2020-02-05 Nr. AB-2517-3-61-3-04101-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-05 Nr. AB-2517-3-61-3-04101-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. su prašymu kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti jam darbingumo lygį. NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 26774 informavo pareiškėją, kad jam atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 22 d. su skundu kreipėsi į NDNT, kuri 2017 m. spalio 9 d. priėmė naują sprendimą Nr. SS-1990, kuriuo pareiškėjui nustatė 65 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, jį apskundė Ginčų komisijai, nurodydamas, kad NDNT sprendimas neteisėtas, nes jį pasirašė nekompetentingas administravimo subjektas.
Full text
Administracinė byla Nr. A-42-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04101-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. S-204; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba, atsakovas) Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. SS-1990 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NDNT Vilniaus II teritorinį skyrių priimti naują sprendimą pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą nustatyti darbingumo lygį; 4) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NDNT, po 20 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. su prašymu kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti jam darbingumo lygį. NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 26774 informavo pareiškėją, kad jam atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 22 d. su skundu kreipėsi į NDNT, kuri 2017 m. spalio 9 d. priėmė naują sprendimą Nr. SS-1990, kuriuo pareiškėjui nustatė 65 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, jį apskundė Ginčų komisijai, nurodydamas, kad NDNT sprendimas neteisėtas, nes jį pasirašė nekompetentingas administravimo subjektas.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymo nepriėmė, nes jis iš šio skyriaus gavo ne sprendimą, o 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 26774, tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus neveikimo patyrė neturtinę žalą, kadangi skyrius neišnagrinėjo jo 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymo dėl darbingumo lygio nustatymo ir atsakė jam 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 26774. Be to, NDNT 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. SS-1990 pasirašė tik vedėja, nors turėjo pasirašyti komisijos pirmininkas ir nariai.
5. Atsakovas NDNT, atstovaudamas ir Lietuvos valstybę bei Tarnybos Vilniaus II teritorinį skyrių, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsiliepimuose nurodė, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus.
7. Pažymėjo, kad pareiškėjo darbingumo lygiui esminę įtaką daro kraujotakos sistemos liga, jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ir (duomenys neskelbtini) įtakojamas sveikatos funkcinis sutrikimas. Darbingumo lygiui įtaką daro ne tik medicininiai kriterijai, bet ir įvairūs socialiniai veiksniai, dėl kurių įtakos asmens darbingumo lygis gali keistis. Tarnyba nurodė pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką, kokios diagnozės buvo vertintos, nustatant pareiškėjui 63 proc. bazinio darbingumo lygį (bazinis darbingumo lygis = 70 proc. x 0,9). Užpildyto ir pareiškėjo patvirtinto asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma yra 19 balų. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.4 punktu, klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1,1 (kai balų suma 4–18), todėl buvo taikytas koeficientas 1,1 ir (suapvalinus) nustatytas 65 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygis = 63 x 1,1).
8. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad nustatydama darbingumo lygį, vertino ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustatė ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygį nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai. NDNT nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų. Pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 47 punktą, už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsakovo NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, atsako vedėjas arba NDNT direktoriaus įgaliotas priimti sprendimus atstovas. Kadangi tai nėra kolegialus sprendimas, ginčo individualų administracinį aktą pasirašė tik NDNT teritorinio skyriaus vedėjas ir tai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.
9. Tarnyba pažymėjo, kad NDNT, vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir laikėsi juose nustatytų procedūrų, pagrįstai pareiškėjui nustatė darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad NDNT veiksmai neteisėti, dėl to neatsiranda ir pareiga atlyginti pareiškėjo prašomą žalą.
II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vilniaus rajono centrinė poliklinika 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui išdavė siuntimą Nr. 3435 į NDNT. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2666, kuriame nustatė pareiškėjui 70 proc. darbingumo lygį. NDNT Kontrolės skyrius pareiškėjo prašymu atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą remdamasis siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis ir 2017 m. spalio 9 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1542 (toliau – ir Aktas), kuriame pareiškėjui nustatytas 65 proc. darbingumo lygis. NDNT Kontrolės skyrius 2017 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. SS-1990 nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui nustatė 65 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2017 m. spalio 23 d. su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, nurodydamas, kad Kontrolės skyriaus sprendimas pasirašytas tik skyriaus vedėjos, todėl neatitinka teisės aktų nuostatų, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl prašė įpareigoti NDNT priimti naują sprendimą, kurį pasirašytų visi komisijos nariai. Ginčų komisija 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
12. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, Kriterijų ir Tvarkos aprašais. Nurodė, kad pagal Kriterijų aprašo nuostatas bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni nei 0 ir didesni nei 100 (Kriterijų aprašo 7 punktas). Atsakovas skundžiamame 2017 m. spalio 9 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo darbingumui esminę įtaką daro kraujotakos sistemos liga, jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ir (duomenys neskelbtini) įtakojamas funkcinis sutrikimas. Iš skundžiamų NDNT ir Ginčų komisijos sprendimų turinio matyti, kad dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini) nustatyta 70 proc. vienetinė bazinio darbingumo vertė pagal Kriterijų aprašo I priedo VI dalies 41.6.2. punktą, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK kodus: (duomenys neskelbtini), nustatytas 100 proc. vienetinė bazinio darbingumo vertė pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1.1. punktą, dėl ligos pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini) nustatytas 80 proc. vienetinė bazinio darbingumo vertė pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XVI dalies 82.2 punktą. Kitų siuntime nurodytų diagnozių NDNT nevertino.
13. Teismas nurodė, kad Kriterijų aprašo 5 punkte nustatyta, jog, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Atsižvelgiant į tai, kad mažiausia pareiškėjui nustatyta bazinio darbingumo vertė yra 70 proc., kuri patenka į Kriterijų aprašo 6.1 punktą, buvo taikytas įtakos koeficientas 0,9 ir nustatytas 63 proc. (70 proc. x 0,9) bazinis darbingumas. Kriterijų aprašo 10 punkte nurodyta, kad gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne balų suma – 19 balų, todėl buvo taikomas koeficientas 1. Pareiškėjui nustatytas 63 proc. bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1. Teismas vertino, kad esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 65 proc. darbingumo lygis, atsakovas, nustatydamas pareiškėjo darbingumo lygį, tinkamai taikė Kriterijų aprašo nuostatas.
14. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad NDNT Kontrolės skyriui priimant sprendimą, buvo pažeistos procedūros, nes jį pasirašė tik Kontrolės skyriaus vedėja, nurodė, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. NDNT direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtintų Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.3 punkte nustatyta, kad Kontrolės skyrius pagal kompetenciją nagrinėja asmenų, išmokas mokančių institucijų prašymus ir skundus, atlieka pakartotinį darbingumo lygio, neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių ar profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio vertinimą; paaiškėjus, kad teritorinis skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą, jį pakeičia ir išduoda (išsiunčia) asmeniui teisės aktuose nurodytus dokumentus. Skirtingai nei skunde ir teismo posėdyje nurodė pareiškėjas, NDNT Kontrolės skyrius nėra kolegiali ginčus nagrinėjanti institucija. Kontrolės skyriui vadovauja ir jo veiklą organizuoja skyriaus vedėjas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V- 52 patvirtinto pareigybės aprašymo 7.5. punktą asmeniškai atsako už priimtų sprendimų darbingumo ir neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų, darbo pobūdžio ir sąlygų pakartotinio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą (www.ndnt.lt). Ginčijamą NDNT Kontrolės skyriaus sprendimą, kuriuo buvo priimtas naujas sprendimas ir pareiškėjui nustatytas 65 darbingumo lygis, pasirašė Kontrolės skyriaus vedėja L. K., t. y. asmuo, atsakantis už skyriaus darbą ir kuriam suteikti įgaliojimai pasirašyti NDNT Kontrolės skyriaus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad minėtas sprendimas patvirtintas antspaudu, todėl vertino, kad NDNT Kontrolės skyriaus sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens.
15. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, nurodė, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas tris deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš NDNT teritorinio skyriaus neveikimo, t. y. jam pateikus 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo, šis prašymo neišnagrinėjo. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą NDNT teritorinis skyrius pareiškėjo darbingumo lygį įvertino 2017 m. rugpjūčio 16 d. vertinimo aktu Nr. 2666 ir nustatė 70 proc. darbingumo lygį nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., t. y. pareiškėjo prašymo pateikimo dienos. NDNT Kontrolės skyrius pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu atlikęs pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą 2017 m. spalio 9 d. sprendimu nustatė 65 proc. darbingumą, tokiu būdu pakeisdamas teritorinio skyriaus nustatytą 70 proc. darbingumo lygį. Įvertinęs šias faktines aplinkybes teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad NDNT teritorinis skyrius neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė NDNT atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), sprendė, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, todėl konstatavus, kad NDNT neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir priteisti žalos atlyginimą.
III. 17. Pareiškėjas Z. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir jo skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Al-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 35 punktą, Komisijos sprendimo patvirtintas nuorašas įteikiamas (išsiunčiamas paštu) ginčo šalims ir segamas į bylą. Pagal šio aprašo 33 punktą, sprendimą turi pasirašyti visi komisijos nariai. Aprašo 24 punkte numatyta, kad Komisijos sprendimas priimamas bendru sutarimu, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams, įskaitant ir pirmininką. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad skundžiamą Sprendimą pasirašė tik vedėja, kiti komisijos nariai jo nepasirašė, todėl, pareiškėjo vertinimu, kiti Komisijos nariai su tokiu Sprendimu nesutinka. Taigi sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas, dėl to jis turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino netinkamai, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.
19. Atsakovas NDNT, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę bei Tarnybos Vilniaus II teritorinį skyrių, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kadangi nurodydamas ginčijamus klausimus pareiškėjas skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, Tarnyba mano, jog nėra tikslinga kartoti nesutikimo su skundu motyvų, išsamiai išdėstytų tiek atsiliepime į skundą, tiek ir pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
22. Byloje nustatyta, kad VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika 2017 m. rugpjūčio 9 d. išdavė pareiškėjui siuntimą Nr. 3435 į NDNT, kuriame nurodė pagrindinę diagnozę pagal TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini), II funkcinė klasė, kitas diagnozes pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini) ( b. l. 61). Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį (b. l. 62). NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2666 pareiškėjui nustatė 70 proc. darbingumo lygį (b. l. 55–58). NDNT Kontrolės skyrius pareiškėjo prašymu atlikęs pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, remdamasis siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis, 2017 m. spalio 9 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1542, kuriame pareiškėjui nustatė 65 proc. darbingumo lygį (b. l. 48–51). NDNT Kontrolės skyrius 2017 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. SS-1990 nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nustatė 65 proc. darbingumo lygį (b. l. 46–47). Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Kontrolės skyriaus sprendimu, su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, nurodydamas, kad Kontrolės skyriaus sprendimas pasirašytas tik skyriaus vedėjos, todėl neatitinka teisės aktų nuostatų, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, prašė įpareigoti NDNT priimti naują sprendimą, kurį pasirašytų visi komisijos nariai (b. l. 44–45). Ginčų komisija 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir Ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juose nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis vadovaujamasi, teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis nustatytas pareiškėjo darbingumo lygis, todėl naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nėra teisinio pagrindo. Nenustatęs neteisėtų Tarnybos veiksmų, netenkino ir pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamas Tarnybos sprendimas pasirašytas ne visų komisijos narių, o tik vedėjos, dėl to yra neteisėtas. Kadangi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, atitinkamai priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Kitų nesutikimo su skundžiamais Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimais bei pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų pareiškėjas nenurodo.
25. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, kurio tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus, 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (20 straipsnio 7 dalis).
26. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos, su atitinkamais priedais, aprašus.
27. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (1 punktas). Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (2 punktas). Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (4 punktas).
28. Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (1 punktas). Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (2 punktas). Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012). Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. Nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013 nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
30. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose.
31. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija pareiškėjo darbingumo lygį nustatė įvertinusios medicininių dokumentų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcinius sutrikimus visumą. Atliekant medicininių kriterijų vertinimą, t. y. nustatant asmens bazinį darbingumą, buvo analizuojamos visos pareiškėjui nustatytos ligos, atsižvelgiant į Kriterijų apraše nurodytus kriterijus.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo bazinio darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokių argumentų dėl jam nustatyto darbingumo lygio nenurodo, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad skundžiamą Tarnybos Sprendimą pasirašė Kontrolės skyriaus vedėja, o ne visi komisijos nariai, teisėjų kolegija pažymi, kad Tvarkos aprašo 35.3 punkte numatyta, kad NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą asmeniui ir/ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Šio Tvarkos aprašo 38 punkte numatyta, kad NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 41 p.). Už asmens supažindinimą su darbingumo lygio nustatymo procedūra, Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno pildymo tvarka ir už asmens darbingumo lygio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT darbuotojai, atlikę darbingumo lygio vertinimą. Už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas arba NDNT direktoriaus įgaliotas priimti sprendimus atstovas (Tvarkos aprašo 47 p.).
34. Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo atsakovas, taip pat skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimas nėra kolegialaus organo priimtas sprendimas, todėl jį pasirašė minėto skyriaus vedėja.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 1 punkte numatyta, kad šis Aprašas reglamentuoja skundų (prašymų) dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo padavimą, priėmimą, pasirengimą juos nagrinėti, nagrinėjimą, sprendimo priėmimą, sprendimo vykdymą ir jo apskundimą. Šio Aprašo 2 punkte numatyta, kad ginčus tarp asmens (jo įgalioto atstovo), pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nagrinėja Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija). Pareiškėjas - asmuo ar jo įgaliotas atstovas, pensiją ar išmoką mokanti institucija, įteikę Komisijai rašytinį skundą (prašymą) dėl Tarnybos priimtų sprendimų (Aprašo 4 p.). Aprašo 23 punkte numatyta, kad visi skundai (prašymai) yra nagrinėjami ir sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose, kuriuos organizuoja ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas. Komisija sprendimą priima bendru sutarimu, dalyvaujant ne mažiau kaip penkiems Komisijos nariams, įskaitant ir Komisijos pirmininką. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja dauguma dalyvavusiųjų Komisijos posėdyje. Kai Komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Komisijos pirmininkas (Aprašo 24 p.). Komisijos sprendimą pasirašo Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai, kurie dalyvavo priimant sprendimą (Aprašo 33 p.).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašas, kurio nuostatomis apeliaciniame skunde teigdamas, jog Tarnybos sprendimas priimtas pažeidžiant šio Aprašo nuostatas, kadangi pasirašytas tik Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjos, remiasi pareiškėjas, Tarnybos priimamiems sprendimams dėl darbingumo lygio nustatymo, nei pakartotinai atlikus darbingumo lygio vertinimą ir priėmus atitinkamą sprendimą, netaikomas. Kaip minėta, sprendimų Tarnyboje priėmimo tvarką nustato Tvarkos aprašas.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą Ginčų komisijoje nagrinėjo Komisija, sudaryta iš 5 narių (įskaitant Komisijos pirmininką), skundžiamą Ginčų komisijos sprendimą pasirašė visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai, taigi Apraše numatyta pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra nebuvo pažeista.
38. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan