aec5fb53-0bfc-427d-bfc2-7f6e11a8fbae · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Teisėja V. Valantienė                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-13-357/2014                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00435-2012-5                                                        Procesinio sprendimo kategorija 50.11; 51; 71; 121.14; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 13 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. V. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-440/2013 pagal ieÅ¡kovės K. V. ieÅ¡kinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, Z.

R. dėl piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė K. V. pirminiu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovo S. M. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, bendra ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ - atsisakė reikalavimo dėl bendromis lėšomis įgyto turto padalijimo ir prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 20000 Lt piniginę kompensacijÄ bei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad su atsakovu S. M. pradėjo kartu gyventi 2002 metų gruodžio mėnesį. Su atsakovu vedė bendrÄ Å«kį, susilaukė dukters. Atsakovui įsigijus gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu, savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie atsakovui priklausančio turto pagerinimo. BÅ«sto pagerinimui atlikti pinigų davė ieÅ¡kovės artimieji - močiutė Z. R., motina V. J., gavo pinigų pardavusi po tėvo mirties paveldėtÄ butÄ . Pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė panaudos santykiai, nes pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ atsakovas leido ieÅ¡kovei su nepilnametėmis dukromis ir močiute gyventi jo vardu įsigytoje namų valdoje neterminuotÄ laikÄ be jokio nuomos mokesčio, su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė naudos turtÄ pagal paskirtį, rÅ«pinsis bei jį iÅ¡laikys.

Atsakovas S. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Neneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad nuo 2002 m. iki 2009 m. su ieÅ¡kove gyveno faktiniuose Å¡eimyniniuose santykiuose, bendrai tvarkė Å¡eimos Å«kio reikalus. Nurodė, kad ieÅ¡kovė į jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, savo lėšų nėra investavusi. Visus turto pagerinimo darbus atsakovas vykdė savo asmeninėmis lėšomis, kurias užsidirbo dirbdamas užsienyje.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie įrodytų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ . Tretysis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista piniginė kompensacija už atsakovui priklausančio turto pagerinimÄ ir prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti savo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja nuosavybe.Tretysis asmuo Z.

R. nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, su juo sutinka. Nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Byloje esančiais duomenimis, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimais teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nuo 2002 m. iki 2009 m. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, bendrai tvarkė Å¡eimos Å«kio reikalus, rÅ«pinosi turto įsigijimu, abu turėjo pajamų, abu investavo į nekilnojamojo turto gerinimÄ .

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys dėl patirtų iÅ¡laidų raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, padarė iÅ¡vadÄ , kad gerinant nekilnojamÄ jį turtÄ konkretaus kiekvienos iÅ¡ Å¡alies indėlio nustatyti negalima. Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, todėl nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, pripažino bendru, t. y. nuosavybės teise priklausančiu ne tik atsakovui bet ir ieÅ¡kovei.

Nesant raÅ¡ytinių duomenų apie gautų lėšų dydį, jų panaudojimÄ remonto darbams, medžiagoms, teismas nenustatė kiek viena ar kita Å¡alis asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės kÅ«rimo, gerinimo, kiek panaudota trečiųjų asmenų lėšų. IeÅ¡kovės argumentus, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai teismas laikė nepagrįstais, nes panaudos gavėjas naudojasi turtu, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė naudojosi bendru jai su ieÅ¡kovu priklausančiu turtu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas leido trečiajam asmeniui Z. R. neatlygintinai gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens Z. R. galėjo susiklostyti panaudos santykiai, o ji, kaip panaudos gavėja turėjo teisę daryti nuomojamo daikto pagerinimus, nes remiantis Teismas pažymėjo, kad Z. R. nereiÅ¡kė reikalavimų atsakovui dėl panaudotų savo asmeninių lėšų nekilnojamojo turto pagerinimui. Teismas konstatavo, kad Å¡alių gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, tačiau iÅ¡tyrus ir įvertinus visumÄ aplinkybių teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė panaudos santykiai.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todėl teismas įvertinęs visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, įstatymo nuostatas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė K. V. praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Naujoje Akmenėje, yra apeliantės ir atsakovo bendroji nuosavybė, kadangi nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas įsigijo už banko suteiktÄ paskolÄ ir per visÄ kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį įmokas mokėjo ir moka tik atsakovas.Apeliantė iÅ¡ sukauptos 37000 Lt sumos, nuo 2006 m. spalio 11 d. iki 2009 metų į gyvenamojo namo vidaus remontui reikalingas medžiagas investavo 22437,80 Lt, į gyvenamojo namo iÅ¡orės remontui reikalingas medžiagas – 7249 Lt, į žemės sklypo pagerinimÄ â€“ 744 Lt, į namų apyvokos daiktų įsigijimÄ â€“ 5928 Lt.

Dėl atliktų pagerinimų turto vertė iÅ¡augo, nekilnojamojo turto vertė padidėjo iki 110000 Lt (skirtumas 37000 Lt). Be to, pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ atsakovas leido apeliantei su nepilnametėmis dukromis, močiute gyventi jo vardu įsigytoje namų valdoje neterminuotÄ laikÄ be jokio nuomos mokesčio, su sÄ lygÄ , kad naudos turtÄ pagal paskirtį, rÅ«pinsis bei jį iÅ¡laikys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės nuomone, ginčo santykiui taikytinos panaudos santykius reglamentuojančios normos.Teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ieÅ¡kovė ir jos atstovas nurodė, kad palaiko pirminį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, pripažinimo bendra daline ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe, nepraÅ¡o priteisti turto natÅ«ra, bet palaiko papildomÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės įdėtas lėšas į ginčo turtÄ ar jai priklausančiÄ dalį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas S. M. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti 250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog tarp jos ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai, laikytini nepagrįstais, nes byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kaip šeima ir bendrai vedė ūkį. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, jos vertinimu panaudos sutarties iki šiol nėra nutraukusi, toliau kartu su trečiuoju asmeniu naudojasi turtu ir jį dėvi. Atsakovo nuomone, pats reikalavimas dėl išlaidų priteisimo yra negalimas.

Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kokiai sumai atlikti turto pagerinimai, kokia jų vertė ir koks Å¡iai dienai nusidėvėjimas, nustatyti nėra galimybės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo AB DNB bankas nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Mano, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo S. M. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, kadangi ginčo turtas buvo įgytas už AB DNB banko atsakovui suteiktÄ paskolÄ , kuriÄ moka vienas atsakovas.

Pažymėjo, kad neprieÅ¡tarautų, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista piniginė kompensacija už atsakovui priklausančio turto pagerinimÄ .Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Å¡alių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo susitariant dėl bendros veiklos (partnerystės) ir sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, teisėtumo bei pagrįstumo, ginčas dėl teisinio pagrindo ieÅ¡kovei gauti iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ už panaudotas asmenines lėšas, įdėtas į nekilnojamÄ jį turtÄ .Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimÄ .                      Dėl ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės ir atsakovo gyvenimas drauge nesusituokus, bendro Å«kio tvarkymas ir bendro turto kÅ«rimas iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, įrodo buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė.

Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyvendami faktiniuose Å¡eimyniniuose santykiuose abu investavo į nekilnojamojo turto gerinimÄ . Apeliantė nurodė, kad ji prisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimo, įmokėjo kreditoriui vienÄ kredito įnaÅ¡Ä , su vaikais ir močiute gyveno pas atsakovÄ , todėl praÅ¡o kompensuoti apeliantei nekilnojamo turto pagerinimo iÅ¡laidas 20000 Lt suma.Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atlikęs įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo Å¡alys buvo susitarusios ir bendrai įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , jį remontavo, todėl nagrinėjamu atveju Å¡alis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Pirmos instancijos teismo iÅ¡vadas patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir iÅ¡ dalies atsakovo parodymai bei iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad sutinka su ginčo pastatų ½ nuosavybės dalies pripažinimu ieÅ¡kovei. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės įdėtos asmeninės lėšos pastatų pagerinimui (remontui) galėtų bÅ«ti ne didesnės kaip 10 000 Lt, taip pat pripažino, kad vienÄ kredito įmokÄ už pastatus apmokėjo ieÅ¡kovė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ , o jų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams.

Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų Å¡alių iÅ¡ bendrų lėšų ir bendrai naudojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 3K-3-410/2011 yra pažymėjusi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties raÅ¡ytinės formos sudarymo pagal įstatymÄ reikalavimas (LR CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiÅ¡kai nevykdomas, bet tai per se nedaro Å¡ios sutarties negaliojančios, nes tik LR CK 1. 93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Jeigu raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.). Taigi, nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įrodymais. Bylos faktinės aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu gyveno nuo 2002 iki 2009 metų, vedė bendrÄ Å¡eimos gyvenimÄ , turėjo bendrÄ biudžetÄ , kÅ«rė planus ateičiai, rÅ«pinosi bendra buitimi, gyvenimo sÄ lygų gerinimu (1 t. 1, 41-42, 122, 158-159 b.l; 2 t. 26-27, 29-30 b.l.), 2004 m. susilaukė dukters B.

M. (1 t. 16 b.l.). IeÅ¡kovės ir atsakovo bendro gyvenimo aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti Å¡alių liudytojai I. J. (2 t. 31 b.l.), G. R. (2 t. 32 b.l.), R. M. (2 t. 32 b.l.), V. J. (2 t. 32 b.l.). Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo vardu 2006 m. buvo paimtas 58400 Lt kreditas iÅ¡ AB DNB banko nekilnojamo turto pirkimui ir remontui (1 t. 44-46 b.l.), įmokas kreditoriui iki Å¡iol moka atsakovas (1 t. 94 b.l.). Kitus mokesčius, susijusius su buitimi, komunalinėmis paslaugomis (už elektrÄ , vandenį, InternetÄ , vaikų darželį, rinkliavÄ už komunalines atliekas) mokėjo apeliantė.

Atsakovo praÅ¡ymas dėl leidimo įkeisti žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ su statiniais iÅ¡davimo bei 2006 m. spalio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. S2-1348-440/2006 patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, yra Å¡eimos turtas dukters B. M. atžvilgiu (1 t. 13 b.l.; 2 t. 4-5 b.l.). Turto pardavimo sutartys, pažymos apie pajamas iÅ¡ Akmenės rajono savivaldybės administracijos, VSDFV ir kt. patvirtina, kad bendro gyvenimo metu tiek viena, tiek kita Å¡alis gavo pajamų ( 1 t. 9-10, 12, 73-75, 77, 161-175 b.l.; 2 t. 46A-48 b.l.).

Å alių pateikti paaiÅ¡kinimai ir įrodymai patvirtina, kad bendro gyvenimo metu įsigytas nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, buvo remontuojamas, tvarkoma lauko aplinka. Gyvenimo sÄ lygų gerinimui Å¡alys įsigijo buitinės technikos, baldų. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu patvirtino, kad apeliantė savo lėšomis prisidėjo prie remonto darbų (2 t. 44-45 b.l.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tarp Å¡alių buvus žodinį susitarimÄ bendrais veiksmais, bendru darbu, panaudojant asmenines ir bendras pinigines lėšas įgyti ir remontuoti nekilnojamÄ jį turtÄ kaip bendrÄ nuosavybę.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡alių dalies bendrojoje veikloje iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, patvirtinančius Å¡alių pajamas, turto pagerinimo iÅ¡laidas ir kt.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas– teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iÅ¡ turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo ir pateikimo teismui, įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®rodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo iÅ¡tyrimas dėl konkretaus įrodymo sÄ sajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiÅ¡kai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Apeliantė rėmėsi LR CK 6.233 straipsniu, reikalaudama pagerinimo išlaidų ar nuostolių kompensavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad apeliantė nepagrįstai remiasi panaudos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kadangi tarp jos ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai neatitinka LR CK įtvirtintos panaudos sutarties sampratos, ieškinį atmetė visiškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalies suklydimas dėl faktinių santykių kvalifikavimo ir teisinio pagrindo nustatymo, nedaro nepagrįstu ieškovo materialinio reikalavimo t.y.

Å¡iuo atveju praÅ¡ymo priteisti piniginę kompensacijÄ , todėl teismas turėjo nustatyti Å¡alių civiliniams teisiniams santykiams taikytinÄ teisinį pagrindÄ ir tik tada spręsti dėl jo pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tikruosius Å¡alių jungtinės veiklos teisinius santykius, todėl turėjo iÅ¡spręsti ginÄÄ , nustatyti ieÅ¡kovei tenkančiÄ nuosavybės dalį ir iÅ¡spręsti jos pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pirmos instancijos teismo motyvuotomis iÅ¡vadomis, apeliantės reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ jos nurodomu panaudos ar nuomos teisinių santykių pagrindu nėra teisiÅ¡kai pagrįstas.

Tačiau ieÅ¡kovei reikalaujant priteisti piniginę kompensacijÄ ir palaikant reikalavimÄ dėl bendrosios nuosavybės atidalinimo, teismas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio reikalavimų ir faktinio pagrindo ribose turėjo nustatyti teisinį pagrindÄ , taikytinÄ Å¡alių teisiniams santykiams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Å iuo klausimu teismų praktika yra aiÅ¡ki ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinai bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v.

B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Vadinasi, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieÅ¡kovo nuomonės. PrieÅ¡ingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

Tokie teismo veiksmai nėra vertinami kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Å iuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinėje instancijoje nustatant teisinį pagrindÄ , taikytinÄ Å¡alių teisiniams santykiams, nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos ir nepažeistas CPK 320 straipsnio reikalavimas.CK 4.80 str. bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui kiekvienam bendraturčiui nustato teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, padalijant daiktÄ natÅ«ra ar atidalijant iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir už tenkančiÄ dalį gaunant kompensacijÄ pinigais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensacijÄ pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis ir nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).             Atidalijimo atveju priteisti kompensacijÄ paprastai galima praÅ¡ančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ .

Priteisti kompensacijÄ be savininko sutikimo galima, kai iÅ¡naudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo bÅ«dus, siekiant padalyti daiktÄ , nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės paskaičiavimas apie jos įdėtas lėšas į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ (b.l. 59, t.2), tačiau byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kas ir kieno lėšomis atliko remonto darbus, pirko medžiagas.

Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad apeliantę su atsakovu siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, pripažintina tarp Å¡alių buvus susitarimui bendrai įsigyti ir remontuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl ieÅ¡kovei pripažintina teisė į bendrÄ dalinę nuosavybę, taip pat pripažintina ieÅ¡kovės teisė atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 176-185 straipsnio normomis reglamentuojančiomis įrodymų vertinimÄ , atsižvelgdama į įrodymų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, apeliacinio skundo ribas, apeliantės iÅ¡dėstytus reikalavimus apeliaciniame teismo posėdyje, atsakovo pripažintas faktines aplinkybes sprendžia, kad ieÅ¡kovei už priklausančiÄ Å¾emės ir pastatų bendrosios nuosavybės dalį turi bÅ«ti priteisiama piniginė kompensacija.

Apeliantė yra pateikusi remonto darbų sÄ raÅ¡Ä bei paskaičiavusi darbų bei medžiagų vertes; abi Å¡alys pripažįsta, kad apeliantė yra apmokėjusi vienÄ kredito įnaÅ¡Ä 420 Lt; atsakovas apeliacinio teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies sutiko, kad ieÅ¡kovės dalis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka galėtų bÅ«ti apie 10 000 Lt; iÅ¡ AB DNB banko nekilnojamo turto pirkimui ir remontui paimtas 58.400 Lt kreditas, nekilnojamasis turtas įvertintas 50.000 Lt, negrÄ Å¾inta kredito dalis sudaro 34.300 Lt, taigi, nekilnojamasis turtas likusia 15.700 Lt verte (0.3184 dalys) gali bÅ«ti dalintinas (atidalintinas) lygiomis dalimis kaip Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė.

Atsižvelgus į aptartÄ atsakovo įsipareigojimų kreditoriui apimtį t.y. nekilnojamojo turto vertės ir įsipareigojimų balansÄ , ieÅ¡kovei pripažintina teisė į 0,637 nuosavybės dalių kompensacijÄ , kuriÄ sudaro 7.850.00 Lt (15.700 Lt :2). Todėl tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, atidalintina ieÅ¡kovės K. V. nuosavybės 0,637 dalis iÅ¡ pastatų su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisiama iÅ¡ atsakovo S. M. ieÅ¡kovei K.

V. 7.850.00 Lt kompensacija.              Bylinėjimosi iÅ¡laidos Bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos LR CPK 93 - 98 str. pagrindais. IeÅ¡kovės reikalavimai atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti kompensacijÄ pinigais yra tenkinti, tik mažesne apimtimi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta ieÅ¡kovės reikalavimus patenkintais 66 proc.(50 proc. sudaro reikalavimas dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir 16 proc. reikalavimas priteisti kompensacijÄ sumine iÅ¡raiÅ¡ka).

Å ia proporcija paskirstytinos Å¡alių atstovavimo iÅ¡laidos pirmojoje instancijoje ir apeliacijoje. IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos ( be žyminio mokesčio) sudaro: 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai (2 tomas, 90,91 b. l.), 9,50 Lt kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos (1 tomas, 153, 154 b. l.), 500 Lt iÅ¡laidų už turto vertinimÄ ( 2 tomas, 100 b.l.), apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovės iÅ¡laidos sudaro 850 Lt atstovavimo bei dokumentų rengimo iÅ¡laidos, iÅ¡ kurių atlygintina 1557.27 Lt. Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 4500 Lt už advokato suteiktas paslaugas pirmojoje instancijoje, 1530 Lt, apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidos 1080 Lt, iÅ¡ kurių atlygintina 1897 Lt.Žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos ir atlygintinas proporcingai nuo patenkintų reikalavimų dydžio.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovės neturtinis reikalavimas yra patenkintas, tačiau atskiru žyminiu mokesčiu neapmokestintas, turtinis reikalavimas už kurį mokamas žyminis mokestis patenkintas 39 proc. Žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ turėjo bÅ«ti sumokėta 1200 Lt, ieÅ¡kovė yra apmokėjusi 439 Lt. Taigi, ieÅ¡kovei tektų mokėti 732 Lt, tačiau nuo likusios neapmokėtos žyminio mokesčio dalies ieÅ¡kovė yra atleista, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis (39 proc.) valstybei 468 Lt.Å alių bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstant ( 1557.27 ir 1897), atsakovui yra priteisiamas skirtumas iÅ¡ ieÅ¡kovės – 339.73 Lt ir valstybei yra priteisiamas iÅ¡ atsakovo žyminio mokesčio skirtumas - 468 Lt.

IÅ¡ Å¡alių priteisiama 66.93 Lt valstybei iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. M. ieÅ¡kovei K. V. 7.850.00 Lt kompensacijÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K.

V., atsakovui S. M. 339.73 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 22.76 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš atsakovo S. M. 468 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 44.17 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Rasa Bartašienė Teisėjai                                                                                                       Egidijus Mockevičius                                                                                                                     Birutė Simonaitienė