Legislator Case Law & Legislation
aeaf5a4e-0d44-4d88-852f-de53db56d29c AI generated

aeaf5a4e-0d44-4d88-852f-de53db56d29c · Panevėžio apygardos teismas

Case Number aeaf5a4e-0d44-4d88-852f-de53db56d29c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                  Civilinė byla Nr. 2A-452-278/2015Teisėja Loreta Šiškienė                                        Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00675-2014-3                                                     Procesinio sprendimo kategorija: (S) 76.5; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.  Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

aeaf5a4e-0d44-4d88-852f-de53db56d29c · Panevėžio apygardos teismas: Mano, jog buvo suabsoliutintas P. V. ir G. ryÅ¡ys, nors vaikas pas jį gyveno apie 2,5 metų. Nurodo, kad nenuginčijus tėvystės bus pažeista vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ , nes nėra duomenų apie priteistÄ iÅ¡ P. V. iÅ¡laikymÄ , o sprendimu yra sudarytos prielaidos tikram vaiko biologiniam tėvui iÅ¡vengti jo pareigų pagal įstatymÄ vykdymo, kurias vykdyti tėvai privalo nuo vaiko gimimo dienos. Atsakovė K. B., tretysis asmuo Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namai, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                  Civilinė byla Nr. 2A-452-278/2015Teisėja Loreta Šiškienė                                        Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00675-2014-3                                                     Procesinio sprendimo kategorija: (S) 76.5; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.  Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. J., Ž. V. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-964/2015 pagal ieÅ¡kovų V. J., Ž. V. ieÅ¡kinį atsakovei K. B., trečiajam asmeniui Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namams, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovai V. J., Ž. V. prašė teismÄ pripažinti, kad P. V. nėra atsakovės K. B. sÅ«naus G. V. biologinis tėvas, panaikinti vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡Ä , kad vaiko tėvas yra P. V., pakeisti G. V. pavardę pagal jo motinos K. B. pavardę „B.“. Nurodė, kad jie yra P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Teigė, jog po 2014 m. balandžio mėn. avarijoje patirtos sunkios traumos, tėvas ligoninėje jiems pasakė apie berniukÄ , kuriam yra suteikęs savo pavardę ir pripažinęs tėvystę, kadangi vaiko motina nurodžiusi, jog jis yra vaiko tėvas.

Sužinojęs kaimynų, pažįstamų kalbas apie atsakovės melÄ dėl tėvystės, prašė jų iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ . Nurodė, jog G. V. gyvena Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose. Teigė, jog iki mirties P. V. nespėjo atlikti reikiamų procedÅ«rų dėl genominės ekspertizės, po jo mirties teismo medicinos ekspertas paėmė mėginius, tinkamus ekspertizei. Nurodė, kad esant pagrįstų abejonių dėl tėvystės, bÅ«tina atlikti ekspertizę.Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

IÅ¡ proceso Å¡alių, dalyvių teiktų paaiÅ¡kinimų teismas darė iÅ¡vadÄ , jog P. V. nuo pat G. V. gimimo žinojo nesantis jo biologiniu tėvu, tačiau laisva valia pareiÅ¡kė esantis jo tėvu ir tai patvirtino savo paraÅ¡u pas notarę. Darė iÅ¡vadÄ esant praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui dėl tėvystės nuginčijimo, nes per įstatymo nustatytÄ terminÄ P. V. dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė ir, kaip matyti iÅ¡ atsakovės bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Molėtų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų atstovų paaiÅ¡kinimų, neketino dėl to kreiptis.

Nustatė, kad tarp P. V. ir G. V. buvo susiformavęs glaudus tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys, kÄ teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Molėtų savarankiÅ¡ko gyvenimo namai, ir nutraukti Å¡io ryÅ¡io, sprendžiant iÅ¡ atstovų paaiÅ¡kinimų, jis neketino, o berniukÄ lankė ir juo domėjosi. Ä®vertinęs, jog nors atsakovė K. B. pripažino, kad P. V. nėra G. V. tėvas, bet Å¡iÄ aplinkybę P. V. žinojo nuo vaiko gimimo ir laisva valia tėvystę pripažino, vėliau į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, su vaiku bendravo ir juo rÅ«pinosi kaip sÅ«numi, jo prieÅ¡mirtinė valia nuginčyti tėvystę kelia abejonių, todėl esant praleistam senaties terminui, teismas darė iÅ¡vadÄ nesant pagrindo nuginčyti P. V. tėvystę G.

V. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus netenkant teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį, mirus P. V., be to, bÅ«tų paneigta P. V. socialinė tėvystė G. V. atžvilgiu, dėl kurios abejonių nekilo. Nurodė, kad nors ieÅ¡kovai siekia apginti vaiko teisę žinoti savo tikrÄ jį tėvÄ , tačiau bylos nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo tikrojo tėvo nenoras pripažinti tėvystę. Konstatavo, jog vaiko interesai yra prioritetiniai.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V.

J., Ž. V. praÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. Teigia, kad nėra byloje objektyvių ir pakankamų įrodymų apie G. tėvu įraÅ¡yto P. V. žinojimÄ nuo vaiko gimimo, jog jis nėra Å¡io vaiko tėvas, o teismas sprendime plečiamai interpretavo tiek ieÅ¡kovės V. J., tiek trečiojo asmens ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡kreipdamas jų turinį, dėl to darė klaidingÄ iÅ¡vadÄ apie sužinojimo momentÄ ir be pagrindo taikė ieÅ¡kinio senatį tėvystei nuginčyti.

Nurodo, kad trečiajam asmeniui, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai pakeitus savo pozicijÄ dėl vaiko interesų pažeidimo, o ieÅ¡kovei V. J. dalyvaujant posėdyje be advokato, teismas priėmė sprendimÄ , pažeisdamas procesinės teisės normas, nepasiÅ«lydamas ieÅ¡kovei pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu tolimesniame procese, tuo pažeidžiant jos teisę į tinkamÄ teisminę gynybÄ . Teigia, kad nebuvo iÅ¡tirta ir nesiaiÅ¡kinta, ar po avarijos nesusiformavo kitokia mirusiojo P. V. valia vaiko G. V. atžvilgiu ir kokia yra jo prieÅ¡ mirtį sudaryto testamento prasmė.

PraÅ¡o prie bylos medžiagos prijungti naujus įrodymus: įgaliojimÄ ir oficialų testamentÄ , kurie rodo P. V. valiÄ nuginčyti tėvystę G. V. atžvilgiu. Nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, nes tretysis asmuo bei iÅ¡vadÄ teikianti institucija iÅ¡ esmės pakeitė savo pozicijas ir dėl to ieÅ¡kovei kilo pagrindas ginti savo teises. Teigia, kad nebuvo tirta P. V. ir G. V. iÅ¡skyrimo, laikinos globos vaikui nustatymo, P. V. mirties faktų reikÅ¡mė tolimesniam vaiko gyvenimui.

Mano, jog buvo suabsoliutintas P. V. ir G. ryÅ¡ys, nors vaikas pas jį gyveno apie 2,5 metų. Nurodo, kad nenuginčijus tėvystės bus pažeista vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ , nes nėra duomenų apie priteistÄ iÅ¡ P. V. iÅ¡laikymÄ , o sprendimu yra sudarytos prielaidos tikram vaiko biologiniam tėvui iÅ¡vengti jo pareigų pagal įstatymÄ vykdymo, kurias vykdyti tėvai privalo nuo vaiko gimimo dienos. Atsakovė K. B., tretysis asmuo Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namai, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K.

B. ir P. V. 2011-02-22 notariÅ¡kai patvirtintu pareiÅ¡kimu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gimęs G. yra P. V. sÅ«nus (b. l. 58-59). (duomenys neskelbtini) P. V. mirė (b. l. 9). IeÅ¡kovai V. J. ir Ž. V. yra P. V. vaikai, kurie praÅ¡o pripažinti jog jų tėvas nėra G. V. tėvas, nes Å¡iÄ aplinkybę sirgdamas prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti jų tėvas, apie apgavystę sužinojęs iÅ¡ kaimynų, po 2014 m. balandžio mėnesį patirto autoįvykio (b. l. 6-8). Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įraÅ¡ytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, numatytam Å¡io kodekso 3.152 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo pareiÅ¡kė P. V. įpėdiniai, nagrinėjamoje byloje teismas turi įvertinti ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminÄ , nes CK 3.151 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ginčyti tėvystę (motinystę) galima tik jeigu nepasibaigęs senaties terminas, todėl ieÅ¡kinio senatis taikoma, nesvarbu ar atsakovai byloje praÅ¡o jÄ taikyti ar ne. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo.

Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. IÅ¡ Å¡alių, trečiojo asmens, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos teiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų, darytina iÅ¡vada, kad apeliantai neįrodė, jog tik po 2014 m. balandžio mėnesį įvykusios avarijos jų tėvas P. V. sužinojo nesantis G.

V. biologiniu tėvu. 2015-01-21 teismo posėdžio metu V. J. pripažino su tėvu P. V. iki jo traumos bendravusi retai, todėl pagrįstai teismas daugiau dėmesio skyrė trečiojo asmens bei Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų teiktiems paaiškinimams, kurie tiesiogiai buvo susipažinę su P. V. bei atsakovės K. B. šeima. Kolegija neturi pagrindo pripažinti teismui plečiamai aiškinus minėtų proceso dalyvių paaiškinimus. Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų atstovė 2015-01-21 teismo posėdžio metu nurodė, jog G.

V. apgyvendinus Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose, P. V. ir K. B. berniukÄ lankydavo, atveždavo lauktuvių, bendraudavo su vaiku, teigė, kad P. V. ir G. emocinis ryÅ¡ys buvo glaudus ir to ieÅ¡kovai nepaneigė. Vertinant trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus dėl P. V. suvokimo nesant berniuko tikruoju tėvu, pažymėtina, jog minėti paaiÅ¡kinimai, nors ir tiesiogiai nepatvirtino, bet ir nepaneigė to fakto, jog P. V. buvo žinoma, kad jis nėra G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu. Kolegija konstatuoja, jog tiesioginio atsakymo dėl tėvystės vengimas negali bÅ«ti vertinamas kaip paneigimas, nes klausimÄ dėl buvimo tikruoju tėvu ar ne, kiekvienas žmogus vertina individualiai ir gali laikyti privataus gyvenimo dalimi, kuri nėra vieÅ¡inama.

Atsakovė K. B. teismo posėdyje patvirtino, kad P. V., gimus G., žinojo nesÄ s jo biologinis tėvas, nes pas jį apsigyvenusi jau besilaukdama kÅ«dikio (b. l. 68-69). Netikėti Å¡iais atsakovės K. B. parodymais nėra pagrindo, nes pati motina žino, kas yra tikrasis vaiko tėvas. Įžvelgti jos parodymuose suinteresuotumÄ bylos baigtimi taip pat nėra pagrindo, nes K. B. ieÅ¡kinį pripažino, o teismo posėdžio metu sutiko, kad bÅ«tų nuginčyta P. V. tėvystė sÅ«naus atžvilgiu ir vaikui bÅ«tų suteikta jos pavardė (b. l. 64, 68-69).

Aplinkybę, jog P. V. ir K. B., kartu gyveno nuo 2010-12-31, patvirtina ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 21-22). Be to, 2011-02-22 notariškai patvirtintu pareiškimu P. V. pripažino, kad yra K. B. sūnaus tėvas, o būdamas pagyvenusio (68 m.) amžiaus žmogus aiškiai suprato, kad gyvenant kartu su vaiko motina tik pusantro mėn. jis negali būti gimusio kūdikio tėvu. Kad ieškovų tėvas ir atsakovė būtų artimai bendravę ir anksčiau, teismui duomenys nepateikti (CPK 178 str.).

Ta aplinkybė, jog 2013 m. liepos mėn., nustatant G. V. laikinÄ jÄ globÄ , P. V. nesutiko vienas auginti vaiko, neįrodo, jog tuo metu jis nežinojo nesÄ s berniuko tėvu, nes neatmestina, jog jis realiai įvertino savo galimybę vienas užauginti ir iÅ¡auklėti vaikÄ . Byloje įvertinus įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog nėra paneigta, kad P. V. nuo pat G. V. gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, o ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad Å¡i aplinkybė jam tapo žinoma tik po 2014 m. autoįvykio.

Konstatuotina, jog P. V. daugiau nei tris metus pats nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės, nors žinojo nesÄ s vaiko tėvu, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis praleido įstatymo nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystei nuginčyti. Ä®rodymų, jog P. V. po autoįvykio 2014 m. kaimynų buvo informuotas, kad atsakovė yra jį apgavusi, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Apeliantų teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktas P. V. testamentas bei įgaliojimas rodo P. V. valiÄ nuginčyti tėvystę, vertintini kritiÅ¡kai, nes įstatymas suteikia teisę asmeniui testamentu palikti visÄ savo turtÄ ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepriklausomai nuo to ar jie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ (CK 5.19 str. 1 d.).

Testamento paskirtis yra palikėjo turto paskirstymas testamente nurodytomis sÄ lygomis, o ne tam tikrų saitų su asmenimis patvirtinimas ar paneigimas. Ä®galiojime nėra iÅ¡reikÅ¡ta P. V. valia jo vardu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, todėl minėtų dokumentų iÅ¡davimas ieÅ¡kovams neįrodo jo ketinimus ginčyti tėvystę ar sužinojimo, jog nėra G. V. tėvas, momentÄ (b. l. 99-105).Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad sprendžiant su vaikais susijusius Å¡eimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148 str., 3.150 str.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Å is aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog bÅ«tina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę.

Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Apeliantai savo ieÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kinio tikslas yra vaiko teisės žinoti savo tikrÄ jį tėvÄ Ä¯gyvendinimas, o 2015-01-21 teismo posėdžio metu V. J. patikslino, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio tikslas yra turtiniai interesai, siekis įgyvendinti velionio P. V. valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ testamente (b. l. 2-4, 68-69).

Pripažintina, jog Å¡ioje byloje nebuvo siekiama nuginčijus tėvystę nustatyti tikrÄ jį G. V. tėvÄ , todėl teismas pagrįstai gynė vaiko interesus. Kolegija nurodo, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimÄ , yra vertinamos aplinkybės, dėl kurių keliamos abejonės dėl tėvystės fakto tikrumo, o ne analizuojama vaiko iÅ¡laikymo galimybė, todėl apeliantų teiginiai nesant priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ P. V., teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Be to, nagrinėjamu atveju, mirus P. V., kaip tam tikrÄ iÅ¡laikymo formÄ bÅ«tų galima laikyti palikimo dalį pagal įstatymÄ , kuris tenka palikėjo vaikui, Å¡iuo atveju G.

V., kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, nepaisant sudaryto testamento (CK 5.20 str. 1 d.). IÅ¡ dalies sutiktina su apeliantų teiginiais dėl prielaidų susidarymo tikrajam vaiko tėvui iÅ¡vengti pareigos auginti, auklėti iÅ¡laikyti vaikÄ , tačiau paraleliai su tėvystės nuginčijimu sprendžiamas klausimas ir dėl tėvystės nustatymo idant vaikas neliktų be tėvo, todėl nesant reikalavimo nustatyti G. V. tikrÄ jį tėvÄ , skundžiamas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu.Å eimos bylose, kurioms priklauso ir bylos dėl tėvystės nuginčijimo, teismas turi bÅ«ti aktyvus, siekti, kad bÅ«tų apsaugoti vaiko interesai, todėl pripažinti pirmosios instancijos teismo klausimus, užduotus K.

B., kaip menamus atsakymÄ , nėra jokio pagrindo (CPK 376 str.). KritiÅ¡kai vertintini apeliantų teiginiai, esÄ nebuvo iÅ¡tirta ir nesiaiÅ¡kinta, ar po avarijos nesusiformavo kitokia mirusiojo P. V. valia dėl vaiko tėvystės, nes 2015-01-21 teismo posėdžio metu apeliantės V. J. buvo klausiama apie jos tėvo valiÄ G. V. atžvilgiu. Kadangi apeliantai vieninteliai asmenys, kurie su P. V. bendravo paskutiniais mėnesiais iki jo mirties, todėl tik jų aiÅ¡kinimai galėjo atskleisti P. V. pozicijÄ dėl tėvystės. Apeliantai nenurodo, kokiais kitais įrodymų Å¡altiniais teismas turėjo naudotis tiriant ir vertinant P. V. valiÄ (CPK 12 str.).Apeliantė V.

J. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ buvo pažeista jos teisė į tinkamÄ atstovavimÄ , nes bylos nagrinėjimo metu ji dalyvavo be atstovo – advokatės, tretysis asmuo ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija pakeitė savo pozicijas, o teismas nepasiÅ«lė jai pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu. IÅ¡ 2015-01-21 teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. J. dalyvavo byloje be atstovo, atskiro praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , nesant atstovo, nepareiÅ¡kė (b. l. 68-69). Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , teismo posėdžio pirmininkas turi teisę pasiÅ«lyti dalyvaujantiems asmenims pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu procese, jei mano, kad toks asmuo savo jėgomis nepajėgs tinkamai apsinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

Kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio pirmininkui nebuvo pagrindo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, nes V. J. patvirtino supratusi jai iÅ¡aiÅ¡kintas procesines teises, aiÅ¡kiai, raiÅ¡kiai teikė teismui paaiÅ¡kinimus, atsakinėjo į klausimus (CPK 12 str.). Be to, 2015-01-05 nutartimi Å¡alys buvo informuoti, jog iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio teismas turi teisę pereiti į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, todėl ieÅ¡kovė turėjo galimybę iki teismo posėdžio pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu (b. l. 48-49).

Byloje nenustatyta, jog 2015-01-21 teismo posėdžio metu Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę prieÅ¡ingÄ nuomonę nei buvo nurodyta jų procesiniuose dokumentuose, nes iÅ¡ esmės sutiko su reikalavimu, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl vaiko teisių galimo pažeidimo, kas negali bÅ«ti laikoma esminiu pozicijos pakeitimu (CPK 178 str.).Apeliantų teiginiai, jog nebuvo tirtos P. V. ir G.

V. iÅ¡skyrimo, laikinos globos vaikui nustatymo, P. V. mirties faktų reikÅ¡mės tolimesniam vaiko gyvenimui, nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija  n u t a r i a: Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Teisėjų kolegija                                                                                                Eigirdas Činka                                                                         Birutė Jonaitienė                                                                  Birutė Valiulienė