aeb91db0-05d8-4b4f-98b6-2eda9e9efe0a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-124-640/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03058-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

L. ir J. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams A. L., J. L., Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys – Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „Geodeziniai matavimai“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl neteisėtų statybų kaltų asmenų nustatymo bei jiems tenkančios statinių griovimo išlaidų dalies paskirstymo.

2. ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymÄ Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; pripažinti negaliojančia Trakų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. AS3-495 dalį dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; pripažinti negaliojančia Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 6 d. posėdžio protokolo Nr. AS5-046 dalį dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus 2010 m. balandžio 7 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. AS1-62; pripažinti negaliojančia Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolo Nr. AS5-097 dalį dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus 2010 m. gegužės 7 d. iÅ¡duotÄ patikslintÄ statybos leidimÄ Nr. AS1-62 dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; pripažinti negaliojančia A.

L. 2012 m. gruodžio 21 d. suraÅ¡ytÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ (paskirties pakeitimÄ ) Nr. 1 dėl pagalbinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo; įpareigoti A. L. ir J. L. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; pripažinti mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybÄ neteisėta bei įpareigoti A.

L. ir J. L. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti šiuos statinius bei sutvarkyti statybvietę.

3. Atsakovai A. L. ir J. L. (toliau – ir atsakovai) prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti Trakų miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 507 kvartalo 2 ir 52 taksacinių miÅ¡ko žemės sklypų ribÄ ir plotÄ pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009 m. rugsėjo 17 d. parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plane nustatytas miÅ¡ko ribas ir plotÄ (0,3790 ha); panaikinti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2015 m. spalio 22 d. parengtÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. 948 su priedais; panaikinti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡ko kontrolės skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. privataus miÅ¡ko žemės sklypo patikrinimo pažymÄ Nr. 4; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino negaliojančiais Å¡ios nutarties 2.1–2.6 punktuose nurodytus administracinius aktus, A. L. 2012 m. gruodžio 21 d. suraÅ¡ytÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , įpareigojo A. L. ir J. L. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), Trakų rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, pripažino mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybÄ neteisėta bei įpareigojo A.

L. ir J. L. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti Å¡iuos statinius bei sutvarkyti statybvietę; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Konstatavęs, kad ieÅ¡kinys tenkinamas, teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovų A. ir J. L., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria A. L. ir J. L. įpareigoti per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, taip pat savo lėšomis nugriauti maÅ¾Ä pagalbinį pastatÄ , atraminę sienutę, betoninius akmens laiptus ir medinius laiptus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria pirmiau nurodyta Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mams.

KitÄ Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ .

7. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ sprendę teismai, remdamiesi byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad ginčo žemės sklype esantis pagalbinis pastatas, mažas pagalbinis pastatas, atraminės sienutės, betoninių akmenų laiptai ir mediniai laiptai pastatyti miÅ¡ko paskirties žemėje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismai padarė įvertinę nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ atkÅ«rimo dokumentus, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktus MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikto patikrinimo aktÄ , Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus skaitmeninius rastinius ortofotografinius žemėlapius, taip pat atsižvelgdami į aplinkybes, kad A.

L. buvo kreipęsis dėl miÅ¡ko žemės paskirties pakeitimo, tačiau jo praÅ¡ymas buvo atmestas, o buvusiam ginčo žemės sklypo savininkui R. V. buvo iÅ¡duotas leidimas retinti 0,60 ha ploto miÅ¡kÄ . Bylos duomenimis, ginčo statiniai patenka į MiÅ¡kų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įregistruotus ginčo žemės sklype esančius miÅ¡ko ir miÅ¡ko žemės plotus (jų duomenys atnaujinti 2013 m. lapkričio 7 d.).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas, sprendė, kad teismai tinkamai, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir jais remdamiesi padarė pagrįstas iÅ¡vadas (CPK 183, 185 straipsniai), kad ginčo žemės sklype dar iki jį įsigyjant atsakovams buvo miÅ¡ko žemė, ir Å¡i aplinkybė jiems negalėjo bÅ«ti nežinoma. Dėl to atmetė kasacinio skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų apie pastatų užimtoje ginčo žemės sklypo dalyje buvusį miÅ¡kÄ .

9. Teismas atmetė kasacinio skundo argumentus, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos dokumentai parengti netikslios kartografinės medžiagos pagrindu, o MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenys kelia abejonių dėl jų tikslumo, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, kad atsakovai, manydami, jog MiÅ¡kų valstybės kadastre įregistruotas ginčo žemės sklype esančios miÅ¡ko žemės plotas yra netikslus, bÅ«tų kreipęsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ dėl miÅ¡ko ploto patikslinimo, pateikę tokį savo praÅ¡ymÄ pagrindžiančius duomenis ir jiems nepagrįstai bÅ«tų atsisakyta tai padaryti.

Atvirkščiai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų tikslumas buvo įvertintas atlikus patikrinimÄ vietoje, dėl jo suraÅ¡ytas 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 948. Dėl to nagrinėjant bylÄ buvo vadovautasi oficialiais MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis. Teisėjų kolegija, konstatavo, kad kasaciniame skunde, be argumentų, kuriais netinkamai aiÅ¡kinama registrų ir kadastrų duomenų sÄ veika, atsakovai nepateikė kitų pagrįstų argumentų, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ginčo statiniai pastatyti ne miÅ¡ko paskirties žemėje, dėl to skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kurioje konstatuota, kad ginčo statiniai pastatyti miÅ¡ko paskirties žemėje, buvo palikta nepakeista.

10. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ginÄÄ Å¡ioje byloje nagrinėję teismai, remdamiesi MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatomis, teismų praktika, konstatavo, kad statinių statyba ginčo žemės sklype esančioje miÅ¡ko paskirties žemėje nebuvo galima, bei pripažino negaliojančiais statybos leidimÄ ir su juo susijusius dokumentus (Å¡ios nutarties 2.1–2.7 punktai). Å i teismų iÅ¡vada kasaciniu skundu nebuvo skundžiama, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisakė.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčo statiniai pastatyti miÅ¡ko žemėje. Tiek statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo, tiek statybų pradžios ir užbaigimo metu galiojo ir tebegalioja MiÅ¡kų įstatymas, kuriame nustatytas teisinis reglamentavimas neleido statybų miÅ¡kų (miÅ¡kų Å«kio paskirties) žemėje. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose nustatyti ginčo žemės sklype esančios miÅ¡ko žemės naudojimo ribojimai (be kita ko, statybos leistinumo aspektu) nėra savitiksliai, jie nulemti miÅ¡ko, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto, statuso, pagrįsti bÅ«tinumu užtikrinti racionalų ir tikslingÄ jo iÅ¡teklių naudojimÄ (Å¡ios nutarties 41–42 punktai).

MiÅ¡ko iÅ¡tekliai yra riboti, todėl negali bÅ«ti naudojami ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis priimant Å¡iÄ nutartį galiojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ reglamentuojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų nuostatomis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinių nenugriaunant statinių. Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų Å¡alinimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms, pripažįstamas proporcingu ir EŽTT jurisprudencijoje.

EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje Hamer prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 21861/03, buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir bÅ«tinybės užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamÄ statybos režimÄ .

12. EŽTT sprendime byloje Tumeliai prie LietuvÄ konstatavo Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimÄ . Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ ). Nusprendęs, kad įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytus statinius atitiko teisėtumo kriterijų ir juo buvo siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų, EŽTT vis dėlto pripažino proporcingumo principo pažeidimÄ . Teismas priminė, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita.

Teismas nurodė, kad Lietuvos nacionaliniai teismai nesvarstė dėl pareiškėjams uždėtos naštos nugriauti statinius sumažinimo; nepaaiškino, kaip griovimo išlaidos turėjo būti padalytos tarp statytojų (pareiškėjų) ir valstybės institucijų (Molėtų savivaldybės ir Utenos aplinkos apsaugos departamento); neanalizavo pareiškėjų atsakomybės laipsnio, lyginant su kelių valstybės institucijų atsakomybės laipsniu. Teismas konstatavo, kad valstybės institucijos reikšmingai prisidėjo prie pareiškėjų situacijos, tačiau pareiškėjams teko tokia pati, jei ne didesnė, našta nei valstybės institucijoms.

13. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčijami teismų procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis tuometinės kasacinio teismo praktikos, kurioje buvo pripažįstama, jog, nesant byloje reikalavimo nustatyti kaltus asmenis, teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo, neturi pareigos savo iniciatyva (lot. ex officio) nustatyti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti Å¡alinami statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai, nes pagal įstatymÄ Ä¯pareigotas savo lėšomis nugriauti statinį užsakovas (statytojas) vėliau gali kreiptis į teismÄ dėl griovimui iÅ¡leistų lėšų priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015).

Tačiau pažymėjo, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT sprendimÄ byloje Tumeliai prie LietuvÄ , laikomasi pozicijos, jog statybos padarinių pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Å¡alinimo bÅ«das, kai kalti dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, dėl kurių pažeidimo panaÅ¡ioje byloje jau yra pasisakęs EŽTT.

Minėta, kad EŽTT nurodė, jog valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerÅ«pestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naÅ¡tos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, iÅ¡siieÅ¡kojimo kreiptis į teismÄ ir pradėti kitÄ teismo procesÄ , patiriant dar daugiau laiko ir kitokių iÅ¡laidų, neatitinka proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos naÅ¡ta perkeliama bÅ«tent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo iÅ¡davimu asmenims.

Dėl to byloje panaikinus statybos leidimÄ ir taikant teisinius padarinius turi bÅ«ti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo iÅ¡davimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumÄ bei sudarė pagrindÄ nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 34 punktÄ ).

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui atsisakius nustatyti dėl neteisėto statybas leidžiančio dokumento iÅ¡davimo kaltus subjektus ir įpareigojus atsakovus A. ir J. L. nugriauti pagalbinį pastatÄ savo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis, o maÅ¾Ä pagalbinį pastatÄ , atraminę sienutę, betoninius akmens laiptus ir medinius laiptus – savo lėšomis, bei apeliacinės instancijos teismui nepasisakius dėl A. ir J. L. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nebuvo spręsta dėl asmenų, kaltų dėl neteisėto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo.

Nustačius, kad skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalys dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius įvykdymo (dėl neteisėtų statybų kaltų asmenų nustatymo, statinių griovimo išlaidų paskirstymo kaltiems asmenims) neatitinka pirmiau aptartos EŽTT ir naujausios kasacinio teismo praktikos, taigi jais galimai neužtikrinta Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnyje ir Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojama nuosavybės apsauga, šios skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalys buvo panaikintinos ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu kaltais dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo statyti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), asmenimis pripažino Trakų rajono savivaldybės administracijÄ , kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, A. L. ir J.

L., kurių atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Teismas sprendimu kaltais dėl neteisėtos mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos asmenimis pripažino Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, A. L. ir J. L., kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų. Teismas įpareigojo A.

L. ir J. L. proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis, vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo įsiteisėjusiÄ dalį civilinėje byloje Nr. e2-142-213/2016 ir per teismo nustatytÄ terminÄ ir nustatytu bÅ«du paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, tai yra per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; įpareigojo A.

L. ir J. L. proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis, vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo įsiteisėjusiÄ dalį civilinėje byloje Nr. e2-142-213/2016 ir per teismo nustatytÄ terminÄ ir nustatytu bÅ«du paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, tai yra per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti maÅ¾Ä pagalbinį pastatÄ , atraminę sienutę, betoninius akmens laiptus ir medinius laiptus, esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; priteisė iÅ¡ Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos po 5,44 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ginčo žemės sklypo kadastro duomenis 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, patikslino nesuderinusi su LR MiÅ¡kų valstybės kadastru ir nepatikrinus jų vietoje (2010-01-28 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akte nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys nustatytoje vietoje – netikrinamas), tuo sumažindama į ginčo žemės sklypÄ patenkančio miÅ¡ko paskirties žemės plotÄ .

17. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimo veiksmų, t. y. neįgyvendino įstatymais nustatytų kontrolės funkcijų, o tokiu neveikimu buvo pažeistos norminių teisės aktų nuostatos (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8, 9 punktai, Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 6, 7 punktai, Geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.5 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 4, 5 punktai), todėl buvo priimtas neteisėtas įsakymas dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo. Taigi šiuo atveju galima konstatuoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos neatlikusios patikrinimo ir patvirtinusios įsakymu netiksliai nustatytus žemės sklypo kadastrinius duomenis bei juos įregistravusios registre, neteisėtus veiksmus.

Å i aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad prejudicinę galiÄ turinčiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėti veiksmai, kurių papildomai įrodinėti Å¡ioje byloje nebereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pažymėtina, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

18. Teismas konstatavo, jog Trakų rajono savivaldybės administracija netinkamai vykdė įstatymuose ir juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ užtikrinti, kad jos priimami sprendimai dėl statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo neprieÅ¡tarautų teisės aktams. Å i aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad bÅ«tų nustatyti Trakų rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad minėti neteisėti atsakovo veiksmai yra nustatyti ir prejudicinę galiÄ turinčiais teismų procesiniais sprendimais.

19. Taigi, minėti juridiniai asmenys pagal kompetencijÄ bÅ«dami atsakingais asmenimis už žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimÄ , statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimÄ , t. y. privalantys patikrinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patikrinti statinio projektÄ ir įgalioti iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , atsako ir už teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimus, todėl darytina iÅ¡vada jog bÅ«tent Å¡ios institucijos netinkamai taikė teisės normas, pažeidė įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai priėmė sprendimus iÅ¡duoti statybÄ leidžiančius dokumentus, todėl jos vadovaujantis Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. pripažintinos kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys.

20. Teismas pažymi, kad atsakovams A. L. ir J. L. nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos buvo žinomos žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sÄ lygos. Šį faktÄ patvirtina 2009 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 2 punktas, kuriame nurodyta, jog atsakovų A. L. ir J. L. įsigyjamam nuosavybės teise žemės sklypui nustatyta speciali žemės naudojimo sÄ lyga - miÅ¡ko naudojimo apribojimai 0,6 ha. Todėl jie kaip apdairÅ«s ir sÄ Å¾iningi nurodyto žemės sklypo savininkai turėjo jį naudoti pagal paskirtį ir miÅ¡ko žemėje nevykdyti neteisėtų statybų.

Pažymėtina jog tai, kad atsakovai A. ir J. L. turėjo tikslÄ miÅ¡ko žemėje statyti pastatus, patvirtina ginčo žemės sklypo 2009 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. DA-2454, nurodyta sÄ lyga, pagal kuriÄ Å¡alys sutarė, jog likusiÄ sumÄ pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui, kai pardavėjas įvykdys Å¡ias sÄ lygas: suprojektuos Å«kininko sodybÄ , pritaikys kaimo turizmui (gyvenamas namas, pagalbinis pastatas - svečių namai turi bÅ«ti nutolę nuo pakrantės ne toliau kaip 100 m), suderins Å«kininko sodybos projektÄ su visomis kompetentingomis institucijomis ir gaus projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ techniniam projektui rengti.

21. Nors atsakovų atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų iÅ¡ kurių matytųsi atsakovų tikslas paversti miÅ¡kÄ kitomis naudmenomis ar siekis nepagrįstai naudotis miÅ¡ko naudmenomis, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų A. ir J. L. tikslÄ urbanizuoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę. Teismo vertinimu Å¡ias aplinkybes patvirtina Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentÅ«ros 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-78 iÅ¡ kurio matyti, kad atlikus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) neplaninį-specifinį patikrinimÄ nustatyta, kad A.

L., žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje ir zonoje, atlikdamas sklypo tvarkymo darbus sunaikino, užpilant gruntu 475,00 m2 žolinės augmenijos (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje, tokiai savo veiksmais pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 punktÄ , kuris vandens telkinių apsaugos juostoje draudžia dirbti žemę, ardyti velėnas (iÅ¡skyrus kultÅ«rinių pievų atsėjimÄ , suderinus šį darbÄ su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius ir padarė žalÄ gamtai.

Pažymėtina, kad A. L. su jam inkriminuotu pažeidimu sutiko ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2010 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo jis dėl akte nurodytos veikos padarymo buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 5113 str. 1 d., įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

22. Teismas pažymėjo, kad niekas negali turėti jokio teisėto lÅ«kesčio, kad jam bus leista vykdyti statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties ar miÅ¡ko žemėje nesilaikant įstatymų nustatytų ribojimų. Kaip byloje jau konstatuota, atsakovai A. ir J. L. nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos žinojo, kad žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sÄ lygos. Todėl A. ir J. L. kaip apdairÅ«s ir sÄ Å¾iningi nurodyto žemės sklypo savininkai turėjo jį naudoti pagal paskirtį ir miÅ¡ko žemėje nevykdyti neteisėtų statybų.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad kaltė dėl neteisėtos statybos ir dėl statybos vykdomos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tenka tiek institucijoms, iÅ¡davusioms tokį dokumentÄ , tiek statytojams A. ir J. L., kurie siekė miÅ¡ko paskirties žemę urbanizuoti, kreipėsi dėl neteisėto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir vykdė statybÄ pagal jį, netinkamai vykdė ir vykdo miÅ¡ko žemės savininkų pareigas.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje prejudiciniais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nustatytų kaltų asmenų atlikti neteisėti veiksmai Å¡iuos kaltės kriterijus atitinka. Nustatytų kaltų asmenų neteisėtų veiksmų visuma tiesiogiai nulėmė tai, kad statytojas pradėjo vykdyti statybÄ ir atsirado neteisėti statybos padariniai, kurių Å¡alinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Pagal bendrÄ jÄ CK įtvirtintÄ taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Å i norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi, viena iÅ¡ solidariosios atsakomybės sÄ lygų yra bendri atsakovų veiksmai.

24. Sprendime konstatuota, jog nors atsakovų A. ir J. L. atstovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyta solidari kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo juridinių asmenų atsakomybė, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, solidariosios atsakomybės taikymas negalimas, nes atsakovų nesieja bendri veiksmai, jie kiekvienas veikė savarankiškai jiems priskirtos jų kompetencijos ribose, todėl negalima daryti išvados, jog nesant kito atsakovo veiksmų, būtų sukelta tokia pati žala.

25. Sprendžiant asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys atsakomybės laipsnį teismas atsižvelgia ne tik į statybos leidimo iÅ¡davimo procese dalyvavusių fizinių ir juridinių asmenų konstatuotus neteisėtus veiksmus, tačiau ir į tai, kad bÅ«tent minėti veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pasekmėmis – neteisėtai iÅ¡duotu statybÄ leidžiančiu dokumentu ir neteisėtomis statybomis, bei Å¡io priežastinio ryÅ¡io rūšį.

26. Teismo vertinimu, visus galutinius sprendimus, kurių prieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priėmė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir Trakų rajono savivaldybės administracija. BÅ«tent Å¡ios institucijos turėjo užtikrinti jų iÅ¡duodamų aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, priimdamos minėtus aktus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (jos pareigÅ«nai), Trakų rajono savivaldybės administracija (jos pareigÅ«nai) pažeidė MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas, kas ir tiesiogiai lėmė neteisėto leidimo iÅ¡davimÄ ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimÄ (tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys).

27. Tuo tarpu atsakovų A. ir J. L. veiksmai tik netiesiogiai įtakojo neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesÄ . Teismo vertinimu jų veiksmai pasireiÅ¡kę iniciatyva gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Å¾inant, kad statyti statinius miÅ¡ko paskirties žemėje negalima, netinkamai vykdytos miÅ¡ko savininkų pareigos, siekis miÅ¡ko paskirties žemÄ urbanizuoti, teismo prejudiciniais sprendimais panaikintų aktų priėmimÄ Ä¯takojo netiesiogiai ir mažesne dalimi (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys).

28. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų atsakomybė yra dalinė: atitinkamai atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, o atsakovų A. ir J.

L. kaltės dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Atsižvelgus į nustatytÄ kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, atitinkamomis nustatytomis proporcijomis paskirstoma ir neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo naÅ¡a, t. y. neteisėtai pastatytas pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti nugriautas panaudojant 40 procentų Trakų rajono savivaldybės administracijos lėšų, 40 procentų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos lėšų ir 20 procentų atsakovų A.

L. ir J. L. lėšų.

29. Atitinkamai kaltais dėl neteisėtos statybos - mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - asmenimis pripažintina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, kadangi minėta institucija neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimo veiksmų, dėl ko buvo priimtas neteisėtas įsakymas dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo, ir A.

L. ir J. L., kurių atsakomybės laipsnis sudaro taip pat 50 procentų, kadangi atsakovai A. ir J. L. nuo pat žemės sklypo įsigijimo žinodami, kad žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sÄ lygos, miÅ¡ko paskirties žemėje vykdė neteisėtas Å¡ių statinių statybas. Atsižvelgus į nustatytÄ kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, atitinkamomis nustatytomis proporcijomis paskirstoma ir Å¡ių statinių neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo naÅ¡ta.

30. Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaip matyti iÅ¡ 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepanaikintos, todėl teismas pasisakė tik dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų kasaciniame teisme ir grÄ Å¾inus bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisė iÅ¡ antrosios Å¡alies. 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdami kasacinį skundÄ atsakovai sumokėjo 310 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 4235 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡ioje proceso stadijoje nebuvo priimtas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, o Å¡iuo sprendimu tik papildomai nustatyti kalti asmenys dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo ir neteisėtos statybos bei nustatytas jų atsakomybės laipsnis, atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir A. L. ir J. L. praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. BylÄ nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 8,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Pirmosios instancijos teismas patyrė 5,29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas į valstybės biudžetÄ priteistinas iÅ¡ atsakovų pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį, t. y. iÅ¡ atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos po 5,44 Eur. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovų A.

L. ir J. L. nepriteistos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 31. Atsakovai A. L. ir J. L. (toliau-apeliantai) pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimÄ dalyje, kur nustatyta, kad kaltais dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo statyti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), asmenimis pripažinti Trakų rajono savivaldybės administracijÄ , kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, A.

L. ir J. L., kurių atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, ir kaltais dėl neteisėtos mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos asmenimis pripažinti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, A. L. ir J. L., kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : 31.1.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje dėl atsakovų A. L. ir J. L. įpareigojimo per 6 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti pagalbinį pastatÄ ir sutvarkyti statybvietę (patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas Nr. 9), dėl mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų pripažinimo neteisėta statyba bei A. L. ir J. L. įpareigojimo per 6 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti Å¡iuos pastatus ir sutvarkyti statybvietę (patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas Nr.

10) atmesti. 31.2. Kaltais dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo statyti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), asmenimis pripažinti Trakų rajono savivaldybės administracijÄ , kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų. 31.3. Kaltais dėl neteisėtos mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos asmenimis pripažinti Trakų rajono savivaldybės administracijÄ , kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų. 31.4.

Priteisti atsakovams A. L. ir J. L. 7 502 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, perskaičiuoti teismo priteistų iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimÄ ir permokėtÄ sumÄ grÄ Å¾inti atsakovams, taip pat priteisti 50 proc. žyminio mokesčio sumos, sumokėtos už apeliacinį ir kasacinį skundus. 31.5. Priteisti atsakovams A. L. ir J. L. iÅ¡ teismo nustatytų kaltų asmenų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 71 902, 46 Eur dydžio žalos, patirtos dėl neteisėtų valstybės institucijų administracinių aktų, dėl kurių turi bÅ«ti nugriautas atsakovams A.

L. ir J. L. nuosavybės teise priklausantis pastatas - pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betoniniai akmens laiptai, esantys (duomenys neskelbtini), panaikinimo, atlyginimÄ . 31.6. Prijungti prie bylos įrodymÄ â€“ 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ atkuriamajai vertei nustatyti Nr. DGV181019. 31.7. Priteisti atsakovams A. L. ir J. L. bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėjant antrÄ kartÄ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos.

2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: 32.1. Teismas sprendė, kad atsakovai L. neva siekė urbanizuoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę. Å is siekis ir jų neteisėti veiksmai neva pasireiÅ¡kė iniciatyva gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , žinant, kad statyti statinius miÅ¡ko paskirties žemėje negalima. Tokios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes atsakovai L. nuo pat pradžių tik įsigiję Žemės sklypÄ visus veiksmus atliko tik laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, kas ir patvirtina, jog prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai L. siekė visus veiksmus atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, o neteisėtus sprendimus, netinkamai įgyvendindamos įstatymais nustatytas funkcijas, priiminėjo pačios institucijos ir tokių sprendimų priėmimui atsakovai L. neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos.

Kitaip tariant, šio ginčo atveju, jei nebūtų valstybinių institucijų neteisėtų veiksmų, o atsakovai L. būtų atlikę byloje ginčytus statybos darbus, tuomet tokie teismo motyvai būtų logiški, tačiau šiuo atveju, kai yra konstatuojami valstybinių institucijų neteisėti veiksmai, išimtinai tik nuo kurių buvimo ar nebuvimo priklausė tolimesni statytojų veiksmai, kartu konstatuoti ir statytojų, kurie rėmėsi ir pasitikėjo pačios valstybės priimtų sprendimų teisingumu ir pagrįstumu, neteisėtus veiksmus nėra jokio teisinio pagrindo.

Byloje nėra nustatyta, kad atsakovai L. bÅ«tų darę kokiÄ nors neteisėtÄ Ä¯takÄ , klaidinę institucijas ar kitaip piktnaudžiavę, siekdami jiems palankių sprendimų priėmimo (tokių aplinkybių niekada ir nebuvo). Tai, kad ginčo statinių vietoje yra miÅ¡ko žemė ir kur ji tiksliai yra, atsakovams L. tapo žinoma tik kilus ginčui ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu teismams priėmus sprendimus. Iki Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo, kol nebuvo panaikinti valstybės ir savivaldybės institucijų iÅ¡duoti Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo teisingumÄ patvirtinantys ir statybÄ leidžiantys dokumentai, atsakovai L. neturėjo pagrindo abejoti nei institucijų priimtų aktų, nei tuo labiau savo veiksmų teisėtumu, o konstatavus tokių aktų neteisėtumÄ už tai atsako Å¡iuos aktus priėmę asmenys, o ne asmenys, kurie remdamiesi jais atliko statybos veiksmus. 32.2.

Nurodo, jog civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms. Å iuo atveju nėra nei neteisėtų atsakovų L. veiksmų, nei jų kaltės, nei priežastinio ryÅ¡io tarp jų veiksmų ir kilusių neteisėtos statybos padarinių. Teismas iÅ¡ esmės savo sprendimu to net ir nenustatinėjo – teismo sprendime apsiribojama faktu, kad statybos yra atliktos, todėl dalis kaltės neva turi tekti ir statytojui. Teismas nurodė, kad jau 2009 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatytas tikslas statyti statinius miÅ¡ko žemėje.

Toks motyvas yra itin keistas, kadangi Å¡i sutartis nebuvo nei ginčo dalykas byloje, nei teismas aiÅ¡kinosi Å¡alių, sudariusių sutartį valiÄ , juolab, kad pardavėjas į bylos nagrinėjimÄ apskritai yra neįtrauktas. Kita vertus, atsakovai L. niekada neslėpė, kad žemės sklype bus projektuojama ir statoma Å«kininko sodyba, nes tuo tikslu ir buvo įsigytas žemės sklypas, kuris yra žemės Å«kio paskirties ir tokia statyba sklype yra galima (visa byloje nagrinėto ginčo esmė yra ta, kad daliai sklypo buvo nustatyti miÅ¡ko apribojimai, kur vėliau pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus buvo nustatyta, jog tik Å¡ioje dalyje sodybos statyba buvo negalima, bet ne paneigtas tokios statybos galimumas visame žemės sklype).

Maža to, teismo iÅ¡vada, kad tikslas buvo statyti bÅ«tent miÅ¡ko žemėje, yra nepagrįsta, nes sutartyje taip nėra numatyta - prieÅ¡ingai, sutartyje nurodytoje sÄ lygoje nustatyta, kad nesumokėta kainos dalis bus mokama, kai bus suprojektuota Å«kininko sodyba ir suderintas jos projektas su visomis kompetentingomis institucijomis. Atsakovų L. siekis pasistatyti statinius žemės sklype negali bÅ«ti laikomas neteisėtais veiksmais, nes jie šį siekį institucijų iÅ¡duotus dokumentus ir pagrįstai manydami, kad statiniai statomi ne miÅ¡ko žemėje.

Taigi jokių neteisėtų veiksmų atsakovai L. nėra atlikę, be to, tokių veiksmų atsakovai objektyviai net ir negalėjo atlikti, kadangi jie nėra asmenys, tikrinantys ir tikslinantys žemės sklypų kadastro duomenis, derinantys ir tvirtinantys žemėtvarkos projektÄ , statinio projektÄ bei iÅ¡duodantys statybos leidimÄ , o įstatymuose nustatytų teisių įgyvendinimas pats savaime nėra laikomas neteisėtu veiksmu. Už pažeidimų, padarytų priimant administracinius aktus, padarinius pilna atsakomybė turi tekti atitinkamiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, nes tokius sprendimus priėmė bÅ«tent jie, t. y.

Å¡ie subjektai atliko neteisėtus veiksmus, ir bÅ«tent Å¡ių subjektų sprendimai buvo panaikinti. 32.3. Taip pat nėra ir atsakovų L. kaltės, kuri, kaip galima suprasti iÅ¡ teismo motyvų, pasireiÅ¡kė atsakovų L. nerÅ«pestingumu ir neapdairumu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalimi laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek konkrečiomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Kaltė apibÅ«dinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima bÅ«tų protingai to iÅ¡ jo tikėtis.

Atsakovų L. atlikti veiksmai šių kaltės kriterijų neatitinka - kaip galėjo atsakovai L. žinoti, kad numatytų statybų vietoje yra miško žemė, jei net pačios kompetentingos institucijos, turėdamos didesnius informacijos išteklius, nesugebėjo nustatyti, patikrinti ar gauti duomenis iš Miškų kadastro, jog toje vietoje yra miško žemė. Patys Valstybinės miškų tarnybos atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Miškų kadastro duomenys tapo viešai prieinami 2011-2012 m., tuo tarpu Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2009 m.

Tuo metu ir vėliau teikiant praÅ¡ymus institucijoms Žemės sklypo savininkai jokios informacijos apie tai, kad ginčo vietoje yra miÅ¡ko žemė neturėjo ir negalėjo žinoti. Teismas, reikalaudamas iÅ¡ atsakovų L. kaip fizinių asmenų didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo nei iÅ¡ paties valstybės aparato, užkrovė atsakovams L. neproporcingÄ naÅ¡tÄ . 32.4. Skunde nurodoma, jog Å¡ios bylos dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-403/2018 buvo perduota nagrinėti iÅ¡ naujo, nustačius, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai nesprendė dėl asmenų, kaltų dėl neteisėtų statybų, ir ginčo statinių griovimo iÅ¡laidų paskirstymo kaltiems asmenims.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje rėmėsi EŽTT iÅ¡nagrinėtoje byloje Tumeliai prieÅ¡ LietuvÄ 2018 m. sausio 9 d. priimtu sprendimu, peticijos Nr. 25545/14. Minimoje byloje EŽTT, spręsdamas dėl įpareigojimo nugriauti pastatus, pastatytus miÅ¡ko žemėje, proporcingumo, vertino tai, kad nacionaliniai teismai nenustatė, kad pareiÅ¡kėjai kokiu nors bÅ«du prisidėjo prie neteisėtų dokumentų, leidžiančių statyti ir vėliau įteisinti, vėliau neteisėta pripažintÄ statybÄ .

EŽTT nurodė, jog tai, kad visos valstybės įgaliotos institucijos pritarė statybai, leidžia pareiškėjams neabejoti savo atliekamų veiksmų teisėtumu ir suteikia teisėtus lūkesčius tikėtis, kad vėliau šie veiksmai nebus pripažinti neteisėtais. Nacionalinėje teisėje įtvirtinta teisės žinojimo prezumpcija jokiu būdu nenuima nuo valdžios institucijų pareigos atlikti teisinius veiksmus sutinkamai su teise, rūpestingai (angl. acting diligently) ir laiku (angl. in due time) (EŽTT sprendimo 79 punktas).

Ginčo bylos atveju aplinkybės labai panaÅ¡ios: atsakovai L. neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, prisidedant prie vėliau neteisėtais pripažintų dokumentų statybai iÅ¡davimo ir nuosavybės registravimo, visi dokumentai statybai buvo iÅ¡duoti teisėtai pagal tuo metu registruose esančiÄ informacijÄ . 32.5. Atsakovai L. apeliaciniame skunde dėsto, jog tikėjosi, kad savivaldybės administracija, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodanti institucija, patikrino visus duomenis, ar yra teisėtas pagrindas suteikti teisę statyti statinius.

Atsakovams L. nebuvo pateikta jokių duomenų, kad statiniai patenka bÅ«tent į miÅ¡ko žemę, todėl statydami ginčo statinius manė, kad nepažeidžia taksacinių miÅ¡ko sklypų naudmenų. Tuo labiau, kad statybų ginčo vietoje galimumÄ patvirtino specialÅ«s teritorijų planavimo dokumentai, kurie Å¡ioje byloje apskritai nebuvo ginčijami, t. y. Žemėtvarkos projektas, kuris yra esminis dokumentas, nustatantis tiek žemės naudojimo režimÄ , tiek statybos reglamentus, tiek ir tai, kad Žemės sklypo vietoje, kurioje stovi ginčo statiniai, nebuvo miÅ¡ko žemės. Kadangi Å¡ios bylos nagrinėjimo metu (t. y.

įsiteisėjusiu teismo sprendimu) buvo nustatyta, kad ginčo statinių statybos vieta vis dėl to yra miÅ¡ko žemėje, tai akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovai L. buvo suklaidinti valdžios institucijų veiksmų. Taigi faktinė situacija parodo, kad atsakovai L. viskÄ darė tik su atitinkamų institucijų pritarimu ir neabejodami, kad ginčo statiniai statomi Žemės sklype teisėtai. Prokuroro ginčyti administraciniai aktai pripažinti negaliojančiais ne dėl atsakovų L. kaltės, nes jie veikė sÄ Å¾iningai, kreipėsi į valstybės ir savivaldybės institucijas dėl reikiamų dokumentų gavimo, jų patikrinimo ir elgėsi iÅ¡imtinai tik pagal Å¡ių institucijų iÅ¡duotus dokumentus, t. y. kompetentingos institucijos patvirtino, kad atsakovų veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Todėl nenustačius jokių atsakovų L. neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo dalį kaltės perkelti jiems ir įpareigoti ginčo statinius griauti ir jų lėšomis. 32.6. Teismas nurodė, kad atsakovai L. laikytini kaltais dėl neteisėtų statybų, nes netinkamai vykdė miÅ¡ko žemės savininkų pareigas. Šį netinkamÄ pareigų vykdymÄ neva patvirtina Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentÅ«ros 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-78 ir Valstybinės miÅ¡kų tarnybos suraÅ¡yti dokumentai: 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo aktas Nr. 948, 2015-05-25 Privataus miÅ¡ko žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 4, 2015 m. birželio 6 d. tarnybinis praneÅ¡imas, 2018 m. spalio 26 d. raÅ¡tas Nr. S8K-46.

Nė vienas iÅ¡ teismo nurodytų dokumentų atsakovų L. kaltės dėl neteisėtų statybų nepatvirtina, net prieÅ¡ingai – Å¡ie dokumentai paneigia atsakovų kaltę ir labiau patvirtina dėl viso Å¡io ginčo pačios Valstybinės miÅ¡kų tarnybos, kuri pagal teismo sprendimÄ apskritai laikoma nekalta ir neatsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , kaltę ir aplaidumÄ vykdant jiems pavestas kontrolės funkcijas. Pagal aukščiau cituotÄ teismų praktikÄ kaltės buvimo faktÄ galėtų patvirtinti neteisėtų susitarimų su valdžios atstovais buvimas, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas, institucijų pareigÅ«nų klaidinimas ir panaÅ¡Å«s veiksmai.

Tuo tarpu teismo nurodyti dokumentai nesusiję su ginčo statinių statymo aplinkybėmis ir statybų teisėtumo vertinimu, todėl teismui jais remtis sprendžiant dėl atsakovų L. nesÄ Å¾iningumo, kuris Å¡iuo atveju turėjo pasireikÅ¡ti neteisėtais veiksmais siekiant gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, o ne kitais nesusijusiais pažeidimais, nebuvo pagrindo. Teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai L. iÅ¡kirto miÅ¡kÄ ar kitaip prisidėjo prie neteisėtų administracinių aktų priėmimo. 32.7.

Teismas nusprendė, kad atsakovų L. kaltės dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Tokios iÅ¡vados teismas priėjo nustatęs, kad atsakovų L. veiksmai tik netiesiogiai įtakojo neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesÄ . Tuo tarpu institucijų neteisėti veiksmai su kilusiais padariniais yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu, todėl jų atsakomybės laipsnis sudaro po 40 procentų. Pasak teismo, atsakovų L. veiksmai pasireiÅ¡kė iniciatyva gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Å¾inant, kad statyti statinius miÅ¡ko paskirties žemėje negalima, netinkamai vykdytos miÅ¡ko savininkų pareigos, siekis miÅ¡ko paskirties žemę urbanizuoti.

Kaip nurodyta aukščiau, nėra jokių įrodymų, kad atsakovai L. neteisėtais veiksmais būtų prisidėję prie kilusių neteisėtos statybos padarinių atsiradimo. Atsakovai L. veikė išimtinai institucijų išduotų administracinių aktų apimtyje, pasikliaudami jų kompetencija priimti sprendimus jiems priskirtose srityse. Tuo tarpu visi Valstybinės miškų tarnybos surašyti dokumentai apie miško žemę žemės sklype buvo parengti tik kilus ginčui, todėl atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo statinių vietoje yra miško žemė. 32.8.

Pagrįsdamas atsakovų L. kaltę teismas rėmėsi EŽTT praktika dėl valstybei pagal nacionalinę teisę išimtine nuosavybės teise priklausančių miškų ir asmenų siekio tokius miškus įsigyti neteisėtumo (Ozden v. Turkey, no. 11841/02, 3 May 2007). Bet nagrinėjamu atveju ginčas yra ne dėl valstybinių miškų, o dėl privačiame žemės ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės, valstybės institucijoms patvirtinus, kad būtent šioje vietoje ginčo statinių statyba tikrai galima.

Todėl vertinant atsakovų L. veiksmų su jiems priklausančiu turtu teisėtumÄ ir jų sÄ Å¾iningumÄ , remtis teismų praktika dėl iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės, teismui nebuvo pagrindo, nes Å¡ios bylos aplinkybės yra visai kitokios. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad žalÄ padariusios institucijos jÄ privalo atlyginti solidariai ir jei nėra nustatoma pareiÅ¡kėjo veikimo prieÅ¡ingai teisei, nėra pagrindo jam perkelti dalį kaltės ir tokiu bÅ«du mažinti žalos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

Viena vertus, teismas nustatė, kad neteisėtos statybos padarinių atsiradimÄ tiesiogiai nulėmė kaltų asmenų neteisėtų veiksmų visuma. Tačiau, kita vertus, teismas sprendė, kad atsakovų bendri veiksmai nesieja, nes jie kiekvienas veikė savarankiÅ¡kai jiems priskirtose jų kompetencijos ribose. Darydamas tokias iÅ¡vadas teismas iÅ¡ esmės nepagrindė dalinės atsakomybės taikymo ir nepripažindamas solidariosios atsakomybės, prasilenkė su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pozicija Å¡iuo aspektu.

Taip pat atsakovai L. nėra kalti dėl mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų neteisėtos statybos, nes tuo metu, kai jie buvo statomi, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis toje vietoje buvo žemės ūkio paskirties, o ne miško žemė. Žemės sklypo kadastro duomenis buvo patvirtinusi tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija, o įregistravęs VĮ Registrų centras, todėl atsakovai L. vadovaudamiesi šiais duomenimis ir vykdė statybas. 32.9.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog po EŽTT sprendimo byloje Tumeliai prieÅ¡ LietuvÄ priėmimo atnaujinus procesÄ Lietuvos teismų iÅ¡nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2018 m. spalio 4 d. nutartį, kurioje nurodė, kad žalos atlyginimo reikalavimo byloje nepareikÅ¡ta, tačiau ir nesant pareikÅ¡to tokio reikalavimo spręsdamas neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ teismas turėtų pasiÅ«lyti statytojui suformuluoti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nustatyti atlygintinos žalos dydį, įvertindamas, be kita ko, Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, kitus įrodymus dėl žalos dydžio.

Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, iÅ¡siieÅ¡kojimo, taip pat ir dėl žalos atlyginimo už statinių nugriovimÄ kreiptis į teismÄ ir pradėti kitÄ teismo procesÄ , patiriant dar daugiau laiko ir kitokių iÅ¡laidų, neatitiktų proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos naÅ¡ta bÅ«tų perkeliama bÅ«tent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo iÅ¡davimu asmenims.

Todėl žalos atlyginimo klausimas esant tokiai galimybei teismo turėtų bÅ«ti sprendžiamas toje pačioje byloje dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018). Tuo tarpu Å¡ioje byloje atsakovų L. patirtos žalos dydis apskritai nebuvo nustatinėjamas; teismas atsakovų patiriamos žalos dėl statinio nugriovimo nesiaiÅ¡kino, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atskleidė bylos esmę ir atsakovai praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo iÅ¡taisyti Å¡ias klaidas bei pateikia patiriamo žalos dydžio įrodymus, taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo, nustačius, kad Å¡i byla gali bÅ«ti užbaigta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, priteisti atsakovams L. iÅ¡ teismo nustatytų kaltų asmenų 71 902, 46 Eur žalos, kuriÄ atsakovai patiria dėl teismo nustatytų neteisėtų administracinių aktų ir bÅ«tinumo nugriauti jiems nuosavybės teise priklausantį statinį, atlyginimÄ .

To nepadarius tai reikÅ¡tų, kad atsakovai turės pradėti kitÄ teisminį procesÄ dėl žalos už statinių nugriovimÄ atlyginimo, patirdami papildomas laiko ir lėšų sÄ naudas, o tokia situacija nesuderinama su EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendime byloje Tumeliai prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ , peticijos Nr. 25545/14 nurodė, kad pareiÅ¡kėjai neturėjo pradėti naujo teismo proceso dėl žalos atlyginimo, Å¡is klausimas spręstinas toje pačioje nagrinėjamoje byloje dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsakovai L. dėl valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalÄ , dėl kurios atlyginimo taip pat turėtų bÅ«ti sprendžiama Å¡ioje byloje. Atsakovai L. su Å¡iuo apeliaciniu skundu į bylÄ teikia 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ atkuriamajai vertei nustatyti Nr. DGV181019, kurioje yra nustatyta, kad pagalbinio pastato be žemės sklypo, akmeninio lauko židinio ir akmenų betono laiptų atkuriamoji vertė sudarant lokalinę sÄ matÄ , nustatyta iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu, 2018 m. spalio 19 dienai yra 71 902, 46 Eur.

Å iuo metodu nustatyta atkuriamoji vertė yra suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti, pastatyti (įrengti) ar įsigyti. Kadangi atsakovų L. statiniai bus griaunami, tai jiems turi bÅ«ti atlyginama tokių pat statinių, kuriuos jie galėtų pasistatyti kitoje vietoje, vertė. BÅ«tent Å¡i suma laikytina statinių savininko žala, kuri priteistina iÅ¡ jÄ sukėlusių asmenų. Kaip minėta, atsakovai L. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl savo veiksmais prie žalos atsiradimo neprisidėjo. 32.10.

Apeliantai nesutinka ir su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodo, jog teismas atmetė atsakovų L. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir priteistų iÅ¡laidų perskaičiavimo. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, o skundžiamu sprendimu tik papildomai nustatyti kalti asmenys dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo ir neteisėtos statybos bei nustatytas jų atsakomybės laipsnis. Å ioje byloje atsakovams L. reikalavimai buvo pareikÅ¡ti tik kaip žemės sklypo savininkams ir statytojams, kadangi pareiga griauti neteisėtai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ tenka statytojui, kuris privalo atlikti Å¡iuos veiksmus net ir tais atvejais, kai jis pats jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nėra kaltas dėl to, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo panaikintas.

Todėl panaikinus valstybės ir savivaldybės institucijų priimtus administracinius aktus ir Lietuvos Aukščiausiajam teismui patenkinus kasacinį skundÄ dalyje, susijusioje su atsakovų L. nuosavybės teisės pažeidimu, akivaizdu, kad byla Å¡ioje dalyje kasacinėje instancijoje buvo laimėta. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad kasacinio teismo nutartis priimta ne atsakovų L. naudai (kurie vieninteliai ir buvo padavę kasacinį skundÄ , kurį teismas iÅ¡ dalies patenkino), nes skųstas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis dalyje, kurioje reikalavimai buvo pareikÅ¡ti atsakovams L., buvo panaikinti ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Tuo tarpu tos procesinių teismų sprendimų dalys, kuriomis buvo panaikinti prokuroro ginčyti institucijų priimti aktai, buvo paliktos galioti, taigi akivaizdu, kad kasacinėje instancijoje buvo priimtas atsakovams L. palankus teismo sprendimas. Byloje ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs 9 reikalavimus. Vertinant Å¡ių reikalavimų materialinį teisinį pagrindÄ bei turinį, juos galima suskirstyti į dvi grupes – du savarankiÅ¡kus reikalavimus bei septynis iÅ¡vestinius reikalavimus, kurių tenkinimo sÄ lyga yra pirmųjų dviejų savarankiÅ¡kų reikalavimų tenkinimas.

SavarankiÅ¡kais reikalavimais laikytini reikalavimas dėl Statybos leidimo panaikinimo ir reikalavimai dėl atsakovų L. įpareigojimo savo ir kitų asmenų (kitų atsakovų) lėšomis nugriauti statinius. Tuo tarpu reikalavimai dėl statybÄ lydinčių administracinių aktų panaikinimo laikytini iÅ¡vestiniais reikalavimais, nes jie buvo tenkinti tik nustačius, kad Statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai ir jį panaikinus. Paliktomis galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalimis buvo patenkinta 50 proc. savarankiÅ¡kų ieÅ¡kinio reikalavimų (panaikintas statybos leidimas ir jį lydintys administraciniai aktai), o dėl likusių 50 proc. reikalavimų ginčas toliau vyko teisme.

Tokiu bÅ«du, atmetus likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovų L. atžvilgiu, Å¡iems atsakovams turėtų bÅ«ti priteista 50 proc. (1/2 dalis) dydžio jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nagrinėjant bylÄ pirmÄ jį kartÄ . TikslÅ«s atsakovų L. patirtų ir priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskaičiavimai yra pateikti 2018 m. rugsėjo 27 d. teismui teiktame praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (IV t., b.l. 147-150). Taip pat teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovams L. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrÄ kartÄ .

Kadangi atsakovai L. nelaikytini kaltais dėl atsiradusių neteisėtos statybos padarinių, nes jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jiems turėtų bÅ«ti atlyginamos visos antrÄ kartÄ pagal kasacinio teismo panaikintas sprendimų dalis nagrinėtoje byloje patirtos iÅ¡laidos. Be to, net ir pagal paties teismo nustatytas atsakomybės dalis, atsakovams L. priskirta tik 20 procentų atsakomybės naÅ¡tos už neteisėtas pagalbinio pastato statybas ir 50 procentų naÅ¡tos už likusių statinių statybas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos proporcingai iÅ¡ kaltų asmenų, kurių atsakomybės laipsnis yra kelis kartus didesnis ir bÅ«tent kurie ir yra atsakingi už kilusius neigiamus padarinius.

3. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas yra grindžiamas tokiais argumentais: 33.1. Atsakovams A. L. ir J. L. nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos buvo žinomos žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sÄ lygos. Šį faktÄ patvirtina 2009 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas, kuriame nurodyta, jog atsakovų A.

L. ir J. L. įsigyjamam nuosavybės teise žemės sklypui nustatyta speciali žemės naudojimo sÄ lyga-miÅ¡ko naudojimo apribojimai 0,6 ha. Todėl jie kaip apdairÅ«s ir sÄ Å¾iningi nurodyto žemės sklypo savininkai turėjo jį naudoti pagal paskirtį ir miÅ¡ko žemėje nevykdyti neteisėtų statybų. Atsakovams tapus žemės sklypo savininkams miÅ¡ko plotas buvo 0,6 ha, o po UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktų kadastrinių matavimų miÅ¡ko plotas buvo neteisėtai sumažintas iki 0,379 ha.

Pažymėtina, jog UAB „Geodeziniai matavimai“ atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo planÄ taip pat suderino ir atsakovai A. L. ir J. L., žemės sklypo plane nurodyta „su paženklintomis žemės sklypo ribomis, apraÅ¡ytomis 2009 m. 09 mėn. 17 d. žemės sklypo paženklinimo- parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinku: žemės sklypo savininkas (naudotojas) A. L., J. L.“. Taigi, nepagrįsti apeliantų argumentai, jog jie visiÅ¡kai neprisidėjo prie žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, po kurio buvo sumažintas miÅ¡ko žemės plotas.

Žemės sklypo savininkas atsakovas A. L. netinkamai vykdė miško žemės sklypo savininko teises ir jau 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo aktu buvo nustatytas pažeidimas, dar iki pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybų pradžios, kuri VĮ Registrų centras įraše nurodyta 2010 metai. Po šio patikrinimo, jam, kaip rūpestingam ir atidžiam žemės sklypo savininkui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl statybų miško žemės sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje ir zonoje, teisėtumo, tačiau nepaisant to, jis 2010 metais pradėjo ir 2012 metais užbaigė pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbus.

Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko A. L. nesÄ Å¾iningumÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡ku kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2018-10-26 rastu Nr. S-8K-46 atsakydamas į atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-10-15 paklausimÄ , ar žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai A. L. ir J. L. tinkamai vykdo miÅ¡ko savininkų pareigas nurodė, kad 2015 m. gegužės 25 d. buvo atliktas miÅ¡ko žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimas dėl miÅ¡ko atkÅ«rimo, kurio metu buvo nustatyta, kad tikrintame plote miÅ¡kas neatkurtas, nors 2015 m. gegužės 25 d. suraÅ¡ytoje privataus miÅ¡ko žemės sklypo patikrinimo pažymoje buvo nurodyta miÅ¡ko atkÅ«rimui parengti miÅ¡ko želdinimo ir žėlimo projektÄ ir miÅ¡kÄ atsodinti iki 2016 m. gegužės 30 d..

Taigi, akivaizdu, kad žemės sklypo savininkai atsakovai A. L. ir J. L., netinkamai vykdė ir vykdo miÅ¡ko žemės savininkų pareigas, t. y. neparengė miÅ¡ko atkÅ«rimo ir miÅ¡ko želdinimo projekto ir neatsodino miÅ¡ko nei iki 2016 m. gegužės 30 d., nei iki Å¡iol. Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taikant Statybos įstatymo 28 1 straipsnio 2 dalies I punktÄ asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014). 33.2.

Atmestini apeliantų teiginiai, jog Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija turėjo prievolę patikrinti Miškų kadastro duomenis. Kadastrinių matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, LR Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Minėtas teisės aktas 2009-2010 metais nenustatė pareigos teikti užklausimus Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, o miÅ¡kų kadastro duomenys nebuvo vieÅ¡ai prieinami. Tik 2018 m. vasario 24 d. įsigaliojusioje LR Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 redakcijoje pirmÄ kartÄ atsirado 31 punkto redakcija, kuri nustato, jog atliekant žemės Å«kio naudmenų, apaugusių miÅ¡ku, kartografavimÄ turi bÅ«ti naudojami Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenys ir informacija.

Iki 2018 m. vasario 24 d. joks teisės aktas nenustatė pareigos vadovautis miškų kadastro duomenimis ir informacija. 33.3. Taip pat nepagristi apeliantų argumentai, jog Nuolatinės statybos komisija turėjo vadovautis LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 „Dėl nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniu nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniais nuostatais. Minėtu įsakymu patvirtinti tik pavyzdiniai nuostatai, kurie yra rekomendacinio pobūdžio.

Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Valstybinė miÅ¡kų tarnyba taip pat turėtų bÅ«ti pripažinta kalta dėl neteisėtos statybos padarinių. Nors apeliantai nurodo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ - netinkamÄ kontrolės funkcijų vykdymÄ ), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių apeliacinės instancijos nepraÅ¡o pakeisti sprendimo, nustatant ir Valstybinės miÅ¡kų tarnybos kaltę. 33.4.

Atsakovai A. L. ir J. L. savo pateiktame apeliaciniame skunde teigia, jog žala turi bÅ«ti atlygintina solidariai. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija nesutinka dėl solidariosios atsakomybės taikymo Å¡ioje byloje. Dėl solidariÄ atsakomybę reglamentuojančių LR CK normų taikymo kasacinis teismas pasisakė 2008 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008. Å ioje nutartyje konstatuota, kad „paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

2) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iÅ¡ esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo“. Solidarioji atsakomybė grindžiama nuostata, kad kiekvienas privalo atlyginti tÄ Å¾alÄ , kuriÄ savo veiksmais sukėlė - kadangi kiekvienas bendraskolis, nesant kito (-ų), bÅ«tų sukėlęs tokiÄ pat žalÄ , visi bendraskoliai privalo atsakyti už visÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ solidariai. Nagrinėjamu atveju, solidariosios atsakomybės taikymas negalimas, nes atsakovų nesieja bendri veiksmai ir negalima daryti iÅ¡vados, jog nesant kito atsakovo veiksmų, bÅ«tų sukelta tokia pati žala.

Solidariosios atsakomybės taikymas, priešingai nei teigia apeliantai, prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-951/2018, konstatavo, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų (statytojos, valstybės institucijų ir pan.) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. 33.5.

Apeliantai A. L. ir J. L. savo pateiktame apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė visiÅ¡kai naujÄ reikalavimÄ - priteisti atsakovams A. L. ir J. L. iÅ¡ teismo nustatytų kaltų asmenų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos 71 902,46 Eur dydžio žalÄ . Minėtas reikalavimas apeliaciniame skunde negalėjo bÅ«ti keliamas. LR CPK 312 straipsnis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palÅ«kanas, vaisius ir kiti atvejai). Tas pats pasakytina ir apie apeliantų A. ir J. L. praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos įrodymÄ â€“ 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ atkuriamajai vertei nustatyti Nr. DGV181019 (LR CPK 314 str.). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, LR CPK nustatytų teisinių pasekmių.

Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).

4. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nurodo, jog teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei priėmė teisingÄ sprendimÄ . Nurodo, jog apeliantų praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus yra netenkintinas, nes įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

Be to, apeliantai skunde kelia naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kurie nebuvo pareikšti ir keliami pirmosios instancijos teisme, kas neleistina pagal CPK 312 straipsnį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir apeliantų reikalavimo priteisti žalÄ 6. Apeliantai apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė reikalavimÄ priteisti jiems iÅ¡ teismo nustatytų kaltų asmenų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 71 902,46 Eur dydžio žalos, patirtos dėl neteisėtų valstybės institucijų administracinių aktų, dėl kurių turi bÅ«ti nugriautas atsakovams A. L. ir J. L. nuosavybės teise priklausantis pastatas - pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betoniniai akmens laiptai, esantys (duomenys neskelbtini), panaikinimo, atlyginimÄ .

Šį savo reikalavimÄ apeliantai grindžia 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ atkuriamajai vertei nustatyti Nr. DGV181019, kuriÄ praÅ¡o prijungti prie bylos.

7. Apeliantai nurodo, jog žalos atlyginimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas toje pačioje byloje dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018). Tuo tarpu Å¡ioje byloje atsakovų L. patirtos žalos dydis apskritai nebuvo nustatinėjamas; teismas atsakovų patiriamos žalos dėl statinio nugriovimo nesiaiÅ¡kino, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atskleidė bylos esmę ir atsakovai praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo iÅ¡taisyti Å¡ias klaidas bei pateikia patiriamo žalos dydžio įrodymus, taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo, nustačius, kad Å¡i byla gali bÅ«ti užbaigta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, priteisti atsakovams L. iÅ¡ teismo nustatytų kaltų asmenų 71 902, 46 Eur žalos, kuriÄ atsakovai patiria dėl teismo nustatytų neteisėtų administracinių aktų ir bÅ«tinumo nugriauti jiems nuosavybės teise priklausantį statinį, atlyginimÄ .

8. CPK 312 straipsnis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palÅ«kanas, vaisius ir kiti atvejai). Už Å¡iuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundÄ sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimÄ pirmosios instancijos teisme.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantų reikalavimo dėl žalos atlyginimo negalima laikyti reikalavimu, neatsiejamai susijusiu su Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtais reikalavimais. Be to, kolegija pažymi, jog apeliantai tokio reikalavimo nekėlė pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjant jau po to, kai dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs ir pirmosios instancijos teisme sprendžiamas klausimas tik dėl neteisėtų statybų kaltų asmenų nustatymo. IÅ¡ praÅ¡omo prijungti įrodymo – 2018 m,. spalio 19 d.

Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog šį įrodymÄ apeliantai turėjo dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tiek reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, tiek minėtÄ ataskaitÄ turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Tokiu bÅ«du, įvertinus tai, jog bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu patikrinimÄ , o ne bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo, apeliantų praÅ¡ymas prijungti įrodymÄ netenkinamas.

Taip pat nėra nagrinėjamas apeliantų prašymas dėl žalos priteisimo ir dėl jo kolegija nepasisako. Dėl apeliantų pripažinimo kaltais dėl neteisėtų statybų 10. Byloje kilo ginčas dėl asmenų, kaltų dėl neteisėtų statybų, bei jiems tenkančios statinių griovimo išlaidų dalies nustatymo.

11. Apeliantai ginčija teismo sprendimÄ dalyje, kurioje kaltais dėl neteisėtų statybų yra pripažinti ne tik kiti atsakovai, bet ir jie patys bei praÅ¡o panaikinti Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ , nustatant, jog dėl neteisėtų statybų kaltais pripažintini atsakovai Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kurių kaltė sudaro po 50 procentų. Apeliantai nurodo, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir atsakovų L. kaltės dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo nėra. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovai L. bÅ«tų darę kokiÄ nors neteisėtÄ Ä¯takÄ , klaidinę institucijas ar kitaip piktnaudžiavę, siekdami jiems palankių sprendimų priėmimo (tokių aplinkybių niekada ir nebuvo). Tai, kad ginčo statinių vietoje yra miÅ¡ko žemė ir kur ji tiksliai yra, atsakovams L. tapo žinoma tik kilus ginčui ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu teismams priėmus sprendimus.

12. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau yra nustatyta, jog ginčo statiniai pastatyti miÅ¡ko paskirties žemėje, taip pat konstatuoti neteisėti statybos leidimÄ ir su juo susijusius dokumentus iÅ¡davusių institucijų veiksmai ir Å¡ie faktai laikytini prejudiciniais (CPK 182 straipsnis). Todėl argumentai, susiję su Å¡iomis aplinkybėmis, nevertinami ir neanalizuojami iÅ¡ naujo.

13. Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taikant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

14. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ dėl apeliantų nesÄ Å¾iningumo ir kaltės grindė tuo, jog apeliantams nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos buvo žinomos žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sÄ lygos, nes šį faktÄ patvirtino 2009 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas. Apeliantų argumentai, jog byloje nėra įrodymų, jog jie siekė urbanizuoti miÅ¡ko žemę bei neketino joje statyti statinių bei tai, jog minėta sutartis nebuvo ginčo objektas, vertinami kritiÅ¡kai.

Kolegija nurodo, jog byloje minėta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pateikta ir vertinama kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Todėl teismas turėjo ir galėjo ja remtis nagrinėdamas bylÄ (CPK 197 straipsnis). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantai nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos žinojo, jog jų įsigyjamame žemės sklype yra miÅ¡kas ir jų sklypui yra taikomos specialios naudojimo sÄ lygos. 2009 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinys pagrindžia apeliantų ketinimÄ Ä¯sigijus žemės sklypÄ vystyti kaimo turizmo verslÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡ karto po Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gegužės 8 d. priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo kaimo vietovėje R. V.. Be to, 2009 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo susitarta, jog sodyba bus pritaikyta kaimo turizmui ir gyvenamas namas, pagalbinis pastatas - svečių namai turi bÅ«ti nutolę nuo pakrantės ne toliau kaip 100 m. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantų ketinimas vystyti kaimo turizmo verslÄ Ä¯sigytame sklype jau buvo iÅ¡ anksto susiformavęs. BÅ«tent apeliantų veiksmų pasėkoje buvo atliekami kadastriniai matavimai, siekiant nustatyti miÅ¡ko žemės ploto vietÄ , kuris buvo ne tik kad patikslintas, bet kaip jau nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir sumažintas.

Kolegija pažymi, jog įsigyjant apeliantams žemės sklypÄ miÅ¡ko žemės plotas sudarė 0,6 ha, o atlikus kadastrinius matavimus sumažėjo net per pusę, t. y. tapo 0,379 ha; kas apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių dėl matavimų tikslumo. Pažymėtina, jog apeliantų įsigytas žemės sklypas sudarė 2,8 ha, tačiau neteisėtai pastatyti statiniai buvo bÅ«tent toje dalyje, kurioje yra miÅ¡ko paskirties žemė (0,6 ha plote), kuri ribojasi su ežero pakrante.

Kolegija nurodo, jog dar 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime konstatuota, jog statiniai buvo pastatyti miÅ¡ko paskirties žemėje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėdamas pirmÄ kartÄ buvo nuvykęs į vietÄ ir savo tokiÄ iÅ¡vadÄ grindė ir vietos apžiÅ«ros protokolu, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog net ir vizualiai apžiÅ«rėjus apeliantų įgytÄ ginčo sklypÄ , buvo galima suprasti, kurioje jų įsigyto žemės sklypo dalyje yra miÅ¡ko žemė. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ ir ketinimÄ sutvarkyti sklypo dalį, kuris buvo apaugęs miÅ¡ku taip, kad jame galėtų įkurti kaimo turizmo sodybÄ .

Be to, apeliantų prisidėjimÄ prie neteisėtų veiksmų atlikimo įrodo ir byloje esantys įrodymai dėl netinkamo apeliantų kaip miÅ¡ko savininkų pareigų vykdymo. Å iems pirmosios instancijos teismo motyvams kolegija pritaria ir jų nekartoja.

15. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog apeliantai įtakojo neteisėtų valstybės institucijų jiems palankių aktų priėmimÄ , tačiau įvertinus tai, jog jie aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu žinojo ir turėjo žinoti, jog valstybės institucijos veikia neteisėtai, t. y. suteikė leidimus statybai miÅ¡ko paskirties žemėje, apeliantai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti kaltais dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo statyti pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),) ir neteisėtos mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės pobÅ«džio 16. Apeliantai nurodo, jog teismas netinkamai nurodė, jog atsakovų atsakomybė yra dalinė. Nurodo, jog bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad žalÄ padariusios institucijos jÄ privalo atlyginti solidariai ir jei nėra nustatoma pareiÅ¡kėjo veikimo prieÅ¡ingai teisei, nėra pagrindo jam perkelti dalį kaltės ir tokiu bÅ«du mažinti žalos dydį.

17. Kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iÅ¡ įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrÄ civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos iÅ¡imtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijÄ , jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį nustatomas bendrininkavimas siaurÄ ja prasme (bendrininkavimas plačiÄ ja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurÄ ja prasme atvejai gali bÅ«ti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ .

Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalÄ , vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tas.

Jokio susitarimo sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iÅ¡ pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebÅ«tų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į Å¡iÄ priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog solidariosios atsakomybės taikymas negalimas, nes atsakovų nesieja bendri veiksmai ir negalima daryti išvados, jog nesant kito atsakovo veiksmų, būtų sukelta tokia pati žala. Solidariosios atsakomybės taikymas, priešingai nei teigia apeliantai, prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-951/2018, konstatavo, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų (statytojos, valstybės institucijų ir pan.) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Esant atsakovų solidariai atsakomybei visiškai netektų prasmės proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymas.

20. Apeliantai kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atsakovų atsakomybės laipsnio ir proporcingos statybos padarinių naÅ¡tos paskirstymo nenurodė, todėl kolegija Å¡iuo klausimu nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 21. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovų A. ir J. L. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir priteistų iÅ¡laidų perskaičiavimo.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, o skundžiamu sprendimu tik papildomai nustatyti kalti asmenys dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo ir neteisėtos statybos bei nustatytas jų atsakomybės laipsnis. Å ioje byloje atsakovams A. ir J. L. reikalavimai buvo pareikÅ¡ti tik kaip žemės sklypo savininkams ir statytojams, kadangi pareiga griauti neteisėtai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ tenka statytojui, kuris privalo atlikti Å¡iuos veiksmus net ir tais atvejais, kai jis pats jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nėra kaltas dėl to, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo panaikintas.

Todėl panaikinus valstybės ir savivaldybės institucijų priimtus administracinius aktus ir Lietuvos Aukščiausiajam teismui patenkinus kasacinį skundÄ dalyje, susijusioje su atsakovų L. nuosavybės teisės pažeidimu, akivaizdu, kad byla Å¡ioje dalyje kasacinėje instancijoje buvo laimėta. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad kasacinio teismo nutartis priimta ne atsakovų L. naudai (kurie vieninteliai ir buvo padavę kasacinį skundÄ , kurį teismas iÅ¡ dalies patenkino), nes skųstas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis dalyje, kurioje reikalavimai buvo pareikÅ¡ti atsakovams L., buvo panaikinti ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Tuo tarpu tos procesinių teismų sprendimų dalys, kuriomis buvo panaikinti prokuroro ginčyti institucijų priimti aktai, buvo paliktos galioti, taigi akivaizdu, kad kasacinėje instancijoje buvo priimtas atsakovams L. palankus teismo sprendimas.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, o šiuo sprendimu tik papildomai nustatyti kalti asmenys dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo ir neteisėtos statybos bei nustatytas jų atsakomybės laipsnis, atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir A. L. ir J. L. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

23. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Nepaisant to, jog kasacinis teismas panaikino 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo, kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinis skundas nebuvo patenkintas, nes juo buvo praÅ¡oma panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ieÅ¡kinį atmesti ir jų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Tuo tarpu kasacinis teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi Å¡ioje byloje paliko galioti teismų procesinius sprendimus dėl ginčo esmės, t. y. dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais administracinius aktus patenkinimo bei atsakovų A.

L. ir J. L. prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo, bei bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti tik dėl kaltų asmenų dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo ir neteisėtos statybos ir Å¡ių asmenų kaltės laipsnio nustatymo. Todėl kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, jog jie bylÄ buvo laimėję kasaciniame teisme. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai ir apeliantų praÅ¡ymas priteisti jiems bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestas pagrįstai (CPK 93 str.).

Vien tas faktas, jog buvo nustatyta dalinė atsakovų atsakomybė ir proporcingai paskirstyta statybos padarinių naÅ¡ta, nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kinys apeliantų atžvilgiu buvo atmestas dalyje ir jie įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 24. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

25. Atmetus apeliacinį skundÄ apeliantams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė