2023-01-25 Nr. AB-2225-3-62-3-01554-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-141-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01554-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 12.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (iki reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga sanatorija „Belorus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius) (po reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir Kauno skyrius) direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. VIA_SP2-7 „Dėl VšĮ sanatorijos „Belorus“ turto priverstinio įkeitimo“ (toliau – ir Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-3625 (toliau – ir VSDFV 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu buvo nuspręsta nustatyti priverstinį įkeitimą pareiškėjo turtui (transporto priemonėms). Pareiškėjas, nesutikęs su tokiu sprendimu, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau VSDFV 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu nepagrįstai Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas buvo paliktas galioti.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 191 straipsnį, lengvatos ir pagalba, susijusi su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, priklauso nuo draudėjo įtraukimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl karantino, sąrašą – Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (toliau – ir Sąrašas). Tačiau pareiškėjas iš šio Sąrašo buvo neteisėtai ir nepagrįstai išbrauktas VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimu „Dėl atsakymo į paklausimą“ (toliau – ir VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimas). Pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu dėl jo įtraukimo į Sąrašą, tačiau atsakymo negavo. Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas remiantis neteisėtu VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimu.

2.3. Dėl COVID-19 pareiškėjas buvo priverstas stabdyti veiklą ir darbuotojams paskelbti prastovas. Viena iš pagalbos priemonių yra taikoma neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams ir valstybinio socialinio draudimo draudėjams. Todėl buvo padaryti Įstatymo 191 straipsnio pakeitimai, kurie būtent ir numato, kad visos lengvatos ir pagalba, susijusi su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, priklauso nuo draudėjo įtraukimo į Sąrašą. Atitinkamai buvo priimtas VSDFV direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V-586, kuriuo patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų santykių su draudėjais paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos ir/ar savivaldybių teritorijose tvarkos aprašymas (toliau – ir Aprašymas), kuriame apibrėžta, kas yra neigiamą poveikį patyręs draudėjas ir kurio 12 punkte nustatytos papildomos (kumuliatyvios) sąlygos, kada gali būti nustatoma neigiamą poveikį patyrusio draudėjo turto hipoteka. Priimant skundžiamus sprendimus buvo nepagrįstai neatsižvelgta į šį teisinį reglamentavimą.

2.4. Pareiškėjas yra mokus juridinis asmuo, turintis turto ir visada tinkamai vykdęs visas mokestines prievoles. Priežastis, kodėl pareiškėjas nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, susijusi išimtinai su tuo, kad, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo įšaldytos banko („Swedbank“, AB) sąskaitose esančios pareiškėjo piniginės lėšos. Pareiškėjas dėjo ir šiuo metu deda visas pastangas, kad galėtų sumokėti socialinio draudimo įmokas.

2.5. Nepagrįsti VSDFV 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo argumentai, kad nagrinėjamas priverstinis įkeitimas nustatytas ne dėl VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimo, o vadovaujantis Įstatymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK). Nepagrįstas bei klaidingas VSDFV 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo argumentas, kad Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu tik užtikrinamas skolos išieškojimas, tačiau realūs skolos priverstinio išieškojimo veiksmai nėra vykdomi. Tokia VSDFV pozicija prieštarauja valstybės priimtoms priemonėms dėl COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių mažinimo.

3. Atsakovas Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo turtui, kurio bendra vertė 65 500 Eur, buvo nustatytas priverstinis įkeitimas. Šis įkeitimas nustatytas atsižvelgus į tai, kad 2021 m. balandžio 20 d. pareiškėjo įsiskolinimas VSDFV buvo 145 594,48 Eur, ir siekiant, kad esamas ir būsimas įsipareigojimas būtų įvykdytas. Pareiškėjo įsiskolinimui valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui padidėjus iki 180 269,20 Eur, kitu Alytaus skyriaus 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. VIA_SP2-8 buvo papildomai įkeista 13 kilnojamojo turto objektų, kurių bendra vertė 133 043 Eur.

3.2. Tai, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo ir pateikė skundą dėl VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimo, nesudaro pagrindo naikinti Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą. Priverstinis įkeitimas nustatytas ne VMI Sąrašo pagrindu, o vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) ir CPK. Įtraukimas į VMI patvirtintus sąrašus suteikia teisę verslo subjektams į tam tikras teisės aktuose nustatytas mokestines lengvatas, tačiau toks faktas nedraudžia taikyti skolos išieškojimo užtikrinimo priemones.

3.3. Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu yra tik užtikrinamas skolos išieškojimas, realūs skolos priverstinio išieškojimo veiksmai nėra vykdomi.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad, nustačius, jog 2021 m. balandžio 20 d. pareiškėjo įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 145 594,48 Eur, ir siekiant, kad esamas ir būsimas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas, Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai buvo nustatytas priverstinis įkeitimas pareiškėjo turtui, kurio bendra vertė 65 500 Eur. VSDFV patvirtino, kad priverstinis įkeitimas nustatytas ne VMI sudaryto mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, Sąrašo pagrindu, o vadovaujantis Įstatymu, CK ir CPK. Pareiškėjo nurodytas Aprašymo 12 punktas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi pareiškėjas nėra neigiamą poveikį patyręs draudėjas. VSDFV nurodė, kad Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu tinkamai ir pagrįstai užtikrinama VSDF interesų apsauga.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, nustatė, kad Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu, vadovaujantis CK 4.176 straipsniu, Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, buvo nustatytas priverstinis įkeitimas pareiškėjo turtui, kurio bendra vertė 65 500 Eur, priverstiniu įkeitimu užtikrinamas pareiškėjo skolos VSDFV grąžinimas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas VSDF biudžetui buvo skolingas 65 500 Eur. Taip pat nėra ginčo dėl procedūrų, taikant priverstinio išieškojimo priemones.

7. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas kitoje administracinėje byloje prašo panaikinti VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir jį aiškinančia teismų praktika, nustatė, kad VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimas priimtas kitu teisiniu pagrindu, nei skundžiami Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas ir VSDFV 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas. Todėl teismas padarė išvadą, kad VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimo nuginčijamas nagrinėjamos bylos ginčui įtakos neturės. Dėl šios priežasties teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti administracinę bylą iki įsiteisės kitoje administracinėje byloje priimtas procesinis sprendimas.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas priimtas VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimo pagrindu, nustatęs, kad šių sprendimų turinys tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal juose nurodytą teisinį pagrindą nesutampa. Teismas konstatavo, kad VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimas ir Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas yra savarankiški administraciniai aktai, priimti skirtingų viešojo administravimo subjektų, nedarantys įtakos vienas kito priėmimui ir nelemiantys vienas kito teisėtumo.

9. Teismas pažymėjo, kad Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu priverstinis įkeitimas nustatytas ne pagal VMI Sąrašą, o vadovaujantis teisiniu pagrindu, kurio teisėtumo pareiškėjas neginčija. Tai, kad Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas priimtas siekiant užtikrinti pareiškėjo skolos VSDF biudžetui grąžinimą atitinka CK 4.176 straipsnyje ir Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas priverstinio įkeitimo taikymo sąlygas.

10. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Alytaus skyrius nepagrįstai netaikė Įstatymo 191 straipsnio nuostatų ir Aprašymo 12 punkto. Teismas konstatavo, kad Aprašymo 12 punkte numatytos priemonės gali būti taikomos neigiamą poveikį dėl paskelbto karantino patyrusiems draudėjams (dėl priverstinio poveikio priemonių netaikymo, įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir pan.), kurie dėl to VSDFV teritoriniam skyriui pateikė prašymą. Šiuo atveju pareiškėjo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad tokio prašymo pareiškėjas nėra pateikęs.

11. Teismas pritarė pareiškėjui, kad įtraukimas į VMI patvirtintus sąrašus suteikia teisę verslo subjektams į tam tikras teisės aktuose nustatytas mokestines lengvatas. Tačiau konstatatvo, kad šis faktas nedraudžia taikyti skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, įskaitant priverstinį įkeitimą.

12. Teismas konstatavo, kad ir ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi VSDFV pagrįstai Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atmetęs skundą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo prijungti naujus įrodymus, t. y. pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. raštą Nr. 204 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų atidėjimo“ ir 2021 m. kovo 12 d. raštą Nr. 217 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo“, kurių pateikimo būtinybė, pasak pareiškėjo, atsirado tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjas skunde išdėstė aiškius argumentus, įrodančius, kad VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimas nulėmė pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį ir atitinkamai Alytaus skyriaus teises ir pareigas pareiškėjo atžvilgiu. Šiais argumentais pareiškėjas įrodė, kad lengvatos ir pagalba, susijusi su socialinių draudimo įmokų mokėjimu, priklauso nuo draudėjo įtraukimo į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo karantino, Sąrašą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimas nedaro jokio įtakos Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo teisėtumui, nepagrįsta. Pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją dėl neteisėto VMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimo ir jo įtakos priimant neteisėtą Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą, argumentus dėl Aprašymo 12 punkto taikymo nagrinėjamu atveju, patvirtina Kauno skyriaus atsiliepime į skundą pateikti argumentai, VSDFV atsiliepime į skundą pateikti argumentai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais nesirėmė.

14.2. Pagal Įstatymo 191 straipsnį įgyvendinančio Aprašymo 12 punktą, pareiškėjo poziciją patvirtinančius įrodymus, pareiškėjas neatitinka vienos iš sąlygų, t. y. jis iki 2020 m. kovo 16 d. neturėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių, palūkanų įsiskolinimo – todėl pareiškėjui turto hipoteka negalėjo būti nustatyta.

14.3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjas pagal Aprašymą turėjo pateikti prašymą VSDFV teritoriniam skyriui, yra nepagrįstas, nes toks reikalavimas nei Įstatyme, nei Aprašyme nėra numatytas. Nei Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendime, nei VSDFV 2021 m. gegužės 28 d. sprendime nėra nurodyta, kad jie priimti dėl to, kad pareiškėjas nepateikė prašymo taikyti Aprašymo 12 punktą. Siurprizinis naujų nei Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendime, nei Kauno skyriaus procesiniuose dokumentuose nenurodytų argumentų nurodymas pirmosios instancijos teismo sprendime pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą, kartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. VSDFV teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. VIA_SP2-7 „Dėl VšĮ sanatorijos „Belorus“ turto priverstinio įkeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad (i) Alytaus skyriaus sprendimo priėmimo dienai pareiškėjas turėjo 145 594,48 Eur skolą VSDF, (ii) Alytaus skyrius, vadovaudamasis CK 4.176 straipsniu (šiame straipsnyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad „valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš <...> valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma <...> Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu <...>“), Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu („Fondo valdybos [VSDFV] teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali: <...> 2) kreiptis dėl draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turto <...> priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“) ir siekdamas, kad esamas ar būsimas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas, 2021 m. balandžio 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nustatyti priverstinį įkeitimą pareiškėjo transporto priemonėms ir ratiniam traktoriui, kurių bendra vertė – 65 500 Eur, užtikrinant priverstiniu įkeitimu pareiškėjo 145 594,48 Eur skolos VSDF grąžinimą, (iii) VSDFV, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo, šį skundą atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus skyriaus sprendimu pareiškėjo turtui nustatytas priverstinis įkeitimas atitinka visas jo taikymo sąlygas, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jo nuomone, Alytaus skyrius nepagrįstai pareiškėjo skolos VSDF užtikrinimui nustatė priverstinį įkeitimą, kadangi pareiškėjas yra neigiamą poveikį patyręs draudėjas, nes jis buvo įtrauktas į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo karantino, Sąrašą, dėl ko jam taikytinos lengvatos ir pagalba, susijusi su socialinių draudimo įmokų mokėjimu. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra neigiamą poveikį patyręs draudėjas, nes nepateikė atitinkamo prašymo VSDFV teritoriniam skyriui, ir kad, sprendžiant dėl Alytaus skyriaus sprendimo neteisėtumo, VMI sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo neturi teisinės reikšmės.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Pirmiausia teisėjų kolegija pabrėžia, kad, skirtingai nei teigia pareiškėjas, Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas priimtas ne taikant Įstatymo 191 straipsnyje nustatytą ir Aprašyme detalizuotą supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką, tačiau vykdant Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte VSDF teritoriniam skyriui įtvirtintą prievolę kreiptis dėl draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo CPK nustatyta tvarka.

22. Pakartotinai Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo aspektu įvertinus Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimui priimti reikšmingą teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus skyrius, priimdamas ginčijamą Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą, teisėtai ir pagrįstai, siekdamas užtikrinti pareiškėjo VSDF skolą, pareiškėjo turtui nustatė priverstinį įkeitimą. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje taikant Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriuo vadovaujantis, be kita ko, priimtas Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas, išaiškinta, kad VSDFV teritorinių skyrių vienas iš pagrindinių uždavinių yra operatyvus VSDF lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į VSDF laiku; turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka (įkeitimu) yra ne tik VSDF administravimo įstaigos teisė, bet ir pareiga, teisėkūros subjekto pakankamai aiškiai įtvirtinta; tokiais veiksmais užtikrinamas viešasis interesas, kad socialinio draudimo mokesčiai būtų tinkamai surenkami ir kad būtų užtikrinama tinkama socialinė apsauga (žr. LVAT 2021 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2021).

23. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas esminis byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjo turtui galėjo būti nustatytas priverstinis įkeitimas, nes pareiškėjas esą buvo į VMI paskelbtą Sąrašą įtrauktas neigiamą poveikį patyręs draudėjas, paminėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) galiojusios redakcijos Įstatymo 191 straipsnio 1 punkte buvo nustatyta, kad VSDF administravimo įstaigos Vyriausybei paskelbus karantiną, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, draudėjams, įtrauktiems į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl karantino, sąrašą, taiko supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką, ir, nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai.

24. VSDFV direktorius, atsižvelgdamas, be kita ko, į Įstatymo 191 straipsniu siekiamą tikslą, 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtino Aprašymą, kuriame nustatyta, kaip VSDF administravimo įstaigos taiko Įstatymo 191 straipsnyje nustatytą supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką. Aprašymo 3 punkte nustatyta, kad Įstatymo 191 straipsnyje nustatyta supaprastinta įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tvarka taikoma tik neigiamą poveikį patyrusiems draudėjams.

Kokie draudėjai yra laikomi neigiamą poveikį patyrusiais draudėjais Įstatymo 191 straipsnio ir Aprašymo taikymo prasme įtvirtinta Aprašymo 2, 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose, kuriuose nustatyta, kad „2. Neigiamą poveikį patyręs draudėjas – draudėjas, kurio veikla apribota, nes yra paskelbtas karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba karantinas yra paskelbtas savivaldybės teritorijoje, jeigu draudėjas šio Aprašymo 5 arba 13 punkte nustatytame prašyme nurodo, kad šioje savivaldybės teritorijoje jis vykdo veiklą, ir: 2.1. kuris automatiškai įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viešai skelbiamą sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, arba; 2.2. kurio veikla įtraukta į VMI viešai skelbiamus individualių veiklų, vykdomų pagal individualios veiklos pažymą, arba į verslo liudijimų, kurių vykdymui nustatyti draudimai/apribojimai, sąrašus arba; 2.3. kurio prašymą taikyti mokestinės pagalbos priemones dėl COVID-19 yra patvirtinusi VMI“.

Aprašymo 5 punkte (2020 m. gruodžio 23 įsakymo Nr. V-709 redakcija) nustatyta, kad: „Neigiamą poveikį patyręs draudėjas, kad jam būtų taikoma įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka, nuo paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje ir/ar savivaldybės teritorijoje, kurioje draudėjas vykdo veiklą, per 10 dienų po karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje ir/ar savivaldybės teritorijoje, kurioje draudėjas vykdo veiklą, pasibaigimo dienos turi per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui Prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka (Aprašymo 1 priedas)“.

Aprašymo 11 punkte nustatyta, kad neigiamą poveikį patyrusių draudėjų atžvilgiu VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nuostatos dėl priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo vykdomos, taikant Aprašymo 12 punkte nustatytas specialiąsias taisykles (sąlygas). Aprašymo 12, 12.1, 12.2, 12.3 punktuose nustatyta, kad: „12. Fondo valdybos [VSDFV] teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, turi kreiptis dėl neigiamą poveikį patyrusio draudėjo turto priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu yra visos šios sąlygos: 12.1 iki 2020 m. kovo 16 d. draudėjas turėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių, palūkanų įsiskolinimą; 12.2 bendra karantino Lietuvos Respublikos ir/ar savivaldybės teritorijoje, kurioje draudėjas vykdo veiklą, laikotarpiu (laikotarpiais) susidariusio įsiskolinimo ir anksčiau turėto įsiskolinimo atidedama suma viršija 30 tūkst.

Eur sumą; 12.3 draudėjas įsipareigoja įsiskolinimą padengti per laikotarpį, ilgesnį negu 12 mėnesių nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje ir/ar savivaldybės teritorijoje, kurioje draudėjas vykdo veiklą, pabaigos.“

25. Paminėtas Įstatymo ir Aprašymo nuostatas aiškinant sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad draudėjui, įtrauktam į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl karantino, sąrašą, VSDFV teritorinis skyrius taiko Įstatymo 191 straipsnyje nustatytą supaprastintą tvarką, kai minėtas draudėjas ne tik atitinka „neigiamą poveikį patyrusiam draudėjui“ Aprašymo 2, 2.1, 2.2 ir 2.3 nustatytas sąlygas, bet ir Aprašymo nustatyta tvarka yra pateikęs VSDFV teritoriniam skyriui nustatytos formos prašymą. Nustatęs tai, VSDFV teritorinis skyrius, prieš priimdamas sprendimą dėl aptarto draudėjo turto priverstinio įkeitimo, turi nustatyti visas Aprašymo 12 punkte įtvirtintas specialiąsias taisykles (sąlygas).

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Aprašymo 5 punkte nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui (šiuo atveju Alytaus skyriui) Aprašymo 1 priede nustatytos formos Prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka nepateikė. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo atveju Alytaus skyrius, nustatęs pareiškėjo 145 594,48 Eur skolą VSDF biudžetui, pareiškėjo atžvilgiu pirmiausia turėjo taikyti Aprašymo 12 punktą ir nustatyti visas jame įtvirtintas sąlygas, prieš priimdamas skundžiamą Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo turtui nustatė priverstinį įkeitimą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prijungti naujus įrodymus – pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. raštą Nr. 204 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų atidėjimo“ ir 2021 m. kovo 12 d. raštą Nr. 217 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo“, kurių pateikimo būtinybė, pasak pareiškėjo, atsirado tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė jų atsiradimo būtinybės apeliaciniame procese. Papildomai akcentuotina, kad pareiškėjo teikiami raštai nelaikytini Aprašymo 5 punkte (2020 m. gruodžio 23 įsakymo Nr. V-709 redakcija) nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui (t. y. Alytaus skyriui) pateiktais Aprašymo 1 priede nustatytos formos Prašymais dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka, taigi pareiškėjas nepagrindė prašomų pridėti prie bylos medžiagos naujų įrodymų aktualumo (sąsajumo) su nagrinėjamo ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus netenkinamas.

28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nustačiusi, kad kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (aplinkybės) teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

29. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias aktualias materialiosios teisės normas ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė