AS-552-439-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo eksperto D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir A. U. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Trakų vandenys“ dėl aktų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-552-439-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi byloje paskyrė ginčo žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Lentvario m., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio pareiškėjams, nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui D. G..
Full text
Administracinė byla Nr. A552-439/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00811-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo eksperto D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir A. U. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Trakų vandenys“ dėl aktų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai I. P. ir A. U. (toliau – ir pareiškėjai) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. S1-249 „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano tvirtinimo“ papildymo“ Nr. S1-419; 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano papildymo“ Nr. P2-826; 3) priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos I. P. ir A. U. po 59 129,26 Lt turtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos I. P. ir A. U. po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi byloje paskyrė ginčo žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Lentvario m., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio pareiškėjams, nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui D. G..
Bylos medžiaga patvirtina, kad ekspertas D. G. dalyvavo 2012 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje ir pateikė išvadą.
Ekspertas D. G. 2012 m. balandžio 18 d. pateikė teismui rašytinį prašymą ir patikslintą prašymą (II t., b. l. 130, 136) dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė ekspertui D. G. terminą iki 2012 m. gegužės 16 d. pašalinti prašymo trūkumus, t.y. pateikti teismui patikslintą prašymą su patirtų išlaidų detalizavimu, nurodant jame tikslią prašomų kompensuoti išlaidų sumą, taip pat pateikti dokumentus įrodančius transporto priemonės, kuria buvo vykstama į teismą, markę, modelį bei šiai transporto priemonei nustatytas degalų sunaudojimo normas vienam šimtui kilometrų pagal gamintojo nurodytus techninius duomenis, degalų užpylimo kvitą, taip pat pažymą apie darbo užmokestį.
Atsižvelgiant į tai, ekspertas D. G. 2012 m. gegužės 15 d. pateikė patikslintą prašymą (II t., b. l. 136) kompensuoti jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (apmokėti už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė eksperto D. G. prašymą dėl išlaidų kompensavimo.
Teismas nurodė, kad sumų, mokėtinų ekspertams už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje tvarką nustato Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344, kurio 7 punkte nustatyta, jog ekspertams už jų atitraukimą nuo darbo ar įprasto užsiėmimo proporcingai laikui (įskaitant kelionei reikalingą laiką), nedirbtam dėl jų atvykimo į teismą, mokama kompensacija, ne mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį. Jeigu ekspertas nedirba už jo atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo mokamos faktiškai jo turėtos išlaidos pagal pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus. Kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą dirbančio eksperto darbdavio ar jo įgalioto asmens. Nepateikus tokios pažymos kompensacija nemokama.
Teismas pažymėjo, kad minėtame Tvarkos aprašo 7 punkte imperatyviai nurodyta, jog kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą dirbančio liudytojo, eksperto ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens. Nurodė, kad jeigu D. G. yra privatus ekspertas – pats sau darbdavys, taip pat turėjo pateikti teismui pažymą apie darbo užmokesčio dydį, pagal kuri teismas spręstų išlaidų atlyginimo klausimą. Ekspertas su pirminiu prašymu teismui pateikė sąskaitą-faktūrą 300 Lt sumai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis prašoma tokia suma, t. y. nepateikė būtinų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie eksperto darbo sąnaudas atvykus į teismą.
Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad ekspertams kompensuojamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą kelionės išlaidos. Remiantis internetinio tinklalapio http://vilnius21.lt/marsrutai.php duomenimis, atstumas tarp Justiniškių g. 109 ir Žygimantų g. 2 Vilniuje į vieną pusę yra 7,5 km, į abi puses D. G. nuvažiavo 15 km. Jo vairuojamo automobilio MERCEDES BENZ ML 270 CDI (variklio darbinis tūris 2700 cm3) degalų sunaudojimo norma 100 kilometrų yra 11,80 1 dyzelinio kuro. Tokiu būdu D. G. sunaudojo 1,77 dyzelinio kuro, tačiau turėtų išlaidų dėl atvykimo į teismą nepagrindė įrodymais, nepateikė teismui degalų užsipylimo kvito.
Dėl eksperto patikslintame prašyme nurodytų 100 Lt išlaidų už papildomos informacijos ir dokumentų pateikimą, prašymo tikslinimą ir jo pristatymą į teismą, teismas pažymėjo, kad tokių išlaidų kompensavimo teisės aktai nenustato. Todėl eksperto D. G. prašymo dėl išlaidų kompensavimo netenkino.
III. Ekspertas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį ir priteisti jam 400 Lt dydžio už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje patirtų išlaidų kompensavimą.
Nurodo, kad ekspertas teismui pateikė pažymą apie darbo užmokestį, t. y. asmeninės banko sąskaitos pažymą apie gautas pajamas iš darbo santykių. Iš sąskaitos matyti, kad ekspertas per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. gavo 28 036,49 Lt pajamų iš darbo santykių. Šiuo atveju, jei ant blanko nėra užrašyta, kad tai pažyma tai nereiškia, kad teismas, susipažinęs su pateiktais priedais prie prašymo ir jų turiniu, neturi ir negali paskaičiuoti eksperto kompensacijos dydžio. Pažymi, kad jo prašoma suma (400 Lt) visiškai neatspindi realių nuostolių, kuriuos ekspertas patyrė dėl atvykimo į teismo posėdį. Teismui neįvertinus pateiktų dokumentų turinio ir formaliai atmetus prašymą dėl išlaidų kompensavimo, pažeidžiama eksperto teisė į teisingą atlygį už atliktą darbą.
Pažymi, kad prašymas teismui dėl išlaidų kompensavimo buvo pateiktas 2012 m. balandžio 18 d., todėl nutartį vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, teismas turėjo priimti iki 2012m. balandžio 25d. Tuo tarpu nutartimi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendė 2012 m. gegužės 2d., tokiu būdu pažeisdamas procesines teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirasis skundas netenkintinas.
Ekspertas D. G. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta jam priteisti kompensaciją už atitraukimą nuo tiesioginio darbo, t.y. už dalyvavimą ir atvykimą į teismo posėdį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 6 dalis numato, kad sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialios sąskaitos, o vertėjams – iš tam skirtų biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju ekspertui D. G. atlikus ekspertizę, jam už jos atlikimą buvo sumokėta 2 000 Lt suma. Tuo tarpu, teisės ekspertui gauti dėl atvykimo į teismo posėdį ir dalyvavimo jame patirtų išlaidų atlyginimą ABTĮ tiesiogiai nenumato.
Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis šia taisykle, ginčui spręsti taikytinas Civilinio proceso kodekso 89 straipsnis. Jo pirmoji dalis numato, kad liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną, o remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai. Sumų, mokėtinų ekspertams už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje tvarką nustato Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 7 punktas numato, kad kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą dirbančio eksperto darbdavio ar jo įgalioto asmens. Nepateikus tokios pažymos kompensacija nemokama.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į tai, kad civilinio proceso teisės aktai verslininkams ir laisvųjų profesijų atstovams išmokėtinų kompensacijų dydžio nereguliuoja, dėl šių kompensacijų mutantis mutandis taikytinos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. netiesioginių nuostolių kompensacija šiems asmenims turi sudaryti tos sumos, kurias jie būtų gavę, jeigu nebūtų tekę dalyvauti teismo procese (šiuo atveju 2012 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje). Įrodymus, pagrindžiančius minėtus nuostolius, turi pareigą pristatyti suinteresuota kompensacijos gavimu šalis. Tuo tarpu teismas turi reikalauti pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz. pažymą apie darbo užmokestį, kvitus, sąskaitas ir pan.). Pažymėtina, kad šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė, kadangi 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė ekspertui D. G. terminą iki 2012 m. gegužės 16 d. pašalinti prašymo trūkumus, be kita ko, prašydamas pateikti pažymą apie darbo užmokestį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi bendros taisyklės, kad priteisiamos tik pagrįstos ir realiai asmens patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009 ir kt.). Atitinkamai, remiantis Civilinio proceso kodekso ir Tvarkos aprašo nuostatomis, darytina išvada, kad nepateikus tokių tiesioginių nuostolių (patirtų išlaidų) įrodymų, t.y. darbdavio pažymos ar kito dokumento, patvirtinančio asmens gaunamą konkretų užmokestį (pajamas), teismas neturėtų išmokėti kompensacijos už sugaištą laiką, nes galima atlyginti tik nuostolius, kurie tiek faktiškai, tiek teisiškai pagrįsti, įrodyti.
Nagrinėjamu atveju ekspertas D. G. nurodė, kad dirba UAB „Informacijos ir investicijų centras“ ir UAB „Junesta“ ir be to, verčiasi individualia veikla, todėl pateikė Swedbank, AB banko išrašą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., iš kurio matyti jo nurodytu laikotarpiu gautos pajamos bei išlaidos (II t., b. l. 153-155). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas D. G. nepateikė pakankamų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie sumas, kurias šis ekspertas būtų gavęs, jei jam būtų nereikėję atvykti į teismą. Kitaip tariant, nors iš eksperto pateikto asmeninės banko sąskaitos išrašo matyti nurodytu laikotarpiu jo gautos pajamos, tačiau iš pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, ar visos gautos pajamos susijusios su eksperto praktika; neaišku ,kokia yra konkreti eksperto per mėnesį iš darbo UAB „Informacijos bei investicijų centras“, UAB „Junesta“ ir iš individualios veiklos, atskaičiavus nuo už individualią veiklą gaunamų pajamų privalomus mokesčius, gautų pajamų suma; kiek valandų per mėnesį dirba ekspertas ir koks jo darbo valandos įkainis. Be to, jei ekspertą su minėtomis bendrovėmis sieja darbo santykiai, jis turėtų pristatyti jų išduotas pažymas apie jam išmokėtą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ekspertas neįrodė, kad dėl atitraukimo nuo jo vykdomos veiklos ir dalyvavimo Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje jis faktiškai patyrė 300 Lt išlaidas.
Atskirai pažymėtina, kad siekdamas pagrįsti atvykimo į teismą transporto išlaidas, ekspertas pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2012 m. balandžio 17 d. ekspertas Neste Oil degalinėje už degalus sumokėjo 100,1 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš nurodytų duomenų nėra aiški 1 l degalų kaina. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad turėtų išlaidų dėl atvykimo į teismą ekspertas nepagrindė įrodymais ir atitinkamai jo prašymo šioje dalyje netenkino.
Ekspertas taip pat prašė atlyginti 100 Lt išlaidas už papildomos informacijos ir dokumentų pateikimą, prašymo tikslinimą ir jo pristatymą į teismą. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Sistemiškai aiškinant CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, darytina išvada, kad tam, jog asmens turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo būtų priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas šių išlaidų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, prašoma 100 Lt išlaidų už papildomos informacijos ir dokumentų pateikimą, prašymo tikslinimą ir jo pristatymą į teismą suma nepriteista pagrįstai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis yra nekeistina.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 150 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Eksperto D. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Irmantas Jarukaitis
Dalia Višinskienė