aea7eee5-ebd2-418d-9fcf-e35b56e8ecfe · Kauno apygardos teismas

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-378-290/2018Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00058-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo R. V. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. nutarties, R.

V. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : R. V. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigÅ«nas 2018 m. vasario 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 55-ANR_P-394-2018 už tai, kad jis 2018 m. vasario 4 d. 9.37 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiavo per geležinkelio pervaÅ¾Ä mirksint dviem pakaitomis raudoniems Å¡viesoforo signalams ir veikiant garso signalui. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK įgaliotas pareigÅ«nas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , 2018 m. kovo 14 d. nutarimu už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, skyrė R.

V. 230 Eur baudÄ ir taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.Nesutikdamas su paskirta nuobauda R. V. pateikė skundÄ Alytaus apylinkės teismui, kuriuo prašė 2018 m. kovo 14 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi R. V. skundo netenkino ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-427-2018 paliko nepakeistÄ .

Skundu apygardos teismui R. V. atstovė advokatė Reda Aleksynaitė praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.Skunde advokatė nurodo, kad teismas jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė esminio fakto, kad R. V. ne važiavo per pervaÅ¾Ä , bet įvažiavo į pervaÅ¾Ä jau degant draudžiamam signalui. R. V. ir Ū. V. parodymai šį faktÄ neigia, abu R. V. vairuojamame automobilyje buvę asmenys įsitikinę, kad pravažiuojant Å¡viesoforo linijÄ degė leidžiamas – balstos spalvos Å¡viesoforo signalas, o prieÅ¡taringais pareigÅ«nų parodymais teismas neturėjo pagrindo remtis.

Tokiu bÅ«du vertinama, kad teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles administraciniame procese, kadangi rėmėsi tik prielaidomis, tačiau ne neabejotinais faktais (ANK 569 straipsnis). Administracinėn atsakomybė patraukto asmens kaltumÄ turi įrodyti protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visos abejonės privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pats faktas, kad automobilis buvo pervažoje esant draudžiamam signalui, ir kurį daug kartų skundžiamoje nutartyje mini teismas, jokios reikÅ¡mės neturi ir administracinės atsakomybės neužtraukia, kadangi tokia nusižengimo sudėtis nėra numatyta ANK 431 straipsnyje.

Ä®važiavimas ir iÅ¡važiavimas yra skirtingi veiksmai, kadangi įvažiavimas turi bÅ«ti siejamas su Å¡viesoforo linijos kirtimu, o važiavimas – manevro pabaigimas, kuris nebaudžiamas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 162 punktas numato, jog vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtÄ pagal leidžiamÄ jį Å¡viesoforo signalÄ , leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks bÅ«tų Å¡viesoforo signalas iÅ¡važiuojant iÅ¡ sankryžos.

Akcentuojama ir tai, kad įspėjamosios fazės geležinkelio pervažų Å¡viesoforuose nėra, eismÄ leidžiantis baltas signalas pasikeičia draudžiamuoju raudonu akimirksniu, prieÅ¡ tai vairuotojų neįspėjus, kad netrukus eismo sÄ lygos keisis ir įsijungs draudžiamas signalas. Ir Å¡is aspektas yra itin svarbus, kadangi artėdamas prie pervažos vairuotojas negali žinoti, kokiu momentu pasikeis Å¡viesoforo ženklas ir jis iÅ¡ tiesų gali pasikeisti tik kÄ pravažiavus Å¡viesoforo linijÄ , kai vairuotojas nebegali matyti nei už jo likusio įvažiavimo Å¡viesoforo, nei prieÅ¡ais esančiojo.

Bylos medžiagoje neabejotinai R. V. kaltė įrodančių duomenų nėra ir negali bÅ«ti, kadangi jis Å¡io nusižengimo nepadarė. Be to byloje nenustatyta ar veikė garsinis signalas, kurio veikimo beje nepatvirtino ir pareigÅ«nas G. S.. Be to faktÄ , jog R. V. suvokė, jog įvažiavo į pervaÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui, teismas kildina iÅ¡ to, kad jis stabtelėjo prieÅ¡ bėgius įsitikinti, ar neartėja traukinys. Tai yra tik teismo prielaida apie R. V. veiksmų priežastis, kuriai byloje esantys faktai prieÅ¡tarauja.

Be to, R. V. bylos nagrinėjimo eigoje nuosekliai teigė ir pagrindė savo teiginius pervažos fotonuotraukomis, darytomis netrukus po protokolo suraÅ¡ymo, kad į pervaÅ¾Ä Ä¯važiavo leidžiamam Å¡viesoforo signalui. Privažiavęs Å¡viesoforo linijÄ stabtelėjo jokiu bÅ«du ne dėl to, kad suvokė įvažiavęs į pervaÅ¾Ä esant draudžiamam signalui, bet iÅ¡ atsargumo, kadangi važiavo su dukra ir nepasitikėjo pervažos technika. Toks vairuotojo elgesys laikytinas ne itin neatidžiu, o prieÅ¡ingai net per daug rÅ«pestingu. Be to, vairuotojas stabtelėjo pravažiavęs Å¡viesoforÄ vien todėl, kad Å¡alia augantys krÅ«mai trukdė apžvelgti pervažos teritorijÄ .

Aplinkybę, kad vairuotojo stabtelėjimo priežastimi buvo augantys krūmai patvirtino ne tik R. V. savo paaiškinimuose, bet ir Institucija pateiktame 2018 m. birželio 11 d. Pervažų apžiūros akte. Be kita ko, skunde teigiama, kad tiek pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tiek protokolai surašyti nenustačius nusižengimo, o vėlesni parodymai buvo tik bandymas paslėpti blogai atliktas tarnybines pareigas, tačiau teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Objektyvūs filmuotos medžiagos duomenys ir pareigūnų parodymai bei tarnybiniai pranešimai dėl R.

V. automobilio matymo prie pervažos akivaizdžiai nesutampa, todėl akcentuotina, kad pareigÅ«nų parodymai vertinami kritiÅ¡kai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas G. S., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, kad jam sėdant į tarnybinį automobilį, degė virÅ¡utinis Å¡viesoforo signalas (baltas), iÅ¡ filmuotos medžiagos, matyti, kad jam sėdant į tarnybinį automobilį pareigÅ«nui į veidÄ stipriai Å¡vietė saulė, dėl ko jis galėjo ir neįžiÅ«rėti Å¡viesoforo spalvos, tačiau negalėjo suklysti dėl Å¡viesų vietos konstrukcijos.

Be to, G. S. patvirtino, kad tikrai negirdėjo garsinio signalo arba sėdant į automobilį jo dar nebuvo, kaip nebuvo ir raudonos Å¡viesoforo signalo, arba jis iÅ¡ vis neįsijungė, kadangi signalo buvimo nepatvirtino nei R. V., nei Ū. V.. Be to, teismas, grubiai ir nepagrįstai konstatavo faktÄ , jog sėsdamas į tarnybinį automobilį G. S. matė bÅ«tent raudonos Å¡viesos signalÄ , kadangi toks teismo spėjimas nėra įmanomai patvirtinamas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininkas S. D. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir R.

V. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti. k o n s t a t u o j a : R. V. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliaciniu skundu R. V. atstovė advokatė Reda Aleksynaitė nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R.

V. atžvilgiu priėmė skundžiamÄ nutartį, kadangi apeliaciniu skundu teigiama, jog administracinio nusižengimo byloje buvo netinkamai vertinami įrodymai, ko rezultate buvo priimta neteisėta nutartis, kadangi jis nepadarė administracinio nusižengimo numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutartį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus visus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, jog R.

V. padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Pažymėtina, kad tik teismas vedinas vidinio įsitikinimo nusprendžia, kurie byloje esantys duomenys laikytini įrodymais ir kuriais iÅ¡ jų remiantis bus priimtas teismo baigiamasis aktas. ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas, kuris numato, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervaÅ¾Ä esant draudžiamam Å¡viesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavaliÅ¡kas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervaÅ¾Ä , kai už jos yra kliÅ«tis, kuri verstų vairuotojÄ sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės Å«kio, kelių, statybos ir kitų maÅ¡inų gabenimas per geležinkelio pervaÅ¾Ä , kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä , reikalavimo nesilaikymas, vairuotojams užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.11 punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismÄ , tuo tarpu KET 80 punktas numato, jog geležinkelio pervažose raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ gali dubliuoti garso signalas. Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, yra nustatyta, jog R. V. važiavo per geležinkelio pervaÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui.Skundo nagrinėjimui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, kurie patvirtina aplinkybę, jog R.

V. važiavo per geležinkelio pervaÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis G. S. savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2018 m. vasario 4 d.

09. Val. 37 min. kartu su kolega vyriausiuoju patruliu Ž. Å ., dirbdami pagal pajėgų iÅ¡dėstymo planÄ , pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažoje degant raudonos Å¡viesos Å¡viesoforui bei veikiant garsiniam signalui, pervaÅ¾Ä kirto automobilis ,,VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius minėtÄ automobilį paaiÅ¡kėjo, kad jį vairavo pilietis R. V., kurio atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jis atsisakė paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes (b. l. 15).

Tuo tarpu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ž. Š. savo tarnybiniame pranešime išdėstė analogiškas analizuojamo pažeidimo aplinkybes kaip ir jo kolega, tačiau papildomai nurodė, jog R. V. žodžiu paaiškino, kad šviesoforo signalo nepastebėjo, nes jį apakino saulė, o garsinio signalo negirdėjo, nes automobilio salone garsiai grojo muzika (b. l. 16). Šie policijos pareigūnai apklausti pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė analogiškas, įvykio aplinkybes kaip ir savo tarnybiniuose pranešimuose, tik G.

S. nurodė, jog nepamena ar veikė garsinis signalas. Tačiau Å¡i aplinkybė, kad liudytojas neatsimena ar buvo garsinis signalas, analizuojamu atveju nėra turinti ypatingos reikÅ¡mės, kadangi KET taisyklių 80 punktas numato, kad geležinkelio pervažose raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ gali, tačiau neprivalo dubliuoti ir garsinis signalas, juo labiau, kad praėjus laiko tarpui nuo administracinio nusižengimo padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme yra natÅ«ralu, kad asmuo gali neatsiminti tam tikrų dalykų.

Be to, iÅ¡ policijos pareigÅ«no Ž. Å . tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad R. V. žodžiu paaiÅ¡kino, kad automobilio salone garsiai grojo muzika, todėl garsinio signalo ir negirdėjo. Å iuo atveju netikėti policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais bei tarnybiniais praneÅ¡imais teisinio pagrindo nėra. Tuo labiau, kad R. V. po padaryto administracinio nusižengimo atsisakė pateikti savo paaiÅ¡kinimus apie įvykį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog policijos pareigÅ«nai betarpiÅ¡kai fiksavo administracinio nusižengimo faktÄ , todėl ir nėra pagrindo abejoti jų pateiktos versijos teisingumu.

Nors apeliaciniame skunde labai daug dėmesio skiriama faktui, kad R. V. nepadarė administracinio nusižengimo, nes įvažiavo į geležinkelio pervaÅ¾Ä degant baltos Å¡viesos Å¡viesoforo signalui ir tik vėliau baigė manevrÄ jau degant raudonos Å¡viesos Å¡viesoforo signalui, su Å¡iais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymima, jog byloje pateikta vaizdo medžiaga patvirtina faktÄ , kad R. V. per geležinkelio pervaÅ¾Ä važiavo ir į jÄ Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui.

Nors filmuota medžiaga yra be garso ir negalima nustatyti ar veikė garsinis įspėjimo signalas, tačiau pagal aukščiau aptartas KET taisykles, nusižengimo konstatavimui pakanka fakto, jog degė draudžiamos spalvos Å¡viesoforo signalas, kas ir yra užfiksuota vaizdo medžiagoje. IÅ¡ byloje pateiktos filmuotos medžiagos matyti, jog policijos pareigÅ«nams apsisukus tarnybiniu automobiliu, pervažoje jau degė draudžiamos spalvos Å¡viesoforo signalas, kuris neleidžia važiuoti per geležinkelio pervaÅ¾Ä .

NežiÅ«rint į tai R. V. automobiliu jau buvo įvažiavęs į pervaÅ¾Ä ir buvo sustojęs prie bėgių įsitikinti ar neatvažiuoja bėginė transporto priemonė. Nors filmuotoje medžiagoje ir nesimato momento, kuomet R. V. vairuojama transporto priemonė artėja prie geležinkelio pervažos, tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų ir vaizdo, užfiksuoto vaizdo registratoriumi, yra akivaizdu, jog R. V. įvažiavo į pervaÅ¾Ä jau degant raudonam Å¡viesoforo signalui.

Tuo tarpu atliekamo sustojimo veiksmo negalima vertinti kaip siekio įsitikinti ar neatvažiuoja bėginė transporto priemonė, kadangi R. V. nepasitiki technika. Toks apeliaciniame skunde pateiktas R. V. atliktų veiksmų traktavimas laikytinas tik gynybine versija, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Å ioje vietoje pažymėtina ir tai, kad AB ,,L. G.“ pateiktame raÅ¡te apie tai, kada nebuvo galima važiuoti per geležinkelio pervaÅ¾Ä (b. l.

58) ir vaizdo registratoriumi fiksuoto vaizdo, laiko neatitikimai neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi policijos komisariatas pateikė argumentuotus paaiÅ¡kinimus apie tai, kad vaizdo registratoriui neatliekama metrologinė patikra, todėl galimi tam tikri neatitikimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vaizdo registratoriumi fiksuota medžiaga vis tik patvirtina, kad R. V. įvažiavo į geležinkelio pervaÅ¾Ä bei jÄ kirto, kai tai daryti buvo draudžiama. Taip pat teismas nesiremia liudytojos Ū.

J. V. parodymais, kaip neabejotinu R. V. nekaltumo įrodymu, kadangi ji važiavo kartu su R. V., o juos sieja Å¡eiminiai ryÅ¡iai, kas kelia pagrįstas abejones dėl liudytojos suinteresuotumo R. V. atžvilgiu ir parodymų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. sustojo prie pervažos įsitikinti, kad neatvyksta bėginė transporto priemonė, kadangi jam matomumÄ užstojo krÅ«mai, tačiau bylos duomenimis Å¡i apeliaciniame skunde iÅ¡kelta versija nepasitvirtino.

Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad nors R. V. kaip savo nekaltumo įrodymÄ Ä¯ bylÄ pateikė foto nuotraukas, darytas po nustatyto administracinio nusižengimo, jos prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina aplinkybės, kad R. V. matomumÄ užstojo krÅ«mai. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje pateiktas nuotraukas konstatuoja, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas vasario mėnesį, tai yra, tuo metu kai nei medžiai, nei krÅ«mai savo lapija matomumo neužstoja.

IÅ¡ pateiktų foto nuotraukų yra akivaizdu, kad tam, jog įsitikinti ar per geležinkelio pervaÅ¾Ä važiuoti yra saugu nėra bÅ«tina sustoti prie pat geležinkelio bėgių, kadangi pervažos matomumas yra pakankamai geras ir sustojus saugiu atstumu, tai yra prieÅ¡ Å¡viesoforÄ . Tokiu bÅ«du daroma iÅ¡vada, kad R. V. į pervaÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, tačiau norėdamas įsitikinti ar traukinys tuo metu vis dar neatvažiuoja, sustojo Å¡alia bėgių po ko vėliau baigė manevrÄ .

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad geležinkelių pervažos yra padidinto pavojaus zonos šaltinis ir vairuotojai kirsdami geležinkelio pervažas turi būti itin atidūs, tai turi padaryti prieš įvažiuodami į pervažas, tačiau ne tuomet, kai jau pravažiuoja įspėjamuosius ženklus, kurie nurodo, kad už jų prasideda geležinkelio pervaža. Be to, byloje esantis 2018 m. birželio 11 d. Varėnos rajono geležinkelio pervažų apžiūros aktas (b. l.

73) nėra patvirtinantis dokumentas, jog pervažoje 40+732 km (duomenys neskelbtini)) matomumui iš tiesų trukdo krūmai, kadangi šiame rašte yra tiesiog konstatuota, kad reikalinga iškirsti krūmus, nenurodant, kad jie trukdo, be to, patikrinimo aktas yra parengtas 2018 m. birželio 11 d., kai krūmų lapija jau buvo sužydėjusi, tuo tarpu, kaip jau aukščiau aptarta administracinis nusižengimas buvo padarytas žiemos metu, kada krūmai, sprendžiant iš pateiktų foto nuotraukų, negalėjo ir netrukdė vairuotojų matomumui.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. sustodamas ir vėl pradėdamas važiuoti vadovavosi KET 162 punkto nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad eismÄ per geležinkelio pervažas pagal KET taisykles numato punktai nuo 168 iki 173. Å ioje vietoje pažymima, kad KET 170 punktas numato, kad vairuotojas duodamas keliÄ artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervaÅ¾Ä draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , kelio ženklÄ â€žStop“, Å¡viesoforÄ , pakeliamÄ jį užtvarÄ , o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.

Vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieÅ¡ minėtÄ kelio ženklÄ , net ir mirksint baltam Å¡viesoforo signalui. PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad R. V., teigdamas, kad įvažiavo į geležinkelio pervaÅ¾Ä degant baltam Å¡viesoforo signalui, kas akivaizdžiai paneigta bylos duomenimis, taip pat nesustojo prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas važiavimo per geležinkelio pervaÅ¾Ä tvarkÄ .

Atsižvelgiant į visÄ tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. V. atstovės advokatės apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra tik gynybinė nusižengimÄ padariusio asmens versija, kuri nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu pripažinti, kad apylinkės teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, kad jis pervertino policijos pareigÅ«nų duotus parodymus bei tarnybinius praneÅ¡imus, teisinio pagrindo nėra. Tuo labiau, kad ir AB ,,L. G.“ pateiktame raÅ¡te nurodytas laikas nuo kada iki kada nebuvo galima važiuoti per geležinkelio pervaÅ¾Ä , iÅ¡ esmės atitinka policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio sustojimo laikus bei vaizdo registratoriaus medžiagoje užfiksuotas aplinkybes.

Å ių duomenų visumoje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. priimta nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, jÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Vien tik tai, kad administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo nesutinka su nusižengimo padarymo faktu, teismui nesukuria pagrindo priimti palankų sprendimÄ tokio asmens atžvilgiu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r ė : palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistÄ ir R.

V. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinio skundo netenkinti.            Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                               Jurgis KiÅ¡kis