aebbfda5-220b-49d2-bd4b-b152e4ec3a51 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-520-267/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04405-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 63.1.; 121.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-776/2015 pagal ieÅ¡kovės O. S. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. S., ir atsakovo A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui T. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė O. S. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 51792 Lt (15000 Eur) skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009-11-02 ieÅ¡kovė paskolino atsakovui 15000 eurų. Pinigai atsakovui buvo pervesti bankiniu pavedimu, nurodant kad tai yra paskola iki 2010 m. balandžio mėn. RaÅ¡ytinė paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, kadangi Å¡alys pasitikėjo viena kita, tačiau svarbiausios paskolos sÄ lygos (suma, jos grÄ Å¾inimo terminas) buvo nurodytos mokėjimo pavedime. Paskola ieÅ¡kovei nėra grÄ Å¾inta, nors ieÅ¡kovė siekė jÄ susigrÄ Å¾inti, dėl to kreipėsi į atsakovÄ su reikalavimų sumokėti skolÄ iki 2013 m. kovo mėn., tačiau Å¡is savo pareigos neįvykdė.

Atsakovas A. P. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė tenkinti jo pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti, kad paskolos sutartis dėl 15000 Eur paskolinimo buvo sudaryta tarp atsakovo A. P. ir atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., kad atsakovas A. P. visÄ paskolos sumÄ 15000 Eur yra grÄ Å¾inęs atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad jis asmeniÅ¡kai su ieÅ¡kove dėl 15000 Eur paskolos nesitarė, toks susitarimas buvo su ieÅ¡kovės tėvu T.

S., ieÅ¡kovė padarė tik banko pavedimÄ atsakovui 15000 Eur sumai. T. S. pageidavo, jog 15000 Eur sumÄ atsakovas grÄ Å¾intų jam grynaisiais pinigais, perduodant tuos pinigus per V. P.. Atsakovas taip ir padarė, t. y. grÄ Å¾ino 15000 Eur, pinigų sumÄ T. S. per V. P., kuriam pinigus siųsdavo reisiniais autobusais siunčiamomis siuntomis iÅ¡ Å iaulių autobusų stoties. Nors visÄ pasiskolintÄ pinigų sumÄ A. P. T. S. grÄ Å¾ino, pastarasis pradėjo vėl nepagrįstai reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ , paaiÅ¡kindamas, jog atsakovo anksčiau jam siųsti pinigai tebuvo palÅ«kanos už paskolÄ .Trečiasis asmuo / atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T.

S. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko, o prieÅ¡ieÅ¡kinį siÅ«lė atmesti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo A. P. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jokio susitarimo dėl paskolos tarp jo ir atsakovo A. P. nebuvo, jis A. P. pažįsta iÅ¡ verslo reikalų ir sužinojęs, kad Å¡iam reikia pinigų, jis savo dukrai O. S. rekomendavo A. P. kaip patikimÄ Å¾mogų, kuriam galima paskolinti. Po tokios rekomendacijos jo dukra O. S. A. P. paskolino 15000 Eur, tuo tikslu padarydama bankinį mokėjimo pavedimÄ ir tie pinigai dukrai iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inti.

Teigė, kad jokių siuntų su pinigais per reisinius autobusus tiesiogiai ar per V. P. jis iš A. P. nėra gavęs, per autobusus siunčiamų kitokio pobūdžio siuntų iš A. P. per V. P. nurodė gavęs, tačiau visose tose siuntose buvo su verslu susiję dokumentai arba daiktai, bet ne pinigai. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-01-08 sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei O.

S. 15000 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. birželio 25 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 450,07 Eur žyminio mokesčio, valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 25,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad raÅ¡ytinė paskolos sutartis Å¡alių nebuvo sudaryta, tačiau ginčo tarp Å¡alių, jog paskolos sutartis kaip tokia buvo sudaryta ir paskolos dalykas atsakovo buvo gautas, nėra.

Teismas atsakovo teiginį, kad dėl paskolos jis tarėsi su trečiuoju asmeniu / atsakovu pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., o ieÅ¡kovė O. S. tik pervedė pinigus, laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu, nes paskolos davėjas yra bÅ«tent tas asmuo, kuris perduoda (skolina) paskolos gavėjui pinigus. Kadangi byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad pinigus atsakovui A. P. perdavė (paskolino) ieÅ¡kovė O. S., atsakovui atsirado pareiga grÄ Å¾inti kreditorei (ieÅ¡kovei) gautÄ paskolÄ . Teismas sprendė, kad nors atsakovas A.

P. byloje gynėsi paskolos prievolės įvykdymu, grÄ Å¾inant paskolÄ trečiajam asmeniui / atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., įrodinėdamas tokiÄ savo pozicijÄ atsakovas į bylÄ turėjo pateikti duomenis, kad:

1) žinodamas, kas yra faktinis paskolos davėjas, ėmėsi visų jam prieinamų priemonių išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditoriaus atstovas ar kitas kreditoriaus paskirtas asmuo;

2) bÅ«damas verslininku, t.y. asmeniu, kuriam taikomi aukÅ¡tesni apdairumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdė tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Konstatavo, kad atsakovo A. P. pateiktų įrodymų nepakanka patvirtinti atsakovo tinkamo paskolos grÄ Å¾inimo fakto. Teismas nurodė, kad liudytojai V. P., A. L., A. P. tiesiogiai paskolos grÄ Å¾inimo faktų nematė, siuntos su neva ten esančiais pinigais buvo siunčiamos per reisinius autobusus, užpildant siuntos kvitus, kuriais buvo garantuojama, kad tokia siunta nėra siunčiami pinigai, siuntos buvo siunčiamos ne kreditoriaus atstovui T.

S., todėl sprendė, kad siuntų kvituose esantys rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra prieÅ¡taringo pobÅ«džio. Taip pat nurodė, kad A. P. įmonės buhalteriniai dokumentai tiesiogiai negali patvirtinti paskolos prievolės įvykdymo faktų. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, kaip neįrodytas.    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė Apeliantas (atsakovas) A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti, kad paskolos sutartis dėl 15000 Eur paskolinimo buvo sudaryta tarp atsakovo A.

P. ir atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., pripažinti, kad atsakovas A. P. visÄ paskolos sumÄ 15000 Eur yra grÄ Å¾inęs atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokio įrodymo, jog bÅ«tent ji tarėsi ir paskolino Å¡iuos pinigus atsakovui. Atsakovas nurodo, kad susitarimas dėl ieÅ¡kinyje nurodytos sumos paskolinimo buvo su ieÅ¡kovės tėvu, trečiuoju asmeniu ir atsakovu pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, T.

S.. Atsakovas nurodo visÄ laikÄ bendravęs tik su trečiuoju asmeniu bei atsakovu pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., Å¡ios aplinkybės nei ieÅ¡kovės atstovė, nei trečiasis asmuo bei atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S. neginčijo. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes ir tirti bei vertinti kokia buvo Å¡alių valia, t. y. su kuo tarėsi dėl paskolos suteikimo atsakovas, kokia buvo ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens bei atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S. valia, įvertinti byloje surinktus įrodymus (elektroninius laiÅ¡kus ir jų turinį, atsakovo parodymus, liudytojų parodymus ir t. t.) bei dėl to pasisakyti savo sprendime.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė teismui pateikė vienintelį įrodymÄ â€“ mokėjimo pavedimÄ . IeÅ¡kovės atstovė ginčijo atsakovo nurodomÄ aplinkybę, kad atsakovo žodinė paskolos sutartis buvo ne su ieÅ¡kove, o su trečiuoju asmeniu bei atsakovu pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S.. Todėl ieÅ¡kovė teigė, kad ir visa paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vienam (ieÅ¡kovės pateiktam) įrodymui (mokėjimo pavedimui) suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kitiems, t. y. atsakovo pateiktiems įrodymams.Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė – T.

S. dukra, tik padarė banko pavedimÄ atsakovui 15000 Eur sumai, o pati su atsakovu dėl ieÅ¡kinyje nurodytos sumos nesitarė. Atsakovas grÄ Å¾ino trečiajam asmeniui bei atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S. ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ per T. S. nurodytÄ asmenį – V. P., kuris yra UAB „TLO“ vienas iÅ¡ akcininkų, Å¡ios įmonės akcininkai taip pat yra ir T. S., O. S..Tai, jog atsakovas grÄ Å¾ino visÄ paskolos sumÄ trečiajam asmeniui bei atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S., apelianto teigimu, patvirtina byloje atsakovo pateikti UAB „Busturas“ siuntos kvitai, kuriuose yra įraÅ¡as apie pinigų persiuntimÄ â€žT.S. suma skaičiais uz P. data“.

KÄ Å¡is tekstas reiÅ¡kia ant kiekvieno siuntos kvito atsakovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu (T.S. reiÅ¡kia T. S., skaičiai reiÅ¡kia iÅ¡siųstų pinigų sumÄ , P reiÅ¡kia paskola, data - pinigų siuntimo data). Liudytoja A. P. patvirtino, jog bÅ«tent ji sudėdavo į A4 formato vokÄ pinigus skolai grÄ Å¾inti, supakuodavo taip, kad nebÅ«tų galima suprasti, jog tai yra pinigai, t. y. apdėdavo kartono gabalais, žurnalais ir pan. Kad tokios siuntos buvo siųstos, patvirtina UAB „Busturas“ pažyma apie tokių siuntų siuntimÄ , o UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ 2014-11-12 pažyma patvirtina Å¡ių siuntų įteikimÄ V.

P.. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog vokų svoris visais atvejais buvo nedidelis. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas bei liudytoja A. P. patvirtino, jog paskola buvo reikalinga verslui plėtoti, t. y. A. P. įmonei, todėl didžioji dalis Å¡ių pinigų ir buvo įneÅ¡ta tuoj po jų gavimo į A. P. įmonės kasÄ . Tai patvirtina pateikti A. P. įmonės kasos knygos iÅ¡raÅ¡ai kasos pajamų orderiai. Atsakovas bei liudytoja A. P. patvirtino, jog paskola buvo grÄ Å¾inta didžiÄ jÄ dalį Å¡ios sumos iÅ¡imant iÅ¡ A.

P. įmonės kasos. Tai patvirtina byloje pateikti A. P. įmonės kasos knygos iÅ¡raÅ¡ai bei kasos iÅ¡laidų orderiai, kurie iÅ¡ esmės atitinka laikotarpius bei sumas, nurodytas siuntų kvituose. Atsakovas yra įsitikinęs, jog teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti trečiojo asmens bei atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S. elgesį ir parodymus dėl Å¡ių parodymų sÄ Å¾iningumo. Teismo posėdžio metu apklausiamas T. S. nurodė, jog V. P. tikrai vykdydavo jo praÅ¡ymus, paimdavo iÅ¡ Vilniaus autobusų stoties siuntų skyriaus atsakovo siųstus vokus ir perduodavo jam, tačiau vokuose bÅ«davo neva ne pinigai, o sÄ skaitos faktÅ«ros Baltarusijos įmonei, kažkokie kiti dokumentai, nuotraukos su mezginių pavyzdžiais, siÅ«lų pavyzdžiai.

Tokie trečiojo asmens bei atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S. parodymai vertinti kritiÅ¡kai ir teismas neturėtų jais vadovautis. Jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų teismui trečiasis asmuo bei atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S. nepateikė.Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paskoliniai santykiai siejo bÅ«tent ieÅ¡kovę ir atsakovÄ , yra padaryta teisėtai ir pagrįstai, atsakovas pažymi, kad jis yra pateikęs Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro patvirtintÄ 2010-12-09 įgaliojimÄ , kuriuo ieÅ¡kovė O.

S. trejų metų laikotarpiui įgaliojo trečiÄ jį asmenį / atsakovÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S. gauti ieÅ¡kovei priklausančius pinigus, turtÄ . Dėl to atsakovas tinkamai įvykdė savo prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovei, sumokėdamas visÄ paskolos sumÄ jos įgaliotam asmeniui trečiajam asmeniui bei atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T. S..Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog trečiasis asmuo pripažino, kad jis tarėsi su atsakovu dėl paskolos suteikimo, tačiau atsakovas nepagrįstai nutyli aplinkybę, jog trečiasis asmuo aiÅ¡kiai teismui nurodė, jog atsakovas žinojo, kad paskolÄ jam suteiks ieÅ¡kovė. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nepateikė jokių teisinių argumentų, dėl kurių teismo sprendime nurodyti argumentai dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, paskolos sutarties Å¡alių, paskolos sutarties formos bei jos dalyko galėtų bÅ«ti laikomi neteisėtais ir nepagrįstais.

Teigia, kad jokių įrodymų, jog atsakovas grÄ Å¾ino paskolÄ ieÅ¡kovei, atsakovas nepateikė. Nors atsakovas nurodo, jog jis ieÅ¡kovei skolintÄ sumÄ tariamai grÄ Å¾ino trečiajam asmeniui, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė jam buvo nurodžiusi piniginę prievolę įvykdyti trečiajam asmeniui, o tuo atveju, jeigu, kaip teigia atsakovas, jis prievolę įvykdė trečiajam asmeniui, jis nepateikė ieÅ¡kovės kaip jo kreditorės patvirtinimo apie tinkamÄ savo prievolės įvykdymÄ , be to atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių pakvitavimų ar banko mokėjimų dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis ieÅ¡kovei skolingÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾ino kitam asmeniui ir tai buvo tinkamas piniginės prievolės įvykdymas.

IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens teigimu, įrodinėjant raÅ¡ytinės paskolos sutarties grÄ Å¾inimo faktÄ remtis tik paties atsakovo bei jo iniciatyva pakviestų liudytojų parodymais ar prieÅ¡taringais raÅ¡ytiniais įrodymais, yra daugiau nei nepatikima. Atsakovei ir trečiajam asmeniui nesuprantama, kaip verslininkas ar bet kuris kitas protingas ir atidus asmuo, tariamai grÄ Å¾inęs paskolÄ su palÅ«kanomis ar netesybomis, galėtų elgtis taip aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, kad nepasirÅ«pintų jokiais liudijimais ar pakvitavimais, patvirtinančiais paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ .

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikė neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad pagal raÅ¡ytinę paskolos sutartį ji suteikė 15000 Eur paskolÄ atsakovui bei raÅ¡tu reikalavo jÄ grÄ Å¾inti, o atsakovas teismui nepateikė jokių patikimų raÅ¡ytinių įrodymų, sudarančių teismui sÄ lygas, vadovaujantis procesinėmis įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklėmis, padaryti iÅ¡vadÄ apie paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas, kilęs iÅ¡ paskolos teisinių santykių. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodydama, kad 2009-11-02 paskolino atsakovui 15000 eurų, pervesdama juos bankiniu pavedimu ir nurodydama, kad paskola suteikiama iki 2010 m. balandžio mėn. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kove paskoliniai santykiai jo nesieja, ir, nepaisant to, kad pripažino, jog pinigus jam pervedė ieÅ¡kovė, teigė, kad dėl paskolos tarėsi su ieÅ¡kovės tėvu, trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje.

Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad skolÄ trečiajam asmeniui grÄ Å¾ino. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo (apelianto) 15000 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kelia ginÄÄ dėl paskolos davėjo ir paskolos grÄ Å¾inimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų esminių argumentų.Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ jo paskolos grÄ Å¾inimo, kadangi ne su ieÅ¡kove, o su trečiuoju asmeniu atsakovas tarėsi dėl paskolos sÄ lygų. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku (CK 6.870 str. 3 d.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, kadangi aplinkybė, jog dėl paskolos atsakovas tarėsi su ieÅ¡kovės tėvu, nepaneigia fakto, kad apeliantas ne tik realiai gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigus, juos priėmė, bet ir juos panaudojo savo nuožiÅ«ra. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu iÅ¡reiÅ¡kia įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei pervedus lėšas su žyma „paskola iki 2012 balandžio“, o atsakovui Å¡ias lėšas priėmus, atsakovas tapo paskolos gavėju, o ieÅ¡kovė – paskolos davėju, turinčiu teisę reikalauti paskolos sutarties įvykdymo.

Nors apeliantas teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į Å¡alių valiÄ dėl sutarties sudarymo, pažymėtina, kad byloje esantys leistini įrodymai (ieÅ¡kovės pavedimo kopija, ieÅ¡kovės pretenzija atsakovui), tik patvirtina aplinkybę, kad paskolÄ atsakovui suteikė ieÅ¡kovė. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje bylojeS.

M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje bylojeIf P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Paskolos teisiniuose santykiuose tai reiÅ¡kia, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolÄ grÄ Å¾ino, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 kt.).

Kitaip tariant, jeigu paskolos sutartis turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, tai bÅ«tent raÅ¡ytinės formos turi bÅ«ti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) grÄ Å¾inimo faktÄ . Atitinkamai Å¡io formai nustatyto reikalavimo nesilaikymas, paskolos gavėjui, teigiančiam, kad jis įvykdė savo prievolę grÄ Å¾inti paskolintus pinigus, sukelia lygiai tokias pat pasekmes, kokios bÅ«tų atsiradusios paskolos davėjui, jeigu bÅ«tų iÅ¡kilęs ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ir lėšų perdavimo paskolos gavėjui, o paskolos sutartis nebÅ«tų sudaryta įstatymo reikalaujama forma.

CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas draudimas yra numatytas ir CK 6.875 straipsnio 2 dalyje. Taigi, remiantis pirmiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, paskolos gavėjas, teigiantis, kad jis grÄ Å¾indavo paskolos davėjui paskolÄ grynųjų pinigų sumomis, kurios akivaizdžiai virÅ¡ija CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ribÄ , tačiau neturintis jokio raÅ¡ytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus suraÅ¡yto / pasiraÅ¡yto dokumento, kuriame bÅ«tų patvirtintas paskolos dalies (dalių) grÄ Å¾inimo faktas, neturi teisės remtis liudytojų parodymais paskolos grÄ Å¾inimui įrodyti.

Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas nesiremia atsakovo kviestų liudytojų parodymais, kuriais remdamasis atsakovas siekė įrodyti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ .Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad 15000 Eur paskola buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei, tiesiogiai jai ar per trečiÄ jį asmenį, tenka apeliantui, kuris, tvirtindamas, kad visÄ paskolos sumÄ grÄ Å¾ino, turėjo pateikti šį faktÄ patvirtinančius dokumentus (CPK 12 str.). Apeliantas teigia, kad paskolÄ grÄ Å¾ino per autobusų siuntas, jas siųsdamas asmeniui, su kuriuo trečiasis asmuo T.

S. yra vienos įmonės akcininkai. Atsakovo teigimu, jo argumentus dėl pinigų perdavimo patvirtina ant siuntų kvitų esantys užraÅ¡ai bei atsakovo individualios įmonės finansiniai dokumentai apie pinigų srautų judėjimÄ Ä¯monėje. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokie atsakovo argumentai neleidžia teismui daryti labiau tikėtinos iÅ¡vados, kad atsakovas grÄ Å¾ino paskolÄ ieÅ¡kovei tiesiogiai ar per trečiÄ jį asmenį. Apeliantas teigia, kad paskola buvo reikalinga verslui plėtoti, didžioji dalis paskolos pinigų buvo įneÅ¡ta tuoj po jų gavimo į A.

P. įmonės kasÄ , o paskola buvo grÄ Å¾inta didžiÄ jÄ dalį Å¡ios sumos iÅ¡imant iÅ¡ A. P. įmonės kasos. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų A. P. įmonės finansinių duomenų, atsakovui nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. iÅ¡ jo įmonės kasos buvo iÅ¡mokėta 45000 Lt kaip beprocentės piniginės paskolos įmonei grÄ Å¾inimas, o 2009-11-04–2009-11-05 į įmonės kasÄ atsakovas įnešė 45500 Lt kaip beprocentę paskolÄ Ä¯monei. Pažymėtina, kad Å¡ios sumos nesutampa su ieÅ¡kovės atsakovui paskolinta pinigų suma, todėl sieti atsakovo savo įmonei suteiktÄ paskolÄ ir jos grÄ Å¾inimÄ atsakovui su ieÅ¡kovės atsakovui suteikta paskola, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

Dėl to spręstina, kad atsakovo individualios įmonės duomenys apie kasos iÅ¡laidas ir pajamas negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai patvirtinti atsakovo prievolės ieÅ¡kovei įvykdymo fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtina ir atsakovo pateikti siuntų kvitai, kadangi juose nurodytÄ frazę „TS 4600 uz P.“ aiÅ¡kino pats atsakovas, o pastaroji niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad autobusų siuntomis buvo siunčiami pinigai, juo labiau kad ir pats atsakovas, siųsdamas siuntÄ , patvirtino raÅ¡tu, kad siuntos turinyje nėra pinigų.

Bylos duomenimis, apeliantas turi individualiÄ Ä¯monę, t. y. turi patirties Å«kinėje-komercinėje veikloje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktais argumentais, kad toks paskolos gavėjo neatsargumas, kai, pasak apelianto, paskola grÄ Å¾inama grynaisiais pinigais juo siunčiant per autobusų siuntas ir nefiksuojant jokių duomenų, patvirtinančių skolos grÄ Å¾inimÄ , yra mažai tikėtinas ir galėtų bÅ«ti laikomas tik kaip paskolos gavėjo itin nerÅ«pestingas ir neatidus elgesys.

Atsižvelgusi į visas Å¡ias nustatytas aplinkybes ir teismo iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, remdamasis pinigų grÄ Å¾inimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovas siekia, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamÄ sprendimÄ neteisėtu ir nepagrįstu.

Spręstina, kad atsižvelgus į bylos medžiagÄ , nėra pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių ar daryti kitokių iÅ¡vadų, nei jas nustatė ar padarė Å iaulių apylinkės teismas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo 2015-02-20 nutarties, atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo priteistinas likęs sumokėti 300 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundÄ . TeisėjaiRasa BartaÅ¡ienė Danutė Burbulienė Lina Muchtarovienė