2022-09-21 Nr. AB-24195-3-61-3-00377-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-224-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00377-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norsvin Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norsvin Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Norsvin Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-21 (toliau – ir Sprendimas); 2) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Bendrovė atliko pažeidimus, nustatytus Sprendime, pakeisti Sprendimą ir netaikyti Bendrovei mokesčio didesniu tarifu; 3) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo tenkinti 2 punkte nurodyto reikalavimo netaikyti Bendrovei mokesčio didesniu tarifu – pakeisti Sprendimą ir šiuo sprendimu Bendrovei patvirtiną mokestį sumažinti iki 4 309,60 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Bendrovė eksploatuoja du gėlo požeminio vandens gręžinius, esančius (duomenys neskelbtini) (gręžinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gręžiniai). Bendrovei yra išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 4/5 (toliau – TIPK leidimas), kuris atnaujintas 2010 m. gruodžio 27 d. TIPK leidimo 18 dalyje „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ nurodyta, jog Bendrovės reikmėms naudojamas vanduo iš nuosavų gręžinių.

2.2. Departamentas atliko Bendrovės planinį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimą Bendrovės eksploatuojamuose gėlo požeminio vandens išteklių telkiniuose ir Bendrovei už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius už be leidimo išgautą gamtos išteklių (gėlo požeminio vandens) kiekį iš Gręžinių paskaičiavo mokestį didesniu tarifu – 43 096 Eur. Departamentas 2021 m. sausio 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino 2020 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-57 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir juo apskaičiuotą mokestį didesniu tarifu, t. y. 43 096 Eur.

2.3. Departamentas, priimdamas Sprendimą, netinkamai įvertino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimų išgauti požeminį gėlą vandenį, išdavimo tvarką ir visiškai neatsižvelgė į Bendrovės pateiktas pastabas. Pareiškėjas pripažino, kad Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo vandens išgavimui neturi, tačiau Bendrovė turėjo kitą teisėtą pagrindą išgauti gamtos išteklius – požeminį vandenį, t. y. TIPK leidimą. 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-960 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 4 dalies pagrindu išduotas TIPK leidimas Bendrovei suteikė teisę nuo 2014 m. liepos 1 d. išgauti požeminį gėlą vandenį.

2.4. Iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka, todėl iki 2014 m. liepos 1 d. reglamentavimo pasikeitimo, kompetencija išduoti leidimus buvo suteikta ne Lietuvos geologijos tarnybai, o Aplinkos ministerijai jos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro buvo nustatyta, kad požeminio geriamojo gėlo bei gamybinio vandens išteklių naudojimo leidimais laikomus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus iki 2014 m. liepos 1 d. išduodavo regionų aplinkos apsaugos departamentai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, (toliau – TIPK taisyklės) nustatyta tvarka. TIPK taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 10 d., kuomet buvo atnaujintas Bendrovei išduotas TIPK leidimas), 10 punktas nustatė, jog leidimas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau jo atnaujinimo terminas gali būti nustatytas ar leidimas gali būti panaikintas TIPK taisyklių nustatyta tvarka ir Departamento motyvuotu sprendimu. Pakeitimo įstatymo, kuriuo nuo 2014 m. liepos 1 d. leidimų išdavimo kompetencija perkelta Lietuvos geologijos tarnybai, 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį galioja neterminuotai, jeigu nesikeičia geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos.

2.5. Aplinkos ministerija 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. (3-1)-D8-8058 „Dėl požeminio vandens išteklių naudojimo“ pateikė savo poziciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kurioje nurodė, jog TIPK leidimai, išduoti iki 2014 m. liepos 1 d., laikomi leidimais naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo nuostatų prasme, jeigu į šiuos leidimus iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtraukta požeminio vandens paėmimo veikla ir pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant leidimus, geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos nesikeitė, todėl iki 2014 m. liepos 1 d. Žemės gelmių įstatymo pakeitimo išduoti TIPK leidimai, kurių pagrindu buvo galima naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, laikomi leidimais naudoti vandenį Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo prasme, dėl ko jie galioja neterminuotai ir po 2014 m. liepos 1 d., Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies pagrindu ir laikomi tinkamu leidimu požeminio gėlo vandens išgavimui.

2.6. Bendrovė nesutiko su Departamento išvada, kad Bendrovei išduotas TIPK leidimas nėra laikomas leidimu naudoti gėlo požeminio vandens išteklius. Bendrovė, remdamasi TIPK taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 10 d., kuomet buvo atnaujintas Bendrovei išduotas TIPK leidimas) 5.9. punktu ir TIPK taisyklių 5 priedo II skyriaus „Leidimo sąlygos“ 18 punktu, teigė, kad Bendrovei yra suteiktas leidimas išgauti požeminį gėlą vandenį TIPK leidimo pagrindu.

2.7. Bendrovė, vadovaudamasi TIPK taisyklių nuostatomis, akcentavo, kad Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas TIPK leidime nustato atskiras leidimo sąlygas, jeigu asmuo išgauna ne mažesnį požeminio vandens kiekį, nei nurodytas TIPK taisyklių 2 priedo 1 punkte. Tai reiškia, jog šio atskiro leidimo sąlygos nėra siejamos su leidimu išgauti mažesnį vandens kiekį, nei nurodytas TIPK taisyklių 2 priedo 1 punkte, kuris pateikiamas atskirai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo II skyriaus 18 punkte. Atskiro leidimo pagal Taisyklių 2 priedo 1 punktą neišdavimas nereiškia, kad Bendrovei nėra išduotas leidimas išgauti gėlą požeminį vandenį pagal Bendrovei išduoto TIPK leidimo 18 punkto sąlygas, kurios nesiekia kiekybinių kriterijų, numatytų TIPK taisyklių 2 priede. Tam, kad asmuo galėtų teisėtai išgauti valstybinį gamtos išteklių – gėlą požeminį vandenį, jam užtenka turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, nesiejant su tam tikromis leidime nurodytomis sąlygomis.

2.8. Surašant Patikrinimo aktą ir priimant Sprendimą, buvo šiurkščiai pažeistas gero administravimo principas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kadangi ginčo atveju Bendrovė pagrįstai tikėjosi, jog savo pareigas vykdo tinkamai, t. y. požeminį gėlą vandenį išgauna teisėtai, turėdama tam tinkamą TIPK leidimą. Bendrovė Departamento buvo reguliariai kontroliuojama ir tikrinama. Bendrovės planiniai patikrinimai buvo atliekami 2016, 2017 ir 2019 metais. Visuose šiuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė turi TIPK leidimą, savo reikmėms naudoja vandenį iš nuosavų Gręžinių, veda vandens apskaitą, išgautą vandenį deklaruoja KIT708 deklaracijomis. Patikrinimo aktuose taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Departamentas laikė, kad Bendrovei išduotas TIPK leidimas yra pakankamas ir tinkamas teisėtam gėlo požeminio vandens išteklių išgavimui. Priešingu atveju, Departamentas būtų konstatavęs atitinkamą pažeidimą, kad gėlo požeminio vandens ištekliai naudojami neturint leidimo.

2.9. Departamentas, laikydamasis pozicijos, kad TIPK leidimas nesuteikia Bendrovei teisės išgauti požeminį gėlą vandenį, vadovaudamasis gero administravimo principu, privalėjo imtis prevencinių veiksmų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, konsultuoti Bendrovę ir ją informuoti apie tai, kad TIPK leidimas galimai yra netinkamas. Departamentas suteikė Bendrovei teisėtą lūkestį, jog TIPK leidimas yra pakankamas požeminio gėlo vandens išgavimui, o tokį lūkestį taip pat suteikė ir Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 25 d. rašte Nr. (3-1)-D8-8058 „Dėl požeminio vandens išteklių naudojimo“ išdėstyta pozicija, jog TIPK leidimai, išduoti iki 2014 m. liepos 1 d., laikomi leidimais naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo nuostatų prasme. Nagrinėjama situacija suponuoja ir teisinį neapibrėžtumą, kuomet leidimų gėlam požeminiam vandeniui naudoti privalomumo sąlygos bei nuostatos dėl anksčiau išduotų TIPK leidimų galiojimo, įstatymuose įtvirtintos neaiškiai ir pati valstybės institucija, šiuo atveju Departamentas, veikiantis per savo struktūrinius padalinius / skyrius, įstatymo reikalavimus dėl leidimo privalomumo taiko nevienodai.

2.10. Departamentas Bendrovės planinį patikrinimą pradėjo 2020 m. gegužės 11 d., o patikrinimo aktą surašė tik 2020 m. lapkričio 30 d. Bendrovės patikrinimą Departamentas atliko nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų terminų ir toks patikrinimas vyko nepagrįstai ilgą laiką.

2.11. Bendrovei mokestis didesniu tarifu buvo paskaičiuotas neįvertinus faktinės aplinkybės, jog Bendrovė yra deklaravusi nurodomą be leidimo išgautą 13 078 kub. m gėlo požeminio vandens kiekį ir atitinkamų deklaracijų pagrindu sumokėjusi mokestį į valstybės biudžetą. Tai reiškia, jog Bendrovė yra sumokėjusi 1/10 dalį jai paskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu. Bendrovė yra įpareigojama į valstybės biudžetą sumokėti iš viso ne 10, o 11 kartų didesnį mokestį.

2.12. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuojama, jog Bendrovė padarė Sprendime nurodytus pažeidimus, jos atžvilgiu negali būti taikomas mokestis padidintu tarifu, kadangi, pažeidimai nebuvo padaryti tyčia. Bendrovė neslėpė išgautų gamtos išteklių kiekių, juos deklaravo ir mokėjo mokesčius už išgautų išteklių kiekius. Bendrovė patikrinimo metu pateikė Departamentui visus turimus dokumentus ir duomenis, teikė paaiškinimus, todėl Bendrovės atžvilgiu pritaikytas mokesčio padidinimas 10 kartų neatitinka teisingumo principo ir sukelia neproporcingas padarytam pažeidimui pasekmes. Bendrovė prašo mokestį sumažinti iki 8 619,20 Eur ir atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė jau yra sumokėjusi į valstybės biudžetą 4 309,60 Eur, papildomai apskaičiuotą mokestį nustatyti 4 309,60 Eur.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Bendrovė neteisingai supranta jai išduoto TIPK leidimo apimtį ir TIPK leidime pateiktą informaciją interpretuoja sau palankia prasme. TIPK taisyklių 2 priede išvardinti kriterijai, kada ūkinei veiklai arba įrenginiui, nepriskirtam prie TIPK taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, reikalingas leidimas pagal taisyklių 2 priedą. Šiuo atveju, TIPK taisyklių 2 priedo 1 punkte (redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 10 d., kuomet Bendrovei išduotas atnaujintas TIPK leidimas) nustatyta, kad kai iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių paimama ar planuojama imti 100 kub. m per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens, tokiai veiklai reikalingas TIPK leidimas. Pagal šį kriterijų tam, kad Bendrovės TIPK leidime būtų įtraukta požeminio vandens naudojimo veikla, kaip atskira leidimo dalis, Bendrovė turėjo išgauti 100 kub. m ar daugiau vandens išteklių per parą. TIPK leidimo II dalies 18 punkte „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ aprašyti Bendrovės planuojami išgauti gėlo požeminio vandens išteklių kiekiai iš dviejų gręžinių, kurių bendras planuojamas išgauti gėlo požeminio vandens kiekis – 13 070 kub. m per metus. Padalinus nurodytą planuojamą išgauti vandens kiekį iš metinio parų skaičiaus matyti, kad Bendrovė per parą sunaudoja apie 36 kub. m vandens, todėl Bendrovei leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ atnaujinant TIPK leidimą nebuvo reikalinga ir neišduota. Ši išvada yra pateikta TIPK leidimo 18 punkte: „Įmonei TIPK leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ nereikalinga, kadangi veikla neatitinka TIPK taisyklių 2 priedo reikalavimų“.

4.2. TIPK taisyklių 4 ir 5 priede, nurodyta, kokie duomenys turi būti pateikti teikiant paraišką TIPK leidimui gauti. Tam turi būti užpildytos 13–17 lentelės, kuriose būtų smulkiai aprašyti duomenys apie įmonės eksploatuojamas vandenvietes, planuojamus išgauti požeminio vandens išteklius, paimamo vandens apskaitos prietaisus ir kita detali informacija. Tuo tarpu Bendrovei išduotame TIPK leidime 13–17 lentelių su aptarta informacija nėra, vietoje jų nurodyta – „Lentelė nepildoma, nes bendrovei TIPK leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ neišduodama“.

4.3. Departamentas, atsižvelgdamas į nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių nuostatas, nurodė, kad įmonėms, vykdančioms ūkinę komercinę veiklą ir išgaunančioms požeminio vandens išteklius, neužtenka turėti užregistruotą vandens gręžinio pasą. Vykdant ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo išgaunamo vandens kiekio, tapo reikalinga gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą žemės gelmių išteklių išgavimui.

4.4. Įstatymais nustatyti privalomi sumokėti mokesčiai nėra sankcija.

4.5. Pareiškėjo argumentas, kad Departamentas, atlikdamas Bendrovės planinį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimą už 2017–2019 metus, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas. Mokestinių patikrinimų terminus reglamentuoja MAĮ 119 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį.

4.6. 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. surašytuose patikrinimo aktuose nurodyta, jog patikrinimo tikslas – skysto mėšlo ir atliekų tvarkymo reikalavimo planiniai patikrinimai. Minėtų patikrinimų tikslai nebuvo tikrinti gėlo požeminio vandens išgavimo teisėtumą. Patikrinimo aktuose užfiksuota bendra informacija apie faktinius iš gręžinių išgautus požeminio vandens kiekius, tačiau atliekant minėtus patikrinimus nebuvo aiškinamasi, ar Bendrovei TIPK leidimu yra suteikta teisė išgauti gėlo požeminio vandens išteklius, ar Bendrovė turi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą požeminio vandens išteklių naudojimui, taip pat nebuvo vertinami kiti su vandens išgavimu susiję dokumentai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nusprendė Sprendimo dalį, kuria Bendrovei patvirtintas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius padidintu tarifu – 43 096 Eur, pakeisti, sumažinant mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 8 619 Eur.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs Bendrovės planinį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius patikrinimą už 2017, 2018, 2019 metų mokestinius laikotarpius, surašė Patikrinimo aktą.

6.2. Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė, vykdydama kiaulių auginimo veiklą, 2017–2019 metais eksploatavo gėlo požeminio vandens išteklius iš Gręžinių, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovė be Lietuvos geologijos tarnybos leidimo 2017–2019 m. išgavo 40 359 kub. m gėlo požeminio vandens kiekį ir tuo pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (galiojusi suvestinė redakcija iki 2020 m. birželio 30 d.), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 punktą, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

6.3. Bendrovei Patikrinimo aktu apskaičiuotas 43 096 Eur mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių (gėlas požeminis vanduo) kiekį iš Gręžinių už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius.

6.4. Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto.

6.5. Departamentas Sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotą 43 096 Eur sumą.

7. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas (1 str., 2 str., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., 2 d., 7 str. 1 d., 2 d., 4 d.), Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 5 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 redakcija).

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog Bendrovė, vykdydama kiaulių auginimo veiklą, 2017–2019 metais eksploatavo gėlo požeminio vandens išteklius iš Gręžinių neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo ir išgavo 40 359 kub. m gėlo požeminio vandens kiekį, nėra.

9. Teismas nurodė, kad byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog Bendrovė turėjo prievolę mokėti mokestį, taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė mokesčių administratoriui ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 2017–2019 m. teikė Deklaracijas ir prievolę mokėti mokestį vykdė.

10. Teismas akcentavo, kad Bendrovei TIPK leidimas išduotas 2005 m. gruodžio 31 d., atnaujintas 2010 m. gruodžio 17 d., kuris suteikė teisę Bendrovei vykdyti Leidime nurodytą ūkinę veiklą. TIPK leidimo 3 ir 18 punktuose nurodyta, jog Bendrovė išgauna požeminį vandenį iš nuosavų gręžinių, TIPK leidimo 18 punkte taip pat nurodyta, kad vandens naudotojų abonentų vartojimo vandens kiekiai lentelė nepildoma, nes Bendrovei TIPK leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ neišduodama.

11. Įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas (1 str. 23 d.), teismas pažymėjo, kad Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priedą, keitimo į taršos leidimus tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priedą (toliau – TIPK 2 priedo leidimai), pakeitimo į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), reikalavimus atitinkančius taršos leidimus, turinčius atitinkamas specialiąsias dalis tvarką (Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. AV-190 1 p.).

12. Apžvelgęs Žemės gelmių įstatymo nuostatas (12 str. 1 d., 4 d., 13 str. 3 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 13 punktą (2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), teismas padarė išvadą, kad Bendrovė vandenį naudoja ūkinei komercinei veiklai, todėl aplinkybė, kad Bendrovė turi Gręžinių pasus, kurie yra registruoti, nesudaro pagrindo Bendrovei netaikyti Įstatymo 6 straipsnio nuostatų.

13. Teismas pabrėžė, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius administruojamas pagal MAĮ. Vadovaudamasis MAĮ nuostatomis (16 str. 1 d. ir 2 d.), taip pat Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-64, (toliau – Taisyklės) 26 ir 27 punktais, teismas nurodė, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog atliekant Bendrovės patikrinimą buvo pažeisti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėjimą kontrolės tvarką nustatantys teisės aktai, nėra.

14. Teismas, įvertinęs Patikrinimo akte nurodytus faktinius duomenis apie apskaičiuotas mokesčio didesniu tarifu sumas, kurios apskaičiuotos remiantis Bendrovės vestos požeminio vandens gavybos apskaitos duomenimis, padarė išvadą, kad Departamento atlikti apskaičiavimai atitinka MAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjas skunde mokesčio didesniu tarifu aritmetinio apskaičiavimo teisingumo neginčija. Teismas konstatavo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie mokestį didesniu tarifu (43 096 Eur) ir jį patvirtino.

15. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (Bendrovė Patikrinimo akte nurodytą teisės pažeidimą pripažįsta; Bendrovė Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu teikė deklaracijas ir mokėjo Įstatymo nustatyto dydžio mokestį; Departamentas Bendrovės ūkinės veiklos patikrinimą pagal Bendrovei išduotą TIPK leidimą atliko ne vieną kartą, ankstesnių patikrinimų metu jokio pažeidimo, susijusio su gamtos išteklių išgavimu be leidimo, nekonstatavo; mokestį už išgautus gamtos išteklius padidintu tarifu Departamentas apskaičiavo remdamasis pačios Bendrovės vesta išgautų gamtos išteklių apskaita; jokio nuslėptų gamtos išteklių kiekio Departamentas nenustatė), padarė išvadą, kad Bendrovė neturėjo jokios tyčios nuslėpti išgautus gamtos išteklių kiekius ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas turėjo tikslą nuslėpti naudojamus gėlo požeminio vandens išteklius ir turėti mokestinės naudos, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikė sąmoningu.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas vertino, kad Įstatyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka minėtą mokestį už sunaudotų požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti, taikant koeficientą 2, todėl teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria Bendrovei patvirtintas 43 096 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, sumažindamas mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 8 619 Eur.

17. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai Bendrovės skundas tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant Sprendimą ir Bendrovei taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus Bendrovės skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl teismas sprendė, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl Bendrovės teismo išlaidų atsiradimo.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Norsvin Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo naikinti Sprendimo, pareiškėjas prašo pakeisti Sprendimą ir netaikyti Bendrovei mokesčio didesniu tarifu. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo pakeisti Sprendimą ir netaikyti Bendrovei mokesčio didesniu tarifu – pakeisti Sprendimą ir Sprendimu Bendrovei patvirtiną mokestį sumažinti iki 4 309,60 Eur. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir teisės aktų nuostatas, dėl ko nepagrįstai nepanaikino Sprendimo.

19.2. Pareiškėjas skunde ginčijo Sprendimą netvirtindamas, kad pareiškėjo turimi Gręžinių pasai yra laikytini leidimais, tačiau nurodydamas, jog pareiškėjui yra išduotas TIPK leidimas, kuris pagal teisės aktų nuostatas galioja neterminuotai ir yra teisėtas pagrindas požeminio gėlo vandens išgavimui – Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį galioja neterminuotai, jeigu nesikeičia geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos. Pareiškėjas pripažįsta, kad neturėjo išduoto Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, tačiau Patikrinimo akte nurodyto pažeidimo nepripažįsta, kadangi pagal teisės aktus TIPK leidimas yra pakankamas leidimas teisėtam vandens išgavimui.

19.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas visiškai neanalizavo pagrindinio skundo argumento, ar pareiškėjui išduotas TIPK leidimas Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies pagrindu yra pakankamas leidimas teisėtam vandens išgavimui.

19.4. Vadovaujantis iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusia Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, TIPK taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 10 d., kuomet buvo atnaujintas Bendrovei išduotas TIPK leidimas) 10 punktu, 2014 m. birželio 19 d. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. (3-1)-D8-8058 „Dėl požeminio vandens išteklių naudojimo“, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Bendrovei išduotas TIPK leidimas Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies pagrindu suteikė pareiškėjui teisę ir nuo 2014 m. liepos 1 d., pasikeitus teisiniam reguliavimui, išgauti požeminį gėlą vandenį, turėjo analizuoti, ar TIPK leidimas suteikė pareiškėjui teisę naudoti požeminį gėlą vandenį iki 2014 m. liepos 1 d.

19.5. Vadovaujantis TIPK taisyklių 16.7 punktu, TIPK leidimo 18 punktu ir 19 puslapiu, TIPK leidimas suteikė pareiškėjui teisėtą pagrindą jo eksploatuojamas Gręžiniais išgauti požeminį vandenį.

19.6. Departamento išvada, kad TIPK leidimas nėra laikomas leidimu naudoti gėlo požeminio vandens išteklius, kadangi, kaip nurodoma Patikrinimo akte, pagal TIPK leidimo 18 dalį, įmonei TIPK leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ neišduodama, kadangi veikla neatitinka TIPK taisyklių 2 priedo reikalavimų, buvo padaryta netinkamai įvertinus TIPK taisyklių, galiojusių pareiškėjui išduoto TIPK leidimo atnaujinimo metu, nuostatas bei paties TIPK leidimo turinį.

19.7. Vadovaujantis TIPK taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 10 d.) nuostatomis (5.9. p., 43.2. p., 5 priedo 12 p.), TIPK leidimo 18 punktu, pareiškėjui yra suteiktas leidimas išgauti požeminį gėlą vandenį jam išduoto TIPK leidimo pagrindu tuo atveju, jeigu TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sąlygos“ 18 punkte yra aptartos sąlygos vandens naudojimui.

19.8. Pagal TIPK leidimo II skyriaus „Atnaujinto leidimo sąlygos“ 18 punktą pareiškėjui TIPK leidimo pagrindu yra išduotas leidimas vandens išgavimui iš Gręžinių TIPK leidimo II skyriaus „Atnaujinto leidimo sąlygos“ 18 punkto aptartomis sąlygomis. Priešingu atveju, jeigu toks leidimas nebūtų išduotas, TIPK leidimo II skyriaus 18 punkte jokios vandens paėmimo, vartojimo ir tiekimo sąlygos nebūtų nurodytos, tuo tarpu, nelogiška teigti, jog Bendrovei leidimas išgauti vandenį nėra išduotas, jeigu TIPK leidimo 19 puslapyje yra nurodytos konkrečios leidimo išgauti vandenį sąlygos.

19.9. Vadovaujantis TIPK taisyklių 2 priedo 1 punktu, 45.1 punktu, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustato atskiras leidimo sąlygas, jeigu asmuo išgauna ne mažesnį požeminio vandens kiekį, nei nurodytas TIPK taisyklių 2 priedo 1 punkte, todėl atskiro leidimo sąlygos nėra siejamos su leidimu išgauti mažesnį vandens kiekį, nei nurodytas TIPK taisyklių 2 priedo 1 punkte, kuris pateikiamas atskirai TIPK leidimo II skyriaus 18 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei išduoto TIPK leidimo II skyriaus „Atnaujinto leidimo sąlygos“ 18 punkte yra numatytos vandens naudojimo sąlygos, kurios nesietinos su atskiru leidimu, išduodamu pagal TIPK taisyklių 2 priedo 1 punktą, darytina išvada, jog TIPK leidimo pagrindu Pareiškėjui buvo ir yra suteikta teisė neterminuotai Gręžiniais išgauti požeminį gėlą vandenį pagal sąlygas, kurios numatytos TIPK leidimo 18 punkte.

19.10. Remiantis TIPK taisyklių 45.1. punktu bei 2 priedo 1 punkto nuostatomis, pareiškėjui, išduodant TIPK leidimą, iš tiesų atskiras leidimas TIPK taisyklių 2 priedo 1 punkte nurodytai veiklai buvo nereikalingas, o ne neišduotas, nes neva pareiškėjo veikla neatitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo sąlygų, kaip nepagrįstai teigiama Patikrinimo akte, tačiau atskiro leidimo pagal Taisyklių 2 priedo 1 punkto neišdavimas, nereiškia, jog pareiškėjui nėra išduotas leidimas išgauti gėlą požeminį vandenį pagal pareiškėjui išduoto TIPK leidimo 18 punkto sąlygas, kurios nesiekia kiekybinių kriterijų, numatytų TIPK taisyklių 2 priede.

19.11. Duomenų surinkimo akto 1 lentelėje pateiktos klausimų formuluotės suponuoja, jog tam, kad asmuo galėtų teisėtai išgauti valstybinį gamtos išteklių – gėlą požeminį vandenį, jam užtenka turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, nesiejant su tam tikromis leidime nurodytomis sąlygomis, kadangi 2 klausimyno klausimas nurodytas taip: „ar valstybinių gamtos išteklių naudotojas turi TIPK ar taršos leidimą?“ Atitinkamas klausimas nėra siejamas su itin konkrečiomis TIPK leidimo sąlygomis, todėl tuo atveju, jeigu asmeniui iki 2014 m. liepos 1 d. yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kuriame yra bent minimalios vandens naudojimo sąlygos, toks leidimas laikomas tinkamu ir pakankamu leidimu ir toliau po 2014 m. liepos 1 d. išgauti požeminį gėlą vandenį Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies pagrindu, laikant, jog TIPK leidimas yra laikytinas leidimu Žemės gelmių įstatymo prasme.

19.12. TIPK taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d.) 13 punkte numatyta, jog pagal TIPK taisyklių 4 priede pateiktą pavyzdinę formą paraišką Leidimui gauti pateikia veiklos vykdytojas. Pagal TIPK taisyklių 24 punktą, jei veiklos vykdytojas tam tikros veiklos, apie kurią prašoma pateikti informaciją Taisyklių 4 priede, nevykdo, lentelės nepildomos ir nepateikiamos, tačiau paliekamas jų eilės numeris, pavadinimas ir nurodoma, kodėl informacija ar duomenys nepateikiami.

19.13. Pareiškėjas, teikdamas paraišką TIPK leidimo atnaujinimui, kurios pagrindu ir buvo pareiškėjui atnaujintas TIPK leidimas, pateikė visą informaciją, tam, kad būtų atnaujintas TIPK leidimas, į kurio apimtį įeina leidimas vandens paėmimui, vartojimui.

19.14. Tikrinamu 2017–2019 metų mokestiniu laikotarpiu pareiškėjas turėjo jam išduotą ir galiojantį TIPK leidimą, kuriame buvo numatytos požeminio gėlo vandens, išgaunamo iš Gręžinių, naudojimo sąlygos, kas reiškia, jog atitinkamas TIPK leidimas suteikė teisę Pareiškėjui atitinkamą vandenį išgauti, o Departamento Patikrinimo akte ir Sprendime padaryta išvada, jog požeminis gėlas vanduo buvo išgautas be leidimo, yra visiškai nepagrįsta.

19.15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 3.1 punktu, 37 punktu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 43 punktu, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AD1-1 (toliau – Taisyklės) 3.1 punktu ir 41 punktu, pareiškėjas Departamento buvo reguliariai kontroliuojamas ir tikrinamas. 2016, 2017 ir 2019 metais buvo vykdomi Pareiškėjo planiniai patikrinimai, kuriuose nurodyta, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas turi TIPK leidimą, savo reikmėms naudoja vandenį iš nuosavų Gręžinių, veda vandens apskaitą, išgautą vandenį deklaruoja KIT708 deklaracijomis, juose taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Nei atliktų patikrinimų metu, nei pačiuose patikrinimų aktuose nebuvo nurodyta ar Pareiškėjui pranešta, kad jam išduotas TIPK leidimas nėra tinkamas leidimas išgauti gėlo požeminio vandens išteklius, o priešingai, patikrinimo aktuose jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, pastabų dėl TIPK leidimo galimo netinkamumo nebuvo pateikta. Taigi, vertinant minėtus patikrinimo aktus ir juose padarytas išvadas, akivaizdu, kad netgi pats Departamentas laikė, kad Pareiškėjui išduotas TIPK leidimas yra pakankamas ir tinkamas teisėtam gėlo požeminio vandens išteklių išgavimui. Priešingu atveju, Departamentas būtų konstatavęs atitinkamą pažeidimą, kad gėlo požeminio vandens ištekliai naudojami neturint leidimo.

19.16. Departamentas, laikydamasis pozicijos, kad TIPK leidimas nėra leidimas, kurio pagrindu pareiškėjas turi teisę išgauti požeminį gėlą vandenį, vadovaudamasis gero administravimo principu bei Taisyklėse ir Apraše nustatyta pareiga imtis prevencinių veiksmų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, privalėjo konsultuoti pareiškėją ir jį informuoti apie tai, kad TIPK leidimas galimai yra netinkamas. Departamentas, to nepadaręs, suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį, jog TIPK leidimas yra pakankamas požeminio gėlo vandens išgavimui, o tokį lūkestį taip pat sukėlė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 25 d. rašte Nr. (3-1)-D8-8058 „Dėl požeminio vandens išteklių naudojimo“ išdėstyta pozicija, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, išduoti iki 2014 m. liepos 1 d. laikomi leidimais naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo nuostatų prasme.

19.17. Situacija, kuomet 2016, 2017, 2019 metais atliktų atskirų patikrinimų metu Departamentas padarė išvadas, kad Pareiškėjo veikla vykdoma nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir tokiu būdu pripažino, kad gėlam požeminiam vandeniui eksploatuoti yra tinkamas pareiškėjui išduotas TIPK leidimas, o Patikrinimo akte padarė išvadą, kad pareiškėjas 2017 m.–2019 m. mokestiniais laikotarpiais eksploatavo gėlo požeminio vandens išteklius iš Gręžinių, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, neabejotinai sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją.

19.18. Neaiškių įstatymų nuostatų, susijusių su TIPK leidimų galiojimo apimtimi nuo 2014 m. liepos 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl leidimų naudoti vandens išteklius išdavimo, taikymas tapo priklausomas iš esmės nuo Departamento skyriaus, atliekančio patikrinimą, konkretaus įstatyminio reglamentavimo suvokimo, kas neabejotinai pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, dėl ko negali būti pagrindas pareiškėjo atsakomybės taikymui dėl pačios valdžios institucijos nesugebėjimo vienodai suprasti, kaip turi būti taikomos įstatymų nuostatos, ir kaip jas nuosekliai taikyti.

19.19. Departamentui ir jo skyriams, atliekant patikrinimus pareiškėjo atžvilgiu, kilo abejonių dėl teisės aktų, reglamentuojančių leidimų naudoti požeminį vandenį, reikalavimų taikymo, tačiau pareiškėjui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Departamentas būtų įvykdęs Taisyklių 40 punkte įtvirtintą pareigą ir pateikęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui informaciją dėl kilusių abejonių dėl teisės aktų. Be to, vertinant Apraše bei Taisyklėse išdėstytą teisinį reglamentavimą bei nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad Departamentas per savo struktūrinius padalinius / skyrius, metai iš metų vykdydamas pareiškėjo veiklos priežiūrą, neužtikrino Apraše bei Taisyklėse įtvirtintų pareigų konsultuoti ūkio subjektus, tarp jų ir pareiškėją, bei imtis prevencinių veiksmų užkirsti kelią galimam teisės aktų pažeidimui, kadangi pareiškėjui nebuvo teikiama informacija dėl jam išduoto TIPK leidimo nepakankamumo ir papildomo leidimo naudoti požeminio vandens išteklius reikalingumo.

19.20. Taisyklėse įtvirtintas konkretus terminas, per kurį Departamento struktūriniai padaliniai turi atlikti patikrinimą bei kokiam maksimaliam terminui patikrinimo trukmė gali būti pratęsta, Departamento Vilniaus skyrius pareiškėjo planinį patikrinimą pradėjo 2020 m. gegužės 11 d. Vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, net ir pratęsus planinio patikrinimo trukmę, planinis patikrinimas Pareiškėjo atžvilgiu vėliausiai turėjo būti baigtas 2020 m. liepos 8 d., o pats Patikrinimo aktas Pareiškėjui turėjo būti perduotas ne vėliau kaip 2020 m. liepos 13 d. Tačiau Patikrinimo aktas buvo surašytas tik 2020 m. lapkričio 30 d., taigi, patikrinimas buvo vykdomas nesilaikant Taisyklėse įtvirtintų terminų, dėl ko patikrinimas nepagrįstai užtruko ilgesnį nei teisės aktuose nustatytą terminą. Net ir nustačius, kad pareiškėjas gėlo vandens išgavimui po 2014 m. liepos 1 d. pasikeitusio reglamentavimo privalėjo gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą, pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų argumentų, turėjo panaikinti Departamento priimtą Sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo arba jį pakeisti, pareiškėją visiškai atleidžiant nuo paskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu.

19.21. Pareiškėjas pateikė išsamius argumentus, patvirtinančius, jog Departamentas nepagrįstai iš esmės paskaičiavo 11 kartų didesnį mokestį, o ne 10 kartų, kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalyje, t. y. netinkamai taikė pastarąją įstatymo normą, kas nulėmė, jog mokestis didesniu tarifu buvo neteisingai apskaičiuotas. Departamentas, priimdamas Patikrinimo aktą ir Sprendimu jį patvirtindamas, už be leidimo išgautą kiekį paskaičiavo 43 096 Eur mokestį, kuris, remiantis Patikrinimo akto 4 dalyje pateiktu skaičiavimu, gautas už be leidimo išgautą išteklių kiekį mokėtiną mokestį padauginus iš koeficiento 10, o tai reiškia, jog pareiškėjui mokestis didesniu tarifu buvo paskaičiuotas neįvertinus faktinės aplinkybės, jog Pareiškėjas yra deklaravęs nurodomą be leidimo išgautą 13 078 kub. m gėlo požeminio vandens kiekį ir atitinkamų deklaracijų pagrindu sumokėjęs mokestį į valstybės biudžetą. Iš Patikrinimo akto turinio ir pareiškėjo pateiktų pažymų matyti, kad pareiškėjas 2017, 2018 ir 2019 metais iš viso išgavo 13 078 kub. m vandens kiekį, o KIT708 deklaracijomis deklaravo 13 080 kub. m kiekį, todėl visas išgautas kiekis yra deklaruotas ir už jį mokestis yra pareiškėjo sumokėtas, kas iš esmės reiškia, jog pareiškėjas yra sumokėjęs 1/10 dalį jam paskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu. Departamentui priėmus Sprendimą ir už be leidimo išgautą išteklių kiekį paskaičiavus mokestį, padidintą koeficientu 10, nepagrįstai nebuvo įvertinta pareiškėjo sumokėta už atitinkamą išteklių kiekį mokesčio dalis, dėl ko Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo dalyje dėl 4 309,60 Eur mokesčio vienareikšmiškai yra nepagrįstas.

