Legislator Case Law & Legislation
aeb3c672-928e-4593-acbd-73a2d9da8396 AI generated

aeb3c672-928e-4593-acbd-73a2d9da8396 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number aeb3c672-928e-4593-acbd-73a2d9da8396
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Korinas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Paulius Vinkleris (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 28 d.

Legislator headnote

AI generated

aeb3c672-928e-4593-acbd-73a2d9da8396 · Lietuvos apeliacinis teismas: sausio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Korinas“ (toliau – ir bendrovė) iÅ¡kelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Paulius Vinkleris (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 28 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-847-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00166-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patvirtintas pareiÅ¡kėjo P. S. finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo D. Å .

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Korinas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Paulius Vinkleris (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 28 d.

2. PareiÅ¡kėjas P. S. (toliau – ir kreditorius) nemokumo administratoriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl 12 298, 02 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Korinas“ nemokumo (bankroto) byloje. Finansinio reikalavimo 12 298,02 Eur sumÄ sudarė: 1 298,02 Eur darbo užmokestis, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei 11 000 Eur, kuriuos P. S. sumokėjo bankiniais nurodymais UAB „Korinas“.

3. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Korinas“ kreditorių sÄ raÅ¡as, tarp jų ir pareiÅ¡kėjo P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintas pirmÄ ja eile, bei 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintas antrÄ ja eile.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-472-910/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintas pirmÄ ja eile, ir 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintas antrÄ ja eile, panaikinta ir P. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtino 4 798,01 Eur dydžio pareiÅ¡kėjo P. S. finansinį reikalavimÄ BUAB „Korinas“ nemokumo (bankroto) byloje, kuris susideda iÅ¡ 1 298,01 Eur reikalavimo, tenkinamo pirmÄ ja eile pirmuoju etapu, ir 3 500 Eur reikalavimo, tenkinamo antrÄ ja eile pirmuoju etapu.

6. Teismas nustatė, kad kreditorius iÅ¡ savo banko sÄ skaitos pervedė lėšas į bendrovės banko sÄ skaitÄ : 2022 m. vasario 17 d. – 3 500 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas – „paskola“; 2022 m. kovo 21 d. – 5 000 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas – „pervedimas, finansinė pagalba“; 2022 m. kovo 28 d. – 2 500 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas – „finansinė pagalba“. Duomenų, kad nurodytas sumas bendrovė grÄ Å¾ino kreditoriui byloje nėra.

7. Teismas sprendė, kad byloje esantys banko išrašai, patvirtinantys 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d. pareiškėjo P. S. atliktus mokėjimus bendrovei, kuriuose įrašyta mokėjimo paskirtis – „finansinė pagalba“, savaime negali būti pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pakankami įrodyti, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai.

8. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra pateiktas akcininko sprendimas padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininko įnaÅ¡ais, tačiau vienintelio bendrovės akcininko P. S. veiksmai, įneÅ¡ant į bendrovę finansines lėšas (7 500 Eur) ir nurodant jų paskirtį „finansinė pagalba“, bÅ«tent tuo metu, kai bendrovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, taip pat P. S. paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, kad jis savo pinigines lėšas pervedė bendrovės nuostoliams padengti, eiliniams mokėjimams, atsiskaitymams vykdyti, Å¡ių iÅ¡ vienintelio akcininko gautų lėšų kaip jo suteiktos finansinės pagalbos faktinis panaudojimas bendrovės veikloje nuostoliams padengti, atsiskaitymams vykdyti, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad 2022 m. kovo 21 d. pervesdamas bendrovei 5 000 Eur finansinę pagalbÄ ir 2022 m. kovo 28 d. 2 500 Eur finansinę pagalbÄ , pareiÅ¡kėjas suteikė ne paskolÄ , o savo kaip bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko įnaÅ¡ais dengė bendrovės nuostolius, kad bÅ«tų lėšų einamiesiems mokėjimams vykdyti.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Korinas“ Einamųjų sÄ skaitų ir atsiskaitymo knygoje už 2022 metus sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Banko sÄ skaita“ įraÅ¡yta, jog 2022 m. kovo 31 d. yra gauta „fin. parama“ – 7 500 Eur, kuri knygos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ jau yra įraÅ¡yta kaip „suteikta paskola“. Teismas nurodė, kad finansinės apskaitos įraÅ¡ai turi bÅ«ti patvirtinami pirminiais apskaitos dokumentais, todėl siekiant įrodyti finansinės apskaitos dokumentuose padarytų įrašų teisingumÄ , o Å¡iuo atveju juose nurodytÄ informacijÄ apie paskolos bendrovei suteikimo faktÄ ir dydį bei bendrovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , turi bÅ«ti pateikti ir patikrinami pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu yra padaryti įraÅ¡ai apie Å«kinę operacijÄ . Byloje jokių kitų pirminių apskaitos dokumentų, iÅ¡skyrus banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo P. S. atliktus mokėjimus bendrovei, kurių paskirtis nurodyta „finansinė pagalba“, nėra. Todėl, teismas sprendė, kad finansinės apskaitos duomenų, patvirtinančių bendrovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo P. S. gautas 7 500 Eur dydžio pingines lėšas, kurios buvo gautos iÅ¡ vienintelio bendrovės akcininko kaip finansinė pagalba finansinius sunkumus patiriančiai bendrovei, tikrumas nėra patvirtintas pirminiais apskaitos duomenimis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. PareiÅ¡kėjas P. S. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patenkinti dalį P. S. finansinio reikalavimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutartį – antrÄ ja eile patenkinti P. S. 7 500 Eur finansinį reikalavimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Kreditoriaus piniginių lėšų pervedimÄ UAB „Korinas“ patvirtina pirminiai dokumentai – bankiniai mokėjimų nurodymai. Nors pirmosios instancijos teismas vienÄ tokį bankinį nurodymÄ , atliktÄ 2022 m. vasario 17 d. 3 500 Eur sumai, pripažino kreditoriaus suteikta paskola bendrovei, nes jo mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „paskola“, tačiau kitų dviejų panaÅ¡iu laiku atliktų bankinių mokėjimo nurodymų, o bÅ«tent, 2022 m. kovo 21 d. – 5 000 Eur mokėjimo, kurio paskirtis „pervedimas, finansinė pagalba“ ir 2022 m. kovo 28 d. 2 500 Eur, mokėjimo, kurio paskirtis „finansinė pagalba“, teismas nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad visi trys minėti mokėjimai, bendrovės apskaitoje, kuriÄ vykdė buhalterė, buvo apskaityti vienodai, nepaisant to, kad 2022 m. vasario 17 d. mokėjimo pavadinimo paskirtis buvo įvardyta „paskola“, o kiti du mokėjimo pavedimai įvardyti „pervedimas, finansinė pagalba“ ir „finansinė pagalba“. UAB „Korinas“ Einamųjų sÄ skaitų ir atsiskaitymo knygoje už 2022 metus nurodyta, kad knygos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Banko sÄ skaita“ įraÅ¡yta, jog 2022 m. vasario 31 dienai ir kovo 31 dienai bendrovė į banko sÄ skaitÄ yra gavusi mokėjimus, kurie įvardyti „fin. parama“, kuri knygos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ jau yra įraÅ¡yta kaip „suteikta paskola“. Tai patvirtina, kad visi trys aptariami panaÅ¡iu laiku P. S. atlikti bankiniai mokėjimo nurodymai bendrovėje buvo apskaityti vienodai, taip pat patvirtina bendrovės įsipareigojimÄ Å¡ias tris suteiktas paskolas grÄ Å¾inti kreditoriui P. S., nes visi trys mokėjimai apskaityti bendrovės įsipareigojimų dalyje.

10.2. Teismo deklaratyvūs teiginiai, kad du iš trijų aptariamų mokėjimų buvo skirti bendrovės nuostoliams, susijusiems su bylinėjimusi su suinteresuotu asmeniu D. Š. dengti, nepagrįsti, nes tuo laiku, kai buvo atlikti P. S. mokėjimai bendrovei, bendrovės byla su suinteresuotu asmeniu D. Š. nebuvo baigta ir bendrovė nebuvo patyrusi jokių teismo įvardijamų „nuostolių“. Tuo tarpu visi iš pareiškėjo P. S. gauti mokėjimai buvo iškart panaudoti bendrovės atsiskaitymams su bendrovės buhaltere, jai dengiant darbo užmokesčio įsiskolinimus, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) ir kitais kreditoriais.

10.3. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pačios bendrovės iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ ir įsipareigojimÄ pareiÅ¡kėjui P. S. grÄ Å¾inti jo suteiktas paskolas. P. S. 3 500 Eur paskola, kuriÄ nutartimi patvirtino teismas, bendrovės buhalterijoje buvo apskaityta taip pat kaip ir kiti du P. S. atlikti mokėjimai, kurių teismas nepripažino paskolomis. Bendrovė tiek 2022 m. vasario 17 d. gautÄ mokėjimÄ , įvardytÄ kaip „paskola“ apskaitė kaip gautÄ paskolÄ (nors bendrovės į banko sÄ skaitÄ gautų mokėjimų apskaitymo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) šį mokėjimÄ Ä¯vardijo kaip „Fin. parama“), tiek ir 2022 m. kovo mėn. gautus du mokėjimus apskaitė analogiÅ¡kai. Tai patvirtina buvusiÄ bendrovės pozicijÄ ir valiÄ gautas pinigines lėšas laikyti skolomis (finansiniais įsipareigojimais), jas grÄ Å¾inti jų mokėtojui, taip pat atspindi buvusiÄ abiejų Å¡alių valiÄ mokėjimų vykdymo momentu ir patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius paskolos santykius. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo Å¡alių teisinius santykius, neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios Å¡alių valios, t. y. kokiu pagrindu P. S. pervedinėjo bendrovei pinigus, ignoravo tikrÄ jÄ valiÄ atskleidžiančius duomenis, kreditoriaus P. S. paaiÅ¡kinimus apie bendrovei suteiktas paskolas, o ne kokiu nors kitu pagrindu atliktus mokėjimus, bei dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovėje fiksuotus P. S. atliktų mokėjimų kvalifikavimus bendrovės buhalterinėje apskaitoje (kaip paskolų).

10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nepakanka duomenų apie bendrovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti paskolas. Bendrovei suteiktos P. S. paskolos dar likus vieneriems metams iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo buvo apskaitytos kaip paskolos buhalterinės apskaitos dokumentuose. P. S. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad jis bendrovei suteikė paskolas, paskolos bendrovei buvo teikiamos ir anksčiau, o ginčui aktualius mokėjimo pavedimus P. S. praÅ¡ymu atliko banko darbuotojai iÅ¡ jo banko sÄ skaitos į bendrovės sÄ skaitÄ ir neteisingai įrašė mokėjimų paskirtį, nes jis dėl savo senyvo amžiaus (Å¡iuo metu P. S. yra 84 m.) bankinių mokėjimų pats neatlikinėja. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris paneigtų, jog atlikti mokėjimai yra paskolos ir kuris leistų abejoti P. S. paaiÅ¡kinimais. Pati bendrovė mokėjimų kvalifikavimo kaip paskolų neginčija. P. S. jokių kitų skolų ir (ar) įsipareigojimų bendrovei neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir suabsoliutino bei izoliuotai vertino du iÅ¡ trijų P. S. atliktus mokėjimus, nors 1) visi trys mokėjimai buvo atlikti panaÅ¡iu laikotarpiu – 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. kovo mėn. (vieno mėnesio skirtumu); 2) visi trys mokėjimai atlikti dėl tų pačių priežasčių – einamųjų lėšų stygiaus bendrovėje, kurių reikėjo atsiskaityti su einamaisiais kreditoriais, kad bendrovės veikla nestotų; 3) bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti vienodai; 4) nei vienas iÅ¡ gautų mokėjimų nėra grÄ Å¾intas; 5) nėra įrodymų, paneigiančių, kad atlikti mokėjimai yra paskolos, bei įrodymų, kurie suponuotų, kad mokėjimai buvo atlikinėjami kokiu nors kitu teisiniu pagrindu.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad du iš trijų P. S. atliktų mokėjimų bendrovei kvalifikuotini ne kaip paskolos, bet kaip akcininko įnašai. Vadovaujantis formuojama teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-637-241/2019), akcininko mokėjimai bendrovei negali tiesiog būti kvalifikuojami kaip nuostolių dengimas akcininko įnašais, nes: 1) tam turi būti priimamas sprendimas; 2) kaip akcininko įnašas gautos piniginės lėšos įmonėje ir turi būti apskaitomos kaip akcininko įnašai (neatlygintinos lėšos), o ne „paskolos“ kaip kad nagrinėjamu atveju. Todėl kritiškai vertintini prielaidomis grįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad du iš trijų P. S. mokėjimai, kurie apskaityti kaip gautos paskolos, yra akcininko įnašai, o vienas iš trijų – akcininko bendrovei suteikta paskola. Tokios išvados akivaizdžiai stokoja pagrįstumo, todėl atmestinos kaip nepagrįstos.

10.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė pareiÅ¡kėjo P. S. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas P. S. į bylÄ buvo pateikęs įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens D. Å . atskirÄ jį skundÄ (2023 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2-472-910/2023 pateiktas praÅ¡ymas Nr. DOK-1829). Pirmosios instancijos teismas Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo neaptarė.

11. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo D. Å . praÅ¡o peržiÅ«rėti, ar (ne)egzistuoja teisinis pagrindas apeliacinį procesÄ civilinėje byloje Nr. eB2-270-739/2023 nutraukti; Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties skundžiamÄ dalį dėl P. S. antros eilės finansinių reikalavimų palikti nepakeistÄ ; priteisti D. Å . iÅ¡ P. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:

11.1. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ji per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismÄ . Terminas atskirajam skundui pateikti pasibaigė 2023 m. liepos 14 d. (penktadienį). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atskirasis skundas teismui pateiktas 2023 m. liepos 18 d., tai yra jau pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. PraÅ¡ymo atnaujinti terminÄ , motyvuojant svarbiomis termino praleidimo priežastimis, apeliantas nepareiÅ¡kė, dėl to egzistuoja teisinis pagrindas apeliacinį procesÄ nagrinėjamoje byloje nutraukti. Tiek apeliantas, tiek jo atstovė dalyvavo bylos nagrinėjime, todėl žinojo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienÄ ir valandÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis ir rÅ«pintis bylos eiga. Suinteresuoto asmens D. Å . vertinimu, CPK 335 straipsnyje nustatytas terminas pateikti skundÄ yra praleistas be svarbių priežasčių.

11.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino bylos įrodymus ir ginčo kontekstÄ bei tinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi įrodyti paskolos gavėjo – bendrovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti jam tokiÄ pat pinigų sumÄ , kuri buvo pervesta, tai yra privalo įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ , tačiau atitinkamoje finansinio reikalavimo dalyje tai nebuvo atlikta.

11.3. Ginčo reikalavimo pagrįstumo klausimas apeliacine tvarka privalo bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant ir į įstatyminę nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . CK 6.67 straipsnis įtvirtina prezumpcijÄ , kad kreditoriaus interesus (Å¡iuo atveju suinteresuoto asmens) pažeidusio sandorio Å¡alys (P. S. ir UAB „Korinas“) buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas (CK 6.67 straipsnio 3 punktas), arba kuris pats yra to juridinio asmens dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų juridinio asmens akcijų (CK 6.67 straipsnio 6 punktas). PareiÅ¡kėjui P. S. galioja ir taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl ginčo paskolos santykiai vertintini ne vien dėl juos pagrindžiančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, kÄ akcentuoja apeliantas, tačiau dėl jų nesÄ Å¾iningumo civilinio įstatymo prasme.

11.4. Pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta, kad pareiÅ¡kėjo P. S. pateikti įrodymai yra nepakankami nuspręsti dėl apeliantÄ ir bendrovę, kurios akcininku ir vadovu buvo pats apeliantas, siejančių teisinių santykių kvalifikavimo kaip paskolos teisinių santykių.

11.5. KritiÅ¡kai vertintini pareiÅ¡kėjo P. S. procesinių dokumentų teiginiai apie jo garbų amžių. Verslo teisiniuose santykiuose, kas yra aktualu bylos ginčui, Å¡is faktas nėra minimas teismų praktikoje kaip atsakomybę prievoliniuose santykiuose paÅ¡alinanti aplinkybė. Vartojimo statybos rangos teisiniuose santykiuose pareiÅ¡kėjo P. S. amžius nebuvo kliÅ«timi jam vykdyti rangos darbus, dėl kurių suinteresuotam asmeniui padarė didelę žalÄ . Be kita ko, pats kreditorius nurodė, kad didelė suinteresuoto asmens reikalavimo suma buvo pagrindine priežastimi nutraukti bendrovės veiklÄ inicijuojant bankroto bylÄ , tačiau ne pareiÅ¡kėjo P. S. amžius ar jo sveikata.

12. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Korinas“ nemokumo administratorius Paulius Vinkleris praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti dalį pareiÅ¡kėjo P. S. finansinio reikalavimo (7 500 Eur), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutartį, kuria bÅ«tų patvirtintas antrÄ ja eile pareiÅ¡kėjo P. S. 7 500  Eur finansinis reikalavimas. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:

12.1. PareiÅ¡kėjo P. S. finansinis antrosios eilės reikalavimas (11 000 Eur) yra visiÅ¡kai pagrįstas pirminiais duomenimis ir buhalterinės apskaitos dokumentais. Nemokumo administratorius patikrino visus jam perduotus BUAB „Korinas“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal kuriuos nustatė, kad kreditorius bankiniais mokėjimo nurodymais atliko Å¡iuos mokėjimus: 2022 m. kovo 21 d. – 5 000 Eur ir 2022 m. kovo 28 d. – 2 500 Eur. Be to, Å¡ios Å«kinės – buhalterinės operacijos fiksuotos ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. Einamųjų sÄ skaitų ir atsiskaitymo knygos sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas), bei Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti finansiniai įsipareigojimai), finansinių ataskaitų rinkiniuose, t. y. balanse, bei kreditorių sÄ raÅ¡e.

12.2. Pagal Verslo apskaitos standartÄ (10-ojo VAS redakcija), kreditoriaus sumokėtos bankiniais nurodymais (5 000 Eur + 2 500 Eur) 7 500 Eur piniginės lėšos negali bÅ«ti laikomos kaip pagautė, kadangi pagal VAS – Pagaute pripažįstamos atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali bÅ«ti priskirti įprastinei įmonės veiklai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pagautė parodoma kaip pajamos, didinančios pelnÄ arba mažinančios nuostolius prieÅ¡ apmokestinimÄ . Å iuo atveju 7 500 Eur neatsispindi BUAB „Korinas“ Pelno (nuostolio) ataskaitoje, todėl Panevėžio apygardos teismas nutartimi interpretavo 7 500 Eur sumÄ netinkamai.

12.3. Kreditoriaus sumokėtos piniginės lėšos: 2022 m. kovo 21 d. – 5 000 Eur ir 2022 m. kovo 28 d. – 2 500 Eur, bendra suma 7 500 Eur, yra priskiriamos pagal bendrovės buhalterinius dokumentus kaip įsipareigojimas kreditoriui P. S..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti dalį pareiÅ¡kėjo P. S. finansinio reikalavimo atsakovės BUAB „Korinas“ nemokumo (bankroto) byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimÄ nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

16. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ paskelbimo priežiÅ«ros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas Å¡ių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

17. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANÄ® 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, praÅ¡ymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Ar kreditoriaus reiÅ¡kiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas bÅ«tent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

19. BÅ«tent pareiÅ¡kėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigÄ leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindÄ , tiek jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

20. PareiÅ¡kėjas P. S. bylos nagrinėjimo metu paskolų sudarymo faktÄ grindė bankiniais nurodymais: 1) 2022 m. vasario 17 d. nurodymu, kuriuo pervesta 3 500 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“; 2) 2022 m. kovo 21 d. nurodymu, kuriuo pervesta 5 000 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „pervedimas, finansinė pagalba“; 3) 2022 m. kovo 28 d. nurodymu, kuriuo pervesta 2 500 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „finansinė pagalba“.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti dalį kreditoriaus finansinio reikalavimo (7 500 Eur), nurodydamas, kad kreditorius neįrodė dalies savo finansinio reikalavimo pagrįstumo, o byloje esantys banko išrašai, patvirtinantys 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d. pareiškėjo atliktus mokėjimus bendrovei, kuriuose įrašyta mokėjimo paskirtis – „pervedimas, finansinė pagalba“ ir „finansinė pagalba“, savaime negali būti pripažinti atitinkančiais CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pakankami įrodyti, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai.

22. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentu, kad tiek byloje pateikti sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, tiek bendrovės finansiniai duomenys patvirtina paskolų suteikimo bendrovei faktÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais.

23. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 17 punktas). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas ir jame nurodyta praktika).

24. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ . Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ spręsti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 33, 35 punktai).

25. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ . Kartu pažymėta, kad, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu. BÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų. Taigi, savaime pinigų pervedimÄ (įneÅ¡imÄ grynaisiais) į banko sÄ skaitÄ patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios Å¡alies ginčui, nepakankami spręsti dėl Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir, ja remdamasis, kvalifikuoti Å¡alis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

26. Taigi, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, yra privalu nagrinėti ir Å¡alių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokiÄ prasmę tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, visas sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo.

27. Nagrinėjamu atveju kreditorius ir bendrovė nėra sudarę raÅ¡ytinės paskolos sutarties, kurioje bÅ«tų nustatytos paskolos sutarties sÄ lygos: kreditoriaus bendrovei perduota konkreti paskolos suma, bendrovės įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos sumÄ , paskolos grÄ Å¾inimo terminas, Å¡alių sulygtos mokėjimo (pelno) palÅ«kanos arba Å¡alių susitarimas dėl neatlygintinės (beprocentės) paskolos, kt. Tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas P. S. pervedė bendrovei iÅ¡ viso 11 000 Eur sumÄ , o bendrovė Å¡ias lėšas gavo. Esminis ginčas byloje kyla, ar pagal kreditoriaus 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d. bankinius nurodymus bendrovei pervesta 7 500 Eur suma, laikytina paskola, o tarp Å¡alių susiklostę santykiai yra teisiniai paskolos santykiai.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog 2022 m. kovo 21 d. atliktas pareiÅ¡kėjo P. S. pavedimas į bendrovės sÄ skaitÄ 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „pervedimas, finansinė pagalba“, 2022 m. kovo 28 d. atliktas pavedimas į bendrovės sÄ skaitÄ 2 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „finansinė pagalba“, įrodo faktÄ , jos apeliantas skolino pinigus bendrovei. Visų pirma, tai nėra pakankami įrodymai kreditoriaus įrodinėjamiems paskolos teisiniams santykiams pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju mokėjimo nurodymai pagrindžia tik patį pinigų perdavimo faktÄ , bet ne paskolos sutarties sudarymÄ , kurioje bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta tiek abiejų Å¡alių valia tokiÄ sutartį sudaryti, tiek bendrovės įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus kaip paskolos dalykÄ kreditoriui. Be to, turi bÅ«ti įrodyta ir antroji bÅ«tina paskolos teisinių santykių sÄ lyga – paskolos gavėjo (bendrovės) įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos sumÄ . Dėl to, kreditoriaus įrodinėjamų ginčo Å¡alis siejusių paskolos teisinių santykių spręstina analizuojant ir vertinant byloje esančių duomenų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

29. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad visi trys mokėjimai (2022 m. vasario 17 d., 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d.) bendrovės apskaitoje buvo apskaityti panaÅ¡iu laiku ir vienodai, kas patvirtina buvusiÄ bendrovės pozicijÄ ir valiÄ gautas pinigines lėšas laikyti skolomis (finansiniais įsipareigojimais), jas grÄ Å¾inti jų mokėtojui, taip pat atspindi buvusiÄ abiejų Å¡alių valiÄ mokėjimų vykdymo momentu ir patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius paskolos santykius.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Korinas“ Einamųjų sÄ skaitų ir atsiskaitymo knygoje už 2022 metus sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Banko sÄ skaita“ įraÅ¡yta, jog 2022 m. kovo 31 d. yra „gauta fin. parama“ – 7 500 Eur (1 t., b. l. 147), kuri knygos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ yra įraÅ¡yta kaip „suteikta paskola“ (1 t., b. l. 148).

31. Å iuo atveju pažymėtina, kad Einamųjų sÄ skaitų ir atsiskaitymo knyga nėra tiesioginis apskaitos dokumentas, joje daromi įraÅ¡ai kitų apskaitos dokumentų pagrindu ir tiesiogiai nepatvirtina tam tikro fakto buvimo. Minėtoje knygoje esantys finansinės apskaitos įraÅ¡ai turi bÅ«ti patvirtinami pirminiais apskaitos dokumentais, todėl siekiant įrodyti finansinės apskaitos dokumentuose padarytų įrašų teisingumÄ , o Å¡iuo atveju juose nurodytÄ informacijÄ apie paskolų bendrovei suteikimo faktÄ ir dydį bei bendrovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , turi bÅ«ti pateikti ir patikrinami pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu yra padaryti įraÅ¡ai apie Å«kinę operacijÄ . Byloje nenustatyta jokių kitų pirminių apskaitos dokumentų, iÅ¡skyrus ginčo mokėjimo pavedimus, patvirtinančių tarp kreditoriaus ir bendrovės esančių paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Taigi, atitinkamai Einamųjų sÄ skaitų ir atsiskaitymo knygoje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie tarp kreditoriaus ir bendrovės egzistavusius paskolos teisinius santykius.

32. Be to, kaip matyti iÅ¡ kreditoriaus sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už 2022 m. laikotarpį, kreditorius UAB „Korinas“ naudai pervedė: 1) 2022 m. vasario 17 d. 3 500 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola“; 2) 2022 m. kovo 21 d. 5 000 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pervedimas, finansinė pagalba“; 3) 2022 m. kovo 28 d. 2 500 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „finansinė pagalba“; 4) 2022 m. balandžio 14 d. 200 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „finansinė pagalba“ (1 t., b. l. 145). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tik vienas iÅ¡ nurodytų pirminių dokumentų – 2022 m. vasario 17 d. mokėjimo pavedimas patvirtina tarp Å¡alių egzistavus paskolos teisinius santykius. Tačiau po to atlikti net trys kreditoriaus pavedimai (2022 m. kovo 21 d., 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 14 d.), trijų savaičių laikotarpyje, buvo įvardijami kaip „finansinė pagalba“. Taigi, 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d. atliktų pavedimų paskirtys, greta kitų byloje nustatytų aplinkybių, leidžia apeliacinės instancijos teismui pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad labiau tikėtina, jog 2022 m. kovo 21 d. pervesdamas bendrovei 5 000 Eur finansinę pagalbÄ ir 2022 m. kovo 28  d. 2 500 Eur finansinę pagalbÄ , pareiÅ¡kėjas suteikė ne paskolÄ , o savo kaip bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko įnaÅ¡ais dengė bendrovės nuostolius, kad bÅ«tų lėšų einamiesiems mokėjimams vykdyti ir pan.

33. PrieÅ¡ingų iÅ¡vadų neleidžia daryti ir kreditoriaus teiginiai, kad jo atliekamų mokėjimų paskirtį įrašė banko darbuotojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vidutiniÅ¡kai apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui, siekiančiam turėti patikimų įrodymų, patvirtinančių galimai suteikiamos paskolos faktÄ , Å¡is asmuo, siekdamas fiksuoti esant paskolos teisinius santykius, atitinkami siektų tÄ nurodyti ir mokėjimo paskirtyje.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. vasario 2 d. buvo dar ir bendrovės vadovu. Apeliantas atskirajame skunde pripažino, kad būdamas bendrovės vadovu ir akcininku savo lėšų pervedimais bendrovei siekė maksimalios naudos bendrovei – kad nedidėtų jos esminiai įsipareigojimai, kad būtų išvengta priverstinių piniginių lėšų nurašymų dėl skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei, kad Bendrovė neprarastų būtiniausių paslaugų tiekimo ir kt. Be to nurodė, kad visi iš P. S. gauti mokėjimai buvo iškart panaudoti bendrovės atsiskaitymams su bendrovės darbuotoja – buhaltere R. K., jai dengiant darbo užmokesčio įsiskolinimus, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kitais kreditoriais. Tačiau šie parodymai nepatvirtina tarp kreditoriaus ir bendrovės egzistavus paskolos teisinius santykius. Priešingai, tai patvirtina, kad apeliantas veikė kaip bendrovės vadovas ir finansavo bendrovės įsiskolinimus, siekdamas, kad bendrovė būtų moki.

35. Nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo įrodyti egzistuojant esmines paskolos sutarties sÄ lygas – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo (atsakovo) nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus (žr. Å¡ios nutarties 23 punktÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ginčijami mokėjimo pavedimai (2022 m. kovo 21 d., 2022 m. kovo 28 d.) atitinka esminius paskolos sutarties elementus, t. y. iÅ¡ banko mokėjimo nurodymo teismas gali konstatuoti esant įrodytÄ pinigų perdavimo faktÄ (paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn), tačiau nėra paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ , t. y. nėra antrojo esminio paskolos sutarties elemento, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad vien tik pinigų pervedimas pats savaime sukÅ«rė paskolos teisinius santykius. PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 6.193 straipsnis). Be to, kaip jau minėta, pinigai gali bÅ«ti perduoti ir kitais pagrindais (žr. Å¡ios nutarties 25 punktÄ ). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad banko iÅ¡raÅ¡ai, patvirtinantys 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d. pareiÅ¡kėjo atliktus mokėjimus bendrovei, kuriuose įraÅ¡yta mokėjimo paskirtis – „finansinė pagalba“, savaime negali bÅ«ti pripažinti atitinkančiais CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pakankami įrodyti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai.

36. Kadangi apeliantas neįrodė esminių paskolos sutarties su bendrove sÄ lygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus kaip paskolos dalykÄ visumos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apelianto ir bendrovės nesiejo paskolos teisiniai santykiai 2022 m. kovo 21 d., 2022 m. kovo 28 d. pavedimų pagrindu (CK 6.870 straipsnis). Apeliantui nepateikus pakankamai įrodymų reiÅ¡kiamam 7 500 Eur dydžio finansiniam reikalavimui pagrįsti, neįrodytas reikalavimas negali bÅ«ti patvirtintas BUAB „Korinas“ nemokumo (bankroto) byloje (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vien tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ procesinį sprendimÄ panaikinti ar pakeisti.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ apeliacinės instancijos teisme

38. Apeliantas, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl jo bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir teikiant atsiliepimÄ Ä¯ D. Å . atskirÄ jį skundÄ (Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2-472-910/2023 pateiktas 2023 m. vasario 2 d. praÅ¡ymas Nr. DOK-1829). Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 28 d. papildoma nutartimi iÅ¡sprendė 968 Eur iÅ¡laidų, patirtų apmokant advokato paslaugas, atlyginimo klausimÄ (2 t., b. l. 169–171).

Dėl atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareikÅ¡to praÅ¡ymo

39. Suinteresuotas asmuo D. Å . atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti, ar (ne)egzistuoja teisinis pagrindas apeliacinį procesÄ nutraukti. Suinteresuotas asmuo D. Å . nurodė, kad terminas atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties pasibaigė 2023 m. liepos 14 d. (penktadienį), todėl apelianto 2023 m. liepos 18 d. atskirasis skundas buvo pateiktas jau pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka septynių dienų terminui. Kadangi apeliantas praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ nepareiÅ¡kė, todėl egzistuoja teisinis pagrindas apeliacinį procesÄ nagrinėjamoje byloje nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais suinteresuoto asmens argumentais.

40. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartis galėjo bÅ«ti skundžiama per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad minėta nutartis pareiÅ¡kėjo P. S. atstovei advokato padėjėjai Giedrei GudžiÅ«naitei ir advokatui Tadui Ugintui buvo iÅ¡siųsta jos priėmimo dienÄ , tai yra 2023 m. liepos 7 d. (penktadienį). Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, minėta nutartis laikoma įteikta po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einančiÄ darbo dienÄ , tai yra 2023 m. liepos 10 d. (pirmadienį). Kadangi CK 1.118 straipsnio 1 dalis numato, kad terminas prasideda rytojaus diena nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu kitaip nenustatyta įstatymu, todėl laikytina, kad terminas atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties pateikti prasidėjo 2023 m. liepos 11 d. (antradienį) ir pasibaigė 2023 m. liepos 17 d. Kadangi apeliantas atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties pateikė 2023 m. liepos 17 d. 22 val. 34 min., todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė kreditoriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties ir nutraukti apeliacinį procesÄ .

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kėjo P. S. finansinio reikalavimo BUAB „Korinas“ nemokumo (bankroto) byloje tvirtinimo klausimÄ , teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo P. S. neįrodytas finansinis reikalavimas dalyje dėl 7 500 Eur negali bÅ«ti patvirtintas BUAB „Korinas“ nemokumo (bankroto) byloje. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstÄ teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. AtskirÄ jį skundÄ atmetus, suinteresuotas asmuo D. Å . įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis).

43. Suinteresuotas asmuo D. Å . pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ 2023 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 500 Eur sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1 959,50 Eur × 0,4 = 783,80 Eur), suinteresuotam asmeniui D. Å . iÅ¡ apelianto priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė

Žilvinas Terebeiza