2020-03-18 Nr. AB-5771-3-63-3-00206-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-444-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00206-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. F. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos MPK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) pareigūno – tyrėjo M. B. veiksmų, t. y. iš neteisėto pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn – baudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo. Skyriaus 2016 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31N-48205146-16 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda. Tačiau šiuo atveju nebuvo atliktas įrodymų vertinimas, pareiškėjai teko teisme įrodinėti savo nekaltumą. Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-41-890/2016 (toliau – ir Teismo nutarimas) konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, o jos veikloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, Nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

3. Pareiškėja nurodė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gėdą, emocinę depresiją, nerimą, neteisybės jausmą, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą. Jai teko stovėti prieš teismą, nors žinojo, kad yra nekalta, be to, tariama nukentėjusioji teisme apie pareiškėją melavo ir ją šmeižė. Pareiškėja sugaišo daug savo laiko, nes reikėjo rašyti skundą, susipažinti su bylos medžiaga, daryti kopijas, lankyti teismo posėdį. Be to, jai teko išsiprašinėti iš darbo, rodyti darbovietės – mokyklos administracijai šaukimą į teismą.

4. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Skyriaus tyrėjas 2016 m. sausio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 11 d. 16.50 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje daužė buteliu. Pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo.

6. Pažymėjo, kad Nutarimas teismo buvo panaikintas dėl pareigūnų priešingai nei teismo vertintų nustatytų faktinių aplinkybių. Teismo nutarimu nustatyta, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai, vykdydami administracinio teisės pažeidimo teiseną, įrodymus rinko tik teisėtomis ir leistinomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis priemonėmis, t. y. liudytojų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymais, įvykio vietoje buvusio pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio tikrinimo rezultatais ir pan. Klaipėdos AVPK pareigūnai ATPK 174 straipsnio pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu teisėtomis ir leistinomis priemonėmis surinktus įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau priimtas nutarimas buvo teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties dėl įrodymų nepakankamumo, nesudaro pagrindo pareigūnų veiksmų vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme.

7. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti patirtą neturtinę žalą. Vien teigimas, jog dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir nepatogumus neturtinės žalos atlyginimui, atsakovo nuomone, nėra pakankamas pagrindas, kadangi pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo teisenos metu jokios asmeninės ar specialiosios pareiškėjos teisės ar laisvės arba kokie nors kiti teisėti interesai apriboti nebuvo, be to, nėra nustatyta, kad pareigūnai veikė šališkai. Administracinio teisės pažeidimo teisena neapribojo pareiškėjos teisės į gynybą, todėl, atsakovo vertinimu, dėl iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėja galėjo patirti tik nepatogumų bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, t. y. nežymią neturtinę žalą.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjos J. F. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur pareiškėjos naudai.

9. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados tyrėjas M. B. 2016 m. sausio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 31P-48201120-16, kuriame nurodyta, jog pareiškėja J. F., gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 11 d. 16.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje daužė buteliu. To paties tyrėjo 2016 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-48205146-16 pareiškėjai už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 11 d. 16.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje daužė buteliu ir tuo pažeidė ATPK 174 straipsnį, nutarta skirti 40 Eur administracinę nuobaudą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-41-890/2016 tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukė.

10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-41-890/2016, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, o jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, byloje nesurinkta. Nustatyta, kad pareiškėja ir E. J. yra kaimynės, gyvena greta esančiuose butuose, jas sieja konfliktiški santykiai. Iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 11 d. 16.50 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje daužė buteliu, negalima. Teisme apklaustos liudytojos M. M. ir E. J. iš esmės patvirtino administracinėn atsakomybėn patrauktos pareiškėjos paaiškinimus, t. y. jog pareiškėja su E. J. sieja konfliktiški santykiai, be to, pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais duoda ir ta aplinkybė, jog jų parodymai nėra nuoseklūs, liudytojos teismui duodamos parodymus nurodė aplinkybes, apie kurias pirminiuose paaiškinimuose neužsiminė ir kurios pareigūnų nebuvo tirtos - šviesos koridoriuje užsidegimas, stebėjimas per durų akutę kaip uždaromos pareiškėjos durys, durų rakinimo garso girdėjimas. Byloje nustatyta, jog niekas tiesiogiai nematė, jog pareiškėja metė butelį į E. J. buto duris. Be to, nors pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą, laiptinėje buvo tuščias degtinės butelis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas daiktas paimtas, apžiūrėtas ir tirtas, siekiant ant daikto rasti ir nustatyti jį metusio asmens pėdsakus. Iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2015 m. gruodžio 11 d. 16.50 val. pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje daužė buteliu, negalima. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo, todėl panaikino nutarimą ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukė.

11. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Regionų apygardos administracinis teismas nurodė, jog pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos kaltės. Nesant jokių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėja metė butelį į E. J. buto duris ir neatlikus jokių veiksmų, siekiant ant daikto rasti ir nustatyti jį metusio asmens pėdsakus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas abejonių nepašalino (nesiekė pašalinti), nerinko jokių papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Kadangi jau administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadijoje egzistavo abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, kurių administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas nepašalino (nesiekė pašalinti), vykdant pareigą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visų bylos aplinkybių visetą ir išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai bylai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.), nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnas negalėjo remtis tik savo vidiniu įsitikinimu, o privalėjo rinkti papildomus įrodymus, tam, kad objektyviai ir patikimai būtų įsitikinta pranešime nurodytais faktais ir juos būtų galima vertinti kaip patikimus bei objektyvius. Toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas, kilusios abejonės nepašalintos, todėl darytina išvada, jog visiškai nepagrįstai pranešime nurodyti faktai buvo įvertinti kaip patikimi ir nekeliantys abejonių.

12. Nepagrįstas ir neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir administracinės nuobaudos paskyrimas, t. y. pareiškėjos apkaltinimas priešingu teisei, kaltu (tyčinis arba neatsargus) veikimu arba neveikimu, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 9 str.), teismo vertinimu, pareiškėjai galėjo sukelti neigiamus dvasinius išgyvenimais, pažeminimą. Tai leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

13. Vertindamas pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, jog neturtinę žalą darantys veiksmai nelaikytini mažareikšmiais, smulkmeniškais ir vienkartinio pobūdžio. Nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento (2016 m. sausio 11 d.) iki bylos išnagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme (2016 m. kovo 4 d.) pareiškėja turėjo rašyti skundą, susipažinti su bylos medžiaga, daryti kopijas, eiti į teismo posėdį, dėl ko turėjo prašytis išleidžiama iš darbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pakankamai ilgą laiką ir ne momentiškai, bet pakankamai intensyviai dėl nepagrįstai reiškiamo kaltinimo tariamai trikdžius viešąją rimtį, patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus. Pareiškėjos patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 200 Eur.

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįstant pažeistas pareiškėjos teises, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą ar skiriant administracinę nuobaudą buvo kaip nors pažeistas administracinis procesas, įskaitant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. Taip pat teismas nenustatė policijos pareigūno neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas.

16. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė pozicijos, kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

17. Pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis pinigais laikytina neproporcingai didele kompensavimo priemonė lyginant su pareiškėjos patirtais išgyvenimais. Atsižvelgtina į tai, kad policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjai sukeltų nepatogumų pobūdis ir ginamos vertybės (jų turinys) į kurias buvo pasikėsinta nėra laikomi turinčiais didesnę reikšmę kriterijais dėl kurių pažeidimo paprastai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

18. Pareiškėja J. F. atsilipime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėja nesutinka su atsakovo nuomone, kad Klaipėdos apylinkės teismas bylą nutraukė dėl įrodymų stokos. Protokolo surašymo metu tyrėjas M. B. neturėjo jos kaltę įrodančių duomenų. Policijos pareigūnas M. B. savo pareigas atliko neprofesionaliai, aplaidžiai, parreiškėjos atžvilgiu atlikti veiksmai buvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju valstybės pareigūnai neveikė taip, kaip numatyta ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, ir tai laikytina neteisėtais veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio prasme. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė didelę neturtinę / moralinę žalą (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kt.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Klaipėdos apskrities policijos komisariato veiksmų, priimant nutarimą skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo.

21. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. sausio 11 d. nutarimu pareiškėjai J. F. pagal ATPK 174 straipsnį skirta 40 Eur bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. F. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo.

22. Regionų apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas privalėjo rinkti papildomus įrodymus, tam, kad objektyviai ir patikimai būtų įsitikinta pranešime nurodytais faktais ir juos būtų galima vertinti kaip patikimus bei objektyvius. Toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas, kilusios abejonės nepašalintos, todėl pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010; 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

24. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai(pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

25. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

26. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėja sieja su, jos teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn, t. y. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31N-48205146-16 skirti pareiškėjai pagal ATPK 174 straipsnį 40 Eur baudą, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant, ar gali būti konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į patį faktą, kad buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau taip pat turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, ir nustatyta, ar konkrečiu atveju atitinkami pareigūnai laikėsi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

27. Šiuo aspektu atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutarime, nustatęs, jog J. F. ir E. J. yra kaimynės, gyvena greta esančiuose butuose, jas sieja konfliktiški santykiai, nurodė, jog iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad J. F. 2015 m. gruodžio 11 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje daužė buteliu. Byloje nustatyta, kad niekas tiesiogiai nematė, jog J. F. metė butelį į E. J. buto duris. Be to, nors pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą, laiptinėje buvo tuščias butelis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas daiktas buvo paimtas, apžiūrėtas ir tirtas, siekiant ant daikto rasti ir nustatyti jį metusio asmens pėdsakus. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė dėl to, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnų nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos tam, kad būtų galima tvirtinti, jog J. F. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, jog byloje nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Taip pat atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir atitinkamai priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas nenurodė jokių papildomų reikšmingų aplinkybių, neįvertintų pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnai, priimdami Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016 m. sausio 11 d nutarimą, nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtinantys pareiškėjos galimai padarytų teisės pažeidimų, todėl nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėja buvo nubausta administracine nuobauda. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, pripažinusiu valstybės institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus nustatytais. Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėja patyrė turtinę žalą.

30. Konstatavus, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai, atlikdami tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutarimu paskyrę pareiškėjai administracinę baudą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjos atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus, konstatuotina ir tai, kad šioje byloje buvo pagrindas spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius išgyvenimus. Pareiškėja, siekdama apginti savo teises (nuginčyti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016 m. sausio 11 d. nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai taip pat pareiškėjai sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėja to nebūtų patyrusi, jei dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje nebūtų nepagrįstai nubausta administracine bauda. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme ir tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista pinigų suma pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio.

32. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys