2024-10-02 Nr. AB-14275-3-61-3-03452-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-555-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03452-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros prašymą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. J.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Viešojo valdymo agentūra kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama įpareigoti Trakų rajono savivaldybės tarybą pašalinti nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl savivaldybės kontrolieriaus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, pareigų ėjimo.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 8 d. nutartimi neatnaujino termino prašymui paduoti ir atsisakė priimti Viešojo valdymo agentūros prašymą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalį, viešojo administravimo subjektai į teismą kreipiasi prašymais, todėl teisme 2024 m. liepos 1 d. gautas Viešojo valdymo agentūros procesinis dokumentas (reg. Nr. I-6886/2024) laikytinas prašymu.

Teismas iš suformuluoto reikalavimo nustatė, kad pareiškėjas ketina inicijuoti teisme ginčą dėl įpareigojimo atsakovui Trakų rajono savivaldybei atleisti iš užimamų pareigų savivaldybės kontrolierę, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai.

Teismas iš prie prašymo pridėtų dokumentų taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. D-268 (toliau – ir Raštas) kreipėsi į atsakovą, prašydamas pašalinti VTĮ pažeidimus ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Atsakovas 2024 m. vasario 26 d. raštu Nr. MP3E-91 (toliau – ir Atsakymas) atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pareiškėjui pateiktas Atsakymas negali būti vertinamas neveikimu, todėl teisme gali būti ginčijamas atsakovo Atsakymas, o savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus negali būti reiškiamas.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Teismo vertinimu, iš prie prašymo pridedamų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kada pareiškėjas Atsakymą gavo, tačiau akivaizdu, kad Atsakymas buvo gautas (pareiškėjui žinomas jo turinys) 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. D-547 kreipiantis į Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Nagrinėjamu atveju, prašymo padavimo administraciniam teismui terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 4 d., įvertinus poilsio dienas, paskutine prašymo padavimo teismui diena laikytina 2024 m. gegužės 6 d. (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2024 m. liepos 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs prašymo padavimo teismui terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl teismas priėjo prie išvados, kad neturi pagrindo praleistą terminą atnaujinti (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Dėl išdėstytų argumentų teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl Atsakymo panaikinimo, įvertinant ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus prašymui paduoti ir galimybę prašyti praleistą terminą atnaujinti (ABTĮ 12 str., 30 str. 1 p., 2 p., 33 str. 4 d.).

III. Pareiškėjas Viešojo valdymo agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartį, nustatant, jog pareiškėjas nepraleido termino prašymui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nesutinka, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti.

2. Vadovaujantis VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Vyriausybės įgaliota įstaiga (vadovaujantis Viešojo valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693 (toliau – ir Nuostatai), 10.1 punktu, šias funkcijas atlieka Viešojo valdymo agentūra)) prižiūri kaip vykdomas šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnis 2 dalies 7 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – priimti sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų, o pagal šio įstatymo 67 straipsnio 8 dalį, savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu arba šio įstatymo nustatytu atveju be konkurso ir iš jų atleidžiamas VTĮ nustatyta tvarka. Būtent Viešojo valdymo agentūrai yra suteikti įgaliojimai prižiūrėti kaip vykdomas VTĮ.

3. Nuostatų 14.6 punkte nustatyta, kad Viešojo valdymo agentūra turi teisę nurodyti įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą nurodymams įvykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą. Terminas, per kurį Viešojo valdymo agentūra, ginant įstatymo saugomą interesą, turi teisę kreiptis į teismą, jeigu teisės aktų pažeidimai nėra pašalinami, teisės aktuose nėra nustatytas. Teismas nepagrįstai skaičiavo terminą skundui paduoti nuo 2024 m. balandžio 4 d., kuomet Viešojo valdymo agentūra kreipėsi į Vyriausybės įstaigos atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

4. Trakų rajono savivaldybės taryba, nuo 2024 m. sausio 1 d. nustačiusi naują (pirmąją) 5 metų kadenciją savivaldybių kontrolierei, kuriai yra virš (duomenys neskelbtini) metų, pažeidžia galiojančius teisės aktus, atsakovas nevykdė Viešojo valdymo agentūros 2024 m. vasario 8 d. raštu atsakovui primintos pareigos užtikrinti teisės aktų pažeidimų pašalinimą. Įstatymas ar kitas teisės aktas nenustato konkretaus laiko, per kurį turėjo būti išspręstas klausimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kreipimosi į teismą terminas nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, nustačius, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti ir šio termino neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ketina inicijuoti teisme ginčą dėl įpareigojimo atsakovui Trakų rajono savivaldybei atleisti iš užimamų pareigų savivaldybės kontrolierę, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, nurodė, kad atsakovas Atsakymu atsisakė šiuos veiksmus atlikti, todėl teisme gali būti ginčijamas Atsakymas, o savarankiškas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti reiškiamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti Atsakymą, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nepraleido termino prašymui paduoti, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo terminą nuo 2024 m. balandžio 4 d., kuomet Viešojo valdymo agentūra kreipėsi į Vyriausybės įstaigos atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse, nes atsakovas nevykdė Viešojo valdymo agentūros 2024 m. vasario 8 d. raštu atsakovui primintos pareigos užtikrinti teisės aktų pažeidimų pašalinimą, o įstatymai ar kiti teisės aktai nenustato konkretaus laiko, per kurį turėjo būti išspręstas klausimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y., ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas siekia, jog teismas įpareigotų atsakovą atleisti iš pareigų D. J. (Trakų savivaldybės rajono kontrolierę), nes jos paskyrimas eiti pareigas neatitinka VTĮ nuostatų, o atsakovas vilkina atleisti minėtą asmenį. Pareiškėjas Raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad D. J. (Trakų savivaldybės rajono kontrolierės) paskyrimas eiti pareigas neatitinka VTĮ nuostatų, o atsakovas Atsakymu nurodė, kad D. J. teisėtai eina Trakų savivaldybės rajono kontrolierės pareigas, todėl jos atleisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2162/2013, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Pažymėtina, jog sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 13).

Atsižvelgdama į pateiktą išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiami atsakovo veiksmai negali būti traktuojami kaip neveikimas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas Atsakymu atsisakė atleisti D. J. iš Trakų savivaldybės rajono kontrolierės pareigų, t. y. nagrinėjamu atveju spręstina, kad jau bylos iškėlimo stadijoje yra akivaizdu, kad nėra atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, o yra atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (Atsakymas), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo skųsti Atsakymą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui apie atsisakymą buvo žinoma nuo 2024 m. balandžio 4 d. (kai pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. D-547 kreipėsi į Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse), taip pat nustatęs, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 1 d., konstatavo, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą skundui paduoti, todėl skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog yra priimtas administracinis aktas (Atsakymas), kuriuo atsisakyta atlikti veiksmus, kuriuos prašo atlikti pareiškėjas (atleisti D. J. iš Trakų savivaldybės rajono kontrolierės pareigų). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šiuo atveju pareiškėjui pateiktas Atsakymas negali būti vertinamas neveikimu, todėl teisme gali būti ginčijamas Atsakymas, ir konstatavęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus negali būti reiškiamas, neturėjo pagrindo vertinti, ar pareiškėjas praleido terminą apskųsti Atsakymą, nes tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas (jo reikalavimas) neatitinka ABTĮ nuostatų ir yra netinkamai suformuluotas, turėjo pareigą nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, nes tokiu atveju pareiškėjas turėtų galimybę suformuluoti reikalavimą panaikinti Atsakymą. Tik esant aiškiam reikalavimui panaikinti Atsakymą, pirmosios instancijos teismo galėjo vertinti šio reikalavimo priimtinumo klausimą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).

Įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti ir nepagrįstai nesudarė pareiškėjui galimybės jų pašalinti bei tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis