AS-438-233-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438–233/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01261-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. N. skundas, kuriame prašoma įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ištirti visus konkrečius pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus; užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi ateityje; nustatyti ir nubausti už šių pažeidimų padarymą pareigūnus ir atlyginti dėl šių pažeidimų pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. N. skundą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, jog, kaip matyti iš skundo, pareiškėjas nesutinka su kalinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Kauno tardymo izoliatoriuje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtos kalinimo įstaigos veikia teritoriniu principu. Tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, skundo reikalavimus pareiškėjas formuluoja išimtinai tik Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas jį įpareigoti ištirti pažeidimus, užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi ateityje bei nustatyti ir nubausti pareigūnus bei prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra centrinio administravimo subjektas, tai reiškia, jog jo veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.). Atsižvelgdamas į tai, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra centrinis administravimo subjektas, pirmosios intancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nepriskirtini Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, o nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 2 str. 7 d., 19 str. 1 d.). Įvertinęs, jog pareiškėjo skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, o pareiškėjui dėl pažeistų teisių gynimo pasiūlė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti jo skundą. Atskirajame skunde pažymi, jog nebuvo tinkamai supažindintas su ginčijamo administracinio sprendimo apskundimo tvarka (nebuvo tinkamai informuotas kuriam konkrečiai apygardos administraciniam teismui gali apskųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus (neveikimą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, jog atitinkamam administraciniam teismui nustačius, kad jam paduotas skundas pagal teritorinę jurisdikciją teismingas kitam administraciniam teismui, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti nagrinėti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-713/2011).

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šia nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas iš esmės konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra centrinis administravimo subjektas, pareiškėjo skundo reikalavimai nepriskirtini Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, o nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 2 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Kartu pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis numato, jog skundo priėmimo stadijoje teismas privalo padėti pareiškėjui pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą). Akcentuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, iš esmės nebuvo suvaržytos jo procesinės teisės bei teisė į teisminę gynybą, kadangi pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė kreiptis su skundu į atitinkamą administracinį teismą, t. y. Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą.

Dėl šių priežasčių atskirasis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. N. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas