2022-09-21 Nr. AB-23255-3-61-3-01277-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3746-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01277-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VST) vado 2022 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 47TE-64 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į buvusias Vilniaus dalinio 4-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo VST darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo VST patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Įsakymu jis buvo atleistas iš VST Vilniaus dalinio 4-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas – 6.5) pareigų. Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis priimtas remiantis 2022 m. vasario 21 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-179 (toliau – ir Išvada), kuri grįsta prielaidomis, realiai neatitinka faktinių aplinkybių, o pats tarnybinis patikrinimas nuo pat pradžių buvo atliekamas tendencingai, nesiekiant išsamiai išsiaiškinti esminių faktinių aplinkybių. Patikrinimo tendencingumą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus AVPK) siųstas Tarnybos 2021 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 47SD-1625 „Dėl informacijos pateikimo“ bei Tarnybos 2022 m. sausio 20 d. pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas). Šie dokumentai atskleidžia tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu atlikusių pareigūnų išankstinį nusistatymą, kad, net nesurinkę duomenų ir neatlikę tarnybinio patikrinimo, jie manė, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

2.2. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10, 21 ir 24 punktų reikalavimai. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2021 m. gruodžio 28 d., bet patikrinimas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punkto nuostatomis, nebuvo stabdomas, o pats terminas tarnybinio patikrinimo atlikimui pratęstas neteisėtai, kaip ir neteisėtai, pasibaigus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui, buvo surašyta Išvada, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Pranešimas buvo surašytas ir įteiktas praleidus Tvarkos aprašo 21 punkte nustatytą 20 dienų terminą. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius Išvadą, buvo šiurkščiai pažeistas Tarnybinio aprašo 24 punktas, kadangi Išvada buvo surašyta be ankstesnės tikrinamo pareigūno tarnybos duomenų, t. y. be tarnybinės charakteristikos, paskatinimų, apdovanojimų, galiojančių tarnybinių nuobaudų.

2.3. Pareiškėjo neblaivumo būsena Išvadoje įvertinta remiantis tik prielaidomis, kadangi iš pareiškėjo 2022 m. sausio 20 d. paaiškinimo „Dėl sulaikymo“ (toliau – ir Paaiškinimas) matyti, kad ginklą jis naudojo būdamas blaivus, tik vėliau nuėjo į barą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas nėra teisininkas, protokolą pasirašė būdamas neblaivus (tai patvirtina alkotesterio parodymai ir protokolo surašymo laikas), administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nesuprato, kad yra baudžiamas už tai, jog šaudė neblaivus. Nors kol kas negauta visa medžiaga iš policijos, bet bus teikiamas prašymas Lietuvos Aukščiausiajam Teismu dėl proceso atnaujinimo ir 2022 m. sausio 14 d. pareiškėjui surašyto administracinio nusižengimo nutarimo Nr. 10-ANR_N-1183-2022 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.

2.4. Bendrosios elgesio su šaunamuoju ginklu taisyklės nedraudžia asmeniui savigynai išduotą ginklą naudoti, pvz., šaunant į orą. Svarbu, kad tai būtų daroma saugiai ir laikantis elgesio su ginklu taisyklių. Šiuo atveju niekas iš pašalinių asmenų nematė, kaip pareiškėjas du kartus iššovė į orą. Buvo šventinis laikotarpis, niekas iš pašalinių asmenų nesuprato ir negirdėjo, kaip pareiškėjas kieme šaudo į orą. Net ir pareiškėjo kaimynė (H. S.), pas kurią pareiškėjas buvo palikęs ginklą, nežinojo ir nesuprato, kad pareiškėjas jai buvo palikęs pasaugoti ginklą. Be to, ši kaimynė buvo apklausta policijos pareigūnų ir ji nepatvirtino, kad pareiškėjas, tuo metu kai pasidėjo pas ją daiktus, buvo neblaivus (tai patvirtina pridedamas policijos pareigūnės 2021 m. gruodžio 25 d. tarnybinis pranešimas „Dėl ROIK 21153546995“). Kad pareiškėjas konflikto su sutuoktine, o vėliau išėjęs šaudydamas į orą, būtų buvęs neblaivus, nepatvirtino ir pareiškėjo pilnametis sūnus. Vienintelė, kuri teigė, jog pareiškėjas konflikto metu su ja, o vėliau išėjęs į lauką šaudė į orą, buvo neblaivus, nurodė tik ant pareiškėjo įpykusi žmona, kuri vėliau, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta nei pareiškėjo sutuoktinė, nei kaimynė, nei sūnus. Todėl VST pareigūnai ,atlikdami tarnybinį patikrinimą, turėjo itin atidžiai įvertinti situaciją, kai įpykusi žmona galėjo ir apkalbėti savo sutuoktinį, ar netinkamai įvertinti esamą situaciją. Tai, kad pareiškėjas būdamas neblaivus pasirašė po protokolu, dar nepatvirtina, jog jis, šaudamas į orą, buvo neblaivus.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Iš Išvados turinio matyti, kad ji grindžiama tarnybinio patikrinimo metu policijos pateiktame įsiteisėjusiame Nutarime nustatytomis prejudicinę galią turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką savo veiksmais, įvykdytais 2021 m gruodžio 24 d. apie 23.44 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje šaunamojo ginklo panaudojimas viešoje vietoje, nesant pagrindo, iš savanaudiškų paskatų ir būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nurodyti pareiškėjo veiksmai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, siejamais su vidaus tarnybos pareigūnais, tokiu būdu pažeidžia VST vado 2020 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 47V-367 patvirtinto VST pareigūnų tarnybinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 16.1, 16.2, 16.5 punktus ir traktuotini kaip pareigūno priesaikos sulaužymas.

3.2. Išvadoje nustatyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo veiksmai žemina ne tik pareigūno, bet ir visos VST, kaip institucijos autoritetą, kadangi informacija apie 2021 m. gruodžio 24 d. įvykį buvo pateikta policijos komisariatui, dėl pareiškėjo veiksmų buvo vykdoma administracinė teisena, informaciją apie įvykį išplatino žiniasklaidos priemonės. Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjo kalta veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą VST.

3.3. Išvados turinys patvirtina, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant ir vertinant pareiškėjo veiksmus, nurodant pareiškėjo veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Tarnybinis patikrinimas nuo pat pradžių buvo atliekamas tendencingai, nes tai patvirtina VST 2021 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 47SD-1625 bei 2022 m. sausio 20 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).

3.4. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo pažeisti Tvarkos aprašo 10 ir 21 punktų reikalavimai. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad buvo pakankamai savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo administracinio nusižengimo, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojo 2022 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyti prašymo pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą motyvai ir aplinkybės: objektyviam įvykio aplinkybių ištyrimui ir pareigūno veiksmų vertinimui, išsamiai išnagrinėjant teisės aktus ir įvertinant tyrimo metu gautą informaciją. Todėl terminas tarnybinio patikrinimo atlikimui pratęstas teisėtai. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl Tvarkos aprašo 21 punkte nustatytas terminas nebuvo praleistas.

3.5. Pareiškėjas skunde neneigė šaudymo be pagrindo naktį viešoje vietoje fakto. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Pažeminus pareigūno vardą vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios gali būti laikomos pagrindu panaikinti Įsakymą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2022 m. vasario 22 d. ėjo VST Vilniaus dalinio 4-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas. Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariatas 2021 m. gruodžio 25 d. 2 val. 23 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 97-ANR-P-4605-2021 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 24 d., 23 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.64 prom. girtumo laipsnis, viešoje vietoje, gatvėje, šaudė iš teisėtai įgyto ginklo, kuriam įsigyti, nešioti ir laikyti reikalingas leidimas, tokiu būdu pažeidė ginklo saugojimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo taisykles ir taip padarė nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pareiškėjas paaiškinime dėl administracinio nusižengimo nurodė: „Sutinku, buvau girtas“. VST vadas 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 47V-859 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjui 2022 m. sausio 20 d. buvo įteiktas Pranešimas. Pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d. pateikė paaiškinimą. Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. sausio 14 d. Nutarimu pareiškėją už ANK 229 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą nubaudė 50 Eur dydžio bauda.

Nutarimas įsiteisėjęs. 2022 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo „Dėl tarnybinio termino pratęsimo“ pagrindu buvo leista 30 dienų pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą. Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2022 m. vasario 21 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 16.1, 16.2, 16.5 papunkčius, tyčiniais, priešingais teisei, veiksmais sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 17 straipsnyje numatytą ir duotą priesaiką; darė išvadą, kad nurodyti veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Statuto 2 str. 4 d.).

Išvadoje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi VST vadovas Įsakymu pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.

6. Nagrinėdamas skundo argumentus, kad šaunamąjį ginklą pareiškėjas panaudojo būdamas blaivus, teismas kritiškai vertino artimų pareiškėjui asmenų parodymus, nes labiau tikėtina, jog jie palaiko pareiškėjo poziciją, siekdami padėti jam išvengti neigiamos padėties. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai rėmėsi rašytiniais įrodymais, surinktais administracinio nusižengimo tyrimo byloje (sutuoktinės paaiškinimu bei paties pareiškėjo pozicija pateikta protokole). Pareiškėjo sutuoktinė ne tik 2021 m. gruodžio 24 d. naktį, kviesdama į įvykį policiją, nurodė, kad sutuoktinis išėjo iš namų neblaivus, pasiėmęs šaunamąjį ginklą, bet duodama savo parodymus apklausos metu. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo bei jo aplinkybių, pats parašė ir pasirašė, kad su įvykiu sutinka, buvo girtas. Pareiškėjas neginčijo Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo buvo pripažinta, kad jis būdamas neblaivus kai nustatyta 1,64 prom. girtumo laipsnis, viešoje vietoje, gatvėje šaudė iš teisėtai įgyto ginklo, tokiu būdu pažeisdamas ginklo saugojimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo taisykles ir pareiškėją už ANK 229 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą nubaudė 50 Eur dydžio bauda. Pareiškėjas gera valia sumokėjo baudą ir tik bylą nagrinėjant teisme kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti tyrimo metu surinktų duomenų teisingumu ir teigti, kad pareiškėjas šaunamąjį ginklą panaudojo būdamas blaivus.

7. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, būdamas viešojo saugumo tarnybos pareigūnas, kasmet dalyvaujantis šaudymo pratybose, kuriose didelis dėmesys skiriamas teorinėms ir praktinėms žinioms, turi žinoti Ginklų įstatymo reikalavimus, nustatančius, kad panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti draudžiama (30 str. 2 d. 4 p.).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas savo veiksmais – būdamas neblaivus, nesant jokių pateisinamų priežasčių panaudojo šaunamąjį ginklą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją sukompromitavo. Pareiškėjo veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Teismo vertinimu, atlikti pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti ir niekuo nepateisinami. Aptartas pareiškėjo elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino Tarnybos, kaip institucijos, ir pareigūno vardą. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, kurie akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikomi pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, pareiškėjo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija, parodo, kad pareiškėjo veiksmai iššaukė didelį visuomenės dėmesį bei atitinkamai griovė pasitikėjimą Tarnybos autoritetu, menkino jos įvaizdį. Tai, kad pareiškėjas ginčo nagrinėjimo metu kreipėsi į visuomenės informavimo priemones, siekdamas, kad publikacijos būtų pašalintos, nepaneigė to, kad Tarnybos įvaizdžiui buvo pakenkta iš esmės. Visuomenėje netoleruotinas pareigūnų elgesys, kada jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, atlieka priešingus teisei veiksmus. Ypatingai kai tokie veiksmai susiję su padidinto pavojaus šaltinio, šiuo atveju šaunamojo ginklo, panaudojimu. Jo panaudojimas viešoje vietoje, gatvėje laikytinas ypatingai pavojingu. Pareiškėjas veiksmų pavojingumą patvirtina ir tai, kad jis užtaisytą kovinį ginklą paliko saugoti asmeniui, kuris neturi teisės laikyti ginklo.

9. Pasisakydamas dėl skundo teiginio, jog buvo pažeistas Tvarkos aprašo 10 punktas, teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad dėl nagrinėjamos administracinės bylos tarnybinis patikrinimas nestabdomas kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą

10. Kadangi pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2021 m. gruodžio 28 d., o pareiškėjui Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo įteiktas 2022 m. sausio 20 d., todėl teismas darė išvadą, kad nebuvo pažeistas Tvarkos aprašo 21 punkte nustatytas terminas. Be to, pareiškėjui buvo nustatytas pakankamas terminas (7 dienos) savo paaiškinimams pateikti.

11. Vertindamas skundo teiginį dėl Tvarkos aprašo 24 punkto pažeidimo, teismas nurodė, jog atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas Išvadoje atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino tinkamai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra pagrįstas ir teisėtas.

III. 13. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovas teikė 2 prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjas bendrosios kompetencijos teismui yra pateikęs skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo, tačiau teismas šių prašymų netenkino. Kadangi teismas nestabdė bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta administracinė byla bendrosios kompetencijos teisme, tai priimdamas sprendimą iš esmės rėmė prielaidomis, t. y. teismas taip ir neišsiaiškino, ar pareiškėjas, panaudodamas ginklą, buvo neblaivus.

14.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas bei liudytojai patvirtino, jog jis ginklą panaudojo būdamas blaivus. Minėti parodymai jokia bylos medžiaga nebuvo paneigti, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad jis 2021 m. gruodžio 24 d. 23.44 val. ginklo panaudojimo metu, buvo neblaivus. Vien N. S. skambučio policijai turinys, kurį ji vėliau paaiškino teisme duodama parodymus, neįrodo, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Pačio pareiškėjo ir jo žmonos paaiškinimai yra nepatikimi, nes jis, pasirašydamas po protokolu, buvo neblaivus, o liudytoja N. S. buvo išsigandusi ir supykusi ant sutuoktinio. Teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas ginklą panaudojo būdamas blaivus, o ginklo panaudojimo fakto niekas iš pašalinių žmonių nematė.

14.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Bylos medžiaga įrodo, jog žiniasklaidai klaidingą informaciją apie tariamą pareiškėjo neblaivumą panaudojant ginklą, pateikė policijos pareigūnai, o pareiškėjas negali ir neturi atsakyti už klaidingos informacijos paviešinimą. Be to, teismui buvo pateikti duomenys, dėl kurių teismas nepasisakė, t. y. kai kurie žiniasklaidos atstovai iš savo portalų išėmė apie šį įvykį paskelbtą informaciją. Toks elgesys patvirtina, kad jie pripažino klaidingos informacijos išspausdinimo faktą ir ją pašalino. Iš teismui pateiktų žiniasklaidos atstovų atsakymų matyti, kad informacijos, susijusios būtent su pareiškėju, jie nepaskelbė.

14.4. Atsakovas VST, remdamasi formaliais, tačiau tikrovės neatitinkančiais policijos pareigūnų surašytais administracinio nusižengimo protokolu bei administraciniu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, netinkamai atliko tarnybinio patikrinimo procedūras, nepagrįstai kaltindami pareiškėją panaudojus ginklą, esant neblaiviam, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą, o pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą užtikrinti žmogaus teises ir laisves, teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo jausmą, neįsigilinęs į bylos esmę, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei nesilaikydamas LVAT praktikos, priėmė neteisėtą, neteisingą ir naikintiną sprendimą.

15. Atsakovas VST atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, ir, priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą administracinėje byloje, nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų. Pareiškėjas apeliacinio skundo reikalavimus grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, nepateikė jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių reikalavimą panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2022 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 47TE-64 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš VST Vilniaus dalinio 4-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigų už pareigūno vardo pažeminimą, pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų su juo susijusių reikalavimų.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad jis, būdamas neblaivus, nesant jokių pateisinamų priežasčių, panaudojo šaunamąjį ginklą, pažemino pareigūno vardą ir atsakovo Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti sustabdyta, kol bendrosios kompetencijos teisme bus išnagrinėtas skundas dėl Nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo; teismas neįvertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino, jog jis ginklo panaudojimo metu buvo blaivus; teismas darė nepagrįstą išvadą, kad jo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje.

18. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

20. LVAT praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Teisės aktai, be kita ko, nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021).

21. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti Išvadoje. Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 24 d. apie 23.44 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.64 prom.), viešojo vietoje, gatvėje šaudė iš teisėtai įsigyto ginklo.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, būdamas VST pareigūnu ir kiekvienais metais dalyvaudamas šaudymo pratybos, žinojo, kad šaunamasis ginklas yra padidinto pavojingumo daiktas, ir, būnant apsvaigus nuo alkoholio, yra sunkiau kontroliuoti savo judesius, pablogėja koordinacija ir pusiausvyra, tačiau, suprasdamas šias aplinkybes, tyčia panaudojo šaunamąjį ginklą gyvenamojoje vietovėje tamsiu paros metu iššaudamas į orą.

24. Pareiškėjo teigimu, jis ginklą panaudojo būdamas blaivus, o jo pačio ir jo žmonos paaiškinimai yra nepatikimi, nes jis, pasirašydamas po protokolu, buvo neblaivus, o liudytoja N. S. buvo išsigandusi ir supykusi ant sutuoktinio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo sutuoktinė, 2021 m. gruodžio 24 d. naktį kviesdama policijos pareigūnus, nurodė, jog sutuoktinis iš namų išėjo neblaivus, pasiėmęs ginklą. Ji tą patį nurodė ir apklausos metu. Be to, pats pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo bei jo aplinkybių, Protokole pasirašė, kad su juo sutinka, buvo girtas. Įvertinus teismo posėdyje apklaustų liudytojų H. S. (kaimynė), N. S. (pareiškėjo žmona) ir R. S. (pareiškėjo sūnus) parodymus, kurie neatitinka paties pareiškėjo Protokole bei jo sutuoktinės apklausos metu nurodytų įvykio aplinkybių, taip pat administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė minėtų liudytojų parodymais ir nenustatė, kad pareiškėjas nepažemino pareigūno vardo.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies (iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 2 str. 5 d.) prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012). Taigi akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje, dėl ko atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmai atsakovui jokių pasekmių nesukėlė.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, kurie akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikomi pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjo veiksmai, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).

28. Statuto 39 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad „kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą“. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo atlikti veiksmai – ginklo panaudojimas viešojo vietoje būnant apsvaigus nuo alkoholio– turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes nesustabdė bylos iki bendrosios kompetencijos teismas išnagrinės jo skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pasakytina, jog LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012). Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr., LVAT 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3829-520/2021; kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos, kadangi šioje byloje vertinamas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno pareigų pagrįstumas, o tam neturi reikšmės, ar jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

30. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad atsakovo Įsakymas yra pagrįstas.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė