2022-08-03 Nr. AB-19915-3-62-3-00187-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3523-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00187-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. N.(toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21S31965 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 6K-148 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo situacija susidariusi jo kilmės šalyje taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamosios teritorijoje vykstančių karinių grupuočių prievartos problematika. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo nuomone, jis pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodo, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Jis teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės valstybėje kilo pilietinis karas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) norėjo atsiskirti, sukūrė (duomenys neskelbtini) grupuotę, vykdė smurtinius išpuolius. Jo brolis vardu J. J. buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) grupuotės narių, jis kovojo prieš valdžią, kurioje yra (duomenys neskelbtini), kadangi brolį grasino nužudyti, jis pabėgo į (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 14 d. buvo nužudytas jo tėvas. (duomenys neskelbtini) grupuotė įkalbinėjo pareiškėją prisijungti prie jų, priešingu atveju grasino nužudyti jo vaiką ir vaiko motiną. Pareiškėjas sulaukė įvairaus spaudimo, kilus realiai grėsmei jo gyvybei, jis išvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten - į Lietuvą.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

4. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimties taikymui. Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas pažymėjo, gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau - ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimą, taip pat surinktą informaciją apie kilmės valstybę, atsakovas teigė, nenustatęs, kad pareiškėjas būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės, jam būtų grasinama, be to pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kad buvo nužudytas jo tėvas.

Jo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas nurodė, kad pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Atsakovas teigė, kad tyrimo metu buvo įvertinta būtent individuali pareiškėjo situacija naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) ir vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sukilėliai dažniausiai grobė politikus, partijos narius bei jų šeimos narius, pareiškėjas nė vienai iš šių grupių nepriklauso.

Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties neleistinoje vietoje kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pabrėžė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo H. N. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti H. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo H. N. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis 2021 metų liepos 7 d. iš Baltarusijos teritorijos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

9.2. 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjo apklausa. Migracijos departamento specialistas 2021 m. spalio 14 d. atliko pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl karo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) norėjo atsiskirti, sukūrė (duomenys neskelbtini) grupuotę, vykdė smurtinius išpuolius. Jo brolis vardu J. J. buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) grupuotės narių, jis kovojo prieš valdžią, kurioje yra (duomenys neskelbtini). Brolis buvo vienas iš kovotojų lyderių, daug jo bendražygių buvo išžudyta, todėl jis 2021 m. sausio mėnesį pabėgo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) grupuotės kovotojai norėjo, kad pareiškėjas prisijungtų prie jų. Pareiškėjo tėvas nenorėjo, kad jo sūnus eitų kovoti, todėl (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 14 d. nužudė jo tėvą. (duomenys neskelbtini) grupuotė reikalavo, kad pareiškėjas prisijungtų prie jų, priešingu atveju, grasino nužudyti jo vaiką ir vaiko motiną. Pareiškėjas sulaukė įvairaus spaudimo, išsigando grasinimų, todėl jis išvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten - į Lietuvą. Pareiškėjas nurodė, kad norėtų geresnio gyvenimo, apsaugos, nes jeigu grįžtų į kilmės šalį, jam grėstų pavojus gyvybei.

9.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 17 d. sprendimu Nr.21S31965 nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės grindžiamos tiktai jo paties pasakojimu. Pareiškėjas pasakojo, kad jo tėvas buvo nužudytas dėl to, kad nenorėjo, jog pareiškėjas prisidėtų prie (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų tėvo žūtį, nenurodė tėvo žūties detalių, neįvardijo kaltų asmenų. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kad jis savo kilmės šalyje iš (duomenys neskelbtini) grupuotės būtų patyręs siūlymų prisijungti prie kovotojų, bei grasinimų, persekiojimų, jam nesutikus prisijungti prie jų. Vien tik prieglobsčio prašytojo istorija apie tariamą grėsmę savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Jo pasakojimo dėl kilmės valstybėje kilusios grėsmės nepatvirtina ir atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini), kur vyksta susidūrimai tarp (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, paneigiančių nurodytą atsakovo surinktą informaciją, todėl sprendė, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, jos vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.

12. Teismas sprendė, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjas gali bijoti persekiojimo dėl savo individualių savybių. Pareiškėjas patvirtino, kad jis kilmės valstybėje nebuvo persekiojamas dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini), jis nepriklausė jokiai politinei partijai, neturėjo jokių ryšių su vyriausybe. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kilmės šalyje galėjo būti persekiojamas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama jo paties subjektyviu vertinimu, tačiau ir pats pareiškėjas nenurodo, kad jis galėtų būti persekiojamas dėl konvencinių priežasčių. Individualių aplinkybių, padidinančių grėsmės būti persekiojamam riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis konfliktas ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei gresia pavojus. Todėl ginčijamu Sprendimu, teismo nuomone, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojo situacija įvertinta individualiai.

14. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, pareiškėjas gali pasislėpti. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Tačiau, teismo vertinimu, parinkus nepagrįstai ilgus laikotarpius dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. keičiant Sprendimo rezoliucinės 3 ir 4 punktus bei atitinkamą Komisijos sprendimo dalį. Teismas sprendė, kad likusi pareiškėjo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

III. 16. Pareiškėjas H. N. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

18. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai neįvertino kilmės šalies teisės aktus, bet jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos žmogaus teisių teismo (toliau - ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

20. Anot pareiškėjo, atsakovas pareiškėjo apklausų metu pateiktus faktus vertino netinkamai, juos interpretavo pareiškėjo nenaudai ir nesiėmė visų veiksmų, kad surinktų įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas iš viso neatliko jokių veiksmų, kuriais bent mėgintų patikrinti pareiškėjo pasakojimo tikrumą, o apsiribojo lingvistine pareiškėjo paaiškinimo analize. Pareiškėjas mano, jog šiuo atveju būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad apklausos būtų vedamos individualizuotai, t. y. prisitaikant ir įvertinant pareiškėjo asmenines savybes, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjas išsamiai ir nuosekliai papasakojo apie aktyvų dalyvavimą protestuose ir patirtą valdžios persekiojimą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia kilmės šalies informaciją ir teigia, kad tai suponuoja išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Pareiškėjas pažymi, kad atskiros grupuotės atvirai konfrontuoja su vyriausybės pajėgomis, todėl akivaizdu, kad vyriausybė nesugeba kontroliuoti genčių gyvenimo ir neturi joms įtakos.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

23. Anot pareiškėjo, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Sprendimą, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

25. Atsakovas akcentuoja Tvarkos aprašo 22 punktą, kuris nustato, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų.

26. Atsakovas paaiškina, kad tyrimo metu surinkus kilmės valstybės informaciją buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) separatistai grobia žmones, ypač politikus bei aktyvius partijos narius, tačiau tai daro su tikslu juos pažeminti ir gauti už juos išpirką. Pareiškėjas pasakojo, kad jo tėvas buvo nužudytas dėl to, kad nenorėjo, jog pareiškėjas prisidėtų̨ prie (duomenys neskelbtini) sukilėlių̨. Pareiškėjas nepateikė̇ jokių dokumentų, kurie patvirtintų tėvo žūtį̨, nenurodė̇ tėvo žūties įvykio detalių, neįvardijo kaltų asmenų̨. Be to, pareiškėjas asmeniškai iki atvykimo į Lietuvą nepatyrė̇ smurto, grasinimų ar žeminančio elgesio. Remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) konflikto metu pagrindinės persekiojimą̨ patiriančios asmenų̨ grupės yra politikai, politiniai aktyvistai, mokytojai, teisėjai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš nurodytų asmenų̨ grupių̨, taip pat jis nepateikė informacijos dėl savo tėvo priklausymo minimoms grupėms. Be to, pirminės apklausos metu asmuo nurodė̇, kad norėtų geresnio gyvenimo demokratinėje šalyje, apsaugos, nes jei grįžtų namo, grėstų pavojus gyvybei. Pareiškėjo nurodytos priežastys (nestabili padėtis šalyje, nužudytas tėvas, įvairaus pobūdžio spaudimas iš „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, baimė būti nužudytam, noras gyventi demokratinėje šalyje) neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis per se nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

27. Atsakovas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimą, taip pat atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį. Anot atsakovo, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kad savo kilmės šalyje patyrė grasinimų, persekiojimą ar įrodymų, patvirtinančių, kad jo tėvas buvo nužudytas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti vertintino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta. Atsakovo teigimu, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

29. Atsižvelgdamas į kilmės šalies informaciją bei ESTT praktiką atsakovas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Atsakovas pažymi, kad nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsakovas pastebi, kad 2021 m. sausį pateiktais Human Rights Watch duomenimis, (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pateiktą kilmės šalies informaciją, atsakovas konstatuoja, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Atsakovas pažymi, kad įvertinęs pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsakovas daro išvadą, kad atsižvelgus į tai, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

30. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas pažeidė Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, kadangi informacija surinkta iš įvairių patikimų šaltinių.

31. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, o pirmosios instancijos teismas šias išvadas patvirtino. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio skundus.

32. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, yra deklaratyvūs. Atsakovas akcentuoja, kad vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

33. Atsakovas pabrėžia, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Galiausiai, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

34. Atsakovas nurodo, kad ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, atsakovas pažymi, jog pareiškėjas turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

35. Atsakovas tvirtina, kad įvertinus teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamento nustatytas 5 metų draudimo atvykti terminas yra proporcingas ir protingas. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį. Šiame kontekste atsakovas taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), joje kurį laiką gyveno, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibudina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21S31965 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 6K-148, kuriais nuspręsta nesuteikti pareiškėjui H. N. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 metų, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tyrimą atliko paviršutiniškai, surinkti duomenys neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes – apie tai, kad dalyvavo protestuose ir patyrė valdžios persekiojimą.

42. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

43. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

44. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

46. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

47. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

48. Pagal Tvarkos aprašo (ginčo atveju taikoma redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 25 d.) 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

49. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė įkalbinėjo pareiškėją prisijungti prie jų, priešingu atveju grasino nužudyti jo vaiką ir vaiko motiną, nužudė jo tėvą.

51. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas grėsmę grindžia tik savo pasakojimu. Pažymėtina, kad individualios pareiškėjui kylančios grėsmės nepatvirtina ir kilmės šalies informacija, t.y. kad jaunuoliai priverstinai verčiami jungtis prie grupuotės veiklos žudant jų artimuosius. Vertinant pareiškėjo pasakojimą teisėjų kolegija pažymi, kad faktus, kurie turėtų patvirtinti pareiškėjo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojam (brolio dalyvavimas grupuotės veikloje, jo pabėgimas į (duomenys neskelbtini), grupuotės grasinimai ir reikalavimas prisijungti prie grupuotės veiklos, tėvo prieštaravimai dėl dalyvavimo grupuotės veikloje, tėvo nužudymo aplinkybės, nužudymo kaltininkai ir motyvai nužudyti, vaiko ir vaiko motinos pabėgimo aplinkybės), pareiškėjas pasakojimo metu nurodė tik trumpai ir abstrakčiai, nepateikė konkrečių detalių, kurios leistų suponuoti, kad pareiškėjas dalinasi savo asmenine patirtimi. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo įvardijama grėsmė yra tik hipotetinio pobūdžio ir menkai tikėtina.

52. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo žodžiais grupuotė reikalavo prisijungti prie jų veiklos grasindama nužudyti vaiką ir jo motiną, tačiau iš kilmės šalies pareiškėjas išvyko vienas, palikdamas šalyje vaiką ir jo motiną, kuriems ir toliau gresia pavojus.

53. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas nepateikė jokių jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų, pvz. pareiškėjas nepateikė̇ jokių dokumentų, kurie patvirtintų tėvo žūtį̨ ar kitas reikšmingas faktines aplinkybes.

54. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniai yra asmenys, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų organizatoriai ar aktyvistai. (Duomenys neskelbtini) ataskaitoje pranešama ir apie civilius, kurie buvo pagrobti, separatistams įtarus, jog jie bendradarbiauja su vyriausybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilmės šalies informaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną iš asmenų grupių į kurią yra nusitaikiusi minėta grupuotė. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kuris konstatavo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, paneigiančių nurodytą atsakovo surinktą informaciją.

55. Be to, pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“ vertinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšminga ir aplinkybė, kad pareiškėjas asmeniškai iki atvykimo į Lietuvą nepatyrė̇ smurto, grasinimų ar žeminančio elgesio.

56. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno apie 5 mėnesius, neįvardino ten jam gresiančių grėsmių, tačiau ir nebandė ten gauti prieglobsčio, o neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, vėliau pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

57. Apibendrinant visumą nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui suteikti, t. y. nėra įvykdyta būtina „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga, kuri privaloma prieglobsčio suteikimo atveju, pareiškėjui kylančios individualios grėsmės nepatvirtina ir kilmės šalies informacija.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nesurinko aktualiausios ir naujausios kilmės valstybės informacijos, o būtent – Migracijos departamentas turėjo surinkti kilmės valstybės informaciją apie kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Be to, Migracijos departamento atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, joje priimti įstatymai ir jų taikymas, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas kilmės šalies informaciją rinko iš keleto šaltinių, t. y. įvairių tarptautinių organizacijų, žurnalistinių straipsnių ir pan. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei Sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių jis galėtų būti panaikintas.

59. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad apklausa atlikta neindividualizuotai, kaip deklaratyvius. Pažymėtina, kad pareiškėjas niekaip nekonkretizavo, nepaaiškino kokios informacijos jis negalėjo pateikti. Įvertinus pareiškėjo apklausos transkripciją, matyti, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nuo to kokią informaciją pareiškėjas pateiks apklausos metu, priklausys ir jo prašymo išnagrinėjimo rezultatas, jis buvo paprašytas teikti detalią informaciją. Tai, kad pareiškėjas tokios informacijos nepateikė iš esmės yra pareiškėjo pasirinkimas ir galėjimas pateikti tokią informaciją.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kad apklausos metu išsamiai ir nuosekliai papasakojo apie aktyvų dalyvavimą protestuose ir patirtą valdžios persekiojimą. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šie apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi įvertinus pareiškėjo apklausos transkripcija nenustatyta, jog pareiškėjas savo prašymą būtų grindęs šiais argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas patvirtina priešingas aplinkybes, kad pareiškėjas nenorėdamas prisidėti prie grupuočių, kurios kovoja prieš valdžią, pabėgo iš šalies.

61. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius pripažįsta deklaratyviais ir dėl to nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt.

62. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie pareiškėjui nustatyti draudimai turėtų būti dar labiau sutrumpinti.

63. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo bylos faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nereiškia, kad toks vertinimas atliktas netinkamai.

64. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė