2024-06-27 Nr. AB-10161-4-45-3-00168-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1986-624/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00168-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant Irako Respublikos piliečio J. M. Z. A. D. atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Irako Respublikos piliečio J. M. Z. A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. Z. A. D. prašymą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Irako Respublikos pilietis J. M. Z. A. D. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) be judėjimo laisvės apribojimo.

2. Pareiškėjas nurodė, jog į Lietuvą atvyko 2021 m., pateikė prieglobsčio prašymą, kuris buvo atmestas. Po 11 mėnesių sulaikymo pareiškėjas atgavo laisvę, tačiau neturėjo jokios galimybės integruotis, nes negalėjo dirbti. Nusivylęs situacija, jis pasitraukė iš Lietuvos. 2024 m. kovo 26 d. pareiškėjas buvo perduotas pagal Dublino III Reglamentą Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacinės Respublikos, jo laisvė apribota siekiant išsiaiškinti prieglobsčio motyvus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog niekada nesutiko su jo laisvės ribojimu, šiuo metu jo atžvilgiu yra galiojantis Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas riboti jo laisvę, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išdavė pareiškėjui užsieniečio registracijos kortelę su leidimu dirbti. Pareiškėjas preliminariai yra sutaręs dėl galimybės įsidarbinti, tačiau negali realizuoti šios savo teisės, nes negali išvykti už Centro ribų.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog nagrinėju atveju itin aktualūs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) pakeitimai, įsigalioję 2024 m. sausio 1 d., susiję su prieglobsčio prašytojų laisvės suvaržymu – 1408 straipsnio nuostatos numato maksimalų 5 mėnesių terminą laisvei suvaržyti. Pareiškėjas pabrėžė, jog jau buvo sulaikytas 11 mėnesių iki išvykimo iš Lietuvos, nuo 2024 m. kovo 26 d. taip pat gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų apie jo keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas yra geranoriškas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, jo asmenybė yra nustatyta, o grąžinti jo į kilmės valstybę nėra objektyvių galimybių, todėl prašo pareiškėjo atžvilgiu taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre be judėjimo laisvės ribojimo.

6. Atsakovas Centras atsiliepime į užsieniečio prašymą nurodė, jog nesutinka su prašymu ir prašė jį atmesti.

7. Centras nurodė:

7.1. 2021 m. rugpjūčio mėnesį Irako Respublikos pilietis J. M. Z. A. D., į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nustatyta, kad užsienietis pėsčiomis, asmenų grupėje atvyko iš Baltarusijos Respublikos. Būdamas Lietuvos Respublikoje, 2021 m. rugpjūčio 23 d. minėtas užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užsienietis užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 23 d.

7.2. 2021 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 21S44895 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką; uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą atmetė. Užsieniečio atžvilgiu buvo pradėta išsiuntimo procedūra.

7.3. 2022 m. birželio 23 d. minėtam užsieniečiui Marijampolės apylinkės teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam priskirtoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. gruodžio 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.

7.4. 2022 m. liepos 4 d. minėtas užsienietis pasišalino iš Kybartų užsieniečių registracijos centro.

7.5. 2024 m. kovo 26 d. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto iš Vokietijos Federacinės Respublikos grąžintas Irako Respublikos pilietis J. M. Z. A. D. 2024 m. kovo 27 d. užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui. 2024 m. kovo 28 d. Migracijos departamentas informavo, kad užsieniečio prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių yra padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus.

7.6. 2024 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu minėtam užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą nustatant iki 2024 m. birželio 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Asmuo nesutiko su sprendimu ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi skundą atmetė.

8. Centras pažymėjo, jog byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybę. Pareiškėjo elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje.

9. Atsakovas akcentavo, jog minėto užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, o prieglobsčio prašymo pateikimas nėra jo pagrindinis tikslas, pažymint tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, bei siekė vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Pagal tarptautines sutartis jis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką (šaliai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą).

10. Centro vertinimu, pareiškėjo elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, taip pat tai, jog prieglobsčio byloje nėra priimto sprendimo, negalima teigti, kad pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Asmens byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl Įstatymo pasikeitimų, įsigaliojusių 2024 m. sausio 1 d., Centras nurodė, jog Įstatymo 1408 straipsnyje nuostatos numato užsieniečių, taip pat ir prieglobsčio prašytojų, apgyvendinimo tvarką bei jų judėjimo laisvės apribojimus šalyje įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu. Centras pažymėjo, jog minėtas straipsnis numato užsieniečių apgyvendinimą Migracijos departamento ir VSAT priimtų sprendimų pagrindu. Tačiau esant Įstatymo 113 straipsnyje nurodyti užsieniečio/prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio/prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės jam skyrimo. Užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo terminus Įstatymo leidėjas nurodė 114 straipsnyje, o ne 1408 straipsnyje kaip teigia pareiškėjas.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog itin svarbi faktinė aplinkybė byloje yra ta, jog Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą su leidimu dirbti, o tai yra pagrindas peržiūrėti jo sulaikymo pagrįstumą, kadangi jis negali realizuoti šios savo teisės, nes negali išvykti iš VSAT prie LR VRM teritorijos. Centras pažymėjo, jog teisė dirbti yra tik galimybė, kuria gali pasinaudoti kiekvienas užsienietis, tačiau tai nėra Įstatyme numatytas pagrindas keisti jam taikomos priemonės taikymą, jeigu užsieniečio atžvilgiu egzistuoja sulaikymo pagrindai.

II. 13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui.

14. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, nurodė atvejus, kuomet prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, taip pat, vadovaudamasis to paties straipsnio 5 dalimi, aptarė aplinkybes, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

15. Teismas akcentavo, jog šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019) pažymėjo, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

16. Teismas pažymėjo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio mėn., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas apie 10 mėnesių. Jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėtas, Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuris įsigaliojo 2022 m. balandžio 27 d., užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga ), nuspręsta ji išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Buvo pradėta užsieniečio išsiuntimo procedūra. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, praėjus vos 11 dienų nuo paleidimo iš sulaikymo, 2022 m. liepos 4 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Europos sąjungos valstybėse jis gyveno neteisėtai virš pusantrų metų laiko, kol 2024 m. kovo 26 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje, išnagrinėjęs užsieniečio skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, konstatavo, jog užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga. Teismas pabrėžė, jog Užsienietis nagrinėjamą prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo pateikė 2024 m. gegužės 14 d., t. y. priėjus vos 20 dienų po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo. Per šį laikotarpį užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, neatsirado jokių naujų aplinkybių jo prieglobsčio byloje.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti užsieniečio prašymą.

III. 18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą ir taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

19.1. Teismo išvada, kad kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, iš esmės reiškia sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai, o būtent tai yra draudžiama Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu.

19.2. Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.

19.3. Pareiškėjo faktinis sulaikymas motyvuotas poreikiu išsiaiškinti prieglobsčio motyvus. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, t. y. sprendimas dėl prieglobsčio turi būti priimtas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 12 d. Tačiau Migracijos departamentas sprendimus priima vidutiniškai per 6 mėn., tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai formaliai sudarydamas sąlygas užsieniečio sulaikymui. Nelogiškai bei nepagrįstai prieglobsčio motyvų išaiškinimas siejamas su galutinai įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjas ginčija konkretų jau priimtą administracinį aktą, kurio motyvai nagrinėjant bylą teisme negali būti pakeisti, sprendimo pagrįstumas vertinamas pagal jo metu turėtą informaciją. Migracijos departamentas, priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, prieglobsčio prašymo motyvų aiškinimą iš esmės pabaigia. Naujai po to galimai paaiškėjusios aplinkybės ar pateikti įrodymai yra išimtis iš taisyklės, kuri negali būti preziumuojama.

19.4. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro nustatytų Sulaikymo gairių 4.1-osios gairės 28 punkte numatyta, kad leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminio pokalbio kontekste išsiaiškinti jų tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus. Tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Tai apima esminių faktų sužinojimą iš apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo. Ši bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui.

19.5. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakė, jog net ir tuo atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatyti terminai, šių terminų laikymasis negali būti laikomas automatiškai užtikrinančiu prašytojo sulaikymą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies f punktą. Ginčo atveju tai yra aktualu, nes UTPĮ 114 straipsnio 7 dalis nenumato konkretaus / apibrėžto / maksimalaus prieglobsčio prašytojo sulaikymo termino, nurodant, jog sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą Įstatymo113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

19.6. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Direktyva) 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, su 8 straipsnio 3 dalyje nustatytais sulaikymo pagrindais susijusios administracinės procedūros turi būti vykdomos deramai kruopščiai. Pagal EŽTT formuojamą praktiką, sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ne dėl tarptautinės apsaugos prašytojo kaltės ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. Jeigu ši procedūra atliekama nepakankamai kruopščiai, tai asmens sulaikymas pripažįstamas neleistinu pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą. Pareiškėjo atžvilgiu iki 2024 m. balandžio 12 d. nepriėmus sprendimo dėl jo prieglobsčio motyvų išaiškinimo, turi būti konstatuojamas nepakankamas Migracijos departamento kruopštumas.

19.7. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka siekiant pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimą su institucija.

19.8. Įstatymo numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu. Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvą momento yra sulaikytas, o Įstatymo nuostatos numato, kad tik ypatingomis sąlygomis užsieniečio sulaikymas gali tęstis tiek ilgai. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie Užsieniečio keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

19.9. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka klausimais: i) ar 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė apriboti prieglobsčio prašytojo laisvę turėtų būti aiškintina, kaip draudžianti tokias nacionalines teisės normas, pagal kurias, pareiškėjo laisvę ribojančios priemonės gali būti taikomos iki galutinio sprendimo dėl prieglobsčio (ne-) suteikimo įsiteisėjimo momento; ii) ar 2011 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, turi būti aiškinamos kaip draudžiančios tokias nacionalines teisės normas, pagal kurias prieglobsčio prašytojas jo prieglobsčio motyvų nustatymui gali būti sulaikomas ilgiau nei iki pirminės apklausos atlikimo ir prieglobsčio prašymo užregistravimo.

20. Atsakovas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo šiuo pagrindinius argumentus bei faktines aplinkybes:

20.1. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2024 m. birželio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S149058, kuriuo nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad asmuo, pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

20.2. Bylos aplinkybės rodo, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti jam pritaikytų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygas ir teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu apsunkindamas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų vykdymą. Užsieniečio pasirinktas elgesio modelis sudaro pagrindą manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali vėl neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti, pažymint ir tai, kad šiuo metu dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo šiuo pagrindinius argumentus bei faktines aplinkybes:

21.1. Klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo nustatyta pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. birželio 28 d. nėra pasikeitusios. Be to, pareiškėjas nevykdė anksčiau jam teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – sąlygų ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes narę. Todėl patenkinus pareiškėjo prašymą, pareiškėjas gali bandyti neteisėtai vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką.

21.2. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jis negali pasinaudoti apgyvendinimo vietoje laisvė judėti pagal apgyvendinimo teritorijos taisykles. Minėto užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, o prieglobsčio prašymo pateikimas nėra jo pagrindinis tikslas, pažymint tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, bei siekė vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Pagal tarptautines sutartis jis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką (šaliai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą).

21.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Bylos duomenimis, Užsienietis, į Lietuvos Respubliką atvykęs 2021 m. rugpjūčio mėnesį, apgyvendintas tam skirtoje vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S44895, kuriuo, be kita ko, nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Užsieniečiui šį sprendimą apskundus, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas, Užsieniečio skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės šalį atmetė. Užsieniečio atžvilgiu pradėjus išsiuntimo procedūrą, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam priskirtoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2022 m. gruodžio 22 d. 2022 m. liepos 4 d. Užsienietis pasišalino iš Kybartų užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos.

24. Užsieniečiui, 2024 m. kovo 26 d. pagal Dublino III Reglamentą grąžintam iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir 2024 m. kovo 27 d. pateikusiam paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį nuspręsta nagrinėti skubos tvarka, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi paliktas nepakeistas, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. birželio 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

25. Užsienietis 2024 m. gegužės 13 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti jo atžvilgiu švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre be judėjimo laisvės apribojimo, motyvuodamas tuo, kad, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje patikslino Užsieniečio atstovė, nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. atsirado nauja aplinkybė – Užsieniečiui buvo išduotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, su kuria ir sieja pagrindą pakartotinai svarstyti klausimą dėl Užsieniečiui taikomo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ribojimo priemonės rūšies.

26. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino iš esmės motyvuodamas tuo, kad Užsienietis prašymą dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo pateikė 2024 m. gegužės 14 d., t. y. priėjus vos 20 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria netenkintas jo apeliacinis skundas, priėmimo, per šį laikotarpį Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, neatsirado jokių naujų aplinkybių jo prieglobsčio byloje.

27. Be to, bylos duomenimis, jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio paskesnį prieglobsčio prašymą, 2024 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą jo netenkinti; sprendimas dėl Užsienietis išsiuntimo į kilmės šalį, kaip teismo posėdyje paaiškino VSAT Centro atstovė, yra įvykdytas.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Užsienio apeliacinio skundo argumentų, visų pirma pažymi, valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 (ginčui aktuali 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 134 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2024 m. kovo 1 d.) ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

29. Pareiškėjo 2024 m. gegužės 13 d. prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusios redakcijos Įstatymo 14021 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 įstatymo Nr. XIV-816 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.), reglamentuojančio sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinį svarstymą, 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

30. Taigi, aplinkybė, su kuria Įstatymas sieja pagrindą iš naujo, t. y. nesibaigus teismo sprendimu nustatytam terminui, svarstyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo / alternatyvios sulaikymui priemonės klausimą – pagrindo, kuriuo prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas, išnykimas.

31. Tokių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nei 2024 m. gegužės 13 d. prašyme, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė: Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi paliktas nepakeistas, taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. birželio 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai – taikymo pagrindas, visų pirma, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę.

32. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies, kuriame yra įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, 2 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, iš jų – ir 6 punkte numatyta: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.).

33. Užsieniečio nurodyta nauja aplinkybė – jam buvo išduotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – niekaip nepatvirtina išnykus jam įsiteisėjusiu teismo, kurio nesaisto VSAT prašymas dėl konkrečios priemonės rūšies taikymo, sprendimu parinktos judėjimą ribojančios priemonės taikymo pagrindą, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio paskesnis prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus aplinkybę, kad jis (Užsienietis), galiojant 2022 m. birželio 23 d. teismo sprendimu jam taikytai švelnesnei alternatyvai sulaikymui priemonei, 2022 m. liepos 4 d. pasišalino iš Kybartų užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos.

34. Kitos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių užsieniečių, iš jų – ir turinčių prieglobsčio prašytojo statusą, sulaikymą aiškinimu ir taikymu, yra iš esmės susijusios ne pareiškėjo teiktu prašymu dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo (Įstatymo 14021 str.), o su teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 14020 str.) nagrinėjimo procese priimamu sprendimu. Šiuo aspektu primintina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi paliktas nepakeistas, yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 156 str. 1 d.), t. y. pateikus prašymą atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 13 d. prašymas nevertintinas kaip prašymas atnaujinti procesą.

35. Kadangi kitos pareiškėjo 2024 m. gegužės 13 d. prašyme ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (šios nutarties 33 p.), o taip pat ir prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, nėra susiję su klausimu, kuris yra nagrinėjimo dalykas byloje, t. y. prašymu dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo (Įstatymo 14021 str.), dėl jų nėra pasisakoma, o prašymas nėra tenkinamas: taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 str. 3 d.).

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nėra nustatyti (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Irako Respublikos piliečio J. M. Z. A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė