aeb3aae2-2d90-4512-b20e-c58fed23c3f6 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Erika Misiūnienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-525-524/2014Teisėjas Darius Kurpavičius                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-07060-2013-0) Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; (S) 36.1.; 63.3.; 42.11.1.; 42.11.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. balandžio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-8908-792/2013 pagal ieÅ¡kovų A. K. ir R. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sÄ lygų pakeitimo, bei ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimo.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė: ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti 2007-08-30 kreditavimo sutarties Nr. 0450718014244-53, sudarytos tarp A. K. ir AB SEB banko, nutraukimÄ neteisėtu; pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas nustatant, kad A. K. pradeda grÄ Å¾inti kreditÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo; pakeisti kreditavimo sutarties 4.5, 4.6 punktus, nustatant, kad nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ar jo dalį bei palÅ«kanas ieÅ¡kovas privalo mokėti bankui 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Nurodė, jog 2007-08-30 A. K. ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė ieÅ¡kovui 43 551,48 EUR kreditÄ gyvenamosios paskirties žemės sklypui įsigyti. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) hipoteka. 2008-06-16 susitarimu ieÅ¡kovui papildomai suteikta 1414 395 EUR kreditas bÅ«sto statybai ir 3 988,06 EUR suteikto vartojimo kredito dengimui. Ne kartÄ tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡omi susitarimai dėl 2007-08-30 kreditavimo sutarties Nr. 0450718014244-53 pakeitimo, kuriais A.

K. buvo atidedamas kredito dalių gražinimas, pakeičiamos palÅ«kanų mokėjimo ir kitos kreditavimo sutartyje nustatytos sÄ lygos. A. K. atsakovas siuntė raÅ¡tus, įspėjimus dėl galimo kreditavimo sutarties nutraukimo. 2013-05-06 notaras iÅ¡siuntė A. K. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriuo siÅ«loma priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palÅ«kanomis, delspinigiais, nuostoliais. IeÅ¡kovų įsitikinimu, bankas neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, todėl priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo bei gyvenamojo namo negali bÅ«ti vykdomas.

A. K. vykdė kreditavimo sutarties sÄ lygas, tačiau pasikeitus ekonominėms aplinkybėms (ekonominė krizė, sutuoktinė neteko darbo ir pan.) nebegalėjo tinkamai vykdyti sutarties. Be to, ieÅ¡kovai mano, jog yra pagrindas pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas nustatant, kad ieÅ¡kovai pradeda gražinti kreditÄ per metus nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. Toks sutarties sÄ lygų pakeitimas padės iÅ¡lyginti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros balansÄ . Kartu nurodė, jog nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. IeÅ¡kovės nurodyta sunki ekonominė situacija nėra pagrindas paskolos sutarties sÄ lygoms pakeisti. Reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimÄ neteisėtu turėtų bÅ«ti pagristas vienu iÅ¡ Civiliniame kodekse numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau ieÅ¡kovė tokio pagrindo nenurodo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai kredito sutarčių įsipareigojimus laiku mokėti kredito įmokas pradėjo netinkamai vykdyti jau nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio.

Bankas ieÅ¡kovams suteikė papildomÄ kreditÄ dalinių dengimų ir palÅ«kanų skolai padengti, ne kartÄ atidėjo kredito sumų grÄ Å¾inimÄ , pakeitė palÅ«kanų mokėjimo ir kitos kreditavimo sutartyje nustatytos sÄ lygas, sudarų naujus kredito mokėjimo grafikus, vėliau ne kartÄ siuntė ieÅ¡kovams raginimus vykdyti sutartį bei įspėjimus apie kredito sutarties nutraukimÄ , tačiau ieÅ¡kovai prievolių ir toliau nevykdė, nuo 2012 m., gegužės mėn. nustojo tartis su banku. A. K., kurio darbingumo lygis tik 40 proc., nepagrindė savo teiginių apie bÅ«simÄ darbo vietÄ , abu ieÅ¡kovai Å¡iuo neturi darbo, mėnesio įmoka yra pakankamai didelė (apie 2 300 Lt), po paskutinio susitarimo dėl sutarties pakeitimo nė kiek nesumažino negrÄ Å¾intos paskolos bankui dalies, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra mažai vilčių, kad ieÅ¡kovai galės vykdyti sutartį ateityje.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovų kredito sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, o bankas sutartį nutraukė teisėtai, esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į bankÄ dėl sutarties keitimo po 2011-10-13, t. y. ieÅ¡kovai net 12 mėnesių iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui nesirÅ«pino sutarties tolimesniu likimu. Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad ekonominė krizė laikytina pakankamu pagrindu taikyti CK 6.204 str. nuostatas, kadangi ieÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių kaip krizė iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų finansinė bÅ«klė bei jų pradelstų skolų mastas neteikia pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovų praÅ¡omu bÅ«du pakeitus sutarties sÄ lygas, bÅ«tų atkurta Å¡alių prievolių pusiausvyra ir ieÅ¡kovai savo prievolę pagal pakeistas sutarties sÄ lygas įvykdytų tinkamai. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad sutartyje nustatytos netesybos nėra aiÅ¡kiai ar neprotingai per didelės, be to, pažymėjo, jog ieÅ¡kovų sumokėtos netesybos negali bÅ«ti sumažintos, ieÅ¡kovai nebendradarbiavo su atsakovu, iki sutarties nutraukimo nesikreipė į bankÄ dėl netesybų mažinimo, visiÅ¡kai nevykdo sutartinių įsipareigojimų.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodo, jog bankas nutraukė kreditavimo sutartį daugiau kaip po vienerių metų nuo to momento, kai ieškovai pradėjo netinkamai vykdyti savo prievoles, ir net beveik po vienerių metų nuo to momento, kai ieškovai iš viso nustojo kredito sutartį vykdyti. Todėl, apeliantų nuomone, įmokų nesumokėjimas, kai skolininkas nori jas sumokėti, bet dėl susiklosčiusios pasaulyje situacijos ir kitų priežasčių (mėnesio įmokos dydžio, ieškovo darbingumo lygio sumažėjimo, darbo praradimo ir kt.) objektyviai negali to padaryti, nėra esminis sutarties pažeidimas, turintis pasekmes visos šalies ekonomikai, dėl kurio būtų teisinga vienašališkai nutraukti kredito sutartį.

Apeliantai pažymi, kad laiko tarpas, kurio ieÅ¡kovai praÅ¡o darbui susirasti ir vėl pradėti mokėti įmokas, yra trumpesnis nei tas laiko tarpas, kurį bankas be jokios priežasties pralaukė prieÅ¡ nuspręsdamas nutraukti sutartį. Kadangi mėnesio įmoka bankui yra labai didelė, ji sudaro beveik dvi su puse minimalias mėnesio algas, ieÅ¡kovai privalo susirasti ne bet kokį, o gerai apmokamÄ darbÄ , atlyginimas už kurį gerokai virÅ¡ytų įmokÄ bankui. Tokį darbÄ susirasti nėra lengva, todėl ieÅ¡kovas jo ieÅ¡ko užsienyje.

IeÅ¡kovo sutuoktinė negali vykti į užsienį ieÅ¡koti darbo, nes prižiÅ«ri mažametį vaikÄ . Taigi ieÅ¡kovas deda pastangas susirasti gerai apmokamÄ darbÄ , tiesiog jo paieÅ¡koms reikalingas apie 6 mėn. terminas. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis delspinigių klausimu. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai sumokėjo dalį delspinigių, neprieÅ¡tarauja jų praÅ¡ymui sumažinti delspinigių dydį pagal CK 6.73 str. 2 dalies ir 6.258 str. 3 dalies nuostatas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo 2007 iki 2012 metų ieÅ¡kovai mokėjo bankui įmokas mažindami savo įsipareigojimų dydį, o įstatyme yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog dalinis prievolės įvykdymas jau savaime (neatsižvelgiant į netesybų dydį) yra pakankamas pagrindas praÅ¡yti teismo mažinti netesybas.

Nustatyta metinė delspinigių norma siekia 36,5 proc., tai sudaro daugiau negu trečdalį kredito sumos. Apeliantų nuomone, tokia delspinigių norma pažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, bankas taip bando nepagrįstai pasipelnyti ieÅ¡kovų sÄ skaita, o pačios netesybos tampa baudinio, o ne kompensacinio pobÅ«džio. Protingos netesybos turėtų sudaryti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .Atsiliepime atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo motyvais.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje nustatyta, kad 2007-08-30 A. K. ir AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0450718014244-53 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ bankas suteikė A. K. 43551,48 EUR gyvenamosios paskirties žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti (t. 1, b. l. 10–15, 16–18). 2007-12-03 R. K. (R. K.) ir AB SEB bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718055311-53, pagal kuriÄ R. K. suteiktas 4 344,30 EUR kreditas, skirtas vestuvių iÅ¡laidoms padengti (t. 1, b. l. 19-21, 22-23). 2007-12-03 A.

K. ir AB SEB bankas sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/07356, pagal kuriÄ laiduotojas laidavo už kredito gavėjÄ â€“ R. K. ir įsipareigojo solidariai visu turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėja, jeigu kredito gavėjas nevykdys 2007-12-03 Vartojimo kredito sutartyje Nr. 0450718055311-53 prisiimtų įsipareigojimų (t. 1, b. l. 24–27). 2008-06-16 susitarimu dėl 2007-08-30 kreditavimo sutarties Nr. 0450718014244-53 sÄ lygų pakeitimo Nr. 1 buvo pakeista kredito suma, t. y. papildomai suteikta kredito suma skirta bÅ«sto statybai – 141 395,68 EUR ir banko suteikto vartojimo kredito dengimui – 3 988,06 EUR.

AB SEB bankui įkeistas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bÅ«simu gyvenamuoju namu (t. 1, b. l. 28–30). 2010-09-29 susitarimu Nr. 2 dėl sutarties pakeitimo Bankas suteikė ieÅ¡kovui A. K. 1 962,50 EUR kreditÄ , skirtÄ pagal sutartį susikaupusių kredito dalinių dengimų ir palÅ«kanų skolai padengti, atidėjo kredito sumų grÄ Å¾inimÄ 6 mėnesiams ir sudarė naujÄ mokėjimo grafikÄ (t. 1, b. l. 31–34). 2011-04-15 susitarimu Nr. 3 dėl sutarties pakeitimo ieÅ¡kovui A.

K. atidėtas kredito dalių grÄ Å¾inimas 6 mėnesiams – nuo 2011-04-30 iki 2011-10-30, pakeistos palÅ«kanų mokėjimo ir kitos kreditavimo sutartyje nustatytos sÄ lygos (t. 1, b. l. 35–38). 2011-10-13 susitarimu Nr. 4 dėl sutarties pakeitimo buvo atidėtas kredito grÄ Å¾inimas 6 mėnesiams – nuo 2011-10-30 iki 2012-04-30 ir sudarytas naujas kredito mokėjimo grafikas (t. 1, b. l. 39–42). 2011-12-19 bankas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui A. K. priminimÄ dėl kredito sutarties vykdymo, 2012-01-02 bankas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui raÅ¡tÄ , kuriame reikalaujama įvykdyti įsipareigojimus pagal sutarties sÄ lygas, 2012-01-16 ieÅ¡kovui iÅ¡siųstas priminimas dėl kredito sutarties vykdymo, 2012-03-02 ieÅ¡kovui iÅ¡siųstas reikalavimas įvykdyti sutarties sÄ lygas (t. 1, b. l. 43, 44, 45, 46). 2013-01-09 bankas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovams įspėjimÄ dėl galimo kreditavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog skola pagal sutartį yra 8 301,40 EUR (t. 1, b. l. 47). 2013-02-11 ieÅ¡kovams iÅ¡siųstas įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo, nurodyta įsiskolinimo suma – 9 172,94 EUR (t. 1, b. l. 184).

Tiek raÅ¡tuose, tiek įspėjimuose bankas informavo skolininkus, jog nepadengus įsiskolinimo, bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tačiau ieÅ¡kovai prievolių ir toliau nevykdė. 2013-03-15 bankas kredito sutartį nutraukė, nurodė, jog skola bankui pagal sutartį yra 192 576,45 EUR (t. 1, b. l. 187). 2013-04-09 Klaipėdos miesto 2-jo notaro biuro notaras G. B. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovams praneÅ¡imÄ Nr. S-171, kuriame nurodė, kad bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (t. 1, b. l. 48–49). 2013-05-06 notaras iÅ¡siuntė ieÅ¡kovams vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , pagal kurį siÅ«loma priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palÅ«kanomis, delspinigiais, nuostoliais iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

K. Skolinio įsipareigojimo suma yra 192 576,45 EUR ir 1 107,80 Lt (t. 1, b. l. 50). Esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybe. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai. Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 str. 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 str.). Tokia nuostata ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003, 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, tačiau pirmiau nurodyti nutraukimo ribojimai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma ir skolininko interesų.

Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sÄ lygas, tvarkÄ bei nutraukimo padarinius. Jeigu sutarties nutraukimo sÄ lygos nustatytos sutartyje (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali bÅ«ti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, tokias kaip sandorio negaliojimas, sutarties atsisakymas esant esminei Å¡alių nelygybei, sutarties pakeitimas ar nutraukimas kitais pagrindais bei kitomis teisinėmis priemonėmis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).Byloje nagrinėjamu atveju banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ buvo nustatyta kredito sutartyje (5.2 punktas), ir byloje nekilo ginčo, kad sutartyje nustatytos jos nutraukimo sÄ lygos egzistuoja.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė esant ir CK 6.217 str. 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius, kurie leistų bankui nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ ir tuo atveju, jei tokia banko teisė kredito sutartyje atskirai nebÅ«tų aptarta. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ kad bankas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos – su Å¡ia iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta banko teisė nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį prieÅ¡ 15 dienų įspėjus kredito gavėjÄ , jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1–4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, o bÅ«tent pagal 4.1 punktÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir grÄ Å¾inti kreditÄ bei sumokėti palÅ«kanas pagal grafikÄ , tačiau ieÅ¡kovai Å¡iÄ pareigÄ pažeidė.

Kai termino praleidimas prievolėje turi esminio pažeidimo reikÅ¡mę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikÅ¡mės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 str. 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Å ių taisyklių, nustatančių praneÅ¡imo apie nutraukimÄ terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymÄ , paskirtis yra iÅ¡laikyti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios Å¡alies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2006).

Nagrinėjamos bylos atveju Å¡ių taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teismas nenustatė. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje teigė, kad bankas negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutartį remtis sutarties pažeidimo faktu, kuris pasireiÅ¡kė piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimu ir netinkamu prievolės įvykdymu (piniginė prievolė buvo vykdoma pavėluotai ir ne visa apimtimi), nes teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nurodytais pagrindais galima pasinaudoti esant normalioms, įprastinėms sutarčių įvykdymo sÄ lygoms.

Pasikeitus sutarčių įvykdymo aplinkybėms, toks vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas, apeliantų nuomone, pripažintinas neteisėtu, nes sutartis buvo nevykdoma ne dėl ieÅ¡kovų kaltės, o dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybių. Anot ieÅ¡kovų, dėl ekonominės krizės susiklostė ypatingos sÄ lygos iÅ¡ esmės pakeitusios Å¡alių įsipareigojimų pusiausvyrÄ ne ieÅ¡kovų naudai, todėl buvo CK 6.204 straipsnyje nustatytas pagrindas kreditavimo sutartį pakeisti.Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės sutarties vykdymui. Tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog vienai Å¡aliai sutarties vykdymas yra iÅ¡ esmės suvaržytas, bÅ«tina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas.

Sutarties vykdymo varžymas turi bÅ«ti esminis, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sÄ lygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; Å¡alis jÄ sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos Å¡alies valios, Å¡alis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties Å¡alies finansinės bÅ«klės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju bÅ«tina nagrinėti, ar dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).Bankas įvykdė savo prievolę pagal kreditavimo sutartį ieÅ¡kovams, suteikęs visÄ sutartÄ kredito sumÄ , tačiau ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nustojo vykdyti sutartį.

Dėl pasikeitusios situacijos kreditų rinkoje padidėjusios palÅ«kanos už kreditus, kartu padidėjus ieÅ¡kovų prievolės mokėti grÄ Å¾inamo kredito ir palÅ«kanų įmokas įvykdymo kainai, galėtų bÅ«ti pripažįstama sutarties vykdymo suvaržymu, iÅ¡ dalies pateisinančiu prievolės nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013), tačiau ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimų negrindė tokia aplinkybe. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 str. 1 ir 3 dalyse, bÅ«tent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties Å¡alies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo.

Sutarties privalomumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimÄ kuo greičiau, kad bÅ«tų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. PraÅ¡ymas kitai Å¡aliai keisti sutartį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 str. 3 dalyje nustatyta, kad jei Å¡alys per protingÄ terminÄ nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iÅ¡ jų, t. y. ir ta Å¡alis, kuri kreipėsi su praÅ¡ymu, ir Å¡alis, į kuriÄ buvo kreiptasi, turi teisę praÅ¡yti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. jÄ pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sÄ lygas.

Procesiniu požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis Å¡alių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai, o ne bankas, pažeidė sutarties Å¡alių bendradarbiavimo principÄ , įtvirtintÄ CK 6.200 str. 2 dalyje, kadangi bankas ne kartÄ ieÅ¡kovų praÅ¡ymu keitė sutarties sÄ lygas, atidėjo įmokų mokėjimÄ , keitė įmokų grafikus, o sutartį nutraukė tik 2013-03-15, prieÅ¡ tai skolininkus 2011-12-19, 2012-01-02, 2012-01-16, 2012-03-02, 2013-01-09 ir 2013-02-11 raÅ¡tu įspėjęs apie netinkamÄ sutarties vykdymÄ ir nurodęs galimas pasekmes.

IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde banko siekį iÅ¡saugoti kredito sutartį nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kina savo naudai – neva bankas be jokios priežasties savo iniciatyva veltui pralaukė prieÅ¡ nutraukdamas sutartį. Be to, ieÅ¡kovai patys pripažįsta, kad nuo 2012 m. birželio mėn. ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nebemokėjo įmokų bankui. Skolininko visiÅ¡kas nevykdymas prievolių yra kliÅ«tis sutarčių nevykdymÄ tokiu mastu vertinti kaip CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamų aplinkybių poveikio padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2013).

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai nesikreipė į bankÄ su pasiÅ«lymu pakeisti kredito sutarties sÄ lygas jų ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, nors minėta, kad Å¡alis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi bÅ«ti aktyvi ir privalo teikti kitai Å¡aliai praÅ¡ymÄ keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , tuoj pat po to, kai Å¡ios aplinkybės atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovų finansines galimybes vykdyti kredito sutartį, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad netgi iÅ¡saugojus kredito sutartį ir pakeitus jos sÄ lygas ieÅ¡kovų praÅ¡omu bÅ«du, ieÅ¡kovai neturėtų galimybės savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai vykdyti.

Apeliantai skunde nurodo, kad A. K. ieÅ¡ko gerai apmokamo darbo ir tam jam reikia 6 mėnesių termino, o R. K. negali dirbti nes prižiÅ«ri mažametį vaikÄ . 2013-11-06 teismo posėdyje A. K. nurodė, kad iÅ¡važiuoja dirbti į užsienį ir bus sudaryta darbo sutartis, tačiau nuo teismo posėdžio jau praėjo beveik 6 mėnesiai, bet apeliantai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad A. K. įsidarbino ir ieÅ¡kovų turtinė padėtis pagerėjo iki tokios, kuri leistų jiems vykdyti kredito sutartį.

Be to, ieÅ¡kovai teismo posėdyje pripažino, jog skolinasi iÅ¡ giminaičių, taigi didina savo pinigines prievoles. Taip pat ieÅ¡kovai posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog raÅ¡tu nesikreipė dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ir konkrečiai – dėl delspinigių sumažinimo.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių kredito sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nelaikytini aiÅ¡kiai ar neprotingai per dideliais, jie atitinka padėtį paskolų rinkoje ir teismų praktikÄ .

Apeliantai nepagrįstai remiasi įstatymo nuostata, kad dalies prievolės įvykdymas sudaro pagrindÄ mažinti netesybas (CK 673 str. 2 d.), kadangi Å¡alių sutartyje netesybos nustatytos ne konkrečia baudos suma, o delspinigiais, kurie skaičiuojami tik nuo neįvykdytos prievolės dalies, t. y. uždelstos grÄ Å¾inti konkrečios įmokos sumos, o ne nuolat ir už visÄ skolÄ pagal sutartį. Apeliantų argumentas, kad bankas delspinigiais siekia pasipelnyti, yra nepagrįstas, kadangi delspinigiai skaičiuojami tik ieÅ¡kovams uždelsus vykdyti savo pinigines prievoles, skolininkams tinkamai vykdant savo pinigines prievoles, delspinigių dydis yra neaktualus.

Konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovams nevykdant savo piniginių prievolių bankas nutraukė kredito sutartį, o kartu ir delspinigių bei palÅ«kanų skaičiavimÄ .Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Rimvida Zubernienė Almantas Padvelskis