19.22. Remiantis Patikrinimo akte pateiktais paskaičiavimais, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, daugiausiai taikant 100 proc. didesnį mokestį, jeigu pažeidimas iš tiesų būtų nustatytas pagrįstai, bendras taikytinas mokestis sudarytų 8 619,20 EUR, tačiau kadangi 100 proc., t. y. 1/10 Sprendimu paskaičiuoto mokesčio pareiškėjas jau yra į valstybės biudžetą sumokėjęs, maksimalus mokestis, kuris galėjo būti papildomai paskaičiuotas pareiškėjui, taikant 100 proc. didesnį mokestį, sudarytų 4 309,60 EUR, jo nedvigubinant. Teismui šį mokestį padvigubinus, iš esmės susidaro neteisinga situacija – jeigu pareiškėjas mokesčio nebūtų deklaravęs ir jo nebūtų sumokėjęs, jis būtų įpareigotas sumokėti mokestį didesniu tarifu – 8 619,20 EUR, tačiau, kadangi iš viso pareiškėjas yra sumokėjęs už ginčo vandens kiekį į valstybės biudžetą 4 299 EUR mokestį , tai reiškia, jog teismui, papildomai įpareigojus pareiškėją į valstybės biudžetą sumokėti 8 619,20 EUR, iš viso pareiškėjo mokėtinas mokestis sudarys 12 918,20 EUR (4 299 EUR + 8 619,20 EUR). Tai reiškia, jog pareiškėjas atsiduria nelygiavertėje padėtyje tų pažeidėjų atžvilgiu, kurie mokesčio nesumoka, ir už tai, jiems mokestis paskaičiuojamas 100 proc. didesniu tarifu (dauginant iš koeficiento 2), kadangi pareiškėjui sumokėjus mokestį, jam papildomai paskaičiuojamas dvigubas mokestis, dėl ko pareiškėjui tenka pareiga sumokėti 3 kartus didesnį mokestį.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos dalyku yra atsakovo Sprendimo, kuriuo apskaičiuotas mokestis už pareiškėjo be leidimo eksploatuojamus gėlo vandens išteklius padidintu tarifu, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, nustatė, kad pareiškėjas 2017-2019 metų mokestiniais laikotarpiais eksploatavo gėlo požeminio vandens išteklius neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo; atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas Įstatyme nustatytu terminu teikė deklaracijas, mokėjo Įstatymo nustatyto dydžio mokestį, ir sumažino apskaičiuojant mokestį taikomą tarifą iki koeficiento 2.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigė, kad turėjo leidimą eksploatuoti gėlo vandens telkinius, pagal Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas tokiu leidimu turėjo būti laikomas TIPK; teigė, kad atsakovui atliekant patikrinimus 2016-2019 m. ir konstatuojant, jog Pareiškėjo veikla vykdoma nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, įgijo teisėtą lūkestį, jog gėlo vandens gręžiniai eksploatuojami teisėtai; bei kad nei atsakovas, nei teismas neįvertino pareiškėjo jau sumokėtos mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius dalies, todėl pagal teismo sprendimą jam nepagrįstai tenka pareiga sumokėti 3 kartus didesnį mokestį.

25. Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs UAB „Norsvin Lietuva“ planinį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius patikrinimą už 2017, 2018, 2019 metų mokestinius laikotarpius, 2020 m. lapkričio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-57. Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė, vykdydama kiaulių auginimo veiklą, 2017-2019 metais eksploatavo gėlo požeminio vandens išteklius iš gręžinių, esančių Mūro Strėvininkų kaime, Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, ir Būblių kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovė be Lietuvos geologijos tarnybos leidimo 2017–2019 m. išgavo 40 359 m3 gėlo požeminio vandens kiekį ir tuo pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (galiojusi suvestinė redakcija iki 2020 m. birželio 30 d.), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 punktą, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktomis pažymomis apie sunaudotą šalto vandens kiekį už 2017-2019 metų mokestinius laikotarpius, mokestis didesniu tarifu (10 kartų) už be leidimo išgautą gamtos išteklių nustatytas 43 096 Eur.

26. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 5 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 redakcija) Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus ir sudaro žemės gelmių išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartis (toliau – sutartis) su fiziniais ar juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis (redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

27. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2014 m. birželio 19 d. Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-960 2 straipsnio 2 dalimi pakeista įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį galioja neterminuotai, jeigu nesikeičia geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos. Iki Pakeitimo įstatymo galiojusios Žemės gelmių įstatymo redakcijos 13 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad Leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduoda Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog TIPK leidimas Nr. 4/5 leidimas suteikė pareiškėjui teisėtą pagrindą jo eksploatuojamuose Gręžiniuose išgauti požeminį vandenį, nes iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo išduoti TIPK leidimai, kurių pagrindu buvo galima naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, laikomi leidimais naudoti vandenį Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo prasme, dėl ko jie galioja neterminuotai ir po 2014 m. liepos 1 d., nes Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies pagrindu ir laikytini tinkamais leidimais požeminio gėlo vandens išgavimui.

29. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalis).

30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 1 punkte apibrėžta jų paskirtis – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Taisyklės nustato racionalaus vandens naudojimo ir vandens taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), aplinkos oro taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), atliekų prevencijos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), įgyvendinimą, kitų aplinkos apsaugos priemonių planavimą bei įgyvendinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824).

31. Taisyklių 2 priede išvardinti kriterijai, kada ūkinei veiklai arba įrenginiui, nepriskirtam prie taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, reikalingas leidimas pagal taisyklių 2 priedą. Šiuo atveju 2 priedo 1 punkte nustatyta, kad kai iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių paimama ar planuojama imti 100 m3 per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens, tokiai veiklai reikalingas TIPK leidimas (redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 10 d., kuomet Bendrovei išduotas atnaujintas TIPK leidimas).

Pagal šį kriterijų tam, kad UAB „Norsvin Lietuva“ TIPK leidime būtų įtraukta požeminio vandens naudojimo veikla, kaip atskira leidimo dalis, Bendrovė turėjo išgauti 100 m3 ar daugiau vandens išteklių per parą. TIPK leidimo II dalies 18 punkte „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“, aprašyti Bendrovės planuojami išgauti gėlo požeminio vandens išteklių kiekiai iš dviejų gręžinių, kurių bendras planuojamas išgauti gėlo požeminio vandens kiekis – 13 070 m3 per metus. Padalijus nurodytą planuojamą išgauti vandens kiekį iš metinio parų skaičiaus matyti, kad Bendrovė per parą sunaudoja apie 36 m3 vandens, todėl Bendrovei leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ atnaujinant TIPK leidimą nebuvo reikalinga ir neišduota.

Ši išvada yra pateikta TIPK leidimo 18 punkte: „Įmonei TIPK leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ nereikalinga“, kadangi veikla neatitinka TIPK taisyklių 2 priedo reikalavimų“. TIPK taisyklių 4 ir 5 priede nurodyta, kokie duomenys turi būti pateikti teikiant paraišką TIPK leidimui gauti. Tam turi būti užpildytos 13-17 lentelės, kuriose būtų smulkiai aprašyti duomenys apie įmonės eksploatuojamas vandenvietes, planuojamus išgauti požeminio vandens išteklius, paimamo vandens apskaitos prietaisus ir kita detali informacija.

Tuo tarpu Bendrovei išduotame TIPK leidime Nr. 4/5 minimų 13-17 lentelių su aukščiau aptarta informacija nėra, vietoje jų nurodyta – „Lentelė nepildoma, nes bendrovei TIPK leidimo dalis „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ neišduodama“. Atsižvelgiant į TIPK leidimo paskirtį, duomenis, kurie turėjo būti teikiami paraiškoje TIPK leidimo daliai „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ išduoti, nėra pagrindo teigti, kad po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pareiškėjo turimas TIPK leidimas galėtų būti laikomas suteikiančiu jam teisę naudoti požeminį gėlą vandenį.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad turėtų būti visiškai atleidžiamas nuo paskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu. Akcentuoja, kad 2016, 2017 ir 2019 metais buvo vykdomi pareiškėjo planiniai patikrinimai, kuriuose nurodyta, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas turi TIPK leidimą, savo reikmėms naudoja vandenį iš nuosavų Gręžinių, veda vandens apskaitą, išgautą vandenį deklaruoja KIT708 deklaracijomis, juose taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas visą Patikrinimo akte nurodytą laikotarpį deklaravo išgaunamus vandens kiekius, yra sumokėjęs Įstatymu nustatyto dydžio mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius.

33. Departamento argumentai, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. surašytuose patikrinimo aktuose nurodyta, jog patikrinimo tikslas – skysto mėšlo ir atliekų tvarkymo reikalavimo planiniai patikrinimai, jog minėtų patikrinimų tikslai nebuvo tikrinti gėlo požeminio vandens išgavimo teisėtumą, laikytini pagrįstais, nes nebuvo aiškinamasi, ar Bendrovei TIPK leidimu yra suteikta teisė išgauti gėlo požeminio vandens išteklius, ar Bendrovė turi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą požeminio vandens išteklių naudojimui. Bendrovė, vystydama konkrečią ūkinę veiklą, pati yra atsakinga už teisės aktuose nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti tinkamą įgyvendinimą.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo akte konstatuotus faktus, pažymi, kad Departamentas, nurodęs, kad pareiškėjas eksploatavo gėlo vandens gręžinius be Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo, visgi nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų pažeidęs pareigą deklaruoti išgaunamą gėlą vandenį ar nesumokėjęs mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius, taigi aptariamu aspektu nėra pagrindo vertinti, kad padarytas pažeidimas būtų sukėlęs realias materialaus pobūdžio pasekmes. Kita vertus, teisės aktuose nustatytos leidimų požeminio gėlo vandens išteklių naudojimui gavimo tvarkos laikymasis savaime yra viešasis interesas, todėl įstatyme nustatytų priemonių už padarytus pažeidimus taikymo tikslai neapsiriboja tik kilusių neigiamų materialiųjų pasekmių kompensavimu, yra platesnio, prevencinio bei atgrasančio pobūdžio.

35. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas (žr., pvz., 2008 m. sausio 21 d. nutarimą; 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Įgyvendinant šias Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 skirsnio, reglamentuojančio ūkio subjektų priežiūrą, 368 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą, o taip pat – teisminę tokių poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo patikrą: skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti (Viešojo administravimo įstatymo 368 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020).

36. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas vertino, kad Įstatyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka minėtą mokestį už be leidimo sunaudotų požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti, taikant koeficientą 2, todėl teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria Bendrovei patvirtintas 43 096 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, sumažindamas mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 8 619 Eur. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad koeficiento 2 pritaikymas mokesčiui už be leidimo sunaudotų požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti yra proporcinga priemonė, atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo aktu, apskaičiuojant mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių, buvo atsižvelgta į pareiškėjo deklaruotus išgauto gėlo vandens kiekius, tačiau niekaip nebuvo vertinama jau sumokėto mokesčio suma. Tokiu atveju laikytina, kad Patikrinimo aktu, bei Sprendimu, kuris grindžiamas Patikrinimo aktu, buvo nustatyta ginčo mokesčio bendra mokėtina suma, kuri apima ir jau sumokėtą mokesčio dalį. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendimu jam nustatyta pareiga sumokėti 3 kartus didesnį mokestį, laikytini nepagrįstais, neatitinkančiais teismo sprendimo motyvų ir Patikrinimo akto duomenų.

37. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, jį pateikęs pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norsvin Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė