Legislator Case Law & Legislation
aebb732f-859a-4f12-87d0-3dfced1dc16d AI generated

aebb732f-859a-4f12-87d0-3dfced1dc16d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number aebb732f-859a-4f12-87d0-3dfced1dc16d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. D. ieÅ¡kinį atsakovams V. T., E. T. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovus V. T. ir E. T. per Å¡eÅ¡is kalendorinius mėnesius nuo Å¡ioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016-04-05 tarp V.

Legislator headnote

AI generated

aebb732f-859a-4f12-87d0-3dfced1dc16d · Vilniaus apygardos teismas: Minėta Susitarimo nuostata yra aiÅ¡kiai suprantama ir iÅ¡ atitinkamo pažymėjimo geltona spalva prie Susitarimo pridėtame plane, t.y. Å¡i trijų metrų pločio ir bendro 54,75 m. ilgio iÅ¡tisinė dalis yra iÅ¡sidėsčiusi viso Žemės sklypo deÅ¡inėje dalyje per visÄ sklypo ilgį ties jo kraÅ¡tine (3 metrų pločiu/atstumu nuo kraÅ¡tinės, pažymėtos plane skaičiais 3-4-5-6), besiribojančia su ieÅ¡kovams M. V., G. Å ., S. S., A. Z. ir D. D. priklausančiais žemės sklypais (unikalÅ«s Nr.4400-2433-0836 ir Nr.4400-2433-0907).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-813-275/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01847-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.4.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.1.; 2.6.37, 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) E. T. ir V.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. D. ieÅ¡kinį atsakovams V. T., E. T. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovus V. T. ir E. T. per Å¡eÅ¡is kalendorinius mėnesius nuo Å¡ioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016-04-05 tarp V.

T., E. T., G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. M. (D.) sudaryto Susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo 4.1 punkte nurodytÄ prievolę atsakovų lėšomis naujai suformuoti ir sutvirtinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å¡laitÄ , esantį Å¡alia Å¡io žemės sklypo kraÅ¡tinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6, jo dalį nukasant ir tuo pačiu iÅ¡lyginant trijų metrų pločio zonÄ (dalį), kurios bendras ilgis bÅ«tų 54,75 m. (t. y. visa žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotÄ Å¾emės sklypo Å¡laitÄ sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto Å¡io Å¡laito virÅ¡uje 54,75 m. ilgio tinklinę tvorÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas-100 Eur žyminio mokesčio, 968 Eur advokato iÅ¡laidų.

2. Nurodė, kad 2016-04-18 d. tarp nekilnojamojo daikto pardavėjos I. A. ir pirkėjų – atsakovo V. T., ieÅ¡kovų M. V., G. Å ., S. S., A. Z., D. M. (po santuokos sudarymo pavardė – D.) buvo sudaryta Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr.1525, pagal kuriÄ pirkėjai savo bendron dalinėn nuosavybėn už 10 145 Eur kainÄ Ä¯sigijo 400/1387 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (V. T. su sutuoktine E. T. įsigijo 236/1387 dalį; M. V. su sutuoktine M.

V. – 103/6935 dalį; G. Š. su sutuoktine V. Š. – 7/365 dalį; S. S. su sutuoktine A. S. – 159/6935 dalį; A. Z. su sutuoktine I. Z. – 50/1387 dalį; D. M. (D.) – 35/1387 dalį; visų pirkėjų įgyjamų šio žemės sklypo dalių dydžiai/proporcijos nurodyti Sutarties 2.1 p.). Be to, šia Sutartimi visi minėto nekilnojamojo daikto dalies pirkėjai – atsakovas V. T. ir ieškovai – susitarė dėl jų nuosavybėn įsigytos 400/1387 dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies naudojimo tvarkos, kuri buvo aptarta Sutarties 6.2 p.

3. Sutarties 6.2 p. nurodyta, jog sudarydami Sutartį Žemės sklypo dalies pirkėjai tarpusavyje susitarė (remdamiesi ir 2015-05-20 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, patvirtinto Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. Svirbutienės, notarinio registro Nr.4108, 2015-06-05 d. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Šamšonienės, notarinio registro Nr.1896, nuostatomis), kad visi šios Žemės sklypo dalies pirkėjai valdys ir naudosis daiktu, kaip tai pažymėta prie Sutarties pridėtame žemės sklypo plane, t. y. 366/1387 dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, linijomis ir skaičiais: 1-2-3-4-10-9-1 ir 118/1387 dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu C, linijomis ir skaičiais: 4-5-6-7-11-10-4.

Nurodė, kad Å¡i Sutarties nuostata reiÅ¡kia, jog visi Žemės sklypo dalies pirkėjai susitarė, kad ieÅ¡kovai M. V., G. Å ., S. S., A. Z. ir D. D. bei atsakovai V. T., E. T., po Sutarties sudarymo ir 400/1387 Žemės sklypo dalies įgijimo visų pirkėjų nuosavybėn bendrai valdys ir naudosis Å¡ia įsigyta nekilnojamojo daikto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksais A ir C, atitinkamai, ieÅ¡kovai nepretenduos naudotis ar valdyti minėto sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu B, kuriÄ atsakovai savo nuosavybėn buvo įsigiję anksčiau – pagal 2015-06-05 d. tarp pardavėjų J.

L., D. M. ir pirkėjo V. T. sudarytÄ Å½emės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Å amÅ¡onienės, notarinio registro Nr.1896.

4. Nurodė, kad bendrojon dalinėn nuosavybėn nusipirkti 400/1387 dydžio Žemės sklypo dalį, kuri Å¡ios Žemės sklypo dalies savininkės buvo parduodama savarankiÅ¡kai nuo kitos minėto nekilnojamojo daikto dalies, kartu su ieÅ¡kovais pasisiÅ«lė ir atsakovas V. T., kuris tuo metu su sutuoktine E. T. pagal aukščiau minėtÄ 2015-06-05 d. sudarytÄ kitos Å¡io Žemės sklypo dalies (plane pažymėta indeksu B) pirkimo-pardavimo sutartį bendrojon jungtinėn nuosavybėn buvo įsigijęs 987/1387 dydžio Å¡io nekilnojamojo daikto dalį. IeÅ¡kovai priėmė atsakovo V. T. pasiÅ«lymÄ Å½emės sklypo dalį visiems jiems pirkti kartu, bendrojon dalinėn nuosavybėn įsigyti šį turtÄ nuosavybėn, kadangi atsakovai (to paties Žemės sklypo bendraturčiai) ir ieÅ¡kovai (gretimų besiribojančių žemės sklypų bendraturčiai) turėjo ketinimus ir faktinę galimybę naudotis įsigyta Žemės sklypo dalimi ir jÄ valdyti.

5. Nurodė, jog ieškovų sprendimas įsigyti Žemės sklypo dalį vieniems ar kartu su atsakovais buvo grindžiamas tuo, jog ieškovai bendros dalinės nuosavybės teise tarpusavyje valdydami su Žemės sklypu viena jo kraštine (plane pažymėta skaičiais 3-4-5-6) besiribojančius žemės sklypus (unikalus Nr.4400-2433-0836 ir Nr. 4400-2433-0907) , ketino, įgydami teisę valdyti bei naudotis Žemės sklypo dalimi, tuo pačiu gauti galimybę faktiškai naudotis greta jų sklypų esančia ir besiribojančia Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir tokio paties pločio su šia dalimi besiribojančiu A indeksu pažymėtos dalies tęsiniu, kitaip tariant, faktiškai įgyti teisę naudotis didesniu žemės plotu, nei turėjo faktinę galimybę anksčiau, iki Sutarties sudarymo, atitinkamai - atsižvelgiant į jų iki Sutarties sudarymo bendros dalinės nuosavybės teise valdytų ir naudotų žemės sklypų dydžius.

Pažymėjo, jog prieÅ¡ sudarant Sutartį ieÅ¡kovai su atsakovais ne tik žodžiu aptarinėjo, derėjosi, kaip ir kokiu bÅ«du jie visi naudosis ir valdys planuojamas įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn 400/1387 Žemės sklypo dalis, kokiomis proporcijomis už savo nuosavybėn įsigyjamo nekilnojamojo daikto daleles su pardavėja atsiskaitys, tačiau 2016-04-05 d. sudarė ir raÅ¡ytinį SusitarimÄ dėl žemės sklypo pirkimo (toliau – Susitarimas), kuris vertintinas tarp Å¡alių vykusių derybų Å¡iais klausimais pasiektu rezultatu, sukÅ«rusiu visiems minėtos Žemės sklypo dalies pirkėjams Susitarime nurodytas teises bei pareigas bei papildomai paaiÅ¡kinusiu tuo metu planuotos sudaryti Sutarties 6.2 p. nuostatas (naudojimasis įsigytu daiktu).

Taigi, minėtu Susitarimu buvo sulygta ne tik dėl to, kokiais dydžiais ir tvarka visi pirkėjai savo nuosavybėn įsigis minėto Žemės sklypo 400/1387 dydžio dalį, bet ir kaip ja faktiÅ¡kai naudosis, valdys ir po Sutarties sudarymo – galimai disponuos. Pažymėjo, jog Sutarties 6.2 p. nurodyta naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarka yra bendresnio pobÅ«džio, o tuo tarpu Susitarime Å¡i tvarka yra atskleista labai konkrečiai, detaliai ir todėl Å¡iuo bÅ«du ji papildo, detalizuoja Sutartyje, kurios pagrindinis tikslas ir dalykas buvo aptarti nekilnojamojo daikto dalies pardavimo pirkėjams sÄ lygas, o ne kitus klausimus, numatytÄ naudojimosi Å¡iuo įsigyjamu daiktu ir jo valdymo tvarkÄ .

6. IÅ¡ Susitarimo 4.1 p. nuostatų matyti, jog viena esminių naudojimosi įsigyta Žemės sklypo dalimi ir jos valdymo sÄ lygų yra susijusi su atsakovų V. T. ir E. T. prisiimtu įsipareigojimu po to, kai bus sudaryta Sutartis, savo lėšomis suformuoti ir sutvirtinti Žemės sklypo Å¡laitÄ (Å¡laitas, esantis netoli nuo Žemės sklypo kraÅ¡tinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6), jo dalį nukasant ir tuo pačiu iÅ¡lyginant trijų metrų pločio zonÄ (dalį), kurios bendras ilgis bÅ«tų 54,75 m. (t.y. visa Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotÄ Å¾emės sklypo Å¡laitÄ sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto Å¡io Å¡laito virÅ¡uje 54,75 m. ilgio tinklinę tvorÄ .

Minėta Susitarimo nuostata yra aiÅ¡kiai suprantama ir iÅ¡ atitinkamo pažymėjimo geltona spalva prie Susitarimo pridėtame plane, t.y. Å¡i trijų metrų pločio ir bendro 54,75 m. ilgio iÅ¡tisinė dalis yra iÅ¡sidėsčiusi viso Žemės sklypo deÅ¡inėje dalyje per visÄ sklypo ilgį ties jo kraÅ¡tine (3 metrų pločiu/atstumu nuo kraÅ¡tinės, pažymėtos plane skaičiais 3-4-5-6), besiribojančia su ieÅ¡kovams M. V., G. Å ., S. S., A. Z. ir D. D. priklausančiais žemės sklypais (unikalÅ«s Nr.4400-2433-0836 ir Nr.4400-2433-0907).

Kitaip tariant, iÅ¡ Susitarimo turinio matyti, jog ieÅ¡kovų interesas įsigyti Å¡iÄ Å½emės sklypo dalį yra siejamas su bÅ«tent Å¡ios sklypo dalies zonos naudojimu ir jos valdymu, o atsakovų interesas buvo nukreiptas faktiÅ¡kai naudotis ir valdyti A indeksu pažymėtÄ Å½emės sklypo dalį, iÅ¡skyrus nurodytÄ 3 metrų pločio juostÄ â€“ faktinį C zonos tęsinį. Atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent tokius visų Žemės sklypo dalies pirkėjų ketinimus patvirtina ir Susitarime nurodytas kiekvieno jų už bendron dalinėn nuosavybėn už įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ mokėtinos kainos apskaičiavimo bÅ«das.

Kitaip tariant, visi pirkėjai susitarė ir todėl nuostata dėl kiekvieno pirkėjo pardavėjai mokėtinos konkrečios sumos buvo perkelta į Sutartį, jog kiekvienas jų sumokės už tokį įsigyjamos Žemės sklypo dalies plotÄ , kuriuo faktiÅ¡kai kiekvienas ir naudosis po Sutarties sudarymo. Pažymėjo, jog atsakovai nuo pat Žemės sklypo dalies įsigijimo, t.y. iki Å¡iol, patys vieni faktiÅ¡kai naudojasi Žemės sklypo A dalimi – paklojo joje trinkelių dangÄ , atliko kitus žemės tvarkymo darbus bei pan.

7. Po Sutarties sudarymo ieÅ¡kovai, vykdydami Sutartį ir SusitarimÄ , atsakovo V. T., kuris su sutuoktine Žemės sklype planavo statyti gyvenamÄ jį namÄ , praÅ¡ymu 2016-05-07 d. davė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorinio planavimo skyriui adresuotÄ sutikimÄ , skirtÄ tam, kad V. T. gautų statybos leidimÄ ir sÄ lygas architektÅ«rai, formuoti vandentiekį ir nuotekas, dujas, gautų kitus dokumentus, reikalingus vykdyti statyboms ne tik Sklypo B dalyje, bet ir visų bendraturčių pagal Sutartį įsigytoje Žemės sklypo dalyje (konkrečiai – A dalyje), taigi, ieÅ¡kovai ir Å¡iuo bÅ«du vykdė jiems Susitarimu nustatytas pareigas.

Tuo tarpu atsakovai savo pagal SusitarimÄ prisiimtų pareigų neįvykdė. Atsakovams 2016 metų vasarÄ Å¾emės sklype pradėjus gyvenamojo namo statybas, ieÅ¡kovai jų prašė vykdyti Susitarime numatytÄ pareigÄ suformuoti 3 metrų pločio zonÄ , susitikimų su ieÅ¡kovais metu V. T. patvirtino, jog Å¡iÄ pareigÄ vykdys ir 3 metrų pločio zonÄ suformuos iki 2016 metų lapkričio mėnesio ar, jei objektyvios galimybės neleis, vėliau – 2017 metais, derinant Å¡iuos veiksmus ir su atsakovų vykdomomis gyvenamojo namo statybomis bei aplinkos tvarkymu. 2017 metų kovo mėnesį vykusio ieÅ¡kovų ir atsakovo V.

T. susitikimo metu pastarasis patvirtino, jog savo pareigÄ , numatytÄ Susitarimo 4.1 p., įvykdys iki gegužės mėnesio pabaigos, kito – rugpjūčio mėnesį vykusio susitikimo metu, atsakovas pažadėjo Å¡iuos darbus atlikti rugsėjo mėnesį. IÅ¡ pridedamų fotonuotraukų matyti, jog atsakovai visgi ėmėsi vykdyti Å¡iÄ Susitarimo dalį ir 2017 metų rugsėjį nukasė ties minėta 3 metrų pločio zona (ir Å¡iek tiek daugiau – dalį B zonos, viso apie 5 metrų plotyje) esančias žemes, gruntÄ , Å¡iÄ vietÄ iÅ¡lygino, tačiau po savaitės ieÅ¡kovai pamatė, jog didžioji dalis Å¡ios zonos vėl buvo užpilta žemėmis, paliekant tik siaurÄ apie 1,3 metrų pločio zonÄ /praėjimÄ ties bendra Žemės sklypo ir gretimai esančių ieÅ¡kovams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų riba.

Pastarieji atsakovų atlikti veiksmai ir dabartinis Žemės sklypo dalies vaizdas yra užfiksuoti pridedamame 2017-11-29 d. antstolio Dariaus Blizniko Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.35-17-32. 8. 2017 metų lapkričio mėnesį ieÅ¡kovai atsakovui V. T. registruotu laiÅ¡ku ir jo elektroninio paÅ¡to adresu iÅ¡siuntė pretenzijÄ /praÅ¡ymÄ Susitarimo 4.1 p. ir Sutarties 6.2 p. nuostatas vykdyti geruoju, tačiau Å¡is atsakovas ir jo sutuoktinė į minėtÄ praÅ¡ymÄ nereagavo ir jokia forma ieÅ¡kovams ir/ar jų atstovei neatsakė, atsakovai V.

T. ir E. T. minėtų Susitarimo 4.1 p. ir Sutarties 6.2 p. nurodytų pareigų gera valia neketina vykdyti. Tuo yra iš esmės pažeidžiamos kitų Žemės sklypo bendraturčių – ieškovų teisės, nes atsakovams nevykdant savo prisiimtų pareigų faktiškai jie (ieškovai) neturi galimybės naudotis jokia įsigytos Žemės sklypo dalies zona (dalimi).

9. Atsakovai V. T. ir E. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, atmetus ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 3321,45 Eur advokato iÅ¡laidų.

10. Atsakovai nurodė, kad teisiniu požiÅ«riu ieÅ¡kovų reikalavimÄ kvalifikuoja reikalavimu priverstine tvarka vykdyti savo esme organizacinio pobÅ«džio susitarimÄ , t. y. preliminariÄ sutartį. Savo ruožtu preliminari sutartis negali bÅ«ti priverstinai vykdoma natÅ«ra. Tai, kad Å¡alių 2016‑04‑05 d. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo pagal savo esmę laikytinas tik organizaciniu susitarimu, rodo jo turinys, patys ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje pripažįsta, jog preliminari sutartis buvo tik derybų stadijos dokumentas.

11. Pažymėjo, kad preliminarios sutarties negalima reikalauti vykdyti priverstine tvarka natÅ«ra. Pagal ilgametę ir plačiai iÅ¡plėtotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ â€žpreliminarusis Å¡alių susitarimas, kuris grindžiamas Å¡alių gerais ketinimais ir įsipareigojimu vykdyti juos geruoju, negali bÅ«ti įgyvendintas priverstinai, t. y. net ir teismo keliu draudžiama įpareigoti preliminariÄ jÄ sutartį vykdyti natÅ«ra. Tokia sutarčių laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka pripažinta kasacinio teismo suformuotoje Å¡io teisės instituto teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje (LAT 2001-09-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-797/2001; 2006-02-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-124/2006; 2006-11-06 d. nutarimas civ.byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-02-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-72/2007).

12. Nurodė, kad Å¡iuo atveju ir patys atsakovai neturėtų teisinių priemonių priversti ieÅ¡kovus natÅ«ra įgyvendinti ir jų pačių toliau aptariamus įsipareigojimus, todėl tokios teisės neturi ir ieÅ¡kovai. Vien tai yra pagrindas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovai reikalauja priverstinai vykdyti preliminarios sutarties nuostatas, kurios pagal savo esmę negali bÅ«ti vykdomos priverstinai, ieÅ¡kovai tai daro dar ir nesÄ Å¾iningai, t. y. jie praÅ¡o pirmiau įgyvendinti iÅ¡skirtinai jiems palankias preliminarios sutarties sÄ lygas, kai dar nėra įvykdę savo pačių įsipareigojimų, kurie laikytini esminiais, lyginant su tais, kuriuos praÅ¡o priverstine tvarka įgyvendinti atsakovus. Tai pažeidžia sisteminį preliminarios sutarties aiÅ¡kinimÄ pagal įsipareigojimų vykdymo eiliÅ¡kumÄ .

13. Atsakovai pažymėjo, kad jie neturi teisinės pareigos atlikti kokius nors kitus, preliminarioje sutartyje tiesiogiai nenumatytus statybos ar tvarkymo, darbus, įskaitant, atraminių sienų, pamatų ar bet kokių kitokių inžinerinių statinių įrengimÄ . Toks nepagrįstas preliminarios sutarties nuostatų iÅ¡plėtimas bÅ«tų neprotingas, nesÄ Å¾iningas ir ekonominiu požiÅ«riu nepagrįstas. IeÅ¡kovai nenurodė jokių motyvų, kodėl sudarant preliminariÄ sutartį atsakovams bÅ«tų reikėję prisiimti kažkokius papildomos neproporcingus įsipareigojimus, kurie nebuvo tiesiogiai numatyti preliminarioje sutartyje.

Preliminarioje sutartyje buvo aiÅ¡kiai numatyti darbai, tik kuriuos atsakovai turėtų atlikti, bet kokie kiti statybos rangos ar kitokie tvarkymo darbai, įskaitant pamatų, atraminių sienų ar kitokių inžinerinių statinių statybas, nepatenka į preliminarios sutarties ribas. Todėl tokių darbų atlikimas irgi bÅ«tų laikomas ieÅ¡kovų veikimu iÅ¡skirtinai savo asmeniniais interesais ir savo rizika. Visoms Å¡alims aiÅ¡kiai suprantant, kad preliminarios sutarties 4 skyriaus nuostatos yra tik Å¡alutinės, preliminari sutartis net nenumatė jokios atsakomybės už jų nevykdymÄ â€“ numatyta tik atsakomybė už preliminarios sutarties 3 dalies įsipareigojimų nevykdymÄ .

14. Nurodė, kad Žemės sklypo dalies kaina yra 10145 Eur, o atsakovai už savo dalį sumokėjo 5985 Eur. Atsakovų nuomone, yra neprotinga reikalauti, kad atsakovai natÅ«ra atliktų ar kompensuotų už statybos darbus, kurių kaina gali virÅ¡yti visÄ sklypo dalies kainÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Ä®pareigojo atsakovus V. T. ir E. T. per Å¡eÅ¡is kalendorinius mėnesius nuo Å¡ioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016-04-05 d. tarp V.

T., E. T., G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. M. (D.) sudaryto 2016-04-05 d. Susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo 4.1 punkte nurodytÄ prievolę V. T., E. T. lėšomis naujai suformuoti ir sutvirtinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å¡laitÄ , esantį Å¡alia Å¡io žemės sklypo kraÅ¡tinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6, jo dalį nukasant ir tuo pačiu iÅ¡lyginant trijų metrų pločio zonÄ (dalį), kurios bendras ilgis bÅ«tų 54,75 m. (t. y. visa žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotÄ Å¾emės sklypo Å¡laitÄ sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto Å¡io Å¡laito virÅ¡uje 54,75 m. ilgio tvorÄ .

16. Teismas pasisakė, kad ginčo susitarimÄ dėl žemės sklypo pirkimo ateityje sudarė tik bÅ«simi pirkėjai, ketindami pirkti bendrai nuosavybės teise žemės sklypÄ ir tapti Å¡io sklypo bendrasavininkais, kurie susitarė dėl esminių žemės sklypo pirkimo esminių (susitarimo 3,1 -3.1.11 p.p ) ir kitų sÄ lygų (susitarimo 4.1. -4.1.4 p. p). Dėl to, teismas vertino, ginčo susitarimas turi ir jungtinės veiklos (partnerystės) požymių, nes reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo.

Be to jungtinės veiklos dalyviai (Å¡alys, bÅ«simi pirkėjai) tarpusavyje sudarė preliminarų susitarimÄ dėl bendrai bÅ«simo žemės sklypo (4 arų) pirkimo, besiribojančio su Å¡alių nuosavybės teise turimais žemės sklypais, jame nustatė pirkimo terminÄ , esmines (žemės sklypo įsigijimo kainÄ , naudojimosi žemės sklypais, nuosavybės teisių perleidimo) bei kitas sÄ lygas, t. y. tarpusavio teises ir pareigas, bÅ«simo žemės sklypo pirkimo-pardavimo tikslÄ .

17. Pažymėjo, kad pagrindinėje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo įkeltos Å¡alių aptartos ginčo susitarimo 4.1.-4.1.4 p. p. sÄ lygos, įpareigojančios atsakovus savo lėšomis atlikti tam tikrus veiksmus savo žemės sklypo dalyje, Å¡ios sutarties 6.2 p. paliekant anksčiau nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2015-05-20 d. susitarimÄ ir 2015-06-05 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovų motyvu, jog Å¡i aplinkybė yra papildomas argumentas atleidžiantis juos nuo ginčo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nes 2016-04-18 d.

žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje ir negalėjo atsirasti dėl to, kad pardavėja I. A. nebuvo ginčo susitarimo Å¡alis. Kaip jau minėta, ginčo susitarimÄ sudarė vien žemės sklypo pirkėjai (bylos Å¡alys) dėl tarpusavio teisių ir pareigų, atsirandančių po Å¡io žemės sklypo pirkimo. Dėl to, ir CK 6.165 str. 5 d., numatanti, kad jei Å¡alys per preliminarioje sutartyje numatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia, netaikoma.

18. Pažymėjo, kad Å¡alys 2016-04-05 susitarimo 2.1. p. ne vėliau kaip iki 2016-05-01 d. su žemės sklypo savininku (I. A.) sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė, 2016-04-08 d. šį žemės sklypÄ nupirko bendrai, todėl visi kiti įsipareigojimai, numatyti ginčo susitarime, tame skaičiuje ir atsakovų, yra numatyti vykdyti po žemės sklypo pirkimo momento, ir yra iÅ¡imtinai bendratučių (Å¡alių, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu) įsipareigojimai vieni kitų atžvilgiu.

19. Nurodė, kad byloje kilo ginčas ar 2016-04-05 d. susitarimas sukelia atsakovams prievolę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (4.1.-4.1.4 p. p.), nors atsakovams ir laikant juos prisiimtus pagal sudarytÄ preliminariÄ sutartį. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai, sudarant jiems sutartis. Iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sÄ lygų. Å alims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais.

Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali bÅ«ti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios Å¡alys turi abipusę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. SÄ Å¾iningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletÄ svarbių pareigų. Pirma, Å¡alis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra Å¡alių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sÄ Å¾iningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebÅ«tų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita Å¡alis jau turi visiÅ¡kai pagrįstÄ pagrindÄ tikėtis, jog prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri derybų metu elgiasi nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitai Å¡aliai nuostolius.

Taigi derybose Å¡alys gali prisiimti tam tikrų vienaÅ¡alių ar dviÅ¡alių įsipareigojimų, reiÅ¡kiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymÄ gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimÄ . Antra vertus, tam tikrais atvejais ikisutartiniai santykiai transformuojasi į sutartinius taip, kad sudėtinga nustatyti jų ribÄ . Pavyzdžiui, jeigu ikisutartiniame dokumente Å¡alys sutaria dėl esminių sutarties sÄ lygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali bÅ«ti pripažinta, kad Å¡alys sudarė sutartį, nors tas dokumentas jų pavadintas ketinimų protokolu, susitarimu ar pan. (LAT 2006-11-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Taigi, teismas nesutiko su atsakovų motyvu, kad iÅ¡ esmės sudarius preliminariÄ sutartį, visi kiti Å¡alių susitarimai taip pat yra preliminarÅ«s ir negali bÅ«ti priverstinai vykdytini.

20. Pažymėjo, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasiraÅ¡omus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasiraÅ¡yto dokumento esmę ir teisinę reikÅ¡mę bÅ«tina spręsti ne pagal Å¡io dokumento pavadinimÄ , bet pagal jo turinį, aiÅ¡kinant jį vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Kilus Å¡alių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimÄ teisės taikymo požiÅ«riu.

21. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris įvyko, todėl bendraturčių 2016-04-05 d. sÄ lyginis susitarimas su atidedamÄ ja sÄ lyga galioja ir turi bÅ«ti įvykdytas Å¡iai aplinkybei įvykus. Teismas daro Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo iÅ¡analizuoti Å¡alių procesiniai dokumentai, įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai, ir jų visuma patvirtino Å¡alių tikruosius ketinimus, įtvirtintus bendraturčių 2016-04-05 d. susitarime dėl žemės pirkimo (el.bylos t. 1 b.l. 11-12).

Å io susitarimo sudarymo metu bendraturčių valia ir tikslas, kurių jie siekė Å¡iuo susitarimu buvo nukreipta bendrai nusipirkti ginčo žemės sklypÄ , nustatyti visų bendraturčių teises ir pareigas ir pasiekti tikslÄ -žemės sklypÄ pertvarkyti taip, kad Å¡alys besiribojančių turimų nuosavybės teise žemės sklypų plotus padidintų, prisijungus nupirktÄ Å¾emės sklypo plotÄ , inicijuoti žemės sklypų detaliųjų planų pakeitimus. Teisminio nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad Å¡is Å¡alių siektinas tikslas nepasikeitė, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad atsakovų įsipareigojimai, numatyti ginčo susitarimo 4.1-4.1.4 p. p. yra preliminarÅ«s. Å ioje dalyje atsakovų atsikirtimai dėl preliminaraus susitarimo pobÅ«džio atmestini.

Be jų įgyvendinimo bendras bendraturčių tikslas nepasiektinas, o kito sprendimo/varianto pasiekti bendro tikslo šalys, tame skaičiuje atsakovai, nenurodė.

22. Pažymėjo, kad antstolio Dariaus Blizniko faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-12-05 d. protokole Nr. 35-17-32 buvo konstatuota, kad nuo sklypo (duomenys neskelbtini) , tvoros (besiribojančios su sklypu (duomenys neskelbtini)) nėra išlyginta 3-jų metrų pločio žemės atkarpa. Trys metrai nuo sklypo tvoros ((duomenys neskelbtini)) yra maždaug ties mediniais pagaliukais, įsmeigtais į žemę sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 10 metrų nuo sklypo (duomenys neskelbtini), tvoros (besiribojančios su sklypu (duomenys neskelbtini) pradžios, šlaitas į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pusę prasideda maždaug 230-250 sm.

Toliau Å¡laitas prasideda maždaug už 130 sm. Å laito virÅ¡uje nėra tinklinės tvoros. Antstolis konstatavo atsakovo Susitarimų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ . Nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neturi galimybės naudotis jokia pirkta žemės sklypo dalimi, tuo tarpu atsakovai naudojasi pirkto žemė sklypo dalimi, kuri pagal ginčo susitarimÄ tektų atsakovams.

23. Nurodė, kad ieÅ¡kovai pateikė teismui konstruktoriaus V. D. projektinį pasiÅ«lymÄ dėl gręžtinių pamatų, lauko atraminės sienos (projektas), jo kaina yra 9845 Eur. Atsakovų gi teigimu, susitarimo įvykdymas reikalauja neproporcingų investicijų, kurių dydis yra 18990,95 Eur pagal UAB “Racionalus sprendimas”, 21175 Eur pagal UAB Nemėja” komercinius pasiÅ«lymus, tuo tarpu, Å¡ia pirkimo-pardavimo sutartimi pirktos žemės sklypo dalies vertė sudaro 5985 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė nuomonė, kad atraminės sienos montavimas turėtų bÅ«ti finansuojamas visų bendraturčių proporcingai nuo jų žemės sklypo nuosavybės dalies, o ne vien atsakovų.

Teismas su tuo nesutiko. Nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ Specialiųjų architektÅ«ros 2015-07-17 d. reikalavimų Nr. SR-889 1 p., V. T. buvo įpareigotas parengti žemės sklypo sutvarkymo ir apželdinimo sprendinius. Atskiriant žemės sklypÄ nuo kaimyninių sklypų tvora ar atramine sienute vadovaujantis STR 1.07.01:201 “Statyba leidžiantys dokumentais” 11 priedo nuostatomis, o 2 p. nurodant, kad statinių statybos linija gali sutapti su užstatymo riba, nurodyta detaliajame plane (reg. 1526), bet ne arčiau kaip 4 m nuo gatvės raudonųjų linijų sklypo ribose, 8 p. nurodant, kad statiniai turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi sklype taip, kad nebÅ«tų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų interesai ir iÅ¡laikyti atstumai iki gretimų sklypų ne arčiau kaip 4 m.

Ginčo susitarimo 4.1 .-4.1.4 p. nurodoma, kad atsakovai savo lėšomis įsipareigoja suformuoti ir sutvirtinti jiems nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo Å¡laitÄ , kad ieÅ¡kovams bÅ«tų sudarytos sÄ lygos naudotis žemės sklypo plotu, kuris aptartas susitarimo 3.1.5, 1.1.6 p. p. ir 2 priede, nukasant Å¡laito dalį, kad bÅ«tų iÅ¡lyginta trijų metrų naudojamo žemės sklypo zona; suformuotÄ Å¾emės sklypo Å¡laitÄ , sutvirtinti ir apželdinti žole; pastatyti tinklinę tvorÄ Å¾emės sklypo Å¡laito virÅ¡uje, per žemės sklypo ilgį (54,75 m.). kuris ribojasi su atsakovų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, apsodindamas augmenija iÅ¡ savo žemės sklypo pusės. Taigi, susitarimo nuostatos neprieÅ¡tarauja iÅ¡ Specialiųjų architektÅ«ros 2015-07-17 d. reikalavimų Nr. SR-889 1 p., 2 p., 8 p.

24. Pažymėjo, kad kaip nustatyta byloje, atsakovai įpareigotini suformuoti ir sutvirtinti bÅ«tent jiems priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo dalyje, o ne bendrame ar atsakovų žemės sklype, esantį Å¡laitÄ , nukasti Å¡laito dalį ir jÄ iÅ¡lyginant iki 3 m, apželdinti Å¡laitÄ Å¾ole, pastatyti tinklinę tvorÄ Å¡laito virÅ¡uje (atraminę sienÄ ), tai nurodyta ir jau paminėtuose Specialiuosiuose architektÅ«ros 2015-07-17 d. reikalavimuose, todėl atsakovų argumentai dėl ieÅ¡kovų prisidėjimo atmestini. Ir nesant ginčo susitarimo 4.1-4.1.4. p., atsakovai privalėjo įvykdyti Specialiųjų architektÅ«ros 2015-07-17 d. reikalavimų Nr. SR-889 1 p., atskirti žemės sklypÄ nuo kaimyninių sklypų tvora ar atramine sienute. Teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad sutarties įvykdymo kaina iÅ¡ esmės padidėjo, todėl pagal CK 6.204 str. sutartis gali bÅ«ti nutraukta ar pakeistos jos sÄ lygos.

25. Nurodė, kad atsakovui V. T. Specialieji architektÅ«ros 2015-07-17 d. reikalavimai Nr. SR-889 iÅ¡duoti 2015-07-17 d., t. y. iki ginčo susitarimo pasiraÅ¡ymo (2016-04-05 d.). Jų 1 p. tokie reikalavimai buvo numatyti, todėl nors 2016-04-05 d. susitarimo 4.1.4 p. ir nurodyta tinklinė tvora, pagal turimÄ Å¡laitÄ , esantį atsakovų žemės sklype, galima tik atraminė sienutė ar tvora. Atsakovai apie šį reikalavimÄ Å¾inojo iki ginčo susitarimo sudarymo ir galėjo numatyti bÅ«simas iÅ¡laidas, dėl jų tartis su kitais bendraturčiais, tačiau nesitarė, komercinius pasiÅ«lymus gavo tik 2018 metais, bylÄ nagrinėjant teisme.

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovai turi prisidėti prie atsakovų iÅ¡laidų, tvarkant žemės sklypo Å¡laitÄ atsakovų T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl Å¡ių faktinių bylos aplinkybių ir iÅ¡dėstytų motyvų teismas tenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus visiÅ¡kai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 26. Apeliantai (atsakovai) E. T. ir V. T. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir 2019 m. vasario 20 d. papildomÄ sprendimÄ c. b.

Nr. e2-361-545/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovų M. V., G. Å ., S. S., A. Z. ir D. D. ieÅ¡kinį atsakovams Vitalijui ir E. T. atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 27.1 Nurodė, kad atsakovų Susitarimo 4.1. p. prisiimtų įsipareigojimų negalima įpareigoti įvykdyti natÅ«ra. Tiek IeÅ¡kovų pateiktas reikalavimas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, kuri yra organizacinė sutartis ir teismo keliu negali bÅ«ti priverstinai vykdoma.

Nagrinėjamu atveju Susitarimo Å¡alys susitarė ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įvykdyti kitas sutartyje aptartas sÄ lygas (Susitarimo 2.1. p.). Å alys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo sÄ lygų, kurios buvo laikomos esminėmis (3 p.) bei numatė atsakomybę už Å¡ių prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ (Susitarimo 5 p.). Pagal pasiektÄ konsensusÄ ir Susitarimo tekstÄ matyti, kad pastarasis atitinka CK 6.165 str. pateiktÄ preliminariosios sutarties sampratÄ .

Ginčo Å¡alys susitarė dėl visų esminių preliminariosios sutarties sÄ lygų. Vadovaujantis CK 6.123 str. 3 d. bei kasacinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pasibaigus prievolei, baigiasi ir visos iÅ¡ Å¡ios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Vadinasi, ginčo Å¡alims sudarius Pagrindinę sutartį, preliminarioji sutartis laikoma tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia, todėl Atsakovams neliko pareigos įvykdyti jokių papildomų prievolių. 27.2 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo Å¡alis siejančius įsipareigojimus, todėl neteisėtai konstatavo, kad Susitarimas yra sÄ lyginė prievolė su atidedamÄ ja sÄ lyga ir atidedamuoju terminu.

Nagrinėjamu atveju, pagal Susitarimo 4 p. tekstÄ matyti, kad Atsakovų įsipareigojimai nebuvo siejami su jokiomis sÄ lygomis, todėl yra teisiÅ¡kai nepagrįsta teigti, kad ginčo Å¡alis siejo sÄ lyginė prievolė su atidedamÄ ja sÄ lyga. Tai reiÅ¡kia, kad prievolės su atidedamuoju terminu atveju, skirtingai nei su atidedamÄ ja sÄ lyga atveju, kuri atideda prievolės atsiradimÄ , atidedamasis terminas atideda tik Å¡alių teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ir vykdymÄ . Taigi, atidedamasis terminas tik suspenduoja prievolės įvykdymÄ , o atidedamoji sÄ lyga suspenduoja pačios prievolės atsiradimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime konstatavo, kad Atsakovų prievolė suformuoti ir sutvirtinti Å¡laitÄ , sutvirtinti ir apželdinti žolę, pastatyti tinklinę tvorÄ , atsiras tik ginčo Å¡alims sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tuo pačiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prievolė egzistuoja nuo Susitarimo sudarymo, tačiau jos įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Kitaip tariant, Sprendime buvo padarytos dvi visiÅ¡kai prieÅ¡ingos iÅ¡vados: Atsakovų prievolė jau egzistuoja, tuo pačiu ji dar nėra atsiradusi.

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja logikai. Akivaizdu, jog jeigu prievolė jau egzistuoja (yra su atidedamuoju terminu, nors Apeliantai kategoriÅ¡kai nesutinka ir su tokiu įsipareigojimų kvalifikavimu), tai ji nėra ir negali bÅ«ti sÄ lyginė. 27.3 Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime nesivadovavo ir pažeidė esmines sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles - teismas neįvertino Susitarimo sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡io, sutarties esmės, tikslo (CK 6.193 str. 2 d.). Teismas įpareigojo Atsakovus įgyvendinti Susitarimo skyrių „4.

KITOS SĄLYGOS“, visiÅ¡kai ignoruojant Å¡ias aplinkybes: susitarimo esminės sÄ lygos (3 skyrius) yra neįvykdytos pačių IeÅ¡kovų; susitarimo 4 skyriuje numatyti įsipareigojimai yra Å¡alutinės prievolės. TÄ pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtame Sprendime (6 psl.); atsakomybė už Susitarimo sÄ lygų neįvykdymÄ yra siejama iÅ¡imtinai su esminių sÄ lygų neįgyvendinimu; susitarimo Å¡alutinės sÄ lygos (jeigu laikytumėme, kad Atsakovai turi prievolę jas vykdyti), galėjo bÅ«ti vykdomos tik po esminių nuostatų įvykdymo.

Todėl teisiniu požiÅ«riu negalima situacija, kai Å¡alis reikalauja kitos Å¡alies įvykdyti pagal savo esmę Å¡alutines prievoles, kai ji pati nėra įvykdžiusi savo esminių įsipareigojimų. Be to pažymėjo, kad teismo sprendimu yra pažeidžiamas sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisinių santykių stabilumo ir teisėtų interesų principai. CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei vadovaujantis protingumo kriterijais. 27.4 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir dar vienÄ itin reikÅ¡mingÄ bylai aplinkybę.

Pagrindinė sutartis buvo sudaryta jau po Susitarimo sudarymo. Dėl to, sudarydamos Pagrindinę sutartį, Å¡alys turėjo teisę peržiÅ«rėti Susitarimo, kaip iÅ¡skirtinai derybų stadijos dokumento, nuostatas. Todėl Pagrindinėje sutartyje galėjo susitarti ir dėl kitokių sÄ lygų / perkelti nuostatas iÅ¡ Susitarimo. Tai visiÅ¡kai atitinka įprastÄ praktikÄ , kai praėjus tam tikram laiko tarpui po preliminariosios sutarties sudarymo, Å¡alys pakoreguoja pagal pasikeitusias aplinkybes Å¡alutines sÄ lygas.

Be to pagrindinė sutartis yra notarinės formos. 27.5 Nurodė, kad ginčo šalys neveikė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.

Skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, - tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyviu interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Nagrinėjamu atveju, Susitarimo Å¡alių ketinimai rodė vienÄ aiÅ¡kų, konkretų ir savarankiÅ¡kÄ tikslÄ - praplėsti savo asmeninės nuosavybės teise turimas žemės sklypo ribas. Å iÄ aplinkybę patvirtina Susitarimo 3.1.3.-3.1.6. p., 3.1.8.-3.1.11. p. tekstas. Ginčo Å¡alys niekuomet nesiekė įgytus žemės sklypus valdyti bendrai, o prieÅ¡ingai - buvo siekis juos atsidalinti.

Å iÄ aplinkybę konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendimo 7, 9 psl. 27.6 Pažymėjo, kad net jeigu ir laikytumėme, kad Susitarimo Å¡alys veikė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu (su kuo Apeliantai kategoriÅ¡kai nesutinka), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad: Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iÅ¡ kito reikalauti įnašų grÄ Å¾inimo.“ Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.974 str. 2 d. susitarimas, kuris visiÅ¡kai atleidžia vienÄ iÅ¡ partnerių nuo bendrų iÅ¡laidų ar nuostolių padengimo, negalioja.

Taigi, pripažinus, kad Apeliantai privalo įvykdyti Susitarimo 4 p. numatytus įsipareigojimus ir konstatavus, jog Susitarimas be kita ko turi ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymių, IeÅ¡kovai privalėtų prisidėti proporcingu piniginiu įnaÅ¡u prie Å¡laito suformavimo, sutvirtinimo, apželdinti Å¡laitÄ Å¾ole bei kt.

27. IeÅ¡kovai G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovų V. T. ir E. T. apeliacinį skundÄ dėl 2019-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-361-545/2019 atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 28.1 Nurodė, kad Å¡alių sudarytas susitarimas yra miÅ¡rus sandoris, turintis preliminariosios ir pagrindinės sutarties požymių. Susitarimo 3.1.1 – 3.1.2 punktų ir 3.1.8 – 3.1.11 punktų nuostatos, numatančios notarinių sutarčių sudarymÄ , atitinka preliminariųjų sutarčių požymius, t. y. jos reglamentuoja Å¡alių pareigÄ ateityje sudaryti kitÄ sandorį – pagrindinę sutartį, nustato tokio sandorio sÄ lygas ir sudarymo terminÄ .

Esamoje situacijoje IeÅ¡kovai ir Atsakovai visiÅ¡kai įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus Susitarimo 3.1.1 – 3.1.2 punktuose, nes Notarinė sutartis 1 buvo sudaryta 2016 m. balandžio 18 d. tarp Å¡ios bylos Å¡alių ir pardavėjos I. A.. Tuo tarpu Susitarimo 3.1.8 – 3.1.11 punktuose nurodyta Notarinė sutartis 2 dar nėra sudaryta, nes Å¡iÄ pagrindinę sutartį Å¡alys susitarė sudaryti per 4 metų terminÄ , kuris kol kas nėra suėjęs (Susitarimo 3.1.8 p.). Nepaisant to, kad dalis IeÅ¡kovų ir Atsakovų pasiraÅ¡yto Susitarimo nuostatų yra organizacinio pobÅ«džio ir reglamentuoja Å¡alių teisinius santykius dėl pagrindinio sandorio sudarymo ateityje, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog visas Susitarimas pagal savo turinį yra vien tik preliminarioji sutartis.

Nagrinėjamu atveju Susitarimo 3.1.3 – 3.1.7 ir 4.1 – 4.1.4 punktai, reglamentuojantys naudojimosi Å¡alių bendrojon nuosavybėn įgytu Žemės sklypu ir IeÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymÄ bei Å¡ių žemės sklypų sutvarkymÄ , laikytini ne ikisutartinio, tačiau sutartinio pobÅ«džio, nes pats Å¡ių veiksmų atlikimas turi savarankiÅ¡kÄ vertybinę reikÅ¡mę. 28.2 Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog Susitarimo organizacinį pobÅ«dį patvirtina jo 5.1 punkto formuluotė, nustatanti, jog „Sutarties Å¡alis, neįvykdžiusi sutarties 3 punkte prisiimtų įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai Å¡aliai patirtus nuostolius. <....>“, nes CK 6.165 str. 4 d. numato bÅ«tent tokias preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmes.

Atsakant į Å¡iuos apeliantų teiginius, pažymėtina, jog minėta Susitarimo nuostata kalba apie atsakomybę už 3 punkte iÅ¡vardintų įsipareigojimų vykdymÄ , o IeÅ¡kovai praÅ¡o Atsakovų įvykdyti įsipareigojimus, numatytus Susitarimo 4 punkte. Tai, kad Susitarimo 5.1 punktas aiÅ¡kiai iÅ¡skiria tik atsakomybę už Susitarimo 3 punkte nurodytų įsipareigojimų neįvykdymÄ , bet nereglamentuoja atsakomybės už 4 punkte nustatytų įsipareigojimų neįvykdymÄ , akivaizdžiai patvirtina, jog minėti įsipareigojimai kyla ne iÅ¡ ikisutartinių santykių, todėl gali bÅ«ti įvykdomi natÅ«ra, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai. 28.3 Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime nesivadovavo ir pažeidė esmines sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles – teismas nevertino Susitarimo sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡io, sutarties esmės, tikslo.

Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti. Atkreipė dėmesį, kad nei Å¡alių pasiraÅ¡ytas Susitarimas, nei CK, nei teismų praktika, nenumato, jog esminės sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti vykdomos pirmiau nei kitos Sutarties nuostatos. Esminės sutarties nuostatos gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant sutarties sudarymo, jos galiojimo, nutraukimo klausimÄ , tačiau jos neturi jokios įtakos įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo eiliÅ¡kumui. Remiantis CK 6.38 str. 1 d., visos prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais.

Todėl vien tai, kad vienos sutartinės prievolės pagal savo pobūdį yra esminės, savaime nedaro kitų prievolių šalutinėmis ar vėliau vykdomomis. 28.4 Pažymėjo, kad negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog patys ieškovai neįvykdė savo prievolių atsakovams, todėl negali reikalauti iš jų įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Ieškovai kartu su atsakovais sudarė notarine pirkimo – pardavimo sutartį dėl Žemės sklypo įsigijimo, kaip numatyta Susitarimo 3.1.1 – 3.1.2 punktuose.

Tuo tarpu Susitarimo 3.1.9 – 3.1.10 notarinių nuosavybės teisių į žemės sklypų dalis perleidimo sutarčių sudarymo terminas dar nėra suėjęs, nes pagal 3.1.8 punktÄ , Å¡ie sandoriai turi bÅ«ti sudaryti per ne ilgesnį nei keturių metų terminÄ . Dėl Å¡ios priežasties apeliacinio skundo argumentai apie ieÅ¡kovų Susitarimo įsipareigojimų pažeidimÄ yra deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. 28.5 Nurodė, kad nepagrįsti yra atsakovų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad Susitarimo 4 skyriuje Å¡alys susitarė dėl nepalankių sutarties sÄ lygų apeliantų atžvilgiu ir tokių nenaudingų sÄ lygų prisiėmimas reiÅ¡kia esminę Å¡alių nelygybę (CK 6.228 str. 2 d.).

Atsakovų manymu, nebÅ«tų protinga reikalauti, kad jie natÅ«ra atliktų ar kompensuotų už statybos darbus, kurių kaina gali virÅ¡yti ir visÄ sklypo dalies kainÄ , o tokia situacija lemtų privalomÄ CK 6.213 str. 2 d. 2 p. taikymÄ . Atsakant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, atkreipė dėmesį, jog esamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti nei esminės Å¡alių nelygybės, nei didelio atsakovų padėties pablogėjimo. Susitarimo pasiraÅ¡ymo metu nebuvo nei materialiojo, nei procesinio elemento esminei Å¡alių nelygybei konstatuoti, t. y. nebuvo nei ieÅ¡kovų perdėto pranaÅ¡umo (Å¡alys yra fiziniai asmenys, Susitarimas sudarytas laisva atsakovų valia) nei jų nesÄ Å¾iningo pasinaudojimo atsakovų padėtimi (IeÅ¡kovai nebuvo nesÄ Å¾iningais, atsakovai nuo ieÅ¡kovų yra niekaip nepriklausomi ir t.t.).

Be to, esamoje situacijoje yra svarbu tai, jog dar iki Susitarimo pasiraÅ¡ymo, 2015 m. liepos 17 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas iÅ¡davė atsakovams specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus Nr. AR-889 jų rengiamam gyvenamojo namo statybos projektui, pagal kurių 1 p. atsakovai buvo įpareigoti parengti žemės sklypo sutvarkymo ir apželdinimo sprendinius, atskiriant žemės sklypÄ nuo kaimyninių sklypų tvora ar atramine sienute vadovaujantis STR 1.07.01:201 “Statyba leidžiantys dokumentais” 11 priedo nuostatomis.

Taigi, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami su ieÅ¡kovais SusitarimÄ ir prisiimdami jo 4 skyriuje numatytus įsipareigojimus, atsakovai žinojo, kad privalės atlikti Susitarime numatytus jiems priklausančio žemės sklypo Å¡laito sutvarkymo darbus, nes tai buvo nurodyta jiems iÅ¡duotuose specialiuosiuose architektÅ«riniuose reikalavimuose, todėl atsakovai turėjo numatyti Å¡iems darbams atlikti reikiamas iÅ¡laidas. 28.6 Pažymėjo, kad atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad 2016 m. balandžio 18 d. notarinė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta po Susitarimo pasiraÅ¡ymo, dėl to sudarydamos Å¡iÄ notarinę sutartį Å¡alys turėjo teisę peržiÅ«rėti Susitarimo nuostatas ir galėjo susitarti dėl kitokių sÄ lygų/ perkelti nuostatas iÅ¡ Susitarimo.

IeÅ¡kovų vertinimu Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir visiÅ¡kai nepagrįsti. Nurodė, kad nei vienoje iÅ¡ 2016 m. balandžio 18 d. notarinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties nuostatoje nėra nurodyta, jog Å¡i sutartis keičia ar naikina kuriÄ nors iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡yto Susitarimo sÄ lygÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo analizuoti minėtos sutarties ir Å¡alių pasiraÅ¡yto Susitarimo sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡io ir sÄ sajos, nes tai neturi jokios reikÅ¡mės Susitarimo nuostatų vertinimui.

Juolab, kad byloje esantys įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog ieÅ¡kovai vykdė Susitarimo sÄ lygas, o ir patys Atsakovai neneigė savo pareigos įvykdyti Susitarimo 4.1 – 4.1.4 punktuose prisiimtų įsipareigojimų iki 2017 m. rugsėjo mėn., kai nukasė ties 3 metrų zonos esančias žemės ir iÅ¡lygino, o po to vėl užpylė žemėmis. 28.7 Nurodė, kad Å¡alys veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju Å¡alių pasiraÅ¡ytas Susitarimas yra miÅ¡raus pobÅ«džio ir turi jungtinės veiklos bei preliminariosios sutarties elementų.

SistemiÅ¡kai analizuojant Å¡io Susitarimo tikslÄ yra aiÅ¡ku, jog Å¡alys ketino įneÅ¡ti jiems priklausančias žemės sklypų dalis į jungtinę veiklÄ tam, kad nustačius racionaliÄ bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarkÄ , bÅ«tų galima pertvarkius žemės sklypus paruoÅ¡ti juos bÅ«simam atsidalijimui atsakovams atliekant Susitarimo 4.1 – 4.1.4 punktuose nurodytus veiksmus. Kadangi Susitarimas buvo sudarytas ne pelno siekimo tikslu ir pasižymi bendrais ieÅ¡kovų ir atsakovų siekiamais tikslais bei vienodais interesais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡alių Susitarimo dalis dėl 4 skyriuje numatytų atsakovų įsipareigojimų vykdymo atitinka asociacijos sutarties (CK 6.969 str. 3 d.) požymius.

Dėl Å¡ios priežasties konstatavus, jog aukščiau nurodytų jungtinės veiklos tikslų ir rezultatų negalima pasiekti dėl to, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų pagal SusitarimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įpareigojo atsakovus įvykdyti jų sutartines prievoles natÅ«ra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

28. Nustatyta, kad tarp atsakovų V. T. ir, E. T., bei ieÅ¡kovų G. Å ., M. V., S. S., A. Z., D. M. (D.) 2016-04-05 d. buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, kurio 4.1 punkte numatyta prievolė V. T. ir E. T. savo lėšomis suformuoti ir sutvirtinti atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Å¡laitÄ , kad kitai sutarties Å¡aliai, t.y. G. Å ., M. V., S. S., A. Z. ir D. M., bÅ«tų sudarytos sÄ lygos naudotis žemės sklypo plotu, kuris aptartas sutarties 3.1.5 ir 3.1.6 punktuose ir 2 priede, nukasant Å¡laito dalį, kad bÅ«tų iÅ¡lyginta trijų metrų naudojamo žemės sklypo zona.

Atsakovai susitarimo 4.1.3. punktu įsipareigojo suformuotÄ Å¾emės sklypo Å¡laitÄ sutvirtinti ir apželdinti žole, pastatyti tinklinę tvorÄ Å¾emės Å¡laito virÅ¡uje, per visÄ Å¾emės sklypo ilgį (54,75 m), kuris ribojasi su ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, apsodindamas augmenija iÅ¡ savo žemės sklypo pusės. Dėl Å¡ių atsakovų prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovai reikalauja, kad bÅ«tų priimtas teismo sprendimas ir atsakovai bÅ«tų teismo įpareigoti vykdyti 2016-04-05 d.

Å¡alių susitarime nurodytus įsipareigojimus ir papildomai jie bÅ«tų įpareigoti per tam tikrÄ terminÄ , t. y. per 6 mėn. nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti prisiimtas pareigas. Atsakovams neginčijant nustatyto termino nepagrįstumo, o kitais argumentais praÅ¡ant atmesti ieÅ¡kinį, darytina iÅ¡vada, kad teismo nustatytas terminas, per kurį atsakovai įpareigoti paÅ¡alinti ieÅ¡kovų teisės naudotis įsigyta žemės sklypo dalimi pažeidimus, darytina iÅ¡vada, kad teismo nustatytas terminas yra realus, t. y. tokiu terminu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovai turi galimybę.

Tuo atveju, jei atsakovai nurodytų priežastis, kurios jiems trukdo per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti kliÅ«tis ieÅ¡kovams naudotis įsigyta žemė sklypo dalimi, teismo nustatytas terminas gali bÅ«ti pratęsiamas, sprendimo vykdymÄ atidedant ar iÅ¡dėstant ( CPK 284 straipsnis).

29. Atsakovai teismo sprendimÄ ginčija tuo motyvu, kad susitarimo įvykdymas reikalauja neproporcingų investicijų, kurių dydis yra 18 990,95 Eur arba 21 175 Eur., kai pirkimo pardavimo sutartimi pirktos žemės sklypo dalies vertė sudaro 5985 Eur. Atsakovai, susitarimu prisiimdami pareigÄ atlikti darbus savo lėšomis, galėjo nežinoti bÅ«simų iÅ¡laidų ir galimai nesitikėjo tokio lėšų, reikalingų Å¡iam darbui atlikti, dydžio, tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovai iÅ¡ viso atleistini nuo pareigos atlikti susitarime numatytus darbus.

PasiraÅ¡ydami susitarimÄ , jie prisiėmė pareigÄ tam tikromis savo lėšomis atlikti darbus, ir Å¡ia dalimi turi vykdyti prisiimtÄ pareigÄ , tačiau paaiÅ¡kėjus, kad reikalingos didesnės iÅ¡laidos, nei pagrįstai galėjo tikėtis atsakovai susitarimo sudarymo metu, atsakovai turi galimybę ginčyti susitarimo nustatÄ , įpareigojančiÄ juos atlikti visus darbus savo lėšomis, kaip susitarimÄ , sudarytÄ ypač nepalankiomis sÄ lygomis atsakovams, t. y. atsakovams tenkant neproporcingai didesnėms iÅ¡laidoms, nei ieÅ¡kovams.

Teismas daro iÅ¡vadÄ ,, kad nenuginčijus Å¡ios sutarties sÄ lygos ( vykdyti pareigas savo lėšomis) atsakovai negali bÅ«ti atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo .

30. Apeliacinio skundo argumentas, kad pagal CK 6.974 straipsnio 2 dalį susitarimas, kuris visiÅ¡kai atleidžia vienÄ iÅ¡ partnerių nuo bendrų iÅ¡laidų ar nuostolių padengimo, negalioja, atmestinas dėl to, kad Å¡i teisės norma reglamentuoja jungtinės veiklos sutarties nuostatas, tačiau Å¡alių susitarimo negalima vertinti kaip jungtinės veiklos sutarties, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas tuo pagrindu, kad sutartimi buvo atleisti ieÅ¡kovai nuo bendrų iÅ¡laidų tikslui – naudotis įsigytomis žemės sklypo dalimis, pasiekti.

Pripažinus, kad atsakovai tik tam tikromis savo lėšomis prisiėmė pareigÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus, jie jas turi vykdyti, o paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kurios nebuvo aptartos susitarimu - bÅ«tinoms didesnėms investicijoms, prisiimtoms pareigoms atlikti, atsakovai turi galimybę siekti, kad ieÅ¡kovai savo lėšomis prisidėtų prie iÅ¡laidų, bÅ«tinų įgyvendinti bendran turtiniam interesui - naudojimui įsigyta žemės sklypo dalimi. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Ona Gasiulytė Rita Kisielienė Danutė Kutrienė