aeaaa141-e7e6-465f-b4a5-4ac768f6bcef · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civ KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 15 d.KupiÅ¡kis KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas V. Skaraitis, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:ieÅ¡kovui V. R. , ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei, atsakovei N. R. , institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei Nijolei Urbonavičienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovei N. R. , dalyvaujant savivaldybės institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo ir neturtinės žalos priteisimo, teismas n u s t a t ė:

             IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ bei prašė nuginčyti G. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystę, tai yra nustatyti, kad jis nėra Å¡io vaiko tėvas, taip pat prašė iÅ¡ atsakovės N. R. priteisti 2500 Lt neturtinės žalos. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su N. R. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys dukros: I. R. , L. R. ir G. R. . Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ sutarė, jog I. ir L. gyvenamoji vieta nustatoma su juo, ieÅ¡kovu, G.

– su atsakove. 2011 m. vasarÄ kilus abejonių dėl dukros G. tėvystės, buvo kreiptasi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurÄ , kuriame atlikus DNR tyrimÄ nustatyta, jog jis nėra G. biologinis tėvas. Mano, jog nėra praleidęs CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinto kreipimosi į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie tai, kad G. yra ne jo vaikas, sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Sužinojęs, kad G. nėra jo vaikas, patyrė ir neturtinę žalÄ :

žinia, kad ji nėra jo dukra, sukėlė ir iki Å¡iol sukelia dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ . Neturtinę žalÄ vertina 2500 litų, kuriÄ taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. (b.l. 3-4)             Atsakovė atsiliepimo nepateikė.              Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ (b.l. 42), kurioje nurodė, jog G. R. žino apie V. R. ketinimus nuginčyti tėvystę ir jiems neprieÅ¡tarauja.

             IeÅ¡kovas V. R. teismo posėdžio metu palaiko reikalavimus, praÅ¡o juos tenkinti. Nurodė, jog dar gyvenant santuokoje girdėjo kalbų apie tai, jog G. gali bÅ«ti ne jo vaikas, tačiau į jas nekreipdavo dėmesio. Tėvystę nusprendė pasitikrinti 2011 metais, kai jo motina pasakė, jog G. gali bÅ«ti ne jo vaikus. Atlikus tyrimÄ sužinojo, kad jis nėra G. tėvas ir kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo. Sužinojęs, kad ne jo vaikas, susinervino, gėrė vaistus.

Su G. visÄ laikÄ , kol nesužinojo, bendravo kaip su dukra, 2006 metais, kai pradėjo gyventi atskirai, ir toliau bendravo su dukra. 2008 m. iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ , tačiau ir iÅ¡ ten grįždamas pas motinÄ , bendraudavo su G.               IeÅ¡kovo atstovė advokato padėjėja Danguolė Andrijauskienė palaiko ieÅ¡kovo reikalavimÄ , praÅ¡o jį tenkinti. Mano, kad ieÅ¡kovas pagrindė savo reikalavimÄ , jog jis nėra biologinis tėvas, savo paaiÅ¡kinimais, liudytojos paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais, tÄ faktÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė atsisako atlikti DNR ekspertizę tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar ieÅ¡kovas yra vaiko tėvas, ar ne.

             Atsakovė N. R. nesutinka su ieÅ¡kiniu bei praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, jog apie tai, kad G. yra ne jo vaikas, atsakovas sakė dar 2000 metais, kai iÅ¡kilus ginčui dėl vaiko, ieÅ¡kovas teigė, ko ji iÅ¡ jo norinti, jei žino, kad G. yra ne jo. Tai, kad G. ne jo vaikas, ieÅ¡kovas dažnai priekaiÅ¡taudavo, kai iÅ¡gerdavo. Mano, jog dėl tos pačios priežasties neparsivežė jos ir iÅ¡ ligoninės su kÄ tik gimusia G.. Nors jai gimus ir augant ieÅ¡kovas G. rÅ«pinosi kaip savo dukra, G. jam grįžus į LietuvÄ , taip pat važiuodavo pas jį, kartu važiuodavo atostogauti.

Kol bÅ«davo Anglijoje, mergaitė lankydavosi ir pas ieÅ¡kovo motinÄ . Atsakovė teigia, jog visi nesutarimai su ieÅ¡kovu prasidėjo po to, kai ji kreipėsi į Vaikų iÅ¡laikymo fondÄ , ieÅ¡kovas, jai paskambinęs, priekaiÅ¡taudavo ir aiÅ¡kino, kad G. yra ne jo ir iÅ¡laikymo nemokėsiÄ s.              Institucijos atstovė Nijolė Urbonavičienė mano, jog tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesus, visgi vaikui yra beveik 14 m., visÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovas, nors ir abejodamas dėl vaiko tėvystės, rÅ«pinosi vaiku, kaip ir kitomis mergaitėmis, G. iÅ¡ kitų neiÅ¡skyrė.

Tas ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku nenutrÅ«ko ir jam persikėlus gyventi kitur, grįžęs iÅ¡ užsienio, bendraudavo su vaiku, yra lankęsis ir Vaikų teisių apsaugos tarnyboje. Kiek jai yra sakiusi tos seniÅ«nijos socialinė darbuotoja, G. jai yra sakiusi, kad ieÅ¡kovas yra jos tėvas ir kito tėvo ji nenorinti žinoti.              G. R. , iÅ¡klausyta teismo posėdyje, paaiÅ¡kino jog V. R. jį visÄ savo gyvenimÄ laiko tėvu ir su juo nori palaikyti santykius. Nurodė, kad V.

R. iÅ¡vykus gyventi į AnglijÄ , su juo ir toliau bendravo, jam parvykus į LietuvÄ , su juo bendravo, kartu vykdavo ilsėtis. Nori, kad ateityje ji su V. R. bendrautų kaip su tėvu.              IÅ¡ gimimo liudijimo (b.l. 6, 21), gimimo įraÅ¡o (b.l.

7) nustatyta, jog G. R. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai nurodomi N. R. ir V. R. . Iš sprendimo (b.l. 8), ištuokos liudijimo (b.l.

9) nustatyta, jog V. R. ir N. R. santuoka nutraukta 2008 m. kovo 27 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu, Å¡iuo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje V. R. ir N. R. sutarė, kad G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, N. R. , V. R. įsipareigojo mokėti iÅ¡laikymÄ G. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Dėl G. R. tėvystės nuginčijimo V. R. į teismÄ kreipėsi 2011 m. spalio 14 d. (b.l. 3-4).              IeÅ¡kinys atmetamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo. Remiantis CK 3.152 str. 1 d., kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, Å¡is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Yra pripažinta, jog tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Todėl kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas visų pirma atsižvelgiant į vaiko interesus - bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). IeÅ¡kovas teigia, jog apie aplinkybes, duodančias pagrindÄ teigti, kad gimimo įraÅ¡e esantys duomenys apie tai, kad jis yra G. R. tėvas, sužinojo tik 2011 m. rudenį, atlikus biologinį tyrimÄ dėl tėvystės (b.l. 10-12).

Su Å¡iais ieÅ¡kovo teiginiais negalima sutikti. IeÅ¡kovas, teismo posėdyje apklausiamas kaip Å¡alis, nurodė, jog abejonės dėl vaiko tėvystės jam buvo žinomos ir anksčiau, tik jis į jas nekreipdavo dėmesio. Atsakovė N. R. teigia, kad V. R. nuo pat vaiko gimimo abejojo vaiko tėvyste, o nuo 2000 m., kai dar gyveno kartu, tvirtino, kad G. yra ne jo vaikas. Atsakovė mano, jog ir į ligoninę, kai reikėjo parsivežti vaikÄ , ieÅ¡kovas neatvyko pasiimti, kas, atsakovės nuomone, patvirtino, kad ir tuo metu ieÅ¡kovas manė, kad vaikas yra ne jos.

Tai, kad V. R. galėjo žinoti, jog vaikas gali bÅ«ti ne jo, netiesiogiai patvirtina ir teismo posėdyje apklausta ieÅ¡kovo motina F. R. , paaiÅ¡kinusi, jog dar N. R. bÅ«nant nėščiai, ji, F. R. , gulėdama KupiÅ¡kio ligoninėje, iÅ¡ ten dirbusios slaugės sužinojo, jog N. R. yra atvykusi į ligoninę dėl nėštumo nutraukimo, nes vaikas yra ne sutuoktinio, tai yra jos sÅ«naus V. R. , tačiau kadangi N. R. jau buvo praleidusi nėštumo nutraukimo terminÄ , ligoninėje nebuvo nutrauktas nėštumas.

Ä®vertinus glaudžius ieÅ¡kovo ir jo motinos santykius, teismas neabejoja, jog tokia pat informacija apie tai, kad G. yra (gali bÅ«ti) ne jo vaikas, V. R. žinojo nuo pat vaiko gimimo. TÄ aplinkybę patvirtina ir jo teiginiai N. R. dar 2000 metais, jog G. yra ne jo vaikas, tÄ aplinkybę, jog V. R. daugiau nei prieÅ¡ vienerius metus iki ieÅ¡kinio padavimo teismui žinojo, kad G. yra (gali bÅ«ti) ne jo vaikas, patvirtina ir liudytojos socialinės darbuotojos J. M. parodymai, jog jai 2009 m. paskambinus V. R. telefonu ir pasiÅ«lius pasirÅ«pinti G. dėl nepalankios atmosferos N. R.

Å¡eimoje, V. R. pasakė, kad G. nėra jo vaikas. NežiÅ«rint į tai, į G. gimimo įraÅ¡Ä V. R. įraÅ¡ius kaip tėvÄ , jis iki 2011 m. spalio 14 d., kai buvo pareikÅ¡tas teisme ieÅ¡kinys, tai yra daugiau nei 13 metų, neginčijo tėvystės. PrieÅ¡ingai, jis G. rÅ«pinosi ir domėjosi kaip savo vaiku, jÄ auklėjo nuo pat vaiko gimimo, teismui nutraukus santuokÄ su atsakove, ir toliau bendravo su mergaite. IÅ¡klausęs vaiko, Å¡alių, liudytojų, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (2012-01-04 buities tyrimo aktÄ (b.l. 46-48), įsakymÄ dėl vaiko laikinosios globos nustatymo skiriant globėja F.

R. (b.l. 56)), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tarp ieÅ¡kovo ir mergaitės yra susiklostę Å¡ilti santykiai, ir ieÅ¡kovas, nežiÅ«rint į savo abejones ar įsitikinimus, atvykęs į LietuvÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės, kur jis gyvena nuo 2008 metų, su vaiku bendraudavo, kartu su ja atostogavo ir leido laikÄ . Daroma iÅ¡vada, jog kreipimÄ si į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kovas inicijavo tik po to, kai F. R. gyvenamosios vietos adresu atėjo Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos 2011-05-24 datuotas praneÅ¡imas apie susidariusį įsiskolinimÄ dėl G.

R. nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. fondo mokamo iÅ¡laikymo (b.l. 64). Vėlesnė įvykių seka – kreipimasis į A. G. teismo medicininių tyrimų biurÄ (b.l. 10-12), į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei trylika metų nuo vaiko gimimo, patvirtina, jog ieÅ¡kovas į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi ne dėl to, jog iki tyrimo atlikimo neabejojo vaiko tėvyste, bet dėl to, kad nesutinka mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ . Teismas nenustatė kitų aplinkybių, jog ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ bÅ«tų sÄ lygotas kitų aplinkybių nei ieÅ¡kovo abejonės, ar jis yra tikrasis tėvas, Å¡ių abejonių jis visuomet turėjo.

Manoma, jog ieÅ¡kovas visÄ laikÄ abejodamas dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraÅ¡e jis įraÅ¡ytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo teisių. Ä®vertinus per visÄ tÄ laikÄ nuo vaiko gimimo iki ieÅ¡kinio padavimo teismui susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieÅ¡kovo elgesį su vaiku, konstatuojama, jog tėvystės nuginčijimas Å¡ioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko, Å¡iuo atveju, G. R. , interesų. Tuo labiau, jog nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė apskritai likti be tėvo ir netekti iÅ¡ ieÅ¡kovo gaunamo iÅ¡laikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, įvertinus atsakovės N. R. paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje ir pozicijÄ , yra neaiÅ¡kus.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas nelaiko ieÅ¡kinio senaties termino pradžia A. G. teismo medicininių tyrimų biuro pateiktos iÅ¡vados gavimo ar susižinojimo dienos ir įvertinęs tai, kad nuo ieÅ¡kovo susižinojimo yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, taiko ieÅ¡kinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo ir ieÅ¡kinį atmeta.              Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ . Atmetus ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinamas, todėl jis taip pat yra atmetamas.

             Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., iš ieškovo priteisiamos 12 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 2), ieškovo patirtos išlaidos (b.l. 14, 60-61, 62, 63) nėra atlyginamos.  Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:              Taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.              Priteisti iš ieškovo V.

R. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12 Lt (dvylika litų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetÄ Â mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ KupiÅ¡kio rajono apylinkės teisme.                          Teisėjas                                                     V.

Skaraitis