2022-11-15 Nr. CB-8967-2-32-3-00570-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-5306

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00570-2017-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 3 d. paduotu atsakovo Ž. Š. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovas Ž. Š. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškinys bei priešieškinis patenkinti iš dalies: pakeistos pastato (arkinio sandėlio) nuosavybės dalys, ieškovui E. P. paskiriant 43/100, atsakovui Ž. Š. – 57/100 dalis; šalių nuosavybės dalys atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant arkinį sandėlį, o iš jo ieškovui priteisiant 21 930 Eur kompensacijos; nustatyta pastato (buitinių patalpų pastato) naudojimosi patalpomis tvarka. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalis); 2) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trys atskiri turto objektai (arkinis sandėlis, buitinių patalpų pastatas ir kiemo statiniai), atsakovas siekia atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant šalims natūra atskirus objektus, nes tarp šalių kyla konfliktai. Apeliacinės instancijos teismas atidalijęs tik turto dalį (arkinį sandėlį), o kitam turtui (buitinių patalpų pastatui ir kiemo statiniams) nustatęs naudojimosi jais tvarką, ignoravo bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės absoliutumą, pažeidė atidalijimo iš bendro turto prioritetą prieš naudojimosi turtu nustatymą. Atsakovas niekada nesinaudojo buitinių patalpų pastatu ir neketina juo naudotis, šiuo pastatu naudojasi tik ieškovas; 3) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.77, 4.82, 4.103 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas savo iniciatyva konstatavo buitinių patalpų pastato savavališkos statybos faktą, nors tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė. Padarydamas išvadą, kad šio pastato negalima atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes jame atlikta savavališka palėpės rekonstrukcija, teismas neįvertino aplinkybės, kad šis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip bendras šalių turtas, o šalių ginčas kilo tik dėl pastato ploto padidėjimo įrengus palėpę, o ne dėl naujai pastatyto statinio; 4) apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino įrodymų visumos ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovui priteistinos iš atsakovo kompensacijos dydžio, buitinių patalpų pastato savavališkos statybos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui Ž. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) 105 (vieną šimtą penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 3 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 34.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė