aeb7437a-2e95-4cf1-84a8-dabe93eef76a · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2163-1097/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13410-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Latvelė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, iÅ¡ieÅ¡kotojai T. S., S. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. D. padavė skundÄ dėl antstolio Armino Naujokaičio (toliau – antstolis) veiksmų, praÅ¡ydamas padidinti vykdymo procese realizuojamos jam priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), dalies vertę (kainÄ ) iki 50 000 Eur.

2. Grįsdamas skundÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu antstolis žemės sklypÄ Ä¯kainojo 4 000 Eur verte. PareiÅ¡kėjas nesutinka su nustatyta žemės sklypo kaina (verte), nes dar 2018 metais VÄ® Registrų centro nustatyta žemės sklypo mokestinė vertė buvo 29 400 Eur. PareiÅ¡kėjo teigimu, nuo 2018 metų žemės sklypo vertė padidėjo mažiausiai 30–40 proc., todėl Å¡iuo metu ji yra ne mažesnė kaip 50 000 Eur.

3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2022 m. birželio 15 d. patvarkymu skundÄ tenkinti atsisakė ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad, pirma, pareiÅ¡kėjas, grįsdamas skundÄ , nepagrįstai remiasi viso žemės sklypo verte, nes vykdymo procese realizuojama tik pareiÅ¡kėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje tenkanti dalis, t. y. 1675/31800 dalis žemės sklypo; antra, pareiÅ¡kėjui priklausančios vykdymo procese realizuojamos žemės sklypo dalies (1675/31800) vertei nustatyti 2021 m. birželio 8 d. buvo paskirta ekspertizė.

Paskirtam ekspertui pareiÅ¡kėjas nuÅ¡alinimo nepateikė. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad žemės sklypo dalies vertė sudaro 4 000 Eur. PareiÅ¡kėjas su nustatyta žemės sklypo verte nesutiko ir padavė skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Atsižvelgdamas į tai, antstolis nurodė, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios žemės sklypo dalies, realizuojamos vykdymo procese, vertės pagrįstumo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Antstolis pažymėjo, kad nustatyta realizuojamos žemės sklypo dalies (1675/31800) vertė (4 000 Eur) yra net didesnė nei prašo nustatyti pareiškėjas, nes viso žemės sklypo vertė tokiu atveju sudaro apytiksliai 75 940 Eur. Taip pat pažymėjo, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl pareiškėjo teiktų skundų, tačiau nuo atlikto žemės sklypo įvertinimo dar nėra praėję 1 metai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo A.

D. skundÄ dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolis Arminas Naujokaitis pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykdo vykdomÄ sias bylas Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263, Nr. 0157/20/01753 (toliau – vykdomosios bylos). Siekiant vykdymo procese realizuoti pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, antstolis 2021 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-157-13026 nurodytai žemės sklypo dalies vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, jÄ atlikti pavedė UAB „Verslavita“. Per įstatyme nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjas nuÅ¡alinimų vertintojui nepateikė.

Atlikus ekspertizę, 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nustatyta skolininkui priklausančios žemės sklypo dalies vertė – 4 000 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-157-17564 antstolis, remdamasis ekspertizės aktu, įkainojo realizuojamÄ pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalį 4 000 Eur. PareiÅ¡kėjas dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-157-17564 pateikė prieÅ¡taravimus. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-21-157-18065 pareiÅ¡kėjui nustatė 5 dienų terminÄ pateikti turto vertintojo kandidatÅ«rai ir apmokėti pakartotinės ekspertizės iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas pakartotinės ekspertizės iÅ¡laidų neapmokėjo, kito (naujo) turto vertintojo kandidatÅ«ros nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kurie paneigtų 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas, todėl 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-21-157-19880 antstolis skolininko prieÅ¡taravimus atmetė. 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S-21-157-19946 antstolis paskelbė pirmÄ sias žemės sklypo dalies pardavimo varžytynes, nustatyta pradinė turto kaina – 3 200 Eur.

PareiÅ¡kėjas dėl antstolio 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymo pateikė skundÄ , kuriuo, be kita ko, nesutiko su nustatyta žemės sklypo verte. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu antstolis informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad teismams galutinai nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pareiÅ¡kėjui priklausančios žemės sklypo dalies realizavimas vykdymo procese atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka turi teisę pasiÅ«lyti pirkėjÄ , realizuojamo turto kaina nustatyta 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte (4 000 Eur).

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nustatytÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 patikrintÄ antstolio realizuojamos pareiÅ¡kėjui priklausančios žemės sklypo dalies vertę. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, grįsdamas skundÄ , nepagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta 2018 metais nustatyta mokestine viso žemės sklypo verte (29 400 Eur), nes antstolis vykdymo procese realizuoja tik pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį (1675/31800).

Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nustatyta realizuojamos žemės sklypo dalies kaina (4 000 Eur) yra net didesnė už pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti kainÄ (50 000 Eur), nes viso žemės sklypo kaina tokiu atveju sudaro apie 75 940 Eur. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu turto vertė nebuvo nustatinėjama iÅ¡ naujo (ji buvo nustatyta dar 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu, kuris nebuvo nuginčytas), juo tik buvo atnaujintas turto realizavimo procesas ir pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta surasti turto pirkėjÄ , todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti skundo motyvai iÅ¡ esmės nesusiję su skundžiamu patvarkymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. D. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir nutraukti vykdomÄ sias bylas arba nustatyti žemės sklypo rinkos kainÄ .

8. Grįsdamas atskirÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo, kad:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio nustatyta realizuojamos pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies kaina (4 000 Eur) yra teisėta. Šiuo metu žemės sklypo vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 Eur, nes dar 2018 metais VĮ Registrų centro nustatyta žemės sklypo mokestinė vertė buvo 29 400 Eur, o nuo 2018 metų žemės sklypo vertė padidėjo mažiausiai 30–40 proc. Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 spręsdamas dėl nustatytos žemės sklypo dalies vertės pagrįstumo, nurodytų oficialių VĮ Registrų centro duomenų nevertino, pareiškėjas jų nepateikė, nes apie juos tik neseniai sužinojo;

2) pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kad iš pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies jau buvo atliktas išieškojimas, t. y. pareiškėjui tenkanti žemės sklypo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jau buvo nustatyta ir parduota kitame vykdymo procese 2016 metais;

3) visose bylose, kuriose iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai yra vykdomi antstolio, pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už teisėtÄ veiklÄ â€“ žurnalistikÄ , todėl, pateikus praÅ¡ymus dėl bylų atnaujinimo, bylos nebegalės bÅ«ti vykdomos.

9. Antstolis Arminas Naujokaitis atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad VÄ® Registrų centro duomenys apie turto vertę nepaneigia individualios ekspertizės bÅ«du nustatytos turto vertės, nes VÄ® Registrų centro nurodoma turto vertė yra nustatoma neatsižvelgiant į konkretaus turto individualias ypatybes ir jo vertinimo individualias aplinkybes; be to, nustatytos žemės sklypo dalies vertės teisėtumo klausimas yra iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021, o nustatyta žemės sklypo dalies pardavimo kaina yra net didesnė, nei jÄ praÅ¡o nustatyti pareiÅ¡kėjas.

Antstolis taip pat teigia, kad pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog iÅ¡ jam priklausančios žemės sklypo dalies antstolis jau buvo iÅ¡ieÅ¡kojęs, paneigia Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1344-803/2022 pagal kreditorių pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko (pareiÅ¡kėjo) turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, o pareiÅ¡kėjas netinkamai interpretuoja faktus bei registro duomenis.

10. Suinteresuoti asmenys S. S. ir T. S. atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad palaiko antstolio argumentus. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio atsisakymo padidinti vykdymo procese realizuojamo pareiÅ¡kėjo turto kainÄ nuo 4 000 Eur iki 50 000 Eur.

13. PareiÅ¡kėjas, atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡ esmės nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 turto vertės nustatymo klausimu, nes, pareiÅ¡kėjo teigimu, nurodytoje byloje nebuvo vertinti oficialÅ«s VÄ® Registrų centro duomenys, pagal kuriuos 2018 metais nustatyta žemės sklypo mokestinė vertė buvo 29 400 Eur; pareiÅ¡kėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys nepatvirtina, jog Å¡iuo metu žemės sklypo (pareiÅ¡kėjui priklausančios jo dalies) vertė yra 50 000 Eur, t. y. teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priklausančios žemės sklypo dalies jau buvo atliktas iÅ¡ieÅ¡kojimas, t. y. pareiÅ¡kėjui bendrÄ ja jungtine sutuoktiniu nuosavybe priklausiusi žemės sklypo dalis jau buvo nustatyta ir parduota kitame vykdymo procese.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.

15. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto (jo vertės), kurio, pareiškėjo teigimu, antstolis, išieškodamas iš pareiškėjo, apskritai negali parduoti vykdymo procese, nes šis turtas yra jo sutuoktinės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o iš jo (pareiškėjo) dalies jau buvo išieškota kitame vykdymo procese 2016 metais, pirmiausiai pasisakytina nurodytu aspektu, t. y. dėl realizuojamo turto nuosavybės teisės ir išieškojimo iš jo galimumo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdymo procese siekia realizuoti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančias 1675/31800 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Grįsdamas teiginį, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jau buvo iÅ¡ieÅ¡kota 2016 metais, t. y. kad nurodyta žemės sklypo dalis, kuriÄ antstolis nagrinėjamu atveju dar tik ketina realizuoti, yra jo sutuoktinės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, likusi po 2016 metų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dalies, pareiÅ¡kėjas pateikia antstolio Ginto Badikonio 2016 m. gegužės 16 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0040/10/03-42-1 aktÄ , patvirtinantį, kad 2016 m. balandžio 26 d. antstolis įvykusiose varžytinėse pardavė 3350/31800 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A. K., buvęs savininkas – A. D. (pareiÅ¡kėjas).

17. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 19 d. iÅ¡ieÅ¡kotojai vykdomosiose bylose Nr. 0157/20/00943, 0157/20/00944, 0157/20/01246, 0157/20/01263 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti pareiÅ¡kėjo turto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiÅ¡kėjui priklausančiose 3350/31800 dalyse žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2598-566/2022 iÅ¡ieÅ¡kotojų praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjui A.

D. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis nuo 3350/31800 dalių, t. y. 1675/31800 dalys, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1344-803/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

18. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartyje nustatė, kad pagal 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine įgijo iš viso 6700/31800 dalis žemės sklypo. 2006 m. kovo 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi kitiems asmenims pareiškėjas su sutuoktine perleido 3350/31800 dalis nurodyto žemės sklypo. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 pagal pareiškėjo A.

S. praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nustatė, jog pareiÅ¡kėjui tuo metu bendrame su sutuoktine turėtame sutuoktinių turte – 3350/31800 žemės sklype, nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Å¡io nekilnojamojo turto, t. y. 1675/31800 dalys. Po Å¡ios nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3758-619/2013 pagal ieÅ¡kovų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ A. D. bei jo sutuoktinę, ieÅ¡kinį dėl 2006 m. kovo 1 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ab initio ir restitucijos taikymo.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, 2006 m. kovo 1 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ir pareiÅ¡kėjui A. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo grÄ Å¾inta 3350/31800 žemės sklypo dalis. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 nustatė skolininko turto dalį tuo metu likusioje skolininkui kartu su sutuoktine priklausiusioje 3350/31800 žemės sklypo dalyje.

Tuo tarpu po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3758-619/2013 įsiteisėjimo skolininkui jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo grÄ Å¾intos dar 3350/31800 žemės sklypo dalys, kuriose skolininko turto dalis nebuvo nustatyta. Teismo konstatuota, kad po skolininko minimų 2016 m. gegužės 16 d. varžytynių, po kurių 1675/31800 žemės sklypo dalis įgijo pirkėjas A. K., 1675/31800 dalys liko kaip skolininko sutuoktinės nuosavybė pagal 2012 m. spalio 2 d. apylinkės teismo nutartį, tuo tarpu dėl 3350/31800 žemės sklypo dalių, pareiÅ¡kėjo įgytų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties pagrindu, Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartyje nebuvo pasisakyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje pagrįstai nustatė skolininko dalį (1675/31800) Å¡ioje 3350/31800 žemės sklypo dalyje.

19. Taigi, iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartyje nustatytų aplinkybių matyti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad 2016 m. balandžio 26 d. įvykusiose antstolio Ginto Badikonio organizuotose varžytinėse buvo parduota pareiškėjo žemės sklypo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatyta 2012 m. spalio 2 d. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties pagrindu pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo (atgavo) dar 3350/31800 dalis žemės sklypo, kuriose pareiškėjo dalis (1675/31800) buvo nustatyta tik būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2598-566/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-1344-803/2022.

Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėju, jog antstolis nagrinėjamu atveju antrÄ kartÄ siekia realizuoti iÅ¡ esmės jo sutuoktinės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nėra.

20. Antra, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalies (1675/31800 dalys) vertei nustatyti buvo atlikta ekspertizė. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nustatyta pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalies vertė – 4 000 Eur. Remdamasis ekspertizės bÅ«du nustatyta pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalies verte, 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu antstolis realizuojamÄ pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalį įkainojo 4 000 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalies vertė buvo nustatyta tinkamai. 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu antstolis informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad, esant galutinai nustatytai skolininko turto daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pareiÅ¡kėjui priklausančios žemės sklypo dalies realizavimas vykdymo procese atnaujinamas, realizuojamo turto kaina nustatyta 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte (4 000 Eur).

21. CPK 512 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali bÅ«ti paduodamas ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ skundÄ pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ arba atsisakymÄ jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdeÅ¡imt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

22. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo dalies įkainojimo 4 000 Eur verte teisėtumo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, todėl antstolis, atnaujinęs vykdymo procesÄ , ja rėmėsi teisėtai, ir pakartotinai nagrinėjamu atveju nurodytas klausimas nespręstinas. Tai, kad sprendžiant nurodytÄ klausimÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo nežinojęs apie nurodomÄ Ä¯rodymÄ â€“ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä (nors galėjo žinoti, nes jis egzistavo ir buvo vieÅ¡ai prieinamas), pagal kurį 2018 metais nustatyta žemės sklypo (viso) vertė buvo 29 400 Eur, todėl jo į bylÄ nepateikė ir jis joje nebuvo vertintinas, pagrindo iÅ¡ naujo vertinti 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio patvarkymo, kuriuo, remiantis atliktos ekspertizė iÅ¡vada, buvo nustatyta ginčo žemės sklypo dalies vertė – 4 000 Eur, teisėtumo nesudaro, nes:

1) jeigu vykdymo procese turto vertę nustatė ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl netinkamai nustatytos ginčo žemės sklypo dalies vertės atmetė;

3) naujo įrodymo, kuris galėjo bÅ«ti pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , pateikimas pagrindo peržiÅ«rėti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ (nutartį) nesudaro (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

23. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad turto perkainojimas atliekamas tuo atveju, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių esmingai padidėjo ar sumažėjo jau įkainoto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-444-178/2017). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-520-798/2017).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas duomenų, patvirtinančių 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu nustatytos ginčo žemės sklypo dalies vertės (4 000 Eur) pasikeitimÄ , nepateikė, nes:

1) pareiškėjo pateikti VĮ Registrų centro duomenys yra 2018 metų, t. y. pakankamai seni;

2) pareiÅ¡kėjas teigiamÄ ginčo žemės sklypo vertės padidėjimÄ nuo 29 400 Eur 2018 metais iki 50 000 Eur 2022 metais grindžia jokiais duomenimis nepagrįsta prielaida, kad ginčo žemės sklypo dalies rinkos vertė per nurodytÄ laikotarpį turėjo padidėti mažiausiai 30–40 proc.;

3) kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, prašydamas nustatyti parduodamos ginčo žemės sklypo dalies vertę (50 000 Eur), nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro nustatyta viso žemės sklypo mokestine verte (29 400 Eur), nes nagrinėjamu atveju vykdymo procese realizuojama tik pareiškėjo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. 1675/31800 dalys viso žemės sklypo;

4) pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma nustatyti ginčo žemės sklypo vertė, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas teigia, jog viso ginčo žemės sklypo vertė Å¡iuo metu sudaro 50 000 Eur, bei tai, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese realizuojama tik pareiÅ¡kėjo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. 1675/31800 dalys viso žemės sklypo, yra net mažesnė už nustatytÄ antstolio (4 000 Eur), nes, įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomos viso ginčo žemės sklypo vertės (50 000 Eur) ir antstolio realizuojamos pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalies (1675/31800 dalys žemės sklypo) santykį, realizuojamos pareiÅ¡kėjo ginčo žemės sklypo dalies kaina (vertė), pareiÅ¡kėjo teigimu, sudaro apie 2 633,64 Eur (50 000 x 1675 / 31800);

5) teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VÄ® Registrų centro duomenys apie turto vertę nelaikytini duomenimis, galinčiais paneigti turto vertę, nustatytÄ atlikus individualiÄ turto vertės ekspertizę, nes nurodyti registrų duomenys yra nustatomi remiantis ne individualiu, bet masiniu nekilnojamojo turto vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-444-178/2017).

25. Atsižvelgiant į nurodytÄ bei remiantis tuo, kad:

1) nustatyta, jog ginčo žemės sklypo dalies vertė 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu buvo nustatyta tinkamai ir teisėtai;

2) pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas antstoliui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nustatyta ginčo žemės sklypo dalies vertė pasikeitė, konstatuotina, jog pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad antstolis 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu atnaujinęs vykdomÄ procesÄ pagrįstai rėmėsi ginčo žemės sklypo dalies verte, nustatyta 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu (4 000 Eur), nėra.

26. Trečia, pareiÅ¡kėjas, atskirajame skunde praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ , nurodo, kad visose bylose, kuriose iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai yra vykdomi antstolio, pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už teisėtÄ veiklÄ â€“ žurnalistikÄ , todėl, pateikus praÅ¡ymus dėl bylų atnaujinimo, bylos nebegalės bÅ«ti vykdomos. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai ir praÅ¡ymas atmestini, kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Antstolis, priimdamas vykdomÄ jį dokumentÄ ir jį vykdydamas, neturi teisės vertinti ir kvestionuoti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, turinio, jo teisingumo. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įstatymai neleidžia kvestionuoti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje.

Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pažymėta, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumÄ , o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, įtvirtinta CPK 651 straipsnio 2 dalyje.

Ä®gyvendindamas nurodytÄ patikrÄ , antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo raÅ¡to teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Dėl to, nurodyto pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai nesudarė pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo. Dėl procesinės bylos baigties 27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

28. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo A. D. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Latvelė