2023-04-05 Nr. AB-7410-3-62-3-01139-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-257-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01139-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekologistika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (3.2)-AD5-4135 dėl 2020 m. vasario 27 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. PN21-17 (toliau – ir Sprendimas); 2) Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Kauno AAI) vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN21-17 (toliau – ir Pakartotinis privalomasis nurodymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pakartotiniu privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta neteisėtai laikomas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebetinkamų naudoti padangų atliekas iki 2020 m. kovo 27 d. pasverti ir pašalinti iš šios teritorijos, apie tai informuoti Departamentą.

3. Teigė, kad Pakartotinis privalomasis nurodymas duotas be teisinio pagrindo, nes egzistavo objektyvios priežastys, kurios sukliudė pareiškėjui iki nustatyto termino – 2020 m. vasario 21 d. – įvykdyti ankstesnį Departamento 2020 m. sausio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN21-11 (toliau – ir Pirminis privalomasis nurodymas). Pirminio privalomojo nurodymo dėl pritaikytų procesinės prievartos priemonių pareiškėjas negalėjo objektyviai įvykdyti, nes neturėjo galimybės disponuoti savo piniginėmis lėšomis. Padangų utilizavimas ar perdavimas tvarkyti kitam ūkio subjektui yra susijęs su didelėmis finansinėmis sąnaudomis, kuriomis pareiškėjas nedisponavo.

4. Be to, pareiškėjas pagal Taršos leidimo sąlygas turėjo teisę laikyti padangų atliekas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl patalpose 2019 m. spalio 16 d. naktį kilusio gaisro Alytaus AVPK KP Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44454-19. Minėtos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pažymėtos 11, 12, 13, E ir F, buvo nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurioje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.

5. Pareiškėjas dėl šių nurodytų priežasčių prašė Departamento pratęsti terminą Pirminiam privalomajam nurodymui įvykdyti, iki bus gautas ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų leidimas lokalizuoti padangų atliekas nurodytu adresu. Leidimas buvo gautas tik 2020 m. balandžio 17 d., Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei 2020 m. balandžio 17 d. priėmus nutarimą. Gavęs prokurorės leidimą, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų Departamento įpareigojimams vykdyti ir 2020 m. balandžio 23–24 d. padangų atliekos buvo pasvertos ir iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pašalintos, pervežtos į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas kitų galimybių sutvarkyti padangų atliekas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), objektyviai neturėjo.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. kovo 9 d. pateikė Departamentui skundą dėl Pakartotinio privalomojo nurodymo, tačiau Departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė Pakartotinį privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą. Skundžiamame Sprendime apskritai nevertinta, ar nurodytos aplinkybės sudarė objektyvias kliūtis laiku įvykdyti Pirminį privalomąjį nurodymą, dėl to turėjo būti nustatytas ilgesnis jo įvykdymo terminas. Skundžiamame Sprendime tik formaliai konstatuota, kad pareiškėjas turi pasirinkti kitą padangų sutvarkymo būdą, o ne jas laikyti (duomenys neskelbtini). Tačiau Departamentas neįvertino, kad pareiškėjo pasirinktas padangų sutvarkymo būdas – pervežti laikymui padangų atliekas į teritoriją (duomenys neskelbtini), – vienintelis galimas būdas pareiškėjui pašalinti pažeidimą ir, kad toks būdas pareiškėjui yra objektyviai įmanomas.

8. Pažymėjo, kad skundžiami administraciniai aktai prasilenkia su bendraisiais teisės principais. Taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą, o poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio), tačiau poveikio priemonės turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai.

9. Pakartotinis privalomasis nurodymas sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, kadangi dėl laiku neįvykdyto Pakartotinio privalomojo nurodymo Departamentas turi pradėti administracinio nusižengimo procedūrą dėl Pakartotinio nurodymo neįvykdymo nustatytu terminu.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 17, 18 ir 22 dienomis buvo užfiksuota faktų fiksavimo pažymose, jog pareiškėjas, neturėdamas Taršos leidimo, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laiko nebetinkamas naudoti padangų atliekas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 2 dalį ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taisyklės), 6 punktą ir Taisyklių 1 priedo 3.1 punktą.

12. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 2 punktu, 2020 m. sausio 31 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN21-11, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. vasario 21 d. neteisėtai laikomas nebetinkamų naudoti padangų atliekas pasverti ir pašalinti, taip pat nurodė svėrimo aktą (-us), informaciją, kaip ir kur buvo pašalintos atliekos iš minimos teritorijos, raštu (su tai įrodančiais dokumentais) pateikti Departamento Kauno valdybos Kauno AAI.

13. Pareiškėjas Pirminio privalomojo nurodymo AAVKĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė, su Pirminio privalomojo nurodymo reikalavimais sutiko. Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. Departamentui pateikė prašymą pratęsti reikalavimų, nurodytų Pirminiame privalomajame nurodyme, įvykdymo terminą, kol bus gautas leidimas iš Alytaus AVPK tyrėjų. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti atsisakė. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI, 2020 m. vasario 27 d. atlikusi patikrinimą, surašė 2020 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą Nr. KPA21-73 ir nustatė, kad Pirminio privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti.

14. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI, vadovaudamasi AAVKĮ 24 straipsniu, kuriame numatyta, jog jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo skirti įstatymų nustatytas nuobaudas asmenims, neįvykdžiusiems privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus, taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, 2020 m. vasario 27 d. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANRP-556-2020 už Pirminio privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymą ir 2020 m. vasario 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN21-17 pakartotinai įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. kovo 27 d. neteisėtai laikomas nebetinkamų naudoti padangų atliekas pasverti ir pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taip pat nurodė svėrimo aktą (-us), informaciją, kaip ir kur buvo pašalintos atliekos iš minimos teritorijos, raštu (su tai įrodančiais dokumentais) pateikti Departamento Kauno valdybos Kauno AAI.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pratęsti reikalavimų, nurodytų Pakartotiniame privalomajame nurodyme, įvykdymo terminą. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI 2020 m. kovo 27 d. sprendimu Pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti atsisakė. Taip pat pareiškėjas Pakartotinį privalomąjį nurodymą 2020 m. kovo 9 d. apskundė Departamentui, prašydamas Pakartotinį privalomąjį nurodymą panaikinti. Departamentas Skundžiamu sprendimu Pakartotinį privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

16. Pakartotinis privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas 2020 m. vasario 27 d. Pakartotiniame privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus pareiškėjas turėjo įvykdyti iki 2020 m. kovo 27 d. Pareiškėjas Departamentui pateikė 2020 m. balandžio 27 d. raštą „Dėl Privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo“, kuriuo informavo, kad Pakartotinio privalomojo nurodymo reikalavimai įvykdyti, t. y. nebetinkamos naudoti padangos iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išvežtos, jų yra 95 tonos. Taip pat pateikė važtaraščius ir svėrimo aktus, iš kurių matyti, kad darbai buvo vykdomi 2020 m. balandžio 23–24 dienomis.

17. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas įvykdė Pakartotinį privalomąjį nurodymą, todėl neliko ginčo, skundžiami administraciniai aktai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme.

18. Atsakovas akcentavo, kad pagrindas duoti pareiškėjui pakartotinį privalomąjį nurodymą buvo numatytas AAVKĮ 24 straipsnyje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių negalėjo įvykdyti nei Pirminio privalomojo nurodymo, nei Pakartotinio privalomojo nurodymo, tai, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, neturėjo teisėsaugos pareigūnų leidimo pervežti padangų atliekų pagal Taršos leidimo sąlygas į teritoriją (duomenys neskelbtini), nes patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pažymėtos 11, 12, 13, E ir F, buvo nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurioje dar nebuvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nesuteikia teisės tęsti daromą pažeidimą – nebetinkamas naudoti padangų atliekas laikyti be Taršos leidimo.

19. Pažymėjo, kad leidus pareiškėjui toliau tęsti daromą pažeidimą, nereikalaujant pašalinti daromo pažeidimo priežasčių (nebetinkamų naudoti padangų atliekų išvežimo), jam būtų suteikiamas pranašumas prieš kