aeaa315f-b116-4b2f-9fac-9d981e95c121 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2245-1097/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01193-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Latvelė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

V. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R. V. dėl skolos ir nuostolių (negautų pajamų) pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1 597,64 Eur negrÄ Å¾into kredito, 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, 254,53 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 746,85 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė ir vartojimo kredito davėja UAB „Moment Credit“ (toliau – pradinė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ pradinė kreditorė atsakovei 36 mėn. terminui suteikė 1 700 Eur vartojimo kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį) – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma 42 proc.) ir Sutarties sudarymo mokestį.

Atsakovė mėnesinių įmokų Sutartyje nustatytais terminais nemokėjo, todėl pradinė kreditorė Sutartį nutraukė nuo 2021 m. birželio 30 d., apie tai informavusi atsakovę iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu. 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimų perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ Sutarties, perleido ieÅ¡kovei. Pagal Sutartį, atsakovė iÅ¡ viso sumokėjo 366,96 Eur ir padengė: 102,36 Eur negrÄ Å¾into kredito, 231,85 Eur palÅ«kanų ir 32,75 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

Atsakovės skolÄ sudaro: 1 597,64 Eur suteikto negrÄ Å¾into vartojimo kredito, 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, 254,53 Eur neapmokėtas Sutarties sudarymo mokestis, 746,85 Eur kreditorės negautų pajamų – nesumokėtų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugpjūčio 20 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio dalis pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ .

3. Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko – sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais dėl 1 597,64 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, priteisimo, tačiau prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 746,85 Eur nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsakovė nurodė, kad Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokestis yra mažas, jÄ iÅ¡laiko valstybė.

Atsakovė prašė teismo į tai atsižvelgti, nes praÅ¡oma priteisti suma yra didelė ir dar labiau apsunkintų jos materialinę padėtį. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos atlyginti 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos procesiniams dokumentams parengti, yra nepagrįstos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 597,64 Eur negrÄ Å¾into kredito, 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, 254,53 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 746,85 nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ (2 935,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 308 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 13,44 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Moment Credit“ sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 1 700 Eur vartojimo kreditas. Atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 1 316,08 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma 42 proc.) ir 287,28 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovei Sutarties nevykdant, pradinė kreditorė Sutartį nuo 2021 m. birželio 30 d. nutraukė. Sutarties nutraukimo dienÄ nesumokėtos mokėjimo (pelno) palÅ«kanos sudarė 336,47 Eur. 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. RP2020-10/01 pradinė kreditorė reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ Sutarties, perleido ieÅ¡kovei.

6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pagal Sutartį atsakovė bÅ«tų atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieÅ¡kove; atsakovė neginčija savo prievolės, todėl patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 597,64 Eur negrÄ Å¾into kredito, 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 30 d.), ir 254,53 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas nurodė, kad, jei Sutartis nebÅ«tų buvusi nutraukta, pradinė kreditorė (ir, atitinkamai, jos teisių perėmėja – ieÅ¡kovė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti už Sutarties laikotarpį sutartas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas. IeÅ¡kovė nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties pabaigos galėjo tikėtis gauti 747,76 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dalį; ieÅ¡kovė prašė priteisti 746,85 Eur, t. y. mažesnę jų dalį. Teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 746,85 Eur nuostolių, kaip už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki Sutarties pabaigos (2023 m. rugpjūčio 20 d.) negautų pajamų, atlyginimo priteisimo. Teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyti argumentai apie atliekamÄ laisvės atėmimo bausmę, mažas gaunamas pajamas, nelaikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais sprendžiant dėl nurodyto ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo.

8. Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimus dėl negrÄ Å¾into kredito, pelno (mokėjimo) palÅ«kanų, sutarties sudarymo mokesčio ir nuostolių priteisimo, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ (2 935,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarė 66 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ parengiant ieÅ¡kinį, iÅ¡ viso – 308 Eur. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatyto priteistino užmokesčio už teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl nurodytų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimÄ : priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 597,64 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 336,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, o nuo kitų ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovę atleisti. Atsakovė nurodo, kad Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba (duomenys neskelbtini) , darbo užmokestis yra mažas ir visiÅ¡kas ieÅ¡kinio patenkinimas dar labiau pablogintų jos finansinę padėtį.

11. IeÅ¡kovė atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių (negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų) priteisimo yra pagrįstas, nes pradinės kreditorės pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas už iÅ¡ anksto sutartÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį. Pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikėjosi, kad už sutartÄ laikotarpį iÅ¡ kredito gavėjos gaus pajamas mokėjimo (pelno) palÅ«kanų forma.

Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti pagal Sutartį negautas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kaip nuostolius – negautas pajamas, pagrįstas. IeÅ¡kovės teigimu, jos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir yra pagrįstos. Žyminį mokestį ir jo mokėjimÄ nustato įstatymas. Kreipdamasi į teismÄ , ieÅ¡kovė turėjo teisę į teisinę pagalbÄ , kuriai patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų dydžių.

Atsakovė nevykdė Sutarties geruoju, todėl praÅ¡ymas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis, kuria teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 254,53 Eur sutarties sudarymo mokestį; 746,85 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ (2 935,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 308 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

15. Atsakovė, ginčydama nurodytÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, argumentuoja, kad jos finansinė padėtis yra bloga ir visiÅ¡kas ieÅ¡kinio patenkinimas jÄ dar labiau pablogintų. Pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliantė neginčija.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nesudaro.

17. Pirma, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Moment Credit“ sudarė vartojimo kredito sutartį – ginčo sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 1 700 Eur vartojimo kreditas, o atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 1 316,08 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma 42 proc.) ir 287,28 Eur sutarties sudarymo mokestį.

Pradinė kreditorė 2021 m. birželio 30 d. Sutartį nutraukė. Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartį – mėnesinių įmokų mokėjimo, nevykdymo, t. y. dėl atsakovės kaltės. Å alių tarpusavio įsipareigojimai dėl 1 700 Eur vartojimo kredito suteikimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygų, susijusių su 42 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanų ir 287,28 Eur Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimu (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4, l. 1-2), Sutartyje buvo iÅ¡reikÅ¡ti aiÅ¡kiai ir suprantamai (CK 6.2284 straipsnio 6, 7 dalys), Sutarties bendra vartojimo kredito kaina nepažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) reikalavimų (VKÄ® 21 straipsnio 1, 2 dalys).

18. CK 6.221 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (straipsnio 1 dalis), tačiau nepanaikina nuo sutarties pažeidimo nukentėjusios šalies teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (straipsnio 2 dalis). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis, kurio forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi, Sutartį nutraukus dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti atlyginti nuostolius ir/arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta; iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas; tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Tai atitinka CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jį civilinės atsakomybės principÄ , pagal kurį padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai (lot. restitutio in integrum), iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

20. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta, kad nuostoliai yra piniginė žalos išraiška; žala yra, be kita ko, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal Sutartį, be kita ko, įsipareigojo sumokėti 287,28 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 1 316,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 42 proc.).

22. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.13 punkte nustatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis yra „vienkartinis kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas specialiųjų sÄ lygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamÄ sumÄ ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis“. Atitinkamai, iÅ¡ Sutarties turinio (mokėjimo grafiko) matyti, kad Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas kredito grÄ Å¾inimo laikotarpiui, kartu su kredito grÄ Å¾inimo ir mokėjimo (pelno) palÅ«kanomis mokant periodines mėnesines 7,98 Eur įmokas.

Taigi, 287,28 Eur sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas buvo numatytas iÅ¡ anksto, Sutarties sudarymo metu, todėl darytina iÅ¡vada, kad esant normaliai veiklai, t. y. atsakovei tinkamai vykdant Sutartį ir, atitinkamai, mokant iÅ¡dėstytas mėnesines Sutarties sudarymo mokesčio įmokas, ieÅ¡kovė bÅ«tų pagrįstai galėjusi tikėtis gauti visÄ Sutarties sudarymo mokestį (287,28 Eur). Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai periodinių įmokų pagal Sutartį nemokėjo, taigi, netinkamai vykdė Sutartį (CK 6.205 straipsnis), o vėliau dėl to pradinė kreditorė Sutartį nutraukė.

23. Dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiga mokėti pelno palÅ«kanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sÄ lyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis); tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį.

Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai; tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę ir, be kita ko, reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).

Taigi, atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, pradinė kreditorė būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti visas Sutartyje numatytas mokėjimo (peno) palūkanas (1 316,08 Eur).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo Sutarties nutraukimo dienos atsakovės pagal Sutartį likusi neapmokėta Sutarties sudarymo mokesčio dalis yra 254,53 Eur, pagal Sutartį likusi neapmokėta mokėjimo (pelno) palūkanų dalis yra 746,85 Eur.

25. Atsižvelgiant į nurodytÄ bei remiantis tuo, kad nustatyta, jog:

1) Sutarties sudarymo mokesčio (287,28 Eur) ir 1 316,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 42 proc.) mokėjimas buvo numatytas iš anksto – Sutartyje;

2) atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, pradinė kreditorė bÅ«tų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti visÄ Sutarties sudarymo mokestį – 287,28 Eur, ir visas Sutartyje numatytas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas – 1 316,08 Eur;

3) Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės;

4) pagal Sutartį likusi neapmokėta Sutarties sudarymo mokesčio suma sudaro 254,53 Eur, o likusi neapmokėta mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dalis sudaro 746,85 Eur, konstatuotina, kad atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl 254,53 Eur Sutarties sudarymo mokesčio ir 746,85 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip netinkamu Sutarties vykdymu atsakovės ieÅ¡kovei padarytos žalos (nuostolių) – ieÅ¡kovės (pradinės kreditorės) negautų pajamų, byloje yra nustatytos.

26. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). CK 6.253 straipsnyje taip pat įtvirtinti civilinės atsakomybės netaikymo ir/arba visiško arba dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai.

CK 6.259 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (straipsnio 1 dalis); nurodyta taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija; kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013). Apeliantė duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ mažinti priteistinų nuostolių dydį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų taikyti CK 6.259 įtvirtintÄ priteistinų nuostolių mažinimo institutÄ .

27. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatyta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymo iÅ¡imtis. Kasacinis teismas nurodė, kad Å¡i teisės norma leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus tais atvejais, kai visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų Å¡iuos principus; aptariama teisės norma nustato visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtį, todėl ji turi bÅ«ti taikoma labai atsargiai ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sÄ lygos ir sÄ Å¾iningumas, protingumas bei teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį; jos taikymas turi bÅ«ti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sÄ lygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje duomenų, jog dėl visiÅ¡ko ieÅ¡kinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo tenkinimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, kurios reikÅ¡tų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pažeidimÄ , atsakovė nepateikė. Nors atsakovė pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. gautas darbo pajamas, kurios iÅ¡ viso sudarė 269,75 Eur „į rankas“, Å¡ie duomenys pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl visiÅ¡ko ieÅ¡kinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo tenkinimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, savaime nesudaro, nes atsakovė nepateikė duomenų, kurie atspindėtų visÄ jos turtinę padėtį bei jos perspektyvas (CPK 178, 185 straipsniai): apie turimas iÅ¡laidas, turimÄ turtÄ , perspektyvas gauti didesnį darbo užmokestį, galimų kitų pajamų Å¡altinių (ne)buvimÄ ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtį nenustatyta.

28. CK 6.253 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (straipsnio 1 dalis); įstatymai ar šalių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus (straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nurodytų civilinės atsakomybės netaikymo ir/ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė.

29. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 254,53 Eur nesumokėto Sutarties sudarymo mokesčio ir 746,85 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo nesudaro.

30. Antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CPK 6.210 straipsnio 1 dalį, jeigu abi sutarties Å¡alys nėra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palÅ«kanos pagal savo esmę yra priskirtinos prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, kurių paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡ios palÅ«kanos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kaip nurodė kasacinis teismas, tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų; pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

Procesinių palÅ«kanų institutas grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismÄ dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Taigi, procesinių palÅ«kanų taikymo pagrindas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ ; jos kvalifikuojamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir yra mokamos kiekvienu atveju už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

32. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovės finansinė padėtis yra bloga, ir procesinių palÅ«kanų priteisimu atsakovės finansinė padėtis bÅ«tų dar labiau pabloginta, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teisėtumo, vertintinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas. Ä®vertinus nurodytÄ , pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ (2 935,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisimo, taip pat nėra.

33. Trečia, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos; Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“. Tai reiÅ¡kia, kad, paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, pralaimėjusi Å¡alis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios Å¡alies iÅ¡laidas, bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ Å¡alims pagal iÅ¡nagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatÄ .

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylos Å¡alims taisyklės iÅ¡imtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingas toks Å¡alių procesinis elgesys, kuris bÅ«tų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis; bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylos Å¡alims taisyklės iÅ¡imtis gali bÅ«ti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alys sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, inter alia, į tai, ar jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta, svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesÄ , t. y. paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

35. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad įstatymas atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bylÄ laimėjusiai Å¡aliai galimybės tuo pagrindu, kad skolininko finansinė padėtis yra sudėtinga, nenumato, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 308 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagrįstumÄ , vertintinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

36. Byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį nustato įstatymas (CPK 80 straipsnis). Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (straipsnio 1 dalis); Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , maksimali priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai už ieÅ¡kinio parengimÄ suma sudaro 4 451,25 Eur. Taigi, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ parengiant ieÅ¡kinį – 242 Eur, nustatytų Rekomendacijose dydžių nevirÅ¡ija, atitinka protingumo, proporcingumo principus.

37. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 308 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 66 Eur – žyminis mokestis, 242 Eur – iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ parengiant ieÅ¡kinį, nesudaro. Dėl procesinės bylos baigties 38. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nesudaro, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė dėl nurodomos sudėtingos turtinės padėties turi teisę kreiptis į ieÅ¡kovę dėl galimo taikaus susitarimo vykdant teismo sprendimÄ sudarymo, taip pat turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo (CPK 284 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas ar iÅ¡dėstomas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo bÅ«tino atidėjimo ar iÅ¡dėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Akcentuotinas Å¡ios normos taikymo iÅ¡imtinumas sietinas ir su tuo, jog turi bÅ«ti nustatyta reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Atsižvelgiant į nurodytÄ , asmeniui, praÅ¡ančiam iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , tenka pareiga įrodyti tokio iÅ¡dėstymo bÅ«tinumÄ lemiančias aplinkybes ir pagrįsti Å¡io iÅ¡imtinio instituto taikymo reikalingumÄ bei tikslingumÄ (CPK 178 straipsnis).

Dėl to toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti argumentuotas ir pagrįstas pridedamais sunkiÄ turtinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes įrodančiais dokumentais.

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria: atsakovės R. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Latvelė