Legislator Case Law & Legislation
aeab26b6-32d7-4ccc-bf81-d920fbf16a3a AI generated

aeab26b6-32d7-4ccc-bf81-d920fbf16a3a · Biržų rajono apylinkės teismas

Case Number aeab26b6-32d7-4ccc-bf81-d920fbf16a3a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                     Baudžiamoji byla Nr. 1 A-336-366/2010 Teisėjas Česlovas Kulikauskas             Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00346-2008-4

Legislator headnote

AI generated

aeab26b6-32d7-4ccc-bf81-d920fbf16a3a · Biržų rajono apylinkės teismas:            gynėjams Vytautui Kazlauskui, Raimundui Kurkliečiui, Valentinui BaltrÅ«nui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                     Baudžiamoji byla Nr. 1 A-336-366/2010

Teisėjas Česlovas Kulikauskas             Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00346-2008-4

                                                                       Procesinio

sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.4.6

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 28 d.

Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės

ir Arnoldo Å ukaičio     Â

           sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

           dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

           gynėjams Vytautui Kazlauskui, Raimundui Kurkliečiui, Valentinui Baltrūnui.

           nuteistiesiems

L. K., G. Č., N. K.,

           įstatyminiam atstovui G. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų L. K., G. Č. ir N. K. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendžio, kuriuo:

G. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. bÅ«ti namuose.   Â

N. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. bÅ«ti namuose.  Â

L. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. bÅ«ti namuose. Â

Priteista solidariai iš G. Č., N. K. ir

L. K. nuketėjusiajam

K. K. - 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

G. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), prie laiptų

vedančių į antrÄ aukÅ¡tÄ , veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. bei N. K., vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu

elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams

ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kartu su N. K. prispausdamas K. K. prie sienos, o L. K. tyčia trenkiant kumščiu K. K. į veidÄ , suduodamas nenustatytÄ kiekį, bet visi

bendrai - ne mažiau 2 smÅ«gių jam į galvÄ , spirdamas vienÄ kartÄ K. K. į

nugarÄ , ir toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ kultÅ«ros namų kieme: L. K. suimant K. K. už kaklo, suspaudžiant kaklÄ bei spiriant į

veidÄ , Å¡iais visais bendrais bendrininkų veiksmais padarant K. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose,

kraujosruvas abiejų akių odenoje, odos įdrėskimÄ kakle, virÅ¡utinio žandikaulio

abiejų pirmųjų dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ , nosies kaulų lūžį, sužalojo

nukentėjusįjį K. K., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

N. K. nuteistas

už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini)  prie laiptų vedančių į antrÄ aukÅ¡tÄ , veikdamas

bendrininkų grupėje su L. K. bei G. Č., vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams

ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kartu su G. Č. prispausdamas K. K. prie sienos, o L. K. tyčia trenkiant kumščiu K. K. į veidÄ , suduodamas nenustatytÄ kiekį, bet visi

bendrai - ne mažiau 2 smÅ«gių jam į galvÄ , G. Č. spiriant vienÄ kartÄ K. K. į nugarÄ , ir

toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ kultÅ«ros namų kieme: L. K. suimant K. K. už kaklo, suspaudžiant kaklÄ bei spiriant į

veidÄ , Å¡iais visais bendrais bendrininkų veiksmais padarant K. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose,

kraujosruvas abiejų akių odenoje, odos įdrėskimÄ kakle, virÅ¡utinio žandikaulio

abiejų pirmųjų dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ , nosies kaulų lūžį, sužalojo

nukentėjusįjį K. K., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

L. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) , prie laiptų

vedančių į antrÄ aukÅ¡tÄ , veikdamas bendrininkų grupėje su N. K. bei G. Č., vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu

elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams

ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: N. K. su G. Č. prispaudus K. K. prie sienos ir suduodant nenustatytÄ kiekį smÅ«gių

K. K., tyčia trenkdamas kumščiu K. K. į veidÄ , suduodamas nenustatytÄ kiekį, bet visi bendrai - ne mažiau 2 smÅ«gių jam į galvÄ , G. Č. spiriant vienÄ kartÄ K. K. į nugarÄ , ir

toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ kultÅ«ros namų kieme: suimdamas K. K. už kaklo, suspausdamas kaklÄ bei spirdamas į

veidÄ , Å¡iais visais bendrais bendrininkų veiksmais padarant K. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose,

kraujosruvas abiejų akių odenoje, odos įdrėskimÄ kakle, virÅ¡utinio žandikaulio

abiejų pirmųjų dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ , nosies kaulų lūžį, sužalojo

nukentėjusįjį K. K., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis N. K. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir vadovaujantis BPK 326 str. 5 d. 2 p., bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nuteistas už nusikaltimÄ , kurio nepadarė. Teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, netinkamai pritaikė įstatymÄ , padarė esminius BPK pažeidimus.

Nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta, kad teismo posėdyje dalyvauja nukentėjusysis M. K., kuris yra nukentėjusiojo K. K. pusbrolis.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad K. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir įrodinėjama privataus kaltinimo tvarka.

BPK reikalauja, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. nuostatas ir jį nuteisė nepagrįstai. Nuosprendį grindė vien nukentėjusiojo K. K. parodymais ir ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų iÅ¡vadomis ir prielaidomis, kurių nepatvirtino kiti faktiniai duomenys. Teismas nepaÅ¡alino akivaizdžių prieÅ¡taravimų, neatliko lyginamosios įrodymų analizės, neįvertino jų visumos. Bylos duomenys liečiantys nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes yra prieÅ¡taringi. NeaiÅ¡ku, ar Å¡ie sužalojimai negalėjo atsirasti nukentėjusiajam griÅ«nant. Specialistų iÅ¡vadose nenurodyta, kad nustatyti sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui ant kieto buko pavirÅ¡iaus, o tokios galimybės atmesti negalima. Tuo pačiu iÅ¡vadose nenurodoma, kad sužalojimai gali bÅ«ti padaryti spardant, nors teismas nuosprendyje tokius nuteistųjų veiksmus akcentavo. Nėra aiÅ¡ku, kodėl savo iÅ¡vadoms pagrįsti, teismas rėmėsi tik vienos Å¡alies liudytojų parodymais, o kitus vertino kritiÅ¡kai. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima paÅ¡alinti, traktuojamos kaltinamojo naudai. Kiekvieno asmens parodymai turi bÅ«ti patikrinti, norint iÅ¡vengti neteisingo asmens nuteisimo. BÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar liudytojas ar nukentėjusysis duodamas parodymus apie tam tikrus faktus teisingai suprato tų faktų esmę, ar juos gerai prisiminė ir teisingai iÅ¡dėstė. Priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės.

Teismas nuosprendyje nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos žalos

dydį visiÅ¡kai nepasisako kuo remiantis priteisė nukentėjusiajam 6000 lt neturtinę žalÄ , nes nuosprendyje turi

bÅ«ti pasisakyta ir dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų bei atsižvelgtina į žalÄ padariusio asmens kaltę. Teismas turėjo atsižvelgti, kad incidentÄ iÅ¡provokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys, kuris pasireiÅ¡kė sakymu

„norintis gauti į veidÄ â€œ, bei rankos kėlimu prieÅ¡ L. K., ko pasėkoje norėdamas padėti L. K., jis (N. K.) pastÅ«mė K. K. už peties link

sienos. Mano, kad tokiais veiksmais jis tik gynėsi. Teismo išvada, kad savo veiksmais jis nežymiai sužalojo nukentėjusį, paremta nukentėjusiojo K. K. parodymais, tačiau tyrimo metu net nebuvo nustatytas nukentėjusiojo girtumas, o po tariamo incidento šokiai vyko toliau, į kultūros namus policija iškviesta nebuvo. Tokiu būdu teismo išvada, jog jo veiksmuose yra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms.

Nuteistasis G. Č. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, nuosprendis neteisėtas, teismo iÅ¡vadų nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Teismo iÅ¡vadose yra esminių prieÅ¡taravimų, lėmusių neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., ir 241 str. 2 d., nuostatas, Å¡aliÅ¡kai vertino surinktus įrodymus, proceso dalyvių parodymus. Teismo iÅ¡vados grindžiamos tik prielaidomis, kuriomis remiantis konstatuota, kad jis padarė jam inkriminuotÄ veikÄ . Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes.

 Teismas nustatė, kad konfliktas

šokių salėje prasidėjo dėl menkavertės dingsties – K. K. ir L. K. sukonfliktavo dėl muzikos grojimo

prie muzikos pulto. Teismas pripažino, jog konflikto užuomazgos buvo pastarųjų asmeniniai santykiai. Å ios faktinės aplinkybės įrodytos ir neginčytinos, nes jas pripažino tieks nukentėjęs, tiek nuteistieji. Tačiau teismas neįvertino, kad su Å¡iomis aplinkybėmis visiÅ¡kai nesusijęs G. Č..   Â

 Teismas nuosprendyje nurodė, kad

A. C. matė, kaip K. K. lipant laiptais žemyn, G. Č. spyrė jam koja į nugarÄ . Teismas pažeisdamas BPK 20 str. neįvertino, kad tas pats liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė matęs tik G. Č. K. K. priremtÄ prie sienos ( b.l. 79 1 T.). Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai D. Å . M. P.. Minėti liudytojai parodė, kad G. Č. jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tačiau teismas jų parodymus vertino tendencingai, tokiu bÅ«du padarė prieÅ¡taringas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. Jokie faktiniai duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad G. Č. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti kokie nors sužalojimai.Â

Teigia, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklÅ«s, neobjektyvus, prieÅ¡taringi, todėl keliantys abejones. Pvz., akistatos metu nukentėjusysis nurodė, kad „nuteistieji turėjo tikslÄ smurtauti, kai L parvertė ant žemės, G jį atitraukė nuo L“.

Teismas nenustatė, kad jis (G. Č.) ir N. K. prieÅ¡ nukentėjusį vartojo smurtÄ lauke, tačiau įvertinęs, kad visi veiksmai buvo atlikti betarpiÅ¡kai, nepertraukiant, vienu laiku ir toje pačioje vietoje – kultÅ«ros centro patalpose, bendrais veiksmais, todėl visiems nuteistiesiems inkriminavo visÄ veikÄ , o ne atskiras veikos dalis. Tokia teismo iÅ¡vada teisiniu požiÅ«riu nesuprantama ir prieÅ¡tarauja BPK 20 str. 1-5 d. reikalavimams. Teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantas G. Č. bendrininkų grupėje su L. K. ir N. K. vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarkÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tik nenuosekliais nukentėjusio parodymais ir nepagrįstai nevertino liudytojų D. Å . ir M. P. parodymų, kurie tik patvirtina, kad apeliantas (G. Č.) tik iÅ¡skyrė dėl asmeninių nesutarimų bekonfliktuojančius L. K. ir K. K..

Teigia, kad esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomeninės rimties ar tvarkos sutrikdymas, vertinant konkretaus asmens veiksmus, turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apeliantas nurodo, kad jis K. K. atžvilgiu neatliko nusikalstamų veiksmų, atitinkančių BK 284 str. 1 d. dispozicijÄ , nes jo veiksmais nebuvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, nebuvo pažeminti ir Å¡okiruoti aplinkiniai, nebuvo nutrauktas Å¡okių renginys. Pažymi, kad įvykio vakarÄ Å¡okiuose dalyvavo virÅ¡ 30 žmonių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo apsiribota tik kelių liudytojų apklausa ir kaip vėliau paaiÅ¡kėjo Å¡ių asmenų parodymai prieÅ¡taringi. Tokiu bÅ«du, dėl paminėtų aplinkybių darytina iÅ¡vada,

kad apylinkės nuosprendis priimtas remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo K. K. bei liudytojų M. K. ir A. C. prieštaringais ir

nenuosekliais parodymais, todėl yra nepagrįstas, neatitinkantis BPK 20 str. reikalavimų.

Nuteistasis L. K. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, apeliaciniu skundu praÅ¡o Å¡velninti bausmę, sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį bei iÅ¡teisinti G. Č.. Nurodo, kad su nuosprendžiu jo atžvilgiu iÅ¡ dalies sutinka, gailisi dėl to kÄ padarė. Å iuo metu jo materialinė padėtis sunki. M. K. technologijos universiteto Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakultete. Dėl lėšų stokos nebegali tęsti mokslų. TėvÄ neseniai atleido iÅ¡ darbo, todėl jis materialiai paremti nebegali. Å iuo metu pats ieÅ¡ko darbo, tačiau esant dabartinei ekonominei situacijai, tÄ padaryti labai sunku. Planavo vykti dirbti į NorvegijÄ , tačiau dėl nuosprendžio to padaryti negali. O Lietuvoje darbÄ bus gauti sunku, todėl negalės atlyginti civilinio ieÅ¡kinio. Pažymi, kad G. Č. dėl įvykio nekaltas. K. K. jis nemušė, tik bandė iÅ¡skirti konfliktuojančius L. K. ir K. K., kad nesimuÅ¡tų.

Nukentėjusysis K. K. atsikirtimuose praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad nuteistųjų padaryta veika kvalifikuota teisingai, nes nuteistieji vieÅ¡oje vietoje – kultÅ«ros centre, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , panaudodami fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .

Nuteistųjų kaltė įrodyta jo, bei liudytojų V. K., M. K., A. C., D. Š., M. J. parodymais, specialistų išvadomis, teismas

įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. numatytų reikalavimų.

Nukentėjusysis nurodo, kad teismas priteisdamas jam neturtinę žalÄ nurodė kriterijus, kuriais vadovavosi. Buvo sutrikdyta jo sveikata, padaryti sužalojimai, nuskelti priekiniai dantys, sulaužyti nosies kaulai, jis patyrė skausmÄ , sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nelankė kÅ«no kultÅ«ros pamokų, todėl teismo jam priteista žala reali, teisinga ir protinga. Â

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistojo N. K. tėvas

G. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl sÅ«naus N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . PraÅ¡yme nurodo, kad laiduoja už sÅ«nų, jog ateityje jis nebedarys naujų nusikaltimų ir teisėtvarkos pažeidimų. SÅ«nus jį kaip tėvÄ gerbia, klauso, laiko autoritetu. N.

K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gerai charakterizuojamas, nusikalto bÅ«damas nepilnamečiu, Å¡eimoje ir mokykloje jis drausmingas, tvarkingas ir paslaugus, padaręs jam inkriminuotÄ veikÄ prisipažįsta.

Apeliaciniai skundai ir G.

K. prašymas atmestini.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ nuosprendį, baudžiamÄ jÄ

bylÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliantų N. K. ir G. Č. skunduose, pirmosios

instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jiems bausmes.

Dėl G. Č. ir

N. K. skundų

Apeliantas N. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaujantis BPK 326 str. 5 d. 2 p., bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta įstatymo norma reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo sprendimo rūšį, priimto iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl apskustų teismo nutarčių, ne dėl teismo nuosprendžių, todėl Å¡is klausimas nenagrinėtinas.

Pagrindiniai G. Č. ir

N. K. apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, pažeidė BPK 20 str. nuostatas, įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, neįvertino įrodymų visumos, tačiau apylinkės teismas, prieÅ¡ingai apeliantų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių

iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo

liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.

Nors nuteistieji neigia įvykdę jiems inkriminuotas veikas, jų kaltę patvirtina nukentėjusiojo K. K., liudytojų V. K.,

M. K., A. C. parodymai, specialistų išvados. Nukentėjęs K.

K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dienÄ bÅ«nat Biržų kultÅ«ros centre

šokiuose, prie muzikos pulto susiginčijo su L. K. dėl muzikos grojimo. Vėliau, jam šokant priėjęs L. K. pasiūlė eiti pasikalbėti. Beeinant į laiptinę iš

paskos pradėjo eiti N. K. ir G. Č.. Laiptinėje N. K. paklausė, ar jis (K. K.) “nori į snukį“, į kÄ pastarasis juokais atsakė,

“noriu”. Tuomet L. K. trenkė

kumščiu į nosį. Nukentėjęs norėjo trenkti atgal, tačiau N. K. ir G. Č. rankomis per pečius prispaudė jį prie sienos, o L. K. jį daužė kumščiais per veidÄ . Kadangi jis buvo

laikomas, negalėjo apsiginti. L. K. sudavė 5-10 smÅ«gių į veidÄ . Tuo metu atbėgęs M. K. su A. C. ir atitraukė L. K. nuo jo. Tačiau jį (K. K.)

pradėjo mušti G. Č. su N. K.. Abu sudavė maždaug po 5 smūgius. M. K. su A. C. patraukė G. Č. ir N. K. nuo jo. Lipant laiptais žemyn, pribėgęs G. Č. spyrė jam į

nugarÄ , nuo ko jis griuvo laiptais žemyn, tačiau spėjo įsikibti į priekyje buvusį D. Å .. Išėjus į laukÄ , norėjo

eiti namo, kai iÅ¡girdo kažkÄ atbėgant, atsisukęs pamatė L. K., kuris pribėgęs apkabino ranka kaklÄ ir pradėjo

smaugti. Pervertė jį ant žemės, pats buvo sėdimoje padėtyje, kai atsistojęs L. K. spyrė jam į veidÄ . Nukentėjusiojo parodymai buvo

išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu. Tiek nukentėjęs, tiek nuteistieji parodė, kad iki įvykio jie susipykę nebuvo, konfliktų neturėjo, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad juos pilnai patvirtina liudytojų M. K., A. C. parodymai, kurie buvo įvykio vietoje, matė įvykio aplinkybes, bei V. K., kuri su nukentėjusiuoju bendravo iš karto po įvykio, parodymai, tuo tarpu G. Č. ir N.

K. parodymai teisiamojo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja. Be to, iš byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad K.

K. buvo medikų apžiūrėtas iš karto po įvykio ir apžiūros metu nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes. Specialisto išvadose užfiksuoti K. K. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiškai atitinka, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jam padarytų sužalojimų aplinkybes, todėl nuteistojo N.

K. skunde pateikta versija, kad nukentėjusysis susižaloti galėjo griūdamas, atmestina kaip nepagrįsta.

           Nuteistasis N. K. skunde nurodo, kad K. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu jo veika turėjo būti kvalifikuota

pagal BK 140 str. 1 d.. Šis jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagrindinis BK 284 str. numatytų nusikalstamų

veikų objektas - vieÅ¡oji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Veika numatyta BK 284 str., pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas turi pasireikÅ¡ti bent vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų: įžūliais veiksmais; grasinimais; patyčiomis; vandaliÅ¡kais veiksmais. Veika turi bÅ«ti padaryta vieÅ¡ojoje vietoje. Visais atvejais, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 str. l d., bÅ«tina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniam ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarkÄ , t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Visuomenės rimties sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis, aplinkiniai pasijuto pažeminti ir pan.. Visuomeninės tvarkos sutrikdymas gali pasireikÅ¡ti nutrauktu žmonių poilsiu ar darbu, sutrikdyta įmonių veikla ir pan. Taip pat tarp neigiamų padarinių

visuomenėje ir kaltininko veikos būtina nustatyti priežastinį ryšį, t.y. kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo

sutrikdyta būtent kaltininko veiksmais, o ne trečiųjų veiksnių.

Teisminio

bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad nuteistieji L. K., N. K. bei G. Č. 2008-09-12, viešoje vietoje - (duomenys

neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ - panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu, nežymiai sutrikdydami K. K. sveikatÄ . Liudytojas M. K., A. C. apklausti parodė, kad po kilusių muÅ¡tynių buvo nutraukti Å¡okiai. Vertinti tokius nuteistųjų veiksmus vien kaip skausmo sukėlimÄ (BK 140 str.), nėra pagrindo. Nuteistųjų veika kvalifikuota teisingai. Tokiu bÅ«du atmestini apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad jų veiksmuose nėra veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymių.

Apeliantas

G. Č. skunde teigia, kad teismas nenustatė, jog jis ir N. K. prieÅ¡ nukentėjusį vartojo smurtÄ lauke, tačiau visiems nuteistiesiems nepagrįstai inkriminavo visÄ veikÄ , o ne

atskiras veikos dalis. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Iš G. Č. ir N. K. pateiktų kaltinimų matyti, kad jie

nuteisti už nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 284 str. 1 d., kuriuos bendrai su L. K. atliko Biržų kultÅ«ros namų viduje. Kaltinime nenurodyta, kad jie atliko kokius nors veiksmus lauke, nes bylos duomenimis nusikalstamÄ veikÄ kultÅ«ros namų kieme, vedinas vieningos tyčios, tęsė L. K.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas vyko vienoje vietoje – kultÅ«ros namų patalpose, vienu metu, nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti bendrais visų trijų nuteistųjų veiksmais, ir nėra galimybės nustatyti, kurie sužalojimai buvo padaryti kultÅ«ros namų viduje, o kurie kieme ir kuris nuteistasis padarė konkrečius sužalojimus, teismas pagrįstai individualizuodamas kiekvieno nuteistojo veiksmus, nusikaltimo pasekmes, K. K. padarytus sužalojimus, vertino kaip vienÄ , padarytÄ bendrais nuteistųjų veiksmais. Pažymėtina, kad pagal nusikalstamų veiksmų apimtį teismas kiekvienam nuteistajam individualizavo ir bausmes: L. K. kaip konflikto iniciatoriui ir aktyviausiam nusikaltimo dalyviui skyrė griežčiausiÄ bausmę, o kitiems apeliantas Å¡velnesnes bausmes.  Â

G. Č. skunde neteisingai nurodo, kad liudytojas A.

C. ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs tik G. Č. K. K. priremtÄ prie sienos, nematė spiriant nukentėjusiajam į nugarÄ . Kaip matyti iÅ¡ A. C. liudytojo apklausos protokolų, jis tiek 2008-11-25, tiek 2009-05-26 apklausų metu nurodė matęs nuteistuosius smurtaujančius nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat tvirtino matęs G. Č. spiriant nukentėjusiajam į nugarÄ . (1 T. b.l. 79, 81). Â

Apelianto

G. Č. skundo teiginiai, kad teismas Å¡aliÅ¡kai vertino surinktus įrodymus, rėmėsi tik vienos Å¡alies liudytojų parodymais, o kitos Å¡alies atmetė, nepagrįsti. Teismas nurodė, kuriais proceso dalyvių parodymais rėmėsi, kuriuos atmetė, motyvavo savo sprendimÄ , bei tai darydamas įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas nei apeliantų, nei jo gynėjų teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikÅ¡ti praÅ¡ymus, pagrįstus praÅ¡ymus tenkino. Pirmos instancijos teisme papildymų bei praÅ¡ymų prieÅ¡ užbaigiant įrodymų tyrimÄ apeliantai, nei jų gynėjai neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nėra. Vien tai, kad apeliantų atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Apeliantas N. K. skunde nurodo, kad teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje kaip nukentėjusį nurodė M. K., nors jis yra nukentėjusiojo K. K. pusbrolis. Iš teismui pateiktos bylos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad byloje nukentėjusiuoju pripažintas K.

K.. Teismas nutarties įžanginėje dalyje, vietoj K. K. klaidingai paminėjo M. K. vardÄ . Apeliacinės instancijos

teismas tai vertina kaip techninę klaidÄ ir konstatuoja, kad tai nėra baudžiamojo proceso esminis pažeidimas.Â

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantų skundų teiginiai, jog jie nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apeliantų kaltės įrodymais ir apeliantai pagrįstai pripažinti kaltais remiantis įrodymų visetu, kurio visiÅ¡kai pakanka pripažinti, kad G. Č. ir N. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jie nuteisti. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl nuteistųjų kaltės nekyla.

Dėl BK 40 str. nuostatų taikymo

G. K. praÅ¡ymas dėl N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netenkintinas. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms: jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms Å¡ioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra kaltininko teisė net ir esant visoms BK 40 str. 2 d. sÄ lygoms.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad N.

K. neatitinka BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų visumos. Nors jis nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, tačiau kaltu neprisipažino, padarytos žalos neatlygino, tokiu bÅ«du nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Â

Dėl L. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o Å¡velninti bausmę, sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį bei iÅ¡teisinti G. Č..

Kolegija dėl G. Č. kaltės pasisakė nagrinėdama apeliantų N.

K. bei G. Č. apeliacinius skundus, todėl šioje nutarties dalyje atskirai šis klausimas nebenagrinėtinas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam L. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės apribojimo bausmės skyrimÄ savo sprendime motyvavo. Motyvai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumÄ - jis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta

bendrininkų grupėje, jo asmenybę apibūdinančius duomenis – J. K. mokosi, anksčiau neteistas ir padarė

motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, su kuo visiÅ¡kai sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas.

BK 48 str. 2 d. nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nuteistajam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė artima galimam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, todėl atsižvelgiant į apylinkės teismo nurodytus motyvus, kad L. K. buvo konflikto iniciatorius, jo smurtiniai veiksmai buvo aktyvesni nei kitų bendrininkų, bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, švelninti bausmę pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės esmę sudaro nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Be to, bausmė turi bÅ«ti adekvati nusikalstamai veikai, už kuriÄ ji nustatyta, todėl Å¡iuo atveju L. K. paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose, apriboja nuteistojo teises bei laisves ir atlieka bausmės paskirtį. Tai, kad L. K. nurodo, jog jo materialinė padėtis sunki, nebegali tęsti mokslų ir susirasti darbo, negali kliudyti BK 41 str., įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui, be to, jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis N.

K. skunde ginčija nukentėjusiojo K. K. naudai priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas nenurodė, kuo remiantis buvo priteista tokio dydžio neturtinė žala, o nuteistasis L. K. praÅ¡o sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti ir turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo K.

K. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusysis buvo muÅ¡amas vieÅ¡oje vietoje, nėra jokios abejonės, kad jis patyrė ne tik skausmÄ , bet ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , pažeminimÄ . Jam buvo padaryti sužalojimai veide, sulaužyti nosies kaulai, nuskelti du priekiniai dantys, padarytas įdrėskimas kakle. Po įvykio nukentėjusysis 17 dienų gydysi, aiÅ¡ku, kad jis patyrė nepatogumus, negalėjo gyventi pilnavertiÅ¡ko gyvenimo.

PatirtÄ Å¾alÄ nukentėjusysis įvertino 6000 lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo pozicijÄ , taip pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalÄ atsiranda neturtinę žalÄ padariusiam asmeniui bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturinės žalos tenkino ir priteisė 6000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Kaip matyti apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė kriterijus, kurių pagrindu priteisė neturtinę žalÄ , todėl apelianto N. K. teiginiai, kad neaiÅ¡ku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas priteisė neturtinės žalos dydį, nepagrįstas.

Pagal BK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietęs dalyvauti procese gynėjÄ ar atstovÄ turi teisę praÅ¡yti teismo Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo. Nukentėjusysis  K. K. savo praÅ¡ymÄ pagrindė byloje esančiais dokumentais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas Å¡iuo klausimu taip pat yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo nepriteisti nukentėjusiojo turėtų teismo iÅ¡laidų nėra.

Remiantis iÅ¡dėstytu kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skunduose iÅ¡dėstytais motyvais keisti ar naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

Nuteistųjų L. K.,

N. K. ir G. Č. apeliacinius skundus atmesti.

                     Â

          Kolegijos

pirmininkas                                                                        Sigitas

Bagdonavičius

          Teisėjai                                                                                             Bronė Vidzėnienė

                                                                                                                  Arnoldas Šukaitis