 70 654 Lt PVM bauda (t. I, b. l. 31-32).A. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas minėtÄ VMI pažymÄ panaikinti, tačiau 2015 m. balandžio 2 d. teismo nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, jo skundÄ buvo atsisakyta priimti (t.

I, b. l. 149-155); 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu VMI A. J. skundÄ dėl aptariamos pažymos paliko nenagrinėtu (t. I, b. l. 172-175).Dėl teisės ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus ir sprendimus civilinėje byloje Apeliantės teigimu, Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 19 d. pažyma ir kiti mokesčių administratoriaus veiksmai ir sprendimai negali bÅ«ti ginčijami bendrosios kompetencijos teisme, kadangi įstatymai mokestiniams ginčams nagrinėti numato specialiÄ tvarkÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės veiksmų teisėtumÄ , peržengė savo kompetencijos ribas.

Kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 2 straipsnio 22 dalį, mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ).

Ginčams, nepatenkantiems į mokestinių ginčų sÄ vokÄ , MAÄ® nuostatos, nustatančios mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , nėra taikomos. Nagrinėjamoje byloje kilęs ne mokestinis ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo, o civilinis ginčas dėl žalos atlyginimo. Mokesčių administravimo teisiniai santykiai ieÅ¡kovės ir nagrinėjamos bylos atsakovų nesieja. Atsakovai neturi teisinio pagrindo ieÅ¡kovės veiksmus ir priimtus sprendimus dėl UAB „Signum socium“ ginčyti mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, kadangi mokesčių mokėtoja Å¡iuo atveju yra pasibaigusi UAB „Signum socium“, o ne nagrinėjamos bylos atsakovai.

Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei jis nėra panaikintas mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, yra privalomas mokesčių mokėtojui ir jo teisių perėmėjui. Tačiau šio sprendimo teisinė galia nesaisto trečiųjų asmenų, kadangi sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra individualaus pobūdžio administracinis aktas. Dėl šios priežasties nepagrįstais pripažintini apeliantės teiginiai, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje negalėjo ginčyti, o pirmosios instancijos teismas vertinti Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 19 d. pažymoje nurodytų aplinkybių dėl to, jog minėtas sprendimas nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje reiÅ¡kiamas reikalavimas tretiesiems asmenims, Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 19 d. pažyma yra vienas iÅ¡ įrodymų, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas. Å is įrodymas atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo sÄ vokÄ ir gali bÅ«ti ginčijamas civilinėje byloje laikantis taisyklių, nustatytų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų ginčijimui.

Dėl kreditoriaus teisės reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui (dalyviui)Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tiesioginis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Tokiam individualiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Antra, kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu bÅ«du, jog lemia įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl Å¡ios priežasties, pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Pasibaigus įmonės bankroto bylai, jos kreditoriui teisė reikalauti nuostolių atlyginimo ir tiesiogiai iÅ¡ buvusio įmonėms vadovo iÅ¡lieka, bet tik tuo atveju, jeigu Å¡is padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (toks ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne iÅ¡vestinę žalÄ visiems tokios įmonės kreditoriams, kaip interesų grupei, dėl netinkamo įmonės valdymo (CK 2.87 straipsnis) ar dėl to, kad laiku nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

IeÅ¡kovas, nepareiÅ¡kęs reikalavimo įmonės bankroto byloje, neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio įmonės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).Atsižvelgdama į aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , taip pat į tÄ aplinkybę, kad UAB „Signum socium“ yra pasibaigusi ir iÅ¡registruota, o apeliantė reikalavimo UAB „Signum socium“ bankroto byloje nebuvo pareiÅ¡kusi, taip pat į tai, kad UAB „Signum socium“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės reikalavimas atsakovams nagrinėjamoje byloje galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik CK 6.263 straipsnio pagrindu, t. y. pagal bendrÄ sias deliktinės atsakomybės taisykles, ir teismo tenkintas tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų įrodžiusi konkrečiai į jÄ nukreiptų nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimÄ , atlikimÄ .

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovų, Å¡ioje byloje, be kita ko, rėmėsi CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos pažeidimu prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ vieninteliam įmonės akcininkui – atsakovui G. J. B., pervedus 314 816,95 EUR sumÄ bei tokiu bÅ«du sumažinus bendrovės mokumÄ . Kadangi ieÅ¡kovės nurodomos dėl CK 6.9301 straipsnio pažeidimų neva atsiradusios pasekmės (bendrovės mokumo sumažėjimas) yra susijusios ne individualiai su ieÅ¡kove, o su visais bendrovės kreditoriais, ir todėl negali bÅ«ti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamo tiesioginio ieÅ¡kinio pagrindu, teisėjų kolegija dėl Å¡ių apeliantės skundo argumentų, taip pat kitų argumentų, susijusių su CK 2.87 straipsnio 7 dalies taikymu, plačiau nepasisakys bei jų nevertins.

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės Kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tÄ Å¾alÄ , kuriÄ savo veiksmais sukėlė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama solidarų reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, tik abstrakčiai nurodo, kad žala padaryta atsakovų bendrais veiksmais, tačiau ieÅ¡kovės byloje įrodinėjami konkretÅ«s atsakovų neteisėti veiksmai yra skirtingi – įmonės vadovui nustatytų pareigų, t. y. laiku ir teisingai deklaruoti bei mokėti mokesčius nevykdymas (atsakovo A. J. atžvilgiu) ir piniginių sumų atsakovui G. J. B. iÅ¡mokėjimas nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo (abiejų atsakovų atžvilgiu).

Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad ieškovė šioje byloje neįrodė atsakovų solidarios atsakomybės pagrindų. Dėl atsakovo G. J. B. civilinės atsakomybėsKolegija, pritardama atitinkamoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo G. J. B. veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovę. G. J. B. išmokėtų sumų priėmimas tokiais veiksmais negali būti laikomas, kadangi byloje nenustatyta, jog priimdamas šias sumas atsakovas G.

J. B. bÅ«tų siekęs iÅ¡vengti UAB „Signum socium“ mokestinių prievolių vykdymo. Apeliantės argumentai, susiję su Å¡io atsakovo pareiga žinoti bendrovės finansinę padėtį ir vengti galimo kitų kreditorių interesų pažeidimo sumažinant bendrovės mokumÄ , kaip jau minėta, nėra pakankami individualaus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio tenkinimui, kadangi bendras bendrovės mokumo sumažinimas, net jei bÅ«tų nustatytas, nelaikytinas konkrečiai į ieÅ¡kovę nukreiptu neteisėtu atsakovo veiksmu.

Be to, ieÅ¡kovė, nepareiÅ¡kusi kreditorinio reikalavimo UAB „Signum socium“ bankroto byloje, neturi pagrindo teigti, kad tokiu UAB „Signum socium“ mokumo sumažinimu konkrečiai jai buvo padaryta žala, t. y. iÅ¡nyko ar sumažėjo galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ UAB „Signum socium“. Dėl atsakovo A. J. civilinės atsakomybėsKaip jau minėta, pareikÅ¡damas tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui kreditorius turi įrodyti, kad įmonės vadovo neteisėtu veiksmu buvo siekiama padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės įrodinėjami atsakovo A. J. neteisėti veiksmai, iÅ¡mokant atsakovui G. J. B. atitinkamas pinigų sumas, taip pat negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡to individualaus ieÅ¡kinio tenkinimui.Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovas A. J., teikdamas praÅ¡ymus pratęsti patikslintos deklaracijos pateikimo terminÄ , sÄ moningai vilkino deklaracijos pateikimo procesÄ , tokiu bÅ«du siekdamas padaryti žalÄ ieÅ¡kovei, kadangi byloje surinkti įrodymai Å¡ių apeliantės teiginių nepatvirtina.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. J., gavęs 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities VMI praneÅ¡imÄ apie tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), PVMÄ® 32 straipsnio 2 dalies taikymo prasme laikomas žeme statyboms ir apmokestinamas PVM, taikant standartinį PVM tarifÄ , bei Vilniaus apskrities VMI pasiÅ«lius per 20 dienų nuo praneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ gavimo dienos Vilniaus apskrities VMI pateikti patikslintÄ 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijÄ , už parduotÄ Å¾emės sklypÄ priskaičiuoti pardavimo PVM ir jį sumokėti į biudžetÄ , kreipėsi į auditorius bei 2014 m. kovo 17 d. praÅ¡ymu – į Vilniaus apskrities VMI, praÅ¡ydamas papildomam 30 dienų terminui pratęsti praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ nustatytiems patikslinimams atlikti.

Atsakovas nurodė, kad prieÅ¡ sandorio sudarymÄ bendrovės finansininkė konsultavosi vieÅ¡u VMI konsultacijų telefonu ir jai buvo paaiÅ¡kinta, kad toks sandoris, koks buvo sudarytas 2013 m. gegužės 17 d., nėra apmokestinamas PVM mokesčiu pagal PVMÄ® 32 straipsnį, todėl bendrovė taikė minėtÄ PVMÄ® straipsnį bei laikė, kad sandoris PVM neapmokestinamas. Atsakovas taip pat nurodė, kad bendrovė, atsižvelgdama į sandorio sudėtingumÄ , nevienareikÅ¡mį teisės normų aiÅ¡kinimÄ bei taikymÄ , konsultuojasi su auditoriais bei laukia jų iÅ¡vadų dėl mokestinių normų taikymo.

Vilniaus apskrities VMI tiek šį, tiek 2014 m. balandžio 6 d. praÅ¡ymÄ dėl nustatyto termino pratęsimo iki 2014 m. gegužės 9 d. tenkino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, net ir gavęs 2014 m. balandžio 16 d. auditoriaus atsakymÄ , jog 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sandoris neturėtų bÅ«ti apmokestinamas PVM, atsakovas dėl Å¡io sandorio kreipėsi ir į centrinį mokesčių administratorių, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar parduodant nurodytÄ turtÄ reikėjo skaičiuoti PVM, taip pat, jei PVM turėjo bÅ«ti skaičiuojamas, tai nuo kokios nekilnojamojo turto objektų vertės. Atsakovas 2014 m. gegužės 19 d. praÅ¡ymu taip pat dar kartÄ kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI, praÅ¡ydamas terminÄ patikslinimams pateikti pratęsti iki kol bus gautas centrinio mokesčių administratoriaus (VMI) iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl 2013 m. gegužės 17 d. sandorio, pažymėdamas, kad auditoriai vienareikÅ¡miÅ¡ko atsakymo dėl minėto sandorio nepateikė.

Vilniaus apskrities VMI ir šį atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino, terminÄ pratęsdama iki 2014 m. liepos 7 d. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovo A. J. veiksmai, t. y. aktyvus bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, kilus abejonėms dėl bendrovės mokestinės prievolės, negali bÅ«ti vertinami kaip pažeidžiantys MAÄ® 40 straipsnį, nesÄ Å¾iningi ar neatitinkantys rÅ«pestingo, apdairaus vadovo elgesio standartų. Atsakovo A. J. sÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kove, kolegijos vertinimu, iÅ¡ dalies patvirtina ir pačios apeliantės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad atsakovas laiku paÅ¡alino visus kitus mokestinio tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus.Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pati ieÅ¡kovė, tenkindama atsakovo A.

J. praÅ¡ymus dėl nustatyto termino įpareigojimams vykdyti pratęsimo, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės įvertino kaip pagrįstus atsakovo veiksmus kilus abejonėms dėl bendrovės mokestinės prievolės kreiptis dėl mokestinių normų taikymo į auditorius bei, vėliau, ir į centrinį mokesčių administratorių. Apeliantės teiginys, kad po praneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ gavimo atsakovas per jame nustatytÄ terminÄ turėjo atlikti mokesčių administratoriaus nurodytus veiksmus, prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės veiksmams, tenkinant atsakovo praÅ¡ymus dėl termino nustatytiems trÅ«kumams pratęsimo.

Aplinkybę, kad atsakovui abejonės dėl bendrovės mokestinės prievolės galėjo kilti, patvirtina ne tik 2014 m. balandžio 16 d. auditoriaus atsakymas, kuriame nurodoma, jog 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sandoris neturėtų būti apmokestinamas, bet ir byloje atliktos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atliktas nekilnojamojo turto perleidimas pagal PVMĮ 32 straipsnio 2 dalį yra neapmokestinamas PVM. Tuo tarpu apeliantės teiginiai, kad atsakovas A.

J., teikdamas praÅ¡ymus dėl termino patikslintos deklaracijos pateikimui pratęsimo, sÄ moningai klaidino apeliantę, siekdamas iÅ¡vengti prievolės vykdymo, nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas byloje atliktos ekspertizės aktÄ vertino kaip neginčijamÄ Ä¯rodymÄ , kadangi iÅ¡ ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ekspertizės akto iÅ¡vadoms buvo suteikta didesnė įrodomoji galia, nei kitiems bylos įrodymams.

Pirmosios instancijos teismas savo procesiniame sprendimuose aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktÄ , bet ir kitus byloje esančius įrodymus, o sprendimÄ priėmė remdamasis Å¡ių įrodymų visuma.Atsižvelgdama į tai, kad pareiga pateikti patikslintÄ deklaracijÄ tenka mokesčių mokėtojui, t. y. UAB „Signum socium“, o terminas Å¡iai deklaracijai pateikti pačios ieÅ¡kovės sprendimu buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d., kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovo A.

J. veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais ir dėl tos priežasties, kad jam nustojus eiti UAB „Signum socium“ vadovo pareigas Å¡is terminas dar nebuvo pasibaigęs, t. y. atsakovui esant UAB „Signum socium“ vadovu pareiga pateikti patikslintÄ deklaracijÄ pažeista nebuvo. Be to, centrinis mokesčių administratorius atsakymÄ Ä¯ 2014 m. gegužės 19 d. atsakovo paklausimÄ pateikė 2014 m. birželio 17 d. t. y. tuo metu, kai UAB „Signum socium“ jau buvo pradėta bankroto ne teismo tvarka procedÅ«ra ir A.

J. nebebuvo UAB „Signum socium“ vadovu. Kolegijos vertinimu, ieškovės šioje byloje įrodinėjama žala, t. y. galimybės atgauti atitinkamas mokesčių sumas praradimas, atsirado ne dėl ieškovės įrodinėjamo patikslintos mokesčių deklaracijos nepateikimo, o dėl to, jog UAB „Signum socium“ mokestinis patikrinimas buvo užbaigtas tuo metu, kai UAB „Signum socium“ jau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kadangi būtent dėl šios priežasties ieškovė neteko galimybės išsiieškoti nurodytas sumas iš pačios UAB „Signum socium“.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir byloje nenustatyta, kad UAB „Signum socium“ nemokumas, lėmęs Å¡ios įmonės veiklos pabaigÄ , bÅ«tų atsakovo A. J. neteisėtų veiksmų rezultatas, kad atsakovas bÅ«tų kokiu nors bÅ«du įtakojęs UAB „Signum socium“ bankroto procedÅ«ras, trukdęs mokestiniam patikrinimui, ar kitu bÅ«du prisidėjęs prie ieÅ¡kovės galimybių atgauti nurodytas sumas iÅ¡ UAB „Signum socium“ sumažėjimo. PrieÅ¡ingai, apeliantė iÅ¡ esmės neneigia, kad jai buvo žinoma apie UAB „Signum socium“ pradėtas bankroto procedÅ«ras, tačiau mokestinis patikrinimas UAB „Signum socium“ atžvilgiu buvo pradėtas tik 2014 m. spalio 16 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po termino patikslintos deklaracijos pateikimui pabaigos.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad tarp ieÅ¡kovės įrodinėjamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos priteisti žalos nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieÅ¡kinį, nenustatęs atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina bei plačiau dėl jų nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ jos atsakovo A.

J. naudai priteisiamos jo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos ­â€“ 900 EUR (CPK 98 straipsnio 1 dalis).    Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:          Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovo A. J. naudai 900 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.                          Teisėjos                                                                                           Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                  Dalia Kačinskienė