aec27d5d-520f-478f-a110-0adf1bf2e45a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1392/2011Procesinio sprendimo kategorija:

69. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-183-577/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ (buvusios A.

O. individualios įmonės „Aliuminio konstrukcijos“) ieÅ¡kinį atsakovams Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, P. I. ir D. I. dėl nekilnojamojo turto pirkimo komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Centras) 2009 m. spalio 16 d. paskelbė apie pastato Vilniaus mieste pirkimÄ skelbiamų derybų bÅ«du, vadovaudamasis Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtÄ Ä¯sigijimų tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as), 2009 m. spalio 14 d.

Centro patvirtintomis pirkimo sÄ lygomis. Centro sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo komisija (toliau - Komisija) 2009 m. lapkričio 26 d. atplėšė vokus su keturių kandidatų paraiÅ¡komis, kuriuose buvo nurodytos kainos ir visi paraiÅ¡kÄ pagrindžiantys dokumentai. Ä® derybas komisija pakvietė ieÅ¡kovÄ ir atsakovus P. I. ir D. I. . Po derybų 2009 m. gruodžio 16 d. Komisija sudarė konkursinę eilę, pirmoje vietoje nurodydama atsakovų P. I. ir D. I. pasiÅ«lymÄ , antroje – ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ .IeÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 18 d. pateikė pretenzijÄ (t. 1, b. l. 6), teigdamas, kad atsakovų P. I. ir D.

I. paraiÅ¡ka neatitinka Pastato (jo dalies) Vilniaus mieste pirkimo skelbiamų derybų bÅ«du sÄ lygų (toliau - SÄ lygų) (t. 1, b. l. 10-35) reikalavimų, nes atsakovų pasiÅ«lytų pirkti (465,65 m2 bendro ploto) administracinių ir (903,27 m2 bendro ploto) sandėliavimo patalpų energinio naudingumo sertifikatas pateiktas 469,82 m2 plotui, o ne visam pastatui (t. 1, b. l. 35). Apie likusios pastato dalies ploto energinį naudingumÄ (jo klasę) paraiÅ¡koje nėra informacijos, taigi neaiÅ¡ku, kuriai pastato (patalpų) daliai taikomas sertifikatas su nurodytu 469,82 m2 plotu.Komisija 2009 m. gruodžio 21 d. paprašė atsakovų P. I. ir D.

I. iki 2009 m. gruodžio 23 d. 11 val. pateikti kitos pastato dalies energinio naudingumo sertifikatÄ bei paaiÅ¡kinti, kuriai pastato (jo dalies) daliai taikomas anksčiau pateiktas sertifikatas su nurodytu 469,82 m2 plotu. 2009 m. gruodžio 22 d. atsakovai P. I. ir D. I. pateikė viso pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatÄ (t. 1, b. l. 55, 159), kuriame nurodyta, kad visam pastatui, kaip ir atskiroms jo patalpoms, suteikta B klasė, kas virÅ¡ijo SÄ lygų 2.1 punkto lentelės Nr. 1 15 punkto reikalavimus. 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo pretenzijÄ Komisija atmetė (t. 1, b. l. 7-8).2009 m. gruodžio 23 d.

Komisija sudarė naujÄ konkursinę eilę, pirmoje vietoje nurodydama atsakovus P. I. ir D. I. , antroje – ieÅ¡kovÄ (t. 1, b. l. 9), 2010 m. sausio 11 d. patvirtino paraiÅ¡kų eilę ir paskelbė derybų laimėtojÄ . 2010 m. sausio 13 d. atsakovai pasirašė pastato pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 170-173).IeÅ¡kovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 2009 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė:

1) panaikinti Komisijos 2009 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. sausio 11 d. sprendimus dėl kandidatų paraiÅ¡kų eilės ir derybų laimėtojo patvirtinimo (t. 1, b. l. 41, 124), 2) įpareigoti KomisijÄ atmesti atsakovų P. I. ir D. I. paraiÅ¡kÄ , kaip neatitinkančiÄ nustatytų minimalių reikalavimų, 3) įpareigoti KomisijÄ toliau tęsti konkursÄ VPÄ® nustatyta tvarka, o pirkimo-pardavimo sutartį teismas turi pripažinti negaliojančia ex officio ir taikyti restitucijÄ (t. 1, b. l. 1-3, 38-40, 114-119).

Nurodė, kad konkurso nugalėtojai kreipėsi dėl pastato energetinio naudingumo sertifikato iÅ¡davimo ir jis buvo iÅ¡duotas po ieÅ¡kovo pretenzijos (t. y. 2009 m. lapkričio 26 d.), todėl pasiÅ«lymo pateikimo momentu pastatas neturėjo sertifikato, taigi neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir turėjo bÅ«ti atmestas. Centras neturėjo leisti P. I. ir D. I. pakeisti pasiÅ«lymÄ taip, kad pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų jį atitinkančiu. Å ie veiksmai prieÅ¡tarauja VPÄ® 39 straipsnio 1 daliai ir SÄ lygų 6.9 punktui.

Be to, SÄ lygų 3.7 punktas reikalavo nurodyti kainÄ litais su PVM ir visais kitais įskaičiuotais mokesčiais; paraiÅ¡koje pateikta kaina negalėjo bÅ«ti didinama. P. I. ir D. I. paraiÅ¡koje nurodyta 2 320 000 Lt kaina, o pastato dalis parduota už 2 900 000 Lt, motyvuojant tuo, kad atsakovų paraiÅ¡koje kaina nurodyta be įskaičiuotų valstybei mokėtinų mokesčių. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas pirkimas yra finansuojamas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų lėšų, Centras pažeidė SÄ lygų 6.11.1 punktÄ , VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu (t. 1, b. l. 232-236) ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo santykių metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ ginčo pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į Å¡iuos daiktus įsigijimų tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, o ne Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Todėl teismas sprendė, kad visi ieÅ¡kovo, atsakovų atstovų argumentai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, ir teismas dėl jų nepasisakė.Teismas nustatė, kad atsakovai P. I. ir D. I. , nepraleidę paraiÅ¡kų pateikimo termino, kartu su paraiÅ¡ka pateikė 2009 m. spalio 30 d. pastato energetinio naudingumo sertifikatÄ Nr. SN-0183-0162 469,82 m2 plotui, o ne visam siÅ«lomam pirkti pastatui, pagal kurį buvo nustatyta pastato energetinio naudingumo B klasė.

Vadovaudamasis SÄ lygų 6.5, 6.8 punktais, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turėjo teisę praÅ¡yti kandidatų papildyti arba paaiÅ¡kinti pateiktÄ sertifikatÄ dėl ploto, kuriam nustatytas energetinis naudingumas, dydžio. Teismas įvertino Statybos produkcijos sertifikavimo centro pažymos duomenis. Ä®vertinęs abiejų sertifikatų turinį, teismas sprendė, kad jie iÅ¡duoti tam pačiam pastatui, nurodant vienÄ jo unikalų numerį; pastato energinio naudingumo klasifikavimas abiejuose sertifikatuose nurodytas vienodas (B); naujame sertifikate faktiÅ¡kai patikslintas tik plotas, todėl konstatavo, kad pateikdami kitÄ sertifikatÄ atsakovai P. I. ir D.

I. nepakeitė paraiÅ¡kos esmės, ir ieÅ¡kovo argumentus, kad SÄ lygų neatitinkanti paraiÅ¡ka tapo jas atitinkančia, laikė nepagrįstais.Teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kuriais buvo grindžiamas SÄ lygų 3.7 punkto pažeidimas. Teismas nustatė, kad aplinkybės, lėmusios pastato dalies kainos pakilimÄ derybų metu buvo Komisijos praÅ¡ymas papildomai parduoti pastato dalis (patalpÄ 1-14, sanitarinį mazgÄ 3,09 m2, anksčiau atsakovų nesiÅ«lytÄ paraiÅ¡koje); papildomos paslaugos (nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , atskirti elektros energijos Å«kius, pravesti naujÄ elektros linijÄ , sutvarkyti pastato dalies apdailos trÅ«kumus, jei tokie atsirastų prisijungiant prie Å¡ilumos mazgo, iÅ¡montuoti tiltinį kranÄ , įrengtÄ patalpoje 1-7), kurių atlikimas nenumatytas atsakovų P. I. ir D.

I. paraiÅ¡koje; tai, kad pirkėjas pageidavo sumokėti visÄ daikto kainÄ per 2 mėnesius nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p.); pagal pirkimo sÄ lygas pirkėjui nuosavybės teisė turėjo atsirasti po visos patalpų kainos sumokėjimo, nors buvo sulygta, kad pirkėjas į perkamas patalpas įsikels iÅ¡ karto, per 10 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (pirkimo-pardavimo sutarties 4.8 p.). Dėl to, teismo vertinimu, atsakovai P. I. ir D. I. turėjo skubiai nutraukti nuomos sutartį su patalpų nuomininku (pirkimo-pardavimo sutarties 4.13 p.), prarado pajamas iÅ¡ nuomos, turėjo mokėti baudas, o pirkėjas įgijo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, be jokių neigiamų pasekmių sau nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (pagal pirkimo-pardavimo sutarties 9.4 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 238-242) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinį skundÄ motyvuoja tuo, kad:1. PasiÅ«lymu laikytina kandidato pateiktų dokumentų visuma pagal Centro nustatytas pirkimo sÄ lygas. PasiÅ«lymuose teikiama informacija nėra ir negali bÅ«ti skirstoma į privalomÄ ir neprivalomÄ , svarbiÄ ir mažiau svarbiÄ , pagalbinę ir nepagalbinę.

Visa pasiÅ«lyme pateikiama informacija vertinama kaip visuma, kuri privalo atitikti sÄ lygas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. 2009 m. gruodžio 22 d. sertifikatas Nr. SN-0183-0179 nei papildo, nei paaiÅ¡kina jau pateiktų duomenų, tai yra visiÅ¡kai naujas dokumentas, kurio nebuvo pateikiant paraiÅ¡kÄ . Kandidatas, remdamasis SÄ lygų 6.8 punkto nuostatomis, turėjo teisę paaiÅ¡kinti duomenis pateiktų „parduodamo nekilnojamojo daikto dokumentų“ ribose.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sÄ lygų neatitinkantį tiekėjo pasiÅ«lymÄ , ir, leidusi pakeisti pasiÅ«lymÄ , vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad Å¡io tiekėjo pasiÅ«lyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). AnalogiÅ¡ko turinio nuostatos numatytos SÄ lygų 6.9 punkte ir tvarkos apraÅ¡o 33 punkte, todėl jos ir turėjo bÅ«ti taikomos.

Perkančioji organizacija leido pateikti naujus parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus po įvykdytų derybų, o ne paraiÅ¡kų nagrinėjimo stadijoje ir tai tik po pretenzijos pateikimo, kas vienareikÅ¡miÅ¡kai pažeidžia skaidrumo principÄ . Viešųjų pirkimų principų pažeidimas reiÅ¡kia imperatyvių teisės normų pažeidimÄ ir yra pakankamas pagrindas reikalauti pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.2. Pagal SÄ lygų III skyriaus „ParaiÅ¡kų turinys, jų rengimas ir teikimas“ 3.7 punktÄ Ä¯ pastato (jo dalies) kainÄ turi bÅ«ti įskaičiuoti PVM ir visi kiti mokesčiai.

ParaiÅ¡koje pateikiama kaina negali bÅ«ti didinama. Padidindamas patalpų kainÄ Centras pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principÄ .ParaiÅ¡koje 1-14 patalpos nenurodytos, todėl P. I. ir D. I. galėjo atsisakyti jas parduoti. Be to, byloje nėra įrodymų, kad 3,09 m2 patalpa yra tiek vertinga, kad pateisintų pasiÅ«lymo pabrangimÄ 580 000 Lt. Papildomai parduotos patalpos 1-14 (sanitarinio mazgo) plotas 3,09 m2. Vidutinė 1 m2 parduodamų patalpų kaina yra 1 677 Lt (2 320 000 Lt ÷ 1383,15 m2).

Papildomos patalpos kainÄ didina 5 182 Lt.Bendras pastato (duomenys neskelbtini) plotas yra 1 746,83 m2. Centrui parduota pastato dalis sudaro 1 386,24 m2, P. I. ir D. I. liko 360,59 m2 pastato dalis. Pateikdami paraiÅ¡kÄ dėl pastato dalies pardavimo pardavėjas privalėjo įvertinti tolesnį naudojimÄ si likusiomis patalpomis, inžinieriniais tinklais, privažiavimÄ prie patalpų. Leisti į P. I. ir D. I. liekančias patalpas 1-1 prisivesti elektros ir Å¡ilumos tinklus paprašė P. I. , todėl kaina turėjo ne didėti, o mažėti, nes Centras leido pasinaudoti inžinieriniais tinklais, kurie sudarius pirkimo sutartį priklausytų Centrui.             Pagal pirkimo sÄ lygas buvo perkamas pastatas ar jo dalis be jokių papildomų įrengimų ar pagerinimų.

Vadinasi, patalpos turėjo bÅ«ti atlaisvintos, jose esantys daiktai ar įrengimai iÅ¡neÅ¡ti ir iÅ¡montuoti. Patalpų atlaisvinimo, tiltinio krano iÅ¡montavimo darbai negali keisti paraiÅ¡kos kainos.             Pagal SÄ lygų 1 lentelės 16 punktÄ preliminari pastato (jo dalies) perdavimo perkančiai organizacijai naudotis ir valdyti data - 2010 m. sausio 17 d., bet neilgiau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. Pagal SÄ lygų 12.1.1 punktÄ pirkėjas, gavęs lėšas, įsipareigoja pervesti jas pardavėjui per 5 d. d. nuo lėšų gavimo.

Pagal SÄ lygų 12.2 punktÄ pardavėjas įsipareigoja parduodamÄ turtÄ perduoti pirkėjo nuosavybėn galutinio atsiskaitymo dienÄ . Pagal SÄ lygų 12.5 punktÄ negavęs finansavimo pirkėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ sutartį. Esminės sutarties sÄ lygos buvo žinomos ir vienodos visiems kandidatams, todėl negali bÅ«ti priežastimi keisti paraiÅ¡kos kainÄ .Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovų P. I. ir D. I. patirtų nuostolių dėl sutartinių santykių nutraukimo nebuvo aptariamos ir (arba) nurodytos derybų protokole.

Pirkimo-pardavimo sutartyje suderėti papildomi darbai neįvardinti, neįkainuoti, neaptartas jų įvykdymo užtikrinimas. Atsakovai P. I. ir D. I. nepateikė jokių iÅ¡laidų ir patirtų nuostolių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie patalpų perdavimo ir galutinę atsiskaitymo datÄ . Atsižvelgiant į tai, teismo iÅ¡vados nepagrįstos faktinėmis bylos aplinkybėmis.Atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 7-11) su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 293 str. 1 d. 2 p.).

Pažymi, kad tiek pagal VPÄ®, tiek pagal SÄ lygų 6.4 punktÄ ir Tvarkos apraÅ¡o nuostatas perkančioji organizacija turi teisę ir pareigÄ , kilus neaiÅ¡kumams dėl pirkimo objekto, praÅ¡yti tiekėjÄ patikslinti ar paaiÅ¡kinti su jo paraiÅ¡ka pateiktus duomenis. Kadangi Centrui buvo ne visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kuriai pastato daliai galioja sertifikatas Nr. SN-0183-0162 dėl pastato energinio naudingumo, jis kreipėsi į atsakovus P. I. ir D. I. dėl duomenų paaiÅ¡kinimo. Pastarieji pateikė sertifikato Nr. SN-0183-0162 patikslinimÄ , t. y. sertifikatÄ Nr. SN-0183-0179, kuriame patikslintas siÅ«lomo pastato plotas, kuriam taikomas energinio naudingumo sertifikatas.

Remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes iÅ¡ esmės skiriasi faktinės aplinkybės. Minėtoje kasacinio teismo byloje trečiasis asmuo paraiÅ¡kos padavimo momentu apskritai nepateikė dokumentų, kurie turėjo bÅ«ti pateikti kartu su paraiÅ¡ka. Komisija, vadovaudamasi SÄ lygų 8.3 punktu, vertino tiek atsakovų P. I. ir D. I. paraiÅ¡koje pasiÅ«lytos pirkti pastato dalies, tiek pačios Komisijos papildomai praÅ¡omų parduoti patalpų ir suteikti su tuo susijusių paslaugų kainÄ ir atitinkamai vedė derybas dėl pastato (jo dalies) pirkimo sutarties kainos, t. y. derybos dėl kainos vykdytos nepažeidžiant SÄ lygų ir kaina buvo padidinta teisėtai bei pagrįstai.Centro teigimu, ieÅ¡kovas nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi dėl Komisijos 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo dėl paraiÅ¡kų eilės patvirtinimo, dėl kurio buvo pateikęs pretenzijÄ . Komisija Å¡iÄ pretenzijÄ iÅ¡nagrinėjo ir 2009 m. gruodžio 23 d. priėmė naujÄ sprendimÄ dėl kandidatų paraiÅ¡kų eilės patvirtinimo. IeÅ¡kovas nepateikė Centrui pretenzijos dėl Komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo dėl kandidatų paraiÅ¡kų eilės sudarymo, todėl byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 2 p.).Atsakovai P. I. ir D.

I. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 1-6) skundo nepripažįsta ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jie siÅ«lė pirkti administracines ir sandėliavimo patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini). 903, 27 m2 ploto sandėliavimo patalpų plotas nebuvo įtrauktas į 2009 m. spalio 30 d. pastato energinio naudingumo sertifikate Nr. SN-0183-0162 nurodytÄ patalpų naudingÄ plotÄ , nors tame pačiame sertifikate nurodomas ir pastato unikalus numeris (sertifikuojamas daiktas), o pagal šį numerį visas sandėlis, kurio dalį buvo siÅ«loma įsigyti, buvo suformuotas kaip vienas savarankiÅ¡kas nekilnojamas daiktas.

Komisijai 2009 m. gruodžio 21 d. papraÅ¡ius patikslinti duomenis (paaiÅ¡kinti, kuriai pastato daliai yra pateiktas sertifikatas su nurodytu 469, 82 m2 plotu, ir pateikti likusios patalpų dalies energinio naudingumo sertifikatÄ ), atsakovai pateikė to paties sertifikavimo eksperto parengtÄ 2009 m. gruodžio 22 d. energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. SN- 0183-0179, kuriame buvo patikslintas pastato patalpų naudingas plotas, bet ne pats sertifikuojamas daiktas, jo unikalus numeris ir pan., nurodant, kad pastato plotas yra 1746, 83 m2.

Atsakovų pateikto energinio naudingumo sertifikato netikslumas yra iÅ¡imtinai formalaus pobÅ«džio, neturintis įtakos paraiÅ¡kos vertinimui (jo kainai, turiniui ir pan.) ir (ar) vykdomoms deryboms, todėl negali bÅ«ti prilyginamas paraiÅ¡kos esmės keitimui. Komisija, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, kuriai pastato (jo dalies) daliai taikomas pateiktas sertifikatas nurodant 469, 82 m2 plotÄ , nepažeidė viešųjų pirkimų principų; prieÅ¡ingai, nurodytais veiksmais Komisija veikė vadovaudamasi proporcingumo principu.IÅ¡ bylos medžiagos (pvz., SÄ lygų 8.5-8.8 punktų, derybų protokolų) matyti, kad pasiÅ«lymų atrankai buvo taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.

SiÅ«lomo objekto kaina sudarė 50 % lyginamojo svorio paraiÅ¡kos ekonominio naudingumo įvertinime (SÄ lygų 8.6 p.). SÄ lygose taip pat įtvirtinta, kad Komisija turi nustatyti kandidato paraiÅ¡koje pateiktų techninių, ekonominių ir kitų duomenų pagrįstumÄ (palyginti su Å¡iomis derybų sÄ lygomis) ir įvykdyti derybas dėl (a) pastato (jo dalies) pirkimo sutarties kainos ir įkainių, kurie turi bÅ«ti pagrįsti ekonomiÅ¡kai (palyginti su nekilnojamųjų daiktų rinkos kainų analogais) (8.3.1 p.); (b) kitų pastato (jo dalies) pirkimo sutarties sÄ lygų, siekiant ekonomiÅ¡kai naudingiausio rezultato (8.3.2 p.).

Papildomas paslaugas atsakovai P. I. ir D. I. suteikė, nutraukė nuomos sutartį ne paraiÅ¡kų eilės sudarymo metu, bet po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl turėtos iÅ¡laidos ir patirti nuostoliai Komisijos 2009 m. gruodžio 15 d. protokole neatsispindi.Pripažįsta, kad Komisijos 2009 m. gruodžio 15 d. protokolo teiginiai, jog į atsakovų P. I. ir D. I. paraiÅ¡koje nurodytÄ pastato (duomenys neskelbtini), dalies kainÄ nebuvo įtraukti mokesčiai valstybei, yra klaidingi, nes neatitinka atsakovų derybų metu padarytų pareiÅ¡kimų.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų P. I. ir D. I. pasiÅ«lyme nurodyta kaina derybų metu pakito dėl pardavėjų mokėtinų mokesčių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vykdė pastato Vilniaus mieste pirkimÄ skelbiamų derybų bÅ«du.

Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtÄ Ä¯sigijimų tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as) ir perkančiosios organizacijos patvirtintomis pirkimo sÄ lygomis (t. 1, b. l. 10-34, 129-153). ParaiÅ¡kos vertinamos pagal sÄ lygose nustatytus ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus. ParaiÅ¡kas dalyvauti pirkime pateikė ieÅ¡kovas, atsakovai P. ir D.

I. ir dar du kandidatai – UAB „Sanifinas“ ir UAB „Ogmios centras“ (t. 1, b. l. 56-59). UAB „Sanifinas“ ir UAB „Ogmios centras“ paraiÅ¡kos, kaip neatitinkančios pirkimo sÄ lygų minimalių privalomųjų reikalavimų buvo atmestos ir Å¡ie kandidatai buvo paÅ¡alinti iÅ¡ tolimesnių procedÅ«rų (t. 1, b. l. 60-61, 70-71). IeÅ¡kovo ir atsakovų paraiÅ¡kos buvo pripažintos atitinkančiomis pirkimo sÄ lygų reikalavimus ir Å¡ie kandidatai buvo pakviesti deryboms (t. 1, b. l. 64-66, 67-69).

Pasibaigus deryboms, 2009 m. gruodžio 16 d. perkančioji organizacija, atsižvelgusi į derybų rezultatus, pagal paskelbtus vertinimo kriterijus nustatė kandidatų paraiÅ¡kų ekonominį naudingumÄ , kurio pagrindu sudarė paraiÅ¡kų eilę, joje pirmÄ vietÄ skyrė atsakovams, gavusiems 86,99 balus, antrÄ â€“ 66,74 balus gavusiam ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 72-75, 76-79, 80-82). Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo sudaryta paraiÅ¡kų eilė, ieÅ¡kovas padavė pretenzijÄ (t. 1, b. l. 125), kurios iÅ¡nagrinėjimo laikui perkančioji organizacija sustabdė pirkimo procedÅ«ras ir paprašė atsakovų nustatytu terminu papildyti ir paaiÅ¡kinti netikslius duomenis apie pirkimo objekto energetinį naudingumÄ (t. 1., b.l. 83-84).

Paskirtu terminu atsakovai pateikė perkančiajai organizacijai duomenis apie paraiÅ¡koje pateiktame sertifikate nustatytos pastato dalies energetinio naudingumo klasės taikymÄ visam pastatui (t. 1, b. l. 55, 220). 2009 m. gruodžio 23 d. perkančioji organizacija ieÅ¡kovo pretenzijÄ , kaip nepagrįstÄ , atmetė, pakoregavo sudarytoje paraiÅ¡kų eilėje kandidatų surinktus balus, atnaujino pirkimo procedÅ«ras bei nutarė dėl paraiÅ¡kų eilės patvirtinimo ir laimėtojo nustatymo spręsti ne ankščiau kaip po 10 dienų (t. 1, b. l. 85-88). 2010 m. sausio 11 d. perkančioji organizacija patvirtino kandidatų paraiÅ¡kų eilę, derybų laimėtoju paskelbė P. ir D.

I. ir pakvietė juos pasiraÅ¡yti sutartį (t. 1, b. l. 89-90). 2010 m. sausio 13 d. atsakovai pasirašė pastato pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 170-173).Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu ir iÅ¡naudojęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadijÄ iki pirkimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė panaikinti atsakovo pirkimo komisijos sprendimÄ sudaryti paraiÅ¡kų eilę, įpareigoti komisijÄ atmesti atsakovų paraiÅ¡kÄ , kaip neatitinkančiÄ nustatytų minimalių reikalavimų, ir tęsti pirkimÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Kelis kartus tikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas padidino reikalavimus ir papildomai prašė teismo panaikinti komisijos sprendimÄ , kuriuo patvirtinta paraiÅ¡kų eilė ir paskelbtas laimėtojas, bei ex officio spręsti dėl sutarties negaliojimo.Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , praÅ¡ydamas panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinio skundo pagrindÄ sudaro argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertino ir netinkamo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo. Atsakovas perkančioji organizacija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, tačiau panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirkimo dalyvio paraiÅ¡kos atitikties minimaliems privalomiesiems reikalavimams ir dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant pirkimo dalyvio paraiÅ¡kÄ , teisėtumo; dėl pirkimo objekto kainos; dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedÅ«ros ir jos nesilaikymo teisinių pasekmių. Byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamam pirkimui taikytinos materialinės teisės: vykdytÄ nekilnojamojo daikto pirkimÄ reglamentuoja ne Viešųjų pirkimų įstatymas, o LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintas Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtÄ Ä¯sigijimų tvarkos apraÅ¡as (Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 6 p.).

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pirkimo dalyvio paraiÅ¡kos sudedamųjų dalių vertinimo. Pagal ApraÅ¡o 3 straipsnio 4 dalį paraiÅ¡ka tai dokumentas, kuriuo kandidatas pareiÅ¡kia pageidavimÄ dalyvauti pirkimo procedÅ«rose. ApraÅ¡o 30 punkte iÅ¡vardinti dokumentai, kuriuos kartu su paraiÅ¡ka kandidatas per skelbime nustatytÄ laikÄ turi pateikti perkančiajai organizacijai. Atsakovo perkančiosios organizacijos nustatytose pirkimo sÄ lygose kandidatas iki galutinio paraiÅ¡kų dalyvauti derybose pateikimo termino pabaigos privalo pateikti paraiÅ¡kÄ , pagal 1 priede pateiktÄ formÄ ; pagal 3 priede pateiktÄ formÄ Ä¯galiojimÄ pasiraÅ¡yti paraiÅ¡kÄ ir jos priedus bei atstovauti savininkÄ pirkimo procedÅ«rose, jei paraiÅ¡kÄ pasiraÅ¡o ne savininkas; kandidato sÄ Å¾iningumo deklaracijÄ pagal 2 priede pateiktÄ formÄ ; pagal 4 priede pateiktÄ formÄ paraiÅ¡kos galiojimÄ užtikrinančiÄ banko garantijÄ arba draudimo bendrovės laidavimÄ 50 tÅ«kstančių litų sumai, galiojančius visÄ paraiÅ¡kos galiojimo laikÄ ; kitus paraiÅ¡kos formoje nurodytus dokumentus (Pirkimo sÄ lygų 1.13 p.).

Pirkimo sÄ lygų 1 priede pateiktoje paraiÅ¡kos formoje yra numatyti kandidato, siÅ«lomo pastato (jo dalies) ir jį apibÅ«dinančių rodiklių (pasiÅ«lymo deryboms) duomenys, kuriuos paraiÅ¡koje turi nurodyti kandidatas; iÅ¡vardinti privalomi pateikti paraiÅ¡kos duomenis pagrindžiantys dokumentai, kurie turi bÅ«ti tikslÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir galiojantys (t. 1, b. l. 24-27, 143-146). IÅ¡ iÅ¡dėstyto paraiÅ¡kos ir jÄ sudarančių dokumentų teisinio reglamentavimo nėra pagrindo spręsti, kad pagal pirkimo sÄ lygų reikalavimus teikiamo pasiÅ«lymo vieni dokumentai yra pagrindiniai, kiti papildomi (pagalbiniai), kad paraiÅ¡kos ir jos duomenis pagrindžiančių dokumentų teisinė galia paraiÅ¡kos vertinimo procese yra skirtinga.

PrieÅ¡ingai, paraiÅ¡kÄ pagrindžiantys dokumentai yra paraiÅ¡kos sudėtinė dalis ir bÅ«tent juose užfiksuoti duomenys leidžia spręsti apie pirkimo objekto atitiktį keliamiems minimaliems privalomiesiems reikalavimams ir yra svarbÅ«s vertinant siÅ«lomo pirkti objekto ekonominį naudingumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad paraiÅ¡kÄ pagrindžiantys dokumentai yra pagalbiniai vertinant paraiÅ¡kos ir pasiÅ«lymo atitiktį sÄ lygoms, todėl nelaikytini nei paraiÅ¡ka, nei pasiÅ«lymu, yra nepagrįstas.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta materialinės teisės normos aiÅ¡kinimo klaida neturėjo įtakos teisingam teisminio ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl atsakovų paraiÅ¡kos atitikties minimaliems reikalavimams ir jos vertinimo teisėtumo Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, po įvykusių derybų iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams dėl kandidato paraiÅ¡koje nurodyto siÅ«lomo objekto atitikties minimaliems privalomiesiems reikalavimams, turėjo teisę praÅ¡yti kandidatÄ patikslinti ar paaiÅ¡kinti paraiÅ¡kos duomenis.

Apeliantas tokias teismo iÅ¡vadas kvestionuoja, motyvuodamas tuo, kad atsakovų P. ir D. I. paraiÅ¡ka neatitiko minimalių reikalavimų, todėl perkančioji organizacija turėjo jÄ atmesti, o ne po įvykusių derybų praÅ¡yti reikalavimų neatitinkančiÄ paraiÅ¡kÄ patikslinti bei paaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovo teigimu, dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų reikalavimų neatitinkanti atsakovų paraiÅ¡ka tapo juos atitinkančia, o tai pažeidžia ApraÅ¡o bei perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sÄ lygas ir skaidrumo bei lygiateisiÅ¡kumo principus. Su tokiais apelianto argumentais kolegija nesutinka, juos laiko nepagrįstais ir atmeta, savo iÅ¡vadas grįsdama tokiais motyvais.

Pagal ApraÅ¡o 32 punktÄ , perkančiosios organizacijos pirkimo komisija, gavusi kandidato paraiÅ¡kÄ dalyvauti derybose ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus, Å¡iame punkte nustatytu terminu turi informuoti kandidatÄ apie kvietimÄ derėtis, nustatyti derybų datÄ , laikÄ ir vietÄ arba pateikti kandidatui motyvuotÄ atsakymÄ , kodėl kandidato parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentai atmetami. Teisę dalyvauti derybų procedÅ«rose turi tik tie kandidatai, kurių paraiÅ¡kos atitinka derybų sÄ lygose nustatytus reikalavimus (SÄ lygų 6.10 p.).

Pirkimo komisija nagrinėja deryboms pateiktas paraiÅ¡kas ir nustato, ar kandidatas paraiÅ¡koje pateikė tikslius ir iÅ¡samius duomenis apie pirkimo objektÄ ; ar paraiÅ¡ka atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (SÄ lygų 6.4 p.). Pirkimo komisijai suteikta teisė praÅ¡yti kandidatÄ papildyti arba paaiÅ¡kinti pateiktus netikslius ar neiÅ¡samius duomenis apie pirkimo objektÄ ; paaiÅ¡kinti iÅ¡kilusius klausimus dėl paraiÅ¡kų turinio (SÄ lygų 6.5, 6.8 p.). AiÅ¡kindami paraiÅ¡kų turinį kandidatai negali pakeisti jų esmės – pakeisti kainÄ arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių derybų sÄ lygų neatitinkanti paraiÅ¡ka taptų jas atitinkančia (SÄ lygų 6.9 p.).

Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius kandidatų pateiktus parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus pirkimo komisija atmeta (ApraÅ¡o 33 p.; SÄ lygų 6.11.1 p.). Pagal pirkimo sÄ lygas paraiÅ¡ka atmetama, kai kandidatas perkančiosios organizacijos praÅ¡ymu jos nustatytu terminu nepatikslina paraiÅ¡koje pateiktų netikslių ir neiÅ¡samių duomenų (SÄ lygų 6.11.2 p.). Nagrinėju atveju keliami du klausimai: ar atsakovų P. ir D. I. paraiÅ¡ka atitiko pirkimo sÄ lygų reikalavimus ir ar po pasibaigusių derybų perkančioji organizacija turėjo teisę praÅ¡yti Å¡iuos kandidatus patikslinti paraiÅ¡kÄ .

Pirkimo sÄ lygų II skyriaus, reglamentuojančio pirkimo objektui keliamus reikalavimus, 1 lentelėje pateiktas pirkimo objekto ir jam keliamų minimalių privalomųjų reikalavimų apibÅ«dinimas. ParaiÅ¡kos, neatitinkančios bent vieno Å¡ioje lentelėje nustatyto minimalaus reikalavimo, atmetamos ir jas pateikę kandidatai į derybas nekviečiami. Lentelės 15 punkte nustatytas perkamo objekto energetinio naudingumo klasės reikalavimas, pagal kurį administracinėms patalpoms energetinio naudingumo klasė turi bÅ«ti ne žemesnė kaip C arba B, o sandėliavimo patalpoms – ne žemesnė kaip F arba E, kai abiejų paskirčių patalpose įrengta elektrinė Å¡ildymo sistema.

Å iam reikalavimui pagrįsti turėjo bÅ«ti pateiktas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas, įrodantis pastato (jo dalies) atitikimÄ Statybos techninio reglamento 2.01.09:2005 „Pastatų energetinis naudingumas. Energetinio naudingumo sertifikavimas“ nustatytiems reikalavimams (SÄ lygų 1 lentelės 15 p.; 1 priedo (paraiÅ¡kos) lentelės, reglamentuojančios paraiÅ¡kÄ pagrindžiančių dokumentus, 9 p.). Atsakovai P. ir D. I. paraiÅ¡kos pasiÅ«lyme deryboms siÅ«lė perkančiajai organizacijai pirkti nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), dalį – 1 383,15 m2 administracinių ir sandėliavimo patalpų (t. 1, b. l. 57).

Pirkimo sÄ lygų 1 lentelės 15 punkte numatytam reikalavimui pagrįsti pateikė 2009 m. spalio 30 d. iÅ¡duotÄ pastato energetinio naudingumo sertifikatÄ Nr. SN-0183-0162, kuriame nurodyti pastato, kurio dalis parduodama, unikalus numeris; adresas; paskirtis (sandėliavimo); naudingas 469,82 m2 plotas; Å¡io pastato energetinio naudingumo B klasė (t. 1, b. l. 220). Minėta, kad Å¡ių kandidatų paraiÅ¡koje siÅ«lomas objektas buvo pripažintas atitinkantis minimalius privalomuosius reikalavimus, su jais įvyko derybos ir jų pasiÅ«lymas buvo pripažintas ekonomiÅ¡kai naudingiausias.

Dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ , kuria prašė atmesti Å¡ių kandidatų pasiÅ«lymÄ , kaip neatitinkantį minimalių privalomųjų reikalavimų, ir panaikinti komisijos sprendimÄ , kuriuo sudaryta paraiÅ¡kų eilė (t. 1, b. l. 6). Pretenzija buvo grindžiama tuo, kad atsakovų siÅ«lomas pirkti objektas neatitinka minimalių privalomųjų reikalavimų – dėl pastato bendro ploto; dėl pastato suvaržymų ir apribojimų; dėl to, kad energetinio naudingumo sertifikatas yra iÅ¡duotas tik pastato 470 m2 plotui.

Perkančioji organizacija pretenzijos iÅ¡nagrinėjimo laikui sustabdė pirkimo procedÅ«ras ir paprašė kandidatų iki 2009 m. gruodžio 23 d. patikslinti pateiktame energetinio naudingumo sertifikate pateiktus duomenis dėl sertifikuoto pastato (jo dalies) ploto. Atsakovų paraiÅ¡koje buvo nurodyta pastato, kurio dalis parduodama, energetinio naudingumo klasė pirkimo sÄ lygose reikalaujamose ribose ir pateiktas Å¡iuos duomenis patvirtinantis sertifikatas, tik dėl jame nurodyto naudingo ploto dydžio buvo neaiÅ¡ku, kuri pastato dalis buvo sertifikuota.

Tokiu atveju perkančioji organizacija turėjo teisę pagal pirkimo sÄ lygų 6.5 punktÄ , praÅ¡yti kandidato patikslinti ar paaiÅ¡kinti netikslius paraiÅ¡kos duomenis. Nustatytu terminu atsakovai pateikė perkančiajai organizacijai 2009 m. gruodžio 22 d. iÅ¡duotÄ sertifikatÄ Nr. SN-0183-0179, kuriame nurodytas visas, 1 746,83 m2, to paties unikalaus numerio pastato, kurio dalis parduodama, plotas, kuriam nustatyta ta pati energetinio naudingumo B klasė, pagrindiniu pastato Å¡ildymui naudojamu Å¡ilumos Å¡altiniu nurodytas Å¡ildymas elektra su automatiniu reguliavimu (t. 1, b. l. 55).

Sertifikuojančios institucijos pažymos duomenys liudija, kad energetinio naudingumo sertifikatas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tiek visam vienu unikaliu numeriu registruotam pastatui, tiek jo daliai, ir abu dokumentai turi vienodÄ teisinę galiÄ , jeigu nenustatytos sertifikavimo klaidos (t. 1, b. l. 22). Byloje nėra ginčo dėl atsakovų pastato, kurio dalis parduodama, energetinio naudingumo klasės nustatymo teisingumo. Papildomai pateiktas sertifikatas nebuvo ankstesnį sertifikatÄ pakeičiantis dokumentas, jis tik patikslino su atsakovų paraiÅ¡ka pateikto sertifikato duomenis apie sertifikuoto pastato, kurio dalis parduodama, bendrÄ plotÄ .

Patikslindami paraiškos duomenis pagrindžiančio dokumento turinį kandidatai nepakeitė jo esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl paraiškos atitikties keliamiems reikalavimams bei atsakovų (perkančiosios organizacijos ir kandidatų) veiksmų šiuo aspektu teisėtumo. Teisėjų kolegija nemato pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, pateikta teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti yra skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kai patikslinami pasiÅ«lymo esmės nekeičiantys su paraiÅ¡ka pateikto dokumento duomenys, teisėtumo. Tuo tarpu apelianto nurodytoje kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kai pasiÅ«lymo tikslinimo procese buvo teikiami su pasiÅ«lymu nepateikti dokumentai, taip reikalavimų neatitinkantį pasiÅ«lymÄ padarant juos atitinkančiu, teisėtumo vertinimo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais buvo praÅ¡oma kandidato patikslinti neaiÅ¡kius pasiÅ«lymo duomenis jau po įvykusių derybų, atitiktį viešųjų pirkimų principams. Viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ , anot ieÅ¡kovo, lėmė ir tai, kad prieÅ¡ingai nei atsakovų P. ir D. I. , kito kandidato UAB „Sanifinas“ paraiÅ¡kÄ , kuri neatitiko reikalavimų, perkančioji organizacija atmetė iÅ¡ karto.Ginčo pirkimÄ reglamentuojančio ApraÅ¡o nuostatos numato, kad visiems dalyviams turi bÅ«ti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija (ApraÅ¡o 38 p.); kad perkančioji organizacija ir kiti pirkimÄ vykdantys asmenys yra atsakingi už ApraÅ¡o nuostatų pažeidimÄ (ApraÅ¡o 68 p.).

Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad nors nagrinėjamam pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas ir netaikomas, tačiau jo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, yra aktuali ir nekilnojamojo turto vieÅ¡ojo pirkimo atveju. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų vieÅ¡ojo pirkimo srityje tiesioginis Å¡altinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos.

Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v.

Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimÄ pateikusi Å¡alis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , o ne tik remtis viešųjų pirkimų principo pažeidimo prielaida ir pasekmėmis.

Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , bÅ«tina nustatyti, kokiais bÅ«tent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009).

Dėl to nagrinėjamoje byloje yra svarbu skundžiamų perkančiosios organizacijos veiksmų kontekste įvertinti viešųjų pirkimų principų turinį ir tai, kaip perkančiosios organizacijos veiksmai šį atitiko. Pagal nustatytas ginčo pirkimo sÄ lygas, perkančioji organizacija iÅ¡ pradžių turi patikrinti paraiÅ¡kų atitiktį sÄ lygose keliamiems reikalavimams ir į derybas kviesti juos atitinkančius kandidatus. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija Å¡iÄ tvarkÄ pažeidė, nes kandidato paraiÅ¡kos duomenų netikslumus aiÅ¡kinosi po pasibaigusių derybų.

Tačiau Å¡io pažeidimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė esminiu. Spręsdama dėl laimėtojo perkančioji organizacija turi nustatyti kandidatų pateiktų parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentuose nustatytų techninių, ekonominių duomenų pagrįstumÄ ir, atsižvelgiant į derybų rezultatus bei remiantis pirkimo dokumentuose numatytais vertinimo kriterijais, juos įvertinti (ApraÅ¡o 40, 41 p., SÄ lygų 83., 9.1 p.). Todėl perkančiosios organizacijos siekis vėlesnės pirkimo procedÅ«ros procese iÅ¡siaiÅ¡kinti kandidato paraiÅ¡kos dokumento netikslumus yra pateisinamas, užtikrinantis nuostatos, kad vieÅ¡oji sutartis turi bÅ«ti sudaryta tik su nustatytus reikalavimus atitinkančiu pirkimo dalyviu, įgyvendinimÄ .

Grynai formalus nukrypimas nuo pirkimo sÄ lygose nustatytos konkrečios procedÅ«ros, kuris iÅ¡ esmės neturėjo įtakos pirkimo dalyvių teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis iÅ¡ tiesų įrodo, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo teisinio reglamentavimo kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudarytį vieÅ¡Ä jÄ pirkimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovų paraiÅ¡kos duomenų patikslinimas po pasibaigusių derybų pažeidė teisėtus ieÅ¡kovo interesus ir nepagrįstai suvaržė jam galimybę sudaryti sutartį.

Kai vieÅ¡ojo pirkimo metu atskiriems kandidatams perkančioji organizacija skirtingai taiko pirkimo sÄ lygas gali bÅ«ti pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas. Å iuo požiÅ«riu lygiateisiÅ¡kumo principo turinys bÅ«tų panaÅ¡us į skaidrumo principo turinį, kurio vienas iÅ¡ elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygų, nagrinėjamu atveju nustatančių kandidatų paraiÅ¡kų vertinimÄ . PrieÅ¡ingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principÄ , nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sÄ lygų, nors kandidatai turėjo teisėtų lÅ«kesčių dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų laikymosi.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).

Taigi, lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principai reikÅ¡mingi ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų laikymosi kontekste. IÅ¡ perkančiosios organizacijos pirkimo komisijos posėdžio 2009 m. lapkričio 30 d. protokolo Nr. G43-16 matyti, kad UAB „Sanifinas“ paraiÅ¡ka neatitiko pirkimo sÄ lygų 1.13.4, 3.8 punktų reikalavimų, nes pateiktos paraiÅ¡kos galiojimÄ užtikrinančio dokumento galiojimo laikas yra trumpesnis už paraiÅ¡kos galiojimo laikÄ , ir 1 lentelės 15 punkto reikalavimo, nes pagal pateiktÄ energetinio naudingumo sertifikatÄ parduodamo viso pastato energetinis naudingumas yra D klasės, kai administracinėms patalpoms 1 lentelės 15 punkte reikalaujama ne žemesnės kaip C klasės (t. 1, b. l. 60-61).

Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovų P. ir D. I. paraiÅ¡koje siÅ«lomo pirkti pastato sertifikate nustatyta energetinio naudingumo B klasė atitiko pirkimo sÄ lygų 1 lentelės 15 punkto reikalavimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija turėjo pagrindÄ pagal pirkimo sÄ lygų 6.11.1 punktÄ UAB „Sanifinas“ paraiÅ¡kÄ atmesti, o dėl reikalavimus atitinkančios atsakovų paraiÅ¡kos dokumento (sertifikato) duomenų, susijusių su sertifikuoto pastato ploto dydžiu, neaiÅ¡kumo turėjo teisę praÅ¡yti jų patikslinimo pagal pirkimo sÄ lygų 6.5 punktÄ .

IÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vertinti perkančiosios organizacijos veiksmų atitiktį viešųjų pirkimų principams ir konstatuoti jų pažeidimÄ . Dėl pirkimo objekto kainos IeÅ¡kovas ginčijo atsakovų veiksmus, kuriais buvo padidinta perkamo objekto kaina. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Å¡ių veiksmų neteisėtumo. Pagal pirkimo sÄ lygų 3.7 punktÄ paraiÅ¡koje pateikiama kaina negali bÅ«ti didinama, į siÅ«lomo pirkti objekto kainÄ turi bÅ«ti įskaičiuoti PVM ir visi kiti mokesčiai.

Pagal pirkimo sÄ lygų 8.3-8.8 punktus, pasiÅ«lymų atrankai buvo taikomas ekonominio naudingumo kriterijus ir laimėjusiu pripažįstamas kandidatas, kurio ekonominis naudingumas yra didžiausias; siÅ«lomo objekto kaina sudarė 50 procentų lyginamojo svorio paraiÅ¡kos ekonominio naudingumo vertinime; vertindama pasiÅ«lymÄ , komisija turėjo nustatyti kandidato paraiÅ¡koje pateiktų techninių, ekonominių ir kitų duomenų pagrįstumÄ ir įvykdyti derybas dėl parduodamo objekto pirkimo sutarties kainos ir įkainių, kurie turi bÅ«ti pagrįsti ekonomiÅ¡kai, dėl kitų sutarties sÄ lygų, siekiant ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo.

Atsakovai P. ir D. I. siÅ«lė perkančiajai organizacijai pirkti nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), dalį – 1 383,15 m2 administracinių ir sandėliavimo patalpų už   2 320 000 Lt; derybų metu buvo suderėta dėl didesnio ploto pastato dalies pirkimo ir kaina buvo padidinta iki 2 900 000 Lt (t. 1, b. l. 72-74). Derybų su atsakovais metu pagal minėtas pirkimo sÄ lygas buvo vertinama ne tik kandidatų pasiÅ«lytos pirkti pastato dalies, bet ir perkančiosios organizacijos praÅ¡omos papildomai parduoti kitos pastato dalies techninis, ekonominis ir kt. pagrįstumas, vertė ir deramasi dėl sutarties kainos (t. 1, b. l. 72-74).

Sutarties kainos padidėjimÄ lėmė ne kandidatų siÅ«lomos parduoti pastato dalies kainos padidinimas, bet suderėtos papildomos pastato dalies, kurios nesiÅ«lė kandidatai, tačiau kurios pageidavo perkančioji organizacija, pardavimas, kuris sukėlė bÅ«tinybę kandidatams atlikti iÅ¡laidų reikalaujančius iÅ¡ anksto nenumatytus derybų metu Å¡alių aptartus veiksmus, taip pat nesutampančių su pirkimo sÄ lygose nustatytomis ir kandidatams sukėlusių nepatogumų sutarties sÄ lygų, susijusių su apmokėjimu ir pastato perdavimu, suderinimas.

Sutarties kainos dydį lėmusius konkrečius veiksnius pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl suderėtos sutarties kainos pagrindimo. Teisėjų kolegija su tomis iÅ¡vadomis sutinka ir papildomai jų nekartoja. IeÅ¡kovas neginčija perkančiosios organizacijos atlikto tiek jo, tiek atsakovų pasiÅ«lymų įvertinimo pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus pagrįstumo. Duomenų apie pirkimÄ laimėjusių kandidatų patirtų iÅ¡laidų ir nuostolių, susijusių su papildomos pastato dalies pardavimu, konkretų dydį nebuvimas byloje nepaneigia suderėtos kainos pagrįstumo.

Juolab, kad perkančioji organizacija pripažįsta, jog visus suderėtus veiksmus, nulemtus papildomų patalpų pardavimo, P. ir D. I. atliko laiku ir tinkamai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovai P. ir D. I. parduodami nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo pareigÄ mokėti privalomuosius mokesčius ir kad tokių mokesčių neįtraukimas į pasiÅ«lymo kainÄ derybose lėmė didesnę sutarties kainÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino derybų protokolÄ Å¡iuo aspektu ir pagrįstai pripažino jo įraÅ¡us dėl privalomų mokesčių neatitinkančiais tikrovės. Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedÅ«ros                           CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad CPK 320 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas iÅ¡reiÅ¡kia ir įtvirtina visuotinai pripažintÄ civilinio proceso teisės principÄ tantum devolutum quantum appellatum. Å is principas reiÅ¡kia inter alia tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka.

Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurių apeliaciniame skunde nenurodyta. Tačiau, vadovaujantis principu tantum devolutum quantum appellatum, apeliacinės instancijos teismui negali bÅ«ti visiÅ¡kai uždrausta remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu juos pateikia kiti proceso dalyviai.              Atsakovas perkančioji organizacija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, tačiau panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje, gindamasis nuo ieÅ¡kinio, atsakovas rėmėsi ir tuo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes neskundė perkančiosios organizacijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo, todėl teigė, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, kadangi Å¡ia tvarka pasinaudoti nebegalima. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Å¡iuo klausimu nepasisakė.             Teisėjų kolegija nesutinka su perkančiosios organizacijos argumentais dėl nagrinėjamos civilinės bylos proceso baigties, laiko juos nepagrįstais tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais.             Pagal CPK 293 straipsnio 2 punktÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu ieÅ¡kovas, kuris kreipėsi į teismÄ , yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti.

Civilinių bylų priskirtinumÄ teismams reglamentuojančio CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, iÅ¡ kokių teisinių santykių kylančius ginčus nagrinėja teismai Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Å ioje dalyje taip pat nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti nustatyta iÅ¡ankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Å ių normų analizė leidžia spręsti, kad tik įstatyme nustatytas iÅ¡ankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymas sukelia CPK 293 straipsnio 2 punkte numatytas pasekmes.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalį, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Å¡io įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į teismÄ . Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka. IÅ¡ esmės tokios pačios nuostatos buvo įtvirtintos ir Viešųjų pirkimų įstatymo, galiojusio ginčo pirkimo procedÅ«rų metu, redakcijoje.

Minėta, kad nagrinėjamam pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas. Nekilnojamųjų daiktų pirkimÄ reglamentuoja ne įstatymas, o Vyriausybės nutarimu patvirtintas apraÅ¡as, kurio 44-47 punktuose numatyta kandidatų pretenzijų perkančiajai organizacijai nagrinėjimo tvarka ir terminai. IÅ¡ esmės tokios pačios pretenzijų nagrinėjimo nuostatos yra įtvirtintos ir pirkimo sÄ lygų X skyriuje. ApraÅ¡o 48 punkte reglamentuota kandidato teisė pirkimo komisijos sprendimus ir sprendimus dėl iÅ¡nagrinėtų pretenzijų skųsti teisme.

Remdamasi iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos kategorijos bylai nėra įstatymu nustatyta privaloma ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarka, todėl Å¡iai bylai netaikytina CPK 293 straipsnio 2 punkte numatyta civilinės bylos baigtis. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iki galutinio sprendimo dėl derybas laimėjusio kandidato priėmimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė pretenzijÄ perkančiajai organizacijai dėl sprendimo, kuriuo sudaryta paraiÅ¡kų eilė.

IÅ¡nagrinėjusi pretenzijÄ , perkančioji organizacija 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu jÄ atmetė, nustatytos paraiÅ¡kų eilės nepakeitė, tačiau patikslino joje esančių kandidatų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo balus (t. 1, b. l. 85-88). Pirkimo komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. posėdžio protokolo turinys paneigia atsakovo argumentus, kad Å¡iame posėdyje priimtu sprendimu buvo patvirtinta nauja paraiÅ¡kų eilė. ReikÅ¡ti perkančiajai organizacijai pretenzijÄ dėl sprendimo, kuriuo atmesta pretenzija, ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo.

Å iuo atveju jis realizavo teisminės gynybos teisę ir su ieÅ¡kiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo sudaryta paraiÅ¡kų eilė ir dėl kurio buvo pareikÅ¡ta pretenzija, nuginčijimo kreipėsi į teismÄ iki galutinio sprendimo dėl derybas laimėjusio kandidato priėmimo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas, manydamas, jog perkančiosios organizacijos sprendimu yra pažeisti jo teisėti interesai, tinkamai realizavo ApraÅ¡e ir pirkimo sÄ lygose numatytÄ gynybos teisę.

Vadovaudamasi tuo kas iÅ¡dėstyta, kolegija sprendžia, kad atsakovo perkančiosios organizacijos praÅ¡ymas panaikinti sprendimÄ ir civilinę bylÄ nutraukti yra nepagrįstas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, todėl netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pralaimėjusi bylÄ Å¡alis įgyja teisę į bylos nagrinėjimo metu patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ieÅ¡kovui yra nepalankus, todėl jo bylinėjimosi iÅ¡laidos nekompensuojamos.

Atsakovai pateikė duomenis, kuriais grindžia patirtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (t. 2, b. l. 19-24). Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras pateikė mokėjimo nurodymÄ , kuriuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo S. U. 5 000 Lt už Vilniaus m. 8-os advokatų kontoros teisines paslaugas Å¡ioje civilinėje byloje (t. 2, b. l. 20).

Bylos duomenys liudija, kad Centrui pirmosios instancijos teisme atstovavo Vilniaus miesto 8-os advokatų kontoros advokatai A. P. , V. Å . ir S. U. (t. 1, b. l. 49, 108, 191), tačiau dokumentų, patvirtinančių kad Å¡ios kontoros advokatai bÅ«tų buvę įgalioti atstovauti Centrui ir apeliacinės instancijos teisme ar parengti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , byloje nėra. Todėl Å¡io atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas. Kitų atsakovų atstovas pateikė dokumentus, liudijančius kad už pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ Ä¯galiotam advokatui atsakovas P. I. sumokėjo 4 658,50 Lt su PVM (t. 1, b. l. 192-193; t. 2, b. l. 23-24).

Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, įvertinusi teikto procesinio dokumento turinį, apimtį, galimas advokato laiko sÄ naudas, atsakovo P. I. patirtų iÅ¡laidų kompensavimo protingu ir teisingu dydžiu kolegija laiko 3 000 Lt, kurie ir priteistini iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ atsakovui P. I. 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                             Audronė Jarackaitė                                                                                                                             Vytas Milius