aec4ec0b-4689-441a-bc02-68cbc68bfe90 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

   Administracinė byla Nr. I-329-243/2012                                                        Proceso Nr. 3-63-3-00077-2012-4     Procesinio sprendimo kategorija 13.5, 13.6, 55.2, 73(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. balandžio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

V., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovui Tadui BÅ«dvyčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui dėl 2012-01-04 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-30-120104-00001 ir 2012-02-02 reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. REI-120202-00004 panaikinimo,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas A.

V. skundu praÅ¡o panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2012-01-04 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-30-120104-00001 ir 2012-02-02 reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. REI-120202-00004. SavavaliÅ¡kos statybos aktu konstatuota, jog statinys – baseino pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra statomas savavaliÅ¡kai, nes nėra statybÄ leidžiančio dokumento, ir pareikalauta nevykdyti jokių statybos darbų, iÅ¡skyrus darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinkÄ .

Reikalavimu paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-08-03 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. demontuoti įrengtÄ antrame aukÅ¡te perdangÄ , pradėtÄ rengti iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antrÄ aukÅ¡tÄ vidaus laiptinę, iÅ¡mÅ«rytas vidaus laikančias sienas antrame ir pirmame aukÅ¡tuose ir kolonas rÅ«syje – baseino pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje. PareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog Neringos savivaldybės architektÅ«ros skyriui 2010-02-03 padavė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijai.

Nurodo, jog pagal galiojusį Statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.01:2002 ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 punktÄ praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas per 10 dienų, tačiau atsakymo iki skundo padavimo teismui dienos negavo. PareiÅ¡kėjo teigimu, pasinaudodamas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 21 punkte įtvirtinta galimybe, 2010-03-03 informavo Neringos miesto savivaldybę, jog nuo 2010-03-09 pradės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijÄ . Argumentuoja, jog praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti įregistruotas kaip statybos leidimas, todėl statinio rekonstrukcijos darbus jis atliko teisėtai.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atsiliepimu pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsikirtimÄ grindžia argumentais, jog savavaliÅ¡kos statybos akte užfiksuotas savavaliÅ¡kai statomas statinys – baseino pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringa, yra pajÅ«rio juostoje, todėl statinio statyba, rekonstrukcija gali bÅ«ti vykdoma, remiantis Lietuvos Respublikos pajÅ«rio juostos įstatymo nuostatomis.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybos leidimÄ pateikimo Neringos savivaldybei metu, t.y. 2010-02-03, galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, jog leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajÅ«rio juostoje iÅ¡duodamas PajÅ«rio juosto įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-826/2010 konstatavo, jog statinių statybos sÄ lygas ir tvarkÄ pajÅ«rio juostoje reglamentuoja PajÅ«rio juostos įstatymo 7 straipsnis, kuriame nėra Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 daliai analogiÅ¡kų nuostatų, leidžiančių statytojui, praneÅ¡us statybos leidimÄ iÅ¡duodančiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki statybos pradžios, vykdyti statybÄ be leidimo, jeigu leidimas per nustatytÄ terminÄ nebuvo iÅ¡duotas ir statytojui nepraneÅ¡ta apie neiÅ¡davimo priežastis.

Argumentuoja, jog pagal Å¡iuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ statybos leidimas naujo ypatingos ar neypatingo statinio statybai yra privalomas, o statant statinį pajÅ«rio juostoje vadovaujamasi PajÅ«rio juostos įstatymu (23 straipsnio 35 dalis). Nurodo, jog statybos leidimÄ naujų statinių pajÅ«rio juostoje statybai iÅ¡duoda BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ra (PajÅ«rio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-01 nutarimo Nr. 1528 2.2 punktas) (b.l. 39-41).Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovas pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas A. V. dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo kreipėsi ieÅ¡kiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , kuris 2012-02-13 nutartimi atsisakė jį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Bendrosios kompetencijos teismas nurodė, jog byla teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 30).Lietuvos Respublikos administracinių teismų kompetencijÄ nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTÄ®) ir kiti įstatymai.

Lietuvos Respublikos ABTÄ® 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratÄ . Pagal ABTÄ® prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iÅ¡ ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobÅ«dis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių iÅ¡sprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo iÅ¡sprendimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje skundžiami aktai nors ir priimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto, tačiau civilinių teisinių santykių srityje, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar ginčas neturėtų bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimis ne kartÄ konstatuota, jog savavaliÅ¡kos statybos aktas yra administracinio pobÅ«džio aktas. Jame nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie bÅ«tų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais bÅ«tų siekiama taikyti civilinio teisinio pobÅ«džio neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo priemones.

Šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje I. K., S. K. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta byloje V. M., U. U., A. K., R. K. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2010 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje S. P. v.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija; 2009 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje M. Ž. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta byloje UAB „Bema“ v. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija; 2008 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta byloje UAB „Belvilis“ v. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt.). Tose pačiose nutartyse konstatuota, jog reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (nugriauti pastatÄ ir sutvarkyti statybvietę ir pan.) yra priimtas institucijai įgyvendinant Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatytas funkcijas, susijusias su savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu.

Tokio pobūdžio reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teisėms (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje T.

P. ir I. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2010 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje S. P. v. Telšių apskrities viršininko administracija; 2009 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje M. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta byloje UAB „Švyturys - Utenos alus“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta byloje D. S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta byloje R.

V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.). Specialioji teisėjų kolegija nutartyse konstatuoja, jog keliami tokio pobūdžio ginčai yra susiję tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, tačiau taikant absorbcijos taisyklę, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė. Tuo tarpu, pvz. 2011 m. spalio 27 d. nutartyje byloje UAB „Vilpros investicijos“ v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija, 2012 m. sausio 12 d. nutartyje byloje Ž.

D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog skundo reikalavimas panaikinti reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir tokioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl byla teisminga administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 1 dalyje diferencijuojamas teismingumas bylų dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, priklausomai nuo to, ar statyba yra pradėta, t.y. nustačius, kad statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1) bendrosios kompetencijos teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių Å¡alinimo, kai statyba yra pradėta;

2) administracinį teismÄ , kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybÄ leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog statinio statyba (rekonstrukcija) ginčo žemės sklype yra pradėta ir ginčijamas reikalavimas dėl statybos padarinių paÅ¡alinimo. Minėta, jog reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra neatsiejamai susijęs asmens civilinėmis turtinėmis, t.y. nuosavybės, teisėmis, kurios gali bÅ«ti ginamos bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ faktinę ir teisinę situacijÄ siejant su Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis panaÅ¡ius santykius, bei vertinant tai, jog Specialiosios teisėjų kolegijos praktika analogiÅ¡kose bylose kinta, atsižvelgiant į absorbcijos taisyklę, teismui kyla pagrįsta abejonė, ar ginčas neturėtų bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobÅ«džio (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

IÅ¡kilus pagrįstų abejonių dėl Å¡ios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniams teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 21 straipsnio 1 dalimi, pripažįstama, jog tikslinga kreiptis į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ dėl bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 - 106 straipsniais, n u t a r ė:kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo priskyrimo atitinkamam teismui, praÅ¡ymÄ paduodant per Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                  Vida Stonkuvienė Eglė Kiaurakytė Aušrelė Mažrimienė