2025-12-17 Nr. AB-1767-3-61-3-00794-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-522-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00794-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Navaitis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais buvusios Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) pirmininkės L. M., veiksmus, atimant iš pareiškėjo 2020 m. rinkimų stebėtojo pažymėjimą; 2) įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius, kad „Tiesioginės transliacijos metu jūs kėlėte ir triukšmą, ir, na, tas triukšmas buvo ir po to“, taip pat, kad dėl pareiškėjo „Buvo trukdomas rinkimų organizavimo procesas“ bei dėl pareiškėjo „Įstaigos darbas buvo trikdomas“ tokiu pat būdu, kaip jie buvo paskleisti; 3) grąžinti pareiškėjui rinkimų stebėtojo pažymėjimą; 4) įpareigoti Seimo kontrolieriaus įstaigą atlikti pareigą (surašyti pažymą) ir visapusiškai, kaip numato Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis (dabartinė redakcija), pateikti VRK ir jos pareigūnų veikos (neveikimo) juridinius įvertinimus; 5) įpareigoti atsakovus – VRK ir jos pirmininkę J. P. supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu, taip pat, nustačius klastojimo atvejus, informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorą) apie nusikalstamos veikos požymius; 6) priteisti po 1 Eur neturtinę žalą iš kiekvieno atsakovo, iš viso 5 Eur; 7) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi buvo priimta skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsisakyta priimti kitą skundo dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį nepakeistą.

3. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VRK, prašydamas leisti stebėti 2020 m. spalio 11d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, ir gavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas, elektroniniais laiškais 2020 m. spalio 9 d., spalio 10 d. ir spalio 11 d. kreipėsi į VRK, prašydamas sudaryti sąlygas stebėti, kaip organizuojamas saviizoliacijoje turinčių būti asmenų balsavimas. Pareiškėjas prašė pateikti saviizoliacijoje turėjusių būti asmenų kodų skaičių rinkinį arba sąrašą, nesusietą su konkrečių asmenų pavardėmis, nes asmens tapatybė neatskleidžiama. Pareiškėjo teigimu, VRK nesudarė jam galimybių stebėti ir patikrinti, ar kas nors nesinaudoja saviizoliacijoje privalėjusių būti rinkėjų balsavimo teise.

3.2. Pareiškėjas po išankstinio tiesioginio balsavimo kitą dieną nuotoliniu būdu užsiregistravo balsuoti dar kartą ir VRK kompiuterinė sistema suteikė jam galimybę balsuoti antrą kartą. Norėdamas išsiaiškinti aplinkybes, pareiškėjas atvyko į VRK, bet nebuvo įleistas, todėl 2020 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą pateikti paaiškinimus.

3.3. Prasidėjus išankstiniam balsavimui, VRK svetainėje buvo pateikiami kasdieniai rinkimų rezultatai, tačiau atgaline data buvo keičiami bendro rinkėjų skaičiaus duomenys. Pareiškėjas, pastebėjęs rinkimų duomenų klastojimą, 2020 m. spalio 14 d. pateikė skundą, bet VRK tinkamai neatsakė, kaip ir kodėl bendras rinkėjų skaičius gali kisti atgaline data ir kokiuose VRK posėdžių protokoluose įrašyta, kad keičiamas rinkėjų skaičius atgaline data.

3.4. Pareiškėjas 2020 m. spalio 18 d. kreipėsi į VRK, pateikdamas skundą dėl galutinių rezultatų paskelbimo, neišnagrinėjus ankščiau gautų skundų, bet VRK pateikė biurokratinį atsakymą, o ne skundo nagrinėjimo protokolą. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. spalio 18 d. pateikė antrą skundą.

3.5. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. spalio 11 d. VRK Spaudos konferencijų patalpoje jis kreipėsi į VRK pirmininkę L. M., klausdamas, kodėl ne visiems stebėtojams sudaromos galimybės stebėti rinkimus, tačiau jis buvo ignoruotas. Pareiškėjo teigimu, siekdama sukompromituoti pareiškėją, išdrįsusį užduoti nesuderintą su VRK pirmininke netikėtą klausimą, pirmininkė iškvietė policijos pareigūnus sulaikyti pareiškėją. Pareigūnai suprato, kad jie buvo iškviesti ne dėl kokio nors menamo įstatymo pažeidimo, o dėl L. M. savanaudiškų tikslų, todėl pareigūnai nesulaikė pareiškėjo ir nesurašė protokolo. Pareiškėjas nurodė, kad VRK pirmininkė pareikalavo atiduoti jai Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą, pareiškėjas padarė tai. Pareiškėjui paprašius paaiškinti, kodėl buvo atimtas Stebėtojo pažymėjimas, VRK nereagavo, tačiau 2020 m. spalio 12 d. Seimo rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu VRK pirmininkė apkaltino pareiškėją nebūtais dalykais, kad jis yra skandalistas, konfliktiškas asmuo, sąmoningai trikdantis valstybinės svarbos darbus.

3.6. VRK pirmininkei 2020 m. spalio 12 d. oficialiai pranešus, kad bus rengiamas antras rinkimų turas, pareiškėjas raštu kreipėsi į VRK, prašydamas suteikti galimybę toliau stebėti rinkimus ir išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą, tačiau gavo formalų atsakymą, kad buvo pažeistas rinkimų įstatymas. Pareiškėjo nuomone, atsakymai į jo 2020 m. spalio 29 d. skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. prašymą taip pat buvo formalūs.

3.7. Pareiškėjas 2021 m. kovo 18 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu dėl biurokratizmo ir dokumentų nepateikimo. Seimo kontrolierius 2021 m. kovo 23 d. pranešė, kad apie priimtus sprendimus informuos Seimo kontrolieriaus surašyta pažyma, kurioje bus pateiktas VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) juridinis įvertinimas, vėliau tyrimas buvo atidėtas ir Seimo kontrolierius pateikė pažymą 2021 m. liepos 22 d. Joje nurodoma, kad pareiškėjo skundas dėl VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažįstamas pagrįstu, tačiau, pareiškėjo nuomone, pažymoje nėra jokio VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) juridinio įvertinimo.

3.8. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl skundo esmės, prašydamas paaiškinti, ką numatoma daryti, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai rinkimų metu, pažeidimų priežastys, tačiau gavo pakartojimą, kad pažymoje yra nurodomas pareigūno veiklos juridinis įvertinimas, nors išvadose nėra jokio teisinio įvertinimo.

3.9. Pareiškėjas dar kelis kartus (2021 m. rugsėjo 5 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. gruodžio 4 d.) kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl skundo esmės, dėl VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) juridinio įvertinimo, tačiau Seimo kontrolierius ignoravo jį.

3.10. Pareiškėjas, gavęs Seimo kontrolieriaus pažymą, kreipėsi į naujai paskirtą VRK pirmininkę J. P., prašydamas pateikti VRK posėdžių protokolus arba jų išrašus, kuriuose atsispindi, kaip buvo nagrinėjami pareiškėjo skundai, tačiau pareiškėjas negavo atsakymo arba gavo atsakymą, kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas.

3.11. VRK naujoji pirmininkė nesiima jokių veiksmų, traukiant atsakomybėn esamus ir buvusius VRK darbuotojus ar kitus pareigūnus, suklastojusius rinkimų dokumentus arba kitaip prisidėjusius prie Seimo rinkimų rezultatų klastojimo ir tebesitęsiančio klastojimo slėpimo, pažeidusius įstatymą, atleidžiant juos iš komisijos ir patraukiant juos atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

3.12. Dėl ilgą laiką besitęsiančio tyčiojimosi, negaudamas jokių atsakymų į jo nuolat institucijoms teiktus prašymus, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nuotaikų kaitą, buvo nuolatiniame strese, dėl to pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Atsižvelgdamas į pažeidimų sunkumą ir pobūdį, neteisybės jausmą, pareiškėjas prašė priteisti po 1 Eur iš kiekvieno atsakovo.

4. Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino, kad prašo neturtinės žalos atlyginimo po 1 Eur iš abiejų Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų, iš viso – 2 Eur.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VRK atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

6. VRK grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Susirašinėjimas su pareiškėju vyko nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., VRK atsakė į visus pareiškėjo prašymus (raštus), laikydamasi nustatytų terminų.

6.2. Pareiškėjas 2020 m. spalio 12 d. prašė išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą. VRK 2020 m. spalio 5 d. išdavė pareiškėjui rinkimų stebėtojo pažymėjimą, o 2020 m. spalio 11 d. panaikino šį pažymėjimą. Panaikinimo priežastis – rinkimų įstatymų pažeidimas.

6.3. VRK 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 2-1833(2.10) ir 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2-2094(2.10) pareiškėjui pateiktas paaiškinimas dėl rinkimų pažymėjimo panaikinimo.

6.4. Pareiškėjas 2020 m. spalio 13 d. prašė paneigti tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius teiginius. VRK 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 2-1833 (2.10) pateiktas atsakymas pareiškėjui.

6.5. Pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. pateikė raštą „Dėl rinkimų duomenų klastojimo ir klastojimo galimybių“. VRK 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2-1611(1.5) pateiktas atsakymas pareiškėjui.

6.6. Pareiškėjas 2020 m. spalio 18 d. pateikė raštą „Dėl pastebėtų rinkimų pažeidimų skundų nagrinėjimo eiliškumo“. VRK 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2-1601(2.10) pateiktas atsakymas pareiškėjui.

6.7. Pareiškėjas 2020 m. spalio 21 d. pateikė raštą „Dėl VRK laiško apie saviizoliacijoje esančių ir nepareiškusių pageidavimo dalyvauti rinkimuose asmens kodų sąrašo pateikimo“. VRK 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2-1581(1.19) pateiktas atsakymas pareiškėjui. Šiuo raštu VRK atsisakė išduoti rinkėjų asmens kodus ir nurodė tokio atsisakymo motyvus.

6.8. Pareiškėjas 2020 m. spalio 21 d. rašte reg. Nr. 1-4940(1.19) išdėstytų argumentų pagrindu prašė VRK pateikti papildomus paaiškinimus, nors dėl pateiktų prašymų jam jau buvo atsakyta. VRK 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2-2094(2.10) pareiškėjas buvo informuotas, kad visa jo pateikta informacija buvo išnagrinėta.

6.9. Pareiškėjas 2020 m. spalio 21 d. pateikė raštą „Dėl galutinių rezultatų paskelbimų, neišnagrinėjus skundų dėl pastabėtų rinkimų pažeidimų“. VRK 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2-1611(1.5) pateiktas atsakymas pareiškėjui.

6.10. Pareiškėjas 2020 m. spalio 29 d. pateikė raštą „Dėl galutinių rezultatų paskelbimų, neišnagrinėjus skundų dėl pastabėtų rinkimų pažeidimų“. VRK 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2-1684(2.10) pateiktas atsakymas pareiškėjui.

6.11. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė raštą, kuriame atkreipė dėmesį į prieš tai buvusių jo paklausimų prašymus. VRK 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2-1601(2.10), 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2-1611(1.5) pateiktas atsakymas pareiškėjui. Papildomai pareiškėjui paaiškinta VRK 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2-2094(2.10).

6.12. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė raštą, kuriuo prašo pateikti skundų nagrinėjimo protokolus. VRK 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2-1601(2.10), 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2-1611(1.5) pateiktas atsakymas pareiškėjui. Papildomai pareiškėjui paaiškinta VRK 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2-2094(2.10).

6.13. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 19 d. pakartotinai pareikalavo nedelsiant grąžinti neteisėtai paimtą stebėtojo pažymėjimą. VRK 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 2-1833(2.10) ir 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2-2094(2.10) pareiškėjui pateiktas atsakymas apie rinkimų stebėtojo pažymėjimą.

6.14. Pareiškėjas 2021 m. liepos 24 d. paprašė pateikti posėdžių protokolus. VRK 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2- 626(2.10) pateiktas atsakymas pareiškėjui. Juo pareiškėjas informuotas, kad į jo skundus (prašymus) buvo atsakyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir kad, pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nėra teisinio pagrindo nagrinėti juos pakartotinai.

6.15. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė raštą, prašydamas pateikti posėdžių protokolus. VRK 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu N r. 2-651(2.11) pateiktas atsakymas pareiškėjui.

6.16. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė raštą, prašydamas pateikti posėdžių protokolus. VRK 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 2-651(2.11) pateiktas atsakymas pareiškėjui.

6.17. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė raštą, prašydamas pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2-705(2.10) pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas informuotas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.

6.18. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė raštą, prašydamas pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2-705(2.10) pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas informuotas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.

6.19. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė raštą, prašydamas pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2-705(2.10) pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas informuotas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.

6.20. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. el. laišku prašė pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2-769(2.10) pateikė pareiškėjui informaciją. Pareiškėjas informuotas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.

6.21. Pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. prašė pateikti informaciją. VRK 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2-842(1.20) pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas informuotas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.

6.22. VRK neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai, jog VRK pažeidė pareiškėjo teises, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas neskundė jokių VRK sprendimų ir (ar) neveikimo (netinkamo veikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui.

6.23. VRK atsakė į pareiškėjo užklausas, todėl nėra VRK veiksmo (neveikimo), iš kurio galėtų būti kildinama pareiškėjo nurodoma neturtinė žala nagrinėjamoje byloje.

6.24. Pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirti dvasiniai išgyvenimai, nuotaikų kaita, stresas, gyvenimo kokybės pablogėjimas ir pan., o pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, siedamas ją su galimais nepatogumais, kurie, tikėtina, gali kilti ateityje, t. y. siekia menkos kompensacijos už padarinius, kurie gali ir neatsirasti.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Seimo kontrolierių įstaiga atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

8. Seimo kontrolierių įstaiga grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai (ombudsmenai) yra specifinis, nepriklausomas nuo kitų institucijų, institutas, skirtas ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolierius (ombudsmenas) yra laikomas tarpininku tarp valdžios įstaigos ir žmogaus, nepriimančiu griežto pobūdžio privalomų sprendimų, veikiančiu „minkštąja galia“ bei siekiančiu gerinti viešąjį administravimą ir žmogaus teisių padėtį šalyje, jis nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (priimti administracinius sprendimus, kontroliuoti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą, administruoti viešųjų paslaugų teikimą) ir / arba vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Ypatingas Seimo kontrolierių instituto statusas, taip pat ir dėl priimamų nei teisių, nei pareigų nesukuriančių sprendimų, buvo įtvirtintas ir ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjui nustačius, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų. Seimo kontrolierių įstaiga negali atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, nes ji nėra valstybinio administravimo subjektas.

8.2. Pareiškėjas kildina žalą iš Seimo kontrolieriaus priimto ir 2021 m. liepos 22 d. pažymoje Nr. 4D-2021/1-400 (toliau – ir Pažyma) pateikto VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) įvertinimo.

8.3. Seimo kontrolierius veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus, kurie kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo kontrolierių įstatymo: ištyrė pareiškėjo jam pateiktą skundą, atliko skundžiamų pareigūnų veiksmų juridinį vertinimą, kuriuo remdamasis priėmė sprendimą –pripažino skundą pagrįstu. Pareiškėjui Seimo kontrolieriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 4D-2021/1-400/3D-1979 papildomai paaiškinta, kad VRK informavo, jog su Pažyma yra supažindinti VRK nariai ir VRK sekretoriato valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Jie taip pat susipažino su dokumentų valdymą ir asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, teismų praktika. VRK buvo organizuoti mokymai VRK nariams ir Sekretoriato valstybės tarnautojams ir darbuotojams dokumentų valdymo ir asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo klausimais.

8.4. Nėra neteisėtų Seimo kontrolieriaus veiksmų, sprendimas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių ir negalėjo sukelti jas. Pareiškėjas nenurodo jokios konkrečios jam kilusios žalos ir nepagrindžia įrodymais.

8.5. Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tiesiogiai nesukuria nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai (neveikimas) buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, teisių ir pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami.

8.6. Seimo kontrolierių prevencinio pobūdžio veikla (siekis gerinti viešąjį administravimą) ir nagrinėjant skundus priimamų sprendimų pobūdis (neskundžiami, nesukuriantys teisių ir pareigų sprendimai) nesudaro prielaidų žalai atsirasti, nesant nustatytų nei neteisėtų veiksmų, nei žalos fakto.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas institucijų (VRK ir Seimo kontrolierių įstaigos) neteisėtus veiksmus sieja su šių įstaigų netinkamu veikimu (neveikimu), reaguojant (atsakant) į pareiškėjo skundus.

11. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolierius, atsakydamas į pareiškėjo skundą dėl VRK, pateikė 2021 m. liepos 22 d. pažymą Nr. 4D-2021/1-400. Šioje Pažymoje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjui pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl jo prašymų nagrinėjimo tvarkos atitikties teisės aktų reikalavimams; nebuvo išnagrinėtas vienas pareiškėjo prašymas pagal visą jo turinį ir nebuvo nurodoma, į kurį prašymą atsakoma; nepateikti motyvuoti paaiškinimai, kodėl nebuvo taikyta Reglamente nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka (VRK posėdžiuose); nepateikti paaiškinimai, kodėl kitų asmenų skundai, pateikti VRK anksčiau nei pareiškėjo, yra išnagrinėti VRK posėdyje, o pareiškėjo skundai neišnagrinėti; VRK galimai nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo 2020 m. spalio 29 d. skundą; nepaaiškino, kuriais konkrečiais veiksmais arba neveikimu pareiškėjas galimai pažeidė konkretų įstatymo reikalavimą. Pažymoje taip pat nurodyta, kad kyla pagrįstų abejonių, ar VRK visi dokumentai valdomi efektyviai, ar sudarytos tinkamos sąlygos juos naudoti, tikrinant VRK veiklą, ar jie tvarkomi, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, ar visi gauti dokumentai registruojami jų gavimo dieną ir tada perduodami vykdytojui parengti atsakymą.

12. Teismas nurodė, kad Pažymoje konstatuota, jog VRK, nagrinėdama pareiškėjo prašymus, skundus, nesilaikė konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo, VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (išskyrus Pažymos 12.2.2 p. išvadą), taigi pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą. Seimo kontrolierius pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu ir rekomendavo VRK informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje VRK veiklos dokumentai būtų tvarkomi ir valdomi, asmenų prašymai bei skundai būtų nagrinėjami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigų įstatymo nuostatomis (21 str., 22 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad Seimo kontrolierių pažymos yra rekomendacinio pobūdžio ir nesukuria nei teisių, nei pareigų pareiškėjui. Teismas akcentavo, kad Seimo kontrolieriaus išvada negali būti susijusi priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nurodoma patirta žala. Tai, kad rekomendacinio pobūdžio raštai lemia, jog tarp veiksmų ir žalos negali būti nustatytas priežastinis ryšys, nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1097-968/2023.

14. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kurių pareiškėjas neginčijo (žr. šios nutarties 6.1 p. – 6.21 p.), nurodė, kad VRK susirašinėjimas su pareiškėju vyko nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, laikydamasis ABTĮ nustatyto termino, būtų skundęs VRK į jo skundus / prašymus pateiktus atsakymus, kaip neatitinkančius VAĮ reikalavimų; taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas teismui per įstatyme nustatytą terminą būtų skundęs VRK neveikimą. Skundas šioje byloje dėl žalos atlyginimo yra paduotas, praleidus VRK raštų ir (ar) neveikimo apskundimo terminus, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas negali vertinti šių raštų turinio atitikties teisės aktų nuostatoms, nes taip faktiškai būtų pakeičiamas įstatymų leidėjo ABTĮ 29 straipsnyje nustatytas viešojo administravimo subjekto priimto akto apskundimo terminas.

16. Teismas padarė išvadą, kad byloje nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo VRK raštų neteisėtumo ar VRK neteisėto neveikimo faktas būtų konstatuotas, viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – VRK neteisėti veiksmai (neveikimas) – nėra įrodyti.

17. Teismas, konstatavęs, kad nenustatyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, darė išvadą, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

III. 18. Pareiškėjas V. N. apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą; pripažinti pareiškėjo patikslintų pareiškimo reikalavimų dėl vėliau paaiškėjusių aplinkybių teisėtumą ir grąžinti bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo arba priimti sprendimą, atitinkantį pareiškėjo reikalavimus; pripažinti neteisėtais buvusios VRK pirmininkės L. M., veiksmus atimant 2020 m. rinkimų stebėtojo pažymėjimą iš pareiškėjo; įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius; įpareigoti VRK grąžinti pareiškėjui rinkimų stebėtojo pažymėjimą; įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolieriaus įstaiga, Seimo kontrolierius) įstaigą atlikti pareigą (surašyti pažymą) ir visapusiškai, kaip numato Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis (dabartinė redakcija), pateikti VRK ir jos pareigūnų veikos (neveikimo) juridinius įvertinimus; įpareigoti atsakovą – VRK – supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu; įpareigoti VRK tokiu pat būdu ir priemonėmis paneigti naujai paskleistas pareiškėjo garbę, orumą ir pasitikėjimą juo žlugdančias tikrovės neatitinkančias žinias, t. y. paneigti, kad „V. N. per 2020 m. spalio 11 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus yra pažeidęs rinkimų įstatymus, nesilaikė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, nėra pagrindo teigti, kad jo kandidatūra atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus“; sugriežtinti ir pakeisti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo: išieškoti pareiškėjo naudai iš L. M. 15 000 Eur, iš J. P. – 5 000 Eur; išieškoti iš atsakovų VRK ir Seimo kontrolieriaus įstaigos po 49 Eur (tiek yra Lietuvos neįgaliųjų draugijos filialų) ir pervesti juos kaip auką į „Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos“ sąskaitą.

19. Pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis yra neteisingi dėl ABTĮ nuostatų (50 str. 3 d.) pažeidimo. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie 2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdį, kurio metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo priėmimo klausimas.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

21. VRK nurodo, kad pareiškėjas nenurodė nei teisinių, nei faktinių pagrindų, kuriais vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti pripažintinas neteisėtu.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Seimo kontrolierių įstaiga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

23. Seimo kontrolierių įstaiga nurodo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš VRK ir Seimo kontrolieriaus įstaigos veiksmų (neveikimo), atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, atmetė pareiškėjo skundą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo patikslintą skundą, pareiškėjas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas.

27. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, dėsto reikalavimus, kurie buvo nurodyti jo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau kuriuos teismas atsisakė priimti. Tai pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai, kurie nebuvo priimti nagrinėti, nenagrinėtini, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, atliko išsamų teisinio reguliavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas vertina įrodymus kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde dėstomi tik bendro pobūdžio argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, tačiau nedetalizuojama, dėl kokių teiginių / motyvų teismas padarė nepagrįstas išvadas.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde sieja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, be kita ko, su tuo, kad nebuvo priimtas nagrinėti pareiškėjo patikslintas skundas ir papildomi paaiškinimai.

35. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

36. Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. spalio 18 d. nagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK ir Seimo kontrolierių įstaigos. Teismo posėdyje pareiškėjas teikė kelis žodinius prašymus, teisėja įpareigojo pareiškėją pateikti juos raštu, kad šalys galėtų susipažinti, ir atidėjo teismo posėdį. Pareiškėjas įvykdė teismo įpareigojimą, pateikė rašytinius paaiškinimus (7 priedus) ir prašymą pakeisti skundo dalį dėl žalos atlyginimo.

37. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. N. rašytinius paaiškinimus ir pridėjo prie bylos medžiagos, netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti skundo dalį dėl žalos atlyginimo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2023 m. lapkričio 19 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas pakeisti reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo, suformulavo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą iš neįtrauktų į bylą fizinių asmenų (L. M. ir J. P.), taip pat pateikė reikalavimą išieškoti iš VRK ir Seimo kontrolieriaus įstaigos po 49 Eur (tiek yra Lietuvos neįgaliųjų draugijos filialų) ir pervesti juos kaip auką į „Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos“ sąskaitą.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, praleidęs 14 kalendorinių dienų terminą (nėra ginčo dėl šios aplinkybės). Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Be to, pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos pareiškėjo 2023 m. lapkričio 19 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, juos vertino, nagrinėdamas bylą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįsti.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė