aeb448d7-7458-4258-b3f9-ea2eceba8d79 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Teisėja Rita Bilevičienė                                                    Baudžiamoji byla 1 A – 306 – 350 / 2014Proceso Nr. 1-76-1-00064-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. gegužės 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nuteistajam D.

P.,nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis ar dirbti, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasNUSTATĖ:D. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 2 d., apie 04 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kartu su E. M., vieÅ¡oje vietoje – P. B. kaimo turizmo sodybos teritorijoje, pastate kur buvo Å¡venčiamas gimtadienis, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu T. P. atžvilgiu bei P. B. turto sugadinimu, t.y. iÅ¡daužęs lango, esančio prie įėjimo į salę durų, stiklÄ 300 litų vertės, įsibrovė pro duris į patalpÄ - P. B. kaimo turizmo sodybos pastatÄ , papurÅ¡kė T.

P. į veidÄ dujų, o E. M. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu T. P. į veidÄ , taip sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam T. P. bei savo veiksmais nutraukė gimtadienio Å¡ventę ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį ir baudžiamojo proceso įstatymus, neįsigilinus į byloje surinktus įrodymus ir juos neteisingai įvertinus, padarius iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir nepagrįstas iÅ¡samiu jų iÅ¡nagrinėjimu bei visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė.

Neneigia, jog buvo P. B. sodyboje ir iÅ¡daužęs patalpos lango stiklÄ , tačiau teigia tai daręs ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o siekdamas patekti į patalpos vidų, kur manė yra muÅ¡amas jo draugas ir norėdamas jam padėti. Jokių nusikalstamų ketinimų neturėjo, dėl iÅ¡daužto stiklo P. B. atsiprašė, padarytÄ Å¾alÄ atlygino ir su juo susitaikė. Skunde teigia, kad teismas be jokio pagrįsto pagrindo pripažino, jog jis veikė kartu su E. M. Å¡iam panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T.

P., nes iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad su E. M. apie fizinio smurto panaudojimÄ nesitarė, E. M. veikė atskirai, pastarojo veiksmai su jo ( apelianto ) veiksmais nesusiję, be to teigia net nematęs, kaip E. M. sudavė T. P., jie nesupratę, kad veikia bendrai, todėl teismo iÅ¡vada dėl bendrininkavimo padarant jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ , nepagrįsta. Pažymi, kad BK 284 str. 1 d. sudėties subjektyvusis požymis yra kaltė, pasireiÅ¡kianti tiesioginės tyčios forma, t. y. kaltininkas turi suprasti, kad vieÅ¡oje vietoje savo įžūliu elgesiu, grasinimais ar patyčiomis demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir Å¡ių padarinių nori.

BÅ«tini ir padariniai – visuomeninės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å iuo atveju apeliantas tvirtina, kad jo veiksmai nebuvo nusikalstami, sodybos lango stiklÄ iÅ¡daužė ne demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir ne siekdamas pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o tik todėl, kad lauko durys buvo užrakintos ir jis negalėjo laisvai patekti į vidų, kur manė yra jo pagalbos prašęsis T. V.. Dėl tų pačių motyvų - grėsmės T. V. sodybos pastato viduje į orÄ papurÅ¡kė dujų.

Å iuos jo parodymus patvirtina T. V., T. P. parodymai, A. S. parodymai, kuri teigė, kad „jie įėjo į patalpÄ lyg kažko (žmogaus) ieÅ¡kodami". Kitų liudytojų - D. Å ., R. K., E. D., T. R., A. S. parodymai patvirtina, kad jie priekaiÅ¡tavo T. V., kad jis į sodybÄ pasikvietė draugus, todėl jų parodymai patvirtina jo (apelianto) versijÄ , kad jis buvo įsitikinęs, jog T. V. reikalinga pagalba.Mano, kad jo veiksmai, teismo įvertinti kaip nusikalstami, niekaip neįtakojo R. K. gimtadienio baigties, nes atvykus į sodybÄ antrÄ kartÄ , gimtadienio Å¡ventimas buvo pasibaigęs, didžioji dalis gimtadienio dalyvių jau miegojo, o iÅ¡sigando ir slėpėsi jie todėl, kad T.

V. jiems pranešė, jog atvažiuos vaikinai ir juos sumuš. Pareigūnai buvo iškviesti ne dėl jų atvykimo, o dėl iš sodybos dingusių daiktų. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl jo veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti padariniai, ir jo veiksmai vertinti viešosios tvarkos pažeidimu. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl šiuo atveju nesant patikimų įrodymų dėl jo kaltės, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. P. ir jo gynėja pakeitė apeliacinio skundo reikalavimus, nurodė, kad faktines bylos aplinkybes apeliantas pripažįsta, neneigia iÅ¡daužęs sodybos lango stiklÄ ir sutrikdęs vieÅ¡Ä jÄ rimtį, todėl atsisako apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡to praÅ¡ymo jį iÅ¡teisinti, o praÅ¡o atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 str. 1 d. 1 ir 3 p. nuostatas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ D. P. atžvilgiu nutraukti. Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 320 str. nuostatomis, bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų Å¡io Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai. Viršyti apeliacinio skundo ribas leidžiama tik BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytais atvejais. Šioje byloje tokie atvejai nenustatyti. Todėl apelianto ir jo gynėjos teismo posėdžio metu išreikštas naujas, nenurodytas apeliaciniame skunde, prašymas (šiuo atveju taikyti BK 93 straipsnio nuostatas) savo esme yra visiškai priešingas apeliaciniame skunde nurodytam prašymui išteisinti dėl to, jog nepadarė jam inkriminuotos veikos, todėl negali būti nagrinėjamas.

Apelianto skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, t.y. pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nepagrįstas. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas priimdamas sprendimÄ savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus, ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. P. savo veiksmais padarė veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė sprendimo motyvus, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

BK 284 str. 1 d. numatyta veika - vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas turi pasireikÅ¡ti bent vienu iÅ¡ alternatyvių veiksmų: įžūliais veiksmais; grasinimais; patyčiomis; vandaliÅ¡kais veiksmais. Veika turi bÅ«ti padaryta vieÅ¡ojoje vietoje. Visais atvejais, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 str. l d., bÅ«tina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarkÄ , t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad visuomeninė rimtis buvo sutrikdyta: nuteistasis su savo draugais į sodybÄ , kurioje buvo Å¡venčiamas gimtadienis, atvyko nekviestas, atvykęs antrÄ kartÄ naudojo fizinį smurtÄ â€“ purÅ¡kė dujas, sugadino svetimÄ turtÄ â€“ iÅ¡daužė langÄ , nutraukė Å¡ventę (nes visgi dalis Å¡ventės dalyvių dar nemiegojo ), kilo sumaiÅ¡tis, policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti ne tik dėl iÅ¡ sodyboje dingusių daiktų, kaip teigiama skunde, o ir dėl gimtadienio Å¡ventės metu T.

P. atžvilgiu pavartoto smurto ir Å¡ios pasekmės pasireiÅ¡kė bÅ«tent dėl apelianto D. P. ir kartu su juo buvusio kito nuteistojo – E. M. neteisėtų veiksmų. IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad konflikto kaimo turizmo sodyboje iniciatorius buvo bÅ«tent D. P., nes jis kartu su juo atvykusiais asmenimis į sodybÄ pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡praÅ¡yti, kadabgi visi gimtadienį Å¡ventę jaunuoliai buvę supykę, kad jie atvyko nekviesti ( D. Å ., A. S., E. D. parodymai ), o liudytojas T. R., buvęs kartu su apeliantu, teigė, kad D.

P. į sodybÄ antrÄ sykį važiavo todėl, kad jį pavadino „gaidžiu“ ir jis dėl to supyko, o ne todėl, kad reikėjo gelbėti tariamai muÅ¡amÄ draugÄ , kaip teigiama skunde. Neginčytina, kad gimtadienio Å¡ventėje dalyvavusiam T. V. kiti kartu buvę asmenys priekaiÅ¡tavo, kodėl pastarasis į Å¡ventę pavadino ir apeliantÄ , kuris atvyko nekviestas ir su bÅ«riu savo draugu, tačiau niekas nepatvirtino, kad Å¡iam asmeniui ( T. V. ) buvo grasinama, ar jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, dėl ko apeliantui bÅ«tų reikėję važiuoti į sodybÄ ir tariamai gelbėjant draugÄ atlikti kaltinime nurodytus veiksmus.

Be to, liudytoja A. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie apelianto atvykimÄ antrÄ kartÄ Ä¯ sodybÄ , joje Å¡ventę asmenys buvo informuoti iÅ¡ anksto – T. V. teigė, kad „atvyks tie patys vaikinai ir visiems bus Å¡akės“, todėl ji su kitomis merginomis atvykus nuteistiesiems iÅ¡ baimės slėpėsi, iÅ¡jungė Å¡viesas. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, D. P. atvykęs į sodybÄ ir net neįsitikinęs, kad T. V. tikrai gali bÅ«ti kilusi grėsmė, kaip jis bando įtikinti, be jokios dingsties atliko kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus - iÅ¡daužė sodybos lango stiklÄ ir duris atidariusiam T.

P. papurÅ¡kė į veidÄ dujų, o kartu buvęs E. M. T. P. sudavė smÅ«gį į veidÄ . Å ios aplinkybės neginčytinos ir įrodytos, todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad į sodybÄ D. P. vyko gelbėti draugo T. V., laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmetami, juo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme D. P. savo kaltę pripažino ir pats. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. P. su T. P. iki įvykio pažįstamas nebuvo, asmeninių paskatų pradėti konfliktÄ jo atžvilgu jis neturėjo, todėl jo veiksmai buvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ , vertintini kaip chuliganiÅ¡ki, siekiant savo įžūliu elgesiu pažeminti kitus Å¡ventėje buvusius asmenis, tokiu bÅ«du buvo demonstruodamas elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymas, siekimas pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas.

Pažymėtina ir tai, kad pagrindinis BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų objektas - vieÅ¡oji tvarka, papildomu objektu gali bÅ«ti žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Pasekmės - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Å iuo atveju tiek D. P., tiek E. M. nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Teismas kaltinime jų atliktus veiksmus individualizavo, nurodė, kuris nuteistasis kokius nusikalstamus veiksmus atliko ir kokias pasekmes Å¡ie jų nusikalstami veiksmai sukėlė.

IÅ¡ kaltinimo matyti, kad abu nuteistieji vienu metu, toje pačioje vietoje, atlikdami kaltinime apraÅ¡ytus nusikalstamus veiksmus, sukėlė BK 284 str. 1 d. numatytas pasekmes - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tai, kad apeliantas D. P. teigia nesitaręs atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus su kitu nuteistuoju E. M., jo kaltės padarius kaltinime nurodytÄ veikÄ nepaneigia. Be to, aplinkybė, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. M. jam neinkriminuota. Taip pat teismas nepripažino to D.

P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir to, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. M..Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobÅ«džio, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, byloje yra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, minėta, kad apeliacinės instancijos teisme savo kaltę pripažino ir pats nuteistasis, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepadarė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, leidžiančių teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, tokiu bÅ«du, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.                 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., N u t a r ė :

    Nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ atmesti.                            Teisėjai             Algirdas Gaputis              Ričardas Gilys              Bronė Vidzėnienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Â