2013-10-17 Nr. AB-6525-3-61-3-03093-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1639/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03093-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. (P. B.) ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. B. skundu (b. l. 1-11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2007 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2009 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2009 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009 m.), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2007 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2007 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2007 m.), 1 šaliką (neišduotas 2010 m.); 1 porą batelių (neišduota 2007 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2006 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2006 m.), 1 porą pirštinių (neišduotos 2006 m.) ir 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2006 m.). Taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už nuo 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 3 vasarines kepures (neišduotos 2007, 2009 ir 2010 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.), 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (dveji neišduoti 2009, po vienerius 2011 m. ir 2012 m.), 6 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2008 ir 2010 m., dveji neišduoti 2009 ir 2011 m.), 2 kaklaraiščius (neišduoti 2008 ir 2011 m.), 3 poras batelių (neišduota 2009 – 2011 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduoti 2010 m.), 1 porą megztų pirštinių (neišduotos 2010 m.), iš viso – 427,85 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad tarnauja Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jam iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms jos dalims) per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Pareiškėjas teigė, jog kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją, o atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie jų skaičių bei ekonominę vertę.

Pareiškėjo manymu, trūkstamos tarnybinės uniformos dalys laiku neišduotos neteisėtai, taip pat neteisėtai nebuvo mokamos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjas vadovavosi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka).

Pareiškėjo teigimu, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai pirmiausia kyla pareiga išduoti naujas, o esant pareigūno prašymui, vietoje tarnybinės uniformos dalių – išmokėti piniginę kompensaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs. Jam nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., priėmus Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku nebuvo išduotos iki to laiko.

Pareiškėjo manymu, ši priežastis nėra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, o finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu, o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti priteista po 30 procentų kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija (žalos atlyginimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti; turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan.

Pareiškėjas nurodė, kad duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, nes tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau, jo manymu, žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam turėjusia būti išmokėta kompensacija.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai paaiškino, kad 2006–2011 metais pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Atsakovai pažymėjo, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad 2012 m. P. B. gavo 1 porą batelių (sausio mėnesį), 1 vasarinę striukę ir marškinius ilgomis rankovėmis (kovo mėnesį), 1 kelnių odinį diržą ir 1 odinį diržą su dėklais (rugsėjo mėnesį). 2013 m. I ketvirtį Lukiškių TI-K išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomas žalos laikotarpis nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui parašytas 2012 m. gruodžio 5 d., atsakovai prašė vadovautis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Lukiškių TI-K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti P. B. tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, švarką, vienerius vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, vienerius vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, šaliką, porą batelių, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių. Taip pat teismas nusprendė iš Lukiškių TI-K pareiškėjui priteisti 67,57 Lt neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

Teismas vadovavosi Statuto 18 straipsnio 1-3 dalimis, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1-3 punktais ir darė išvadą, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Teismas nurodė, kad finansinių lėšų trūkumas nėra pateisinama priežastis, nes nei Statutas, nei Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir darė išvadą, kad tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, neišdavimą atsakovas grindžia ne teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir nustatė, kad pareiškėjui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi būti išduotos šios uniformos dalys: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, švarkas, vieneri vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, vieneri vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis, šalikas, pora batelių, pora žieminių batų, pora demisezoninių batų ir pora pirštinių. Teismas pažymėjo, kad išduoti dar vieną vasarinę striukę, nors išduotosios dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs, būtų netikslinga. Teismas atkreipė dėmesį, kad kelnės P. B. išduotos 2011 m. vasario mėnesį, terminas baigėsi 2012 m. vasario mėnesį, t. y. po laikotarpio, už kurį prašoma išduoti neišduotą dalį. Pusvilnonis megztinis pareiškėjui išduotas 2011 m. vasario mėnesį, terminas baigėsi 2013 m. vasario mėnesį, todėl ši uniformos dalis neišduotina. Kaklaraištis pareiškėjui išduotas 2010 m. sausio mėnesį, terminas baigėsi 2012 m. sausio mėnesį, todėl ši uniformos dalis neišduotina. Odinis diržas su dėklais pareiškėjui išduotas 2012 m. spalio mėnesį, jo galiojimo terminas yra 6 metai, todėl, nepasibaigus jo dėvėjimo trukmei, teismas konstatavo, kad antrą išduoti nebūtų tikslinga.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymų dėl kompensacijos gavimo, tačiau nelaikė šių aplinkybių paneigiančiomis pareiškėjo teisę į kompensacijos gavimą, kadangi dėl įstaigoje susiklosčiusios padėties, kai uniformos pareigūnams nebuvo dalinamos ir kompensacijos nebuvo skaičiuojamos, prašymo pateikimas neleido tikėtis jo svarstymo ir tenkinimo, būtų laikomas konflikto įstaigoje kėlimu, o ne dalykiniu prašymu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigūnai turi pareigą vykdyti Statuto 18 straipsnio 1 dalies įpareigojimą nuolat dėvėti uniformą, o tai lemia reikalingumą būti tinkamai apsirengusiam nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, todėl priteisė Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyto dydžio kompensacijas už uniformos dalis, kurios nebuvo išduotos ir pareiškėjui už tai nebuvo kompensuota.

Teismas rėmėsi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi ir taikė 3 metų senaties terminą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379-2011 ir konstatavo, kad atsakovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos išduoti uniformos dalį vykdymo, net jeigu uniformos dalies neišdavė ir ilgiau nei trejus metus. Teismas pažymėjo, kad kompensacijos už uniformos dalį mokėjimo santykis yra skirtingas. Suėjus dėvėjimo terminui per protingą laiko tarpą turi būti išspręstas klausimas dėl kompensacijos skyrimo. Nuo šios datos prasideda asmens teisė į kompensacijos sumokėjimą. Teismas pažymėjo, kad kompensacijos mokėjimas yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl nėra teisinio pagrindo šiam mokėjimui taikyti išskirtines taisykles nei darbo užmokesčio ar išlaikymo skolai.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, taikė Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis priteisimo ir skaičiavo šį terminą nuo sužinojimo, kad atsakovas neketina mokėti kompensacijos, dienos. Teismas darė išvadą, kad sužinojimo apie kompensacijos nemokėjimą data yra 30 dienų po uniformos dalies dėvėjimo termino pasibaigimo dienos. P. B. skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 5 d., taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 5 d. praleido ieškinio senaties terminą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, darė išvadą, kad P. B. teisę į kompensaciją turi nuo 2009 m. lapkričio 5 d., t. y. jam turi būti priteisiama kompensacija už kiekvieną uniformos dalį, kurios išdavimo terminas baigėsi po 2009 m. lapkričio 5 d., atsižvelgiant į skirtingas teisingumo ministro įsakymais patvirtintas uniformos dalies dėvėjimo trukmes. Teismas vertino periodą nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki pareiškėjo nurodyto termino – 2011 m. gruodžio 31 d., ir darė išvadą, kad kompensacija, kuri turėjo būti išmokėta iki šio laikotarpio, negali būti priteisiama. Teismas vadovavosi Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu, kuriame nustatyta, kad piniginė kompensacija vietoje išduotų uniformos dalių – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, ir konstatavo, kad pareiškėjui turi būti išmokėta 67,57 Lt kompensacija.

Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-287/2009, 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, atsižvelgė į tai, kad vykdant Statuto 18 straipsnio 3 dalį, priimtos Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte vietoje neišduotos uniformos numatoma kompensacija, o žalos vietoje kompensacijos taikymo reikalingumas nėra išaiškintas aukštesnės instancijos teismo nutartyse, teismas sprendė dėl teisės į kompensaciją pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktą pagrįstumo ir pažymėjo, kad tiek kompensacijos priteisimui, tiek žalos atlyginimui numatytas tas pats senaties terminas – 3 metai. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 pažeidimas pripažintas tęstiniu, tačiau teisių pažeidimų, susijusių su žalos padarymu, senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai sužinoma, kad patirti nuostoliai nebus atlyginti. Jeigu apie teisių pažeidimą sužinoma ir sekančią dieną, tai senaties termino eiga vis tiek pradedama skaičiuoti nuo pirmos sužinojimo dienos, o ne nuo vėlesnės. Teismo nuomone, kaip žala gali būti vertinami kiti su uniformos dėvėjimu susiję praradimai, kurių neapima kompensacija už neišduotas uniformos dalis. Kadangi byloje tokių aplinkybių teismas nenustatė, teismas pareiškėjo reikalavimų dėl žalos priteisimo netenkino.

III. Pareiškėjas P. B. apeliaciniu skundu (b. l. 61-63) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas trejų metų senaties terminas, panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas vadovaujasi Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punktu, pabrėžia, kad visuomet pageidavo gauti atitinkamas uniformos dalis ir dėl to raštu nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių dėl kompensacijos mokėjimo, todėl mano, kad nėra pagrįsta teigti, jog jis apie savo teisės gauti kompensaciją pažeidimą sužinojo praėjus 30 dienų po kiekvienos tarnybinės uniformos dalies dėvėjimo termino pabaigos ir todėl nuo tos dienos turėjo teisę kreiptis su skundu į teismą. Pareiškėjas vadovaujasi Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu ir pažymi, kad jo turėta tarnybinė uniforma nebuvo tinkama toliau dėvėti, bei daro išvadą, kad teismo pateiktas ieškinio senaties termino skaičiavimas neatitinka faktinės situacijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjo manymu, jis ginčijamu laikotarpiu (nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) įgijo teisę gauti atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai šiuo laikotarpiu yra pasibaigę. Pareiškėjas pabrėžia, kad būtent šis pažeidimas – tarnybinės uniformos dalių neišdavimas, yra tęstinis. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimų dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalų išdavimo / priteisimo nebegali kelti dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria pripažinta, kad vienu metu pareigūnams gali būti išduodama (priteisiama) tik po vieną tarnybinės uniformos komplektą.

Kadangi ginčijamu laikotarpiu (nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjui faktiškai nebuvo išduota po daugiau nei vieną tarnybinės uniformos dalį, pareiškėjas prašo žalos atlyginimo už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (kurių skaičius viršija vieną komplektą). Pareiškėjo nuomone, tai nekeičia atsakovo neveikimo tęstinumo ir nepaneigia pareiškėjo teisės už tęstinį teisių pažeidimą gauti atitinkamą žalos atlyginimą. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinos Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatos, pagal kurias ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, pažymi, kad Lukiškių TI-K neaprūpino pareiškėjo tarnybinės uniformos dalimis iki pat kreipimosi į teismą dienos, todėl jo teisių pažeidimas vis dar tęsiamas. Pareiškėjo manymu, ieškinio senaties terminas laikytinas nepraleistu.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 66-67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl uniformos dalių išdavimo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovai vadovaujasi Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1-3 punktais, atkreipia dėmesį, kad 2006-2011 metais pareiškėjas nesivadovavo šia tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamento pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui bei dėl žalos, patirtos dėl to, kad pareigūnui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys, atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjo uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis, kurios sudarytų vieną uniformos komplektą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nėra teisiškai reikšmingos. Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su numatomu pareigūnų aprūpinimu naujo pavyzdžio uniformomis 2013 metais, atmestini, nes jie nešalina atsakovo pareigos pastoviai aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma. Tokiam įpareigojimui įvykdyti nustatytas vieno mėnesio terminas, turint omenyje praėjusį laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo, yra objektyviai pateisinamas ir ne per trumpas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų išduoti tarnybinės uniformos sudedamąsias dalis visa apimtimi, atsižvelgęs į tai, kad kai kurios sudedamosios dalys yra išduotos po jo kreipimosi į teismą arba jų dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs. Pareiškėjas tokios teismo pozicijos apeliaciniame skunde taip pat nekvestionuoja. Ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Pasisakydama dėl kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido senaties terminą daliai reikalavimų pareikšti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad taisydamas tarnybinę uniformą, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs ar tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydamas savo drabužius dėvėti darbe arba taisydamas uniformą (CK 6.249 str. 1 d).Pareiškėjas šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A492-3379/2011)

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.).

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas savo skundu prašė atlyginti žalą, kurios dydį nustatė pagal Tvarkos 1 punkte numatytos kompensacijos dydį. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo patirtų nuotolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, nes jis nepateikė jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui. Kadangi nuo 2006 m. išduotinų uniformos sudedamųjų dalių vertė pagal atsakovo pateiktus duomenis yra 2266,28 litai, kai kurios uniformos sudedamosios dalys yra išduotos 2012 metais, o pareiškėjas kompensacijos prašė už 1426,16 lt vertės uniformos sudedamąsias dalis, tai pareiškėjui priteistini jo prašoma 427,85 lt suma žalos atlyginimui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, keistina, priteisiant pareiškėjui visą jo prašomą kompensaciją.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

P. B. (P. B.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti P. B. (P. B.) tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, švarką, vienerius vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, vienerius vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, šaliką, porą batelių, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių.

Priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo P. B. (P. B.) 427,85 Lt ( keturis šimtus dvidešimt septynis litus aštuoniasdešimt penkis centus) žalos atlyginimui už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Kitą skundo dalį atmesti“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Virginija Volskienė