2021-05-26 Nr. AB-11203-3-62-3-01714-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-328-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01714-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 15 d. jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Marijampolės PN gydytojas terapeutas pareiškėjui paaiškino, kad pataisos namai šių vaistų neturi. Dėl neišduotų vaistų pablogėjo pareiškėjo sveikata, atsirado (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, nes gydytojas neperkėlė jo į Laisvės atėmimo vietų ligonę ir gydė vaistais nuo skausmo. Dėl netinkamo gydymo pablogėjo pareiškėjo sveikata, todėl laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 19 d. pareiškėjas paskelbė bado akciją, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. 2019 m. liepos 31 d. pareiškėjui vėl pablogėjo sveikata, tačiau gydytojas atostogavo. 2019 m. rugpjūčio 5 d. pablogėjus sveikatai pareiškėjas paskelbė bado akciją, o gydytojo buvo apžiūrėtas tik 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tinkamus vaistus gydytojas jam skyrė tik 2019 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad Marijampolės PN nepagrįstai buvo laikomas kartu su sveikais asmenimis. Pareiškėjas prašė pervežti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių, tačiau į jo prašymą atsakovas neatsižvelgė. Pažymėjo, kad lipti į antrą lovos aukštą jam buvo nepatogu, nes lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės. Tvirtino, kad jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau šis maistas nebuvo išduodamas. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, žalojo sveikatą, prilygo kankinimui.

3. Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad medikamento (duomenys neskelbtini) jis neatsisakė, o pataisos namai jo neturėjo, minėtą aplinkybę patvirtina prie skundo pateikti įrodymai. Medikamentą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo tik 2019 m. kovo 15 d. Pažymėjo, kad apie mėnesį jo sveikatos būklė buvo bloga, tačiau gydytojas atostogavo, gydymo nesuteikė, be to, 2019 m. gegužės 25 d. naktipiečiams pareiškėjas negavo obuolio.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 12 d. atvykus į Marijampolės pataisos namus, jam buvo paskirti vaistai dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas atsisakė vartoti medikamentą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, kadangi pareiškėjas lankosi pas gydytojus, stebimi jo ligos pakitimai. Pareiškėjo teiginys dėl netinkamo gydymo yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų lovose turi būti įrengtos kopėtėlės. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad 2019 m. gegužės 25 d. naktipiečiams negavo obuolio, kadangi skundą parašė tik 2019 m. gegužės 27 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą. Kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – ir Aprašas), 4, 19–20 punktų, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4/07-25 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1, 3, 10–12 punktų nuostatomis. Padarė išvadą, kad Marijampolės PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2019 m. vasario 12 d. ir atvykimo dieną jam buvo paskirti medikamentai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad vaistinėlėje neturėjo medikamento (duomenys neskelbtini), tačiau slaugos administratoriui R. K. pareiškė, kad šio vaisto nevartos. 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas dar kartą atsisakė vartoti vaistus, todėl atsakovo atstovo nuomone, nebuvo reikalo skubos tvarka įsigyti preparato (duomenys neskelbtini) ir šį preparatą įsigijo bendra tvarka.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 6 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl to, kad jam neišduodamas gydytojo paskirtas preparatas (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 14 d. su skundu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, jog jam būtų išduoti vaistai dėl (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo sveikatos būklė bloga. Teismas pažymėjo, kad konkrečių duomenų, kada pareiškėjui buvo išduoti vaistai (duomenys neskelbtini) atsakovo atstovas nepateikė, todėl teismas rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. (kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti vaistus (duomenys neskelbtini)) iki 2019 m. kovo 14 d. (nurodė, kad vaistus gavo 2019 m. kovo 15 d.) pareiškėjas nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistais (duomenys neskelbtini).

10. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Marijampolės PN netinkamai organizavo Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nes nevykdė Aprašo 19–20 punktuose numatytos pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą vaistų atsargomis ir nesudarė būtinų sąlygų Sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniams įgyvendinti. Atsakovui turint konkrečius duomenis apie sergantįjį ir jam paskirtą gydymą, teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą iš anksto numatyti ir planuoti vaistų atsargas, iš anksto įsigyti preparatą (duomenys neskelbtini), jog esant reikalui, nuteistieji būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (iš viso 8 paras) nebuvo aprūpintas reikiamais vaistais, t. y. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo aprūpintas vaistais (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 5 d. atmesti kaip nepagirsti, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, minėtu laikotarpiu pats pareiškėjas atsisakė gydymo dėl (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo įrengta dviaukštė lova be kopėtėlių, o tai sukėlė nepatogumus dėl ligos. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų lovos būtų vieno ar dviejų aukštų, ar, kad dviejų aukštų lovos būtų su kopėtėlėmis. Be to, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl miegamosios vietos pakeitimo, o atsakovo atstovas būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti, nors kaip matyti iš bylos duomenų, Kalėjimų departamentas 2019 m. birželio 17 d. raštu pareiškėjui išaiškino teisę dėl šio klausimo pirmiausia kreiptis į Marijampolės PN administraciją ir Sveikatos priežiūros tarnybą. Nenustačius, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus įrengiant miegamąją vietą, ši pareiškėjo argumentų dalis atmesta.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovo atstovas atsisakė jį perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių, teismas vadovavosi Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašo, patirtinto Kalėjimo departamento direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 (toliau – ir Perkėlimo aprašas) 4, 6, 8, 9 punktais. Iš Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. pažymos Nr. 14/07-9482 nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į gydytoją dėl jo perkėlimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės sektorių, kuriame bausmę atlieka neįgalieji ir negalintys savęs apsitarnauti. Pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, nes gydytojas nenustatė indikacijų perkelti pareiškėją į Socialinės globos ir slaugos sektorių. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad gydančiam gydytojui nenustačius, jog pareiškėjui reikalinga socialinė globa, atsakovo atstovas neturėjo pagrindo perkelti pareiškėją į Laivės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos ir slaugos sektorių, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmesti kaip nepagrįsti.

13. Pareiškėjo argumentai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. (laikotarpis apibrėžtas skundo reikalavime) jis negalėjo patekti pas gydytoją, jam nebuvo teikiamas gydymas, nes gydytojai atostogavo, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog gydytojas A. B. pareiškėją priėmė 2019 m. liepos 9 d., gydytojas A. K. 2019 m. liepos 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. Po gydytojų įrašais yra spaudai su pareiškėjo parašais. Iš Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažymos buvo matyti, kad šeimos gydytojai G. K. ir A. B. minėtu laikotarpiu pacientus priiminėjo. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. jį išsikvietė Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas ir išrašė vaistų nuo skausmo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas nebuvo priimtas pas gydytoją dėl to, kad pastarasis atostogavo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmesti.

14. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl neišduoto dietinio maitinimo, tačiau atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo maitinamas tinkamai pagal ligą (sergančiųjų (duomenys neskelbtini) dieta). Byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam priklausantis maisto davinys buvo neišduodamas. Pats pareiškėjas skunde konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo išduotas dietinis maistas, į kurį prašymą dėl neišduoto maisto jam buvo netinkamai atsakyta. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, iš bylos duomenų buvo matyti, kad pats pareiškėjas atsisakė jam skirto maisto, nuolat reikalavo skirti jam dirbančiųjų vyrų maistą, dėl to 2019 m. kovo 5 d. skelbė bado akciją ir atsisakė skirto gydymo dėl ligos ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2019-03 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 19 d. skunduose pataisos namų direktoriui nurodė, kad atsisako gydymo dėl maisto trūkumo, nes kitose įkalinimo įstaigose jam buvo išduodamas dirbančiojo vyro maisto davinys. Kaip buvo matyti iš Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. pažymos, pareiškėjas bandė šantažuoti įstaigos administraciją ir medicinos personalą, kad negavęs dirbančiųjų vyrų maisto normos, badaus ir nevartos (duomenys neskelbtini) medikamentų, kelias dienas neėmė įstaigos maisto ir medikamentų. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl neišduoto dietinio maisto atmesti kaip nepagrįsti.

15. Pareiškėjas tvirtino, kad 2019 m. gegužės 25 d. naktipiečiams negavo obuolio, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Iš Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai R. P. 2019 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo buvo matyti, kad nuo 2019 m. gegužės 25 d. 8 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 8 val. budėjimo metu skundo dėl neišduoto obuolio nebuvo gauta. Bylos duomenimis, skundą pataisos namų valgyklos vedėjai dėl neišduoto obuolio pareiškėjas pateikė po dviejų dienų – 2019 m. gegužės 27 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai apie neišduotą obuolį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti.

16. Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad jam nebuvo suteikta medicininė pagalba (netinkamai gydė, neišvežė į ligoninę, skyrė netinkamus vaistus, gydė vaistais nuo skausmo, paskirti vaistai nepadėjo, dėl to jautė didelius skausmus). Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Administracinėje byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, ši pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.). Pareiškėjui išaiškinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą dėl pareiškėjo skundo ir pareiškėjui su šiuo sprendimu nesutinkant, jis skundu turėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą pagal atsakovo buvimo vietą.

17. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, kančią ir pan., tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinei ligai gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

19. Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti iš viso 8 paras), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, nusprendė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteisiama iš atsakovo.

III. 20. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 13 d., nes pareiškėjas negavo medikamentų dėl ko buvo žalojama jo sveikata; kitą skundo dalį palikti nenagrinėtą.

21. Pareiškėjas tvirtina, kad medikamento (duomenys neskelbtini) negavo nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d., o jo medicininėje kortelėje įrašas, jog jis šio medikamento atsisakė, padarytas vėliau. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas šio medikamento negavo tik 8 paras.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir todėl atmestinu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš Marijampolės PN veiksmų nesuteikus tinkamo gydymo, neaprūpinus gydytojo paskirtais vaistais, neišdavus dietinio maisto, neaprūpinus tinkama lova laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d.

25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 15 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistais (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus, o skundo dalį dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jam neišduotų vaistų (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad šie vaistai jam buvo neišduoti nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 15 d., todėl už tai prašo jam priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidimo dėl jam neišduotų vaistų (duomenys neskelbtini) trukmės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2019 m. vasario 12 d. ir atvykimo dieną jam buvo paskirti medikamentai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas paaiškino, jog R. K. slaugos administratoriui pareiškė, kad vaisto (duomenys neskelbtini) nevartos, 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas dar kartą atsisakė vartoti vaistus – dėl to yra įrašas pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kortelėje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik bendro pobūdžio teiginius, kad nebuvo atsisakęs šio vaisto, be to, neneigia asmens sveikatos istorijos kortelėje padaryto įrašo, kad jis vaistų atsisako, tik abstrakčiai teigdamas, kad toks įrašas padarytas vėliau, nors ir tiksliai nenurodydamas, kada, jo teigimu, jei ne 2019 m. vasario 19 d., šis įrašas buvo padarytas. Taigi nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo nuosekliais paaiškinimais dėl pareiškėjo išreikšto nesutikimo vartoti vaistus (duomenys neskelbtini), kuriuos, be kita ko, patvirtina į bylą pateiktas pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundus, kuriuose prašė išduoti vaistą (duomenys neskelbtini), Marijampolės PN pateikė tik 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. kovo 14 d. (b. l. 28, 30). Nėra duomenų ir pareiškėjas to nenurodo, kad prašymą išduoti nurodytą vaistą pareiškėjas Marijampolės PN administracijai būtų pateikęs anksčiau.

31. Taigi įvertinus surinktų duomenų visumą vadovaujantis šios nutarties 28 ir 29 pastraipose nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pažeidimas dėl paskirtų vaistų (duomenys neskelbtini) neišdavimo prasidėjo nuo 2019 m. kovo 6 d. skundo pateikimo, t. y. nuo tada, kai pareiškėjas patvirtino, kad sutinka vartoti šiuos vaistus.

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog jam turi būti priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nenurodo jokių kriterijų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta būtent jo nurodyta suma.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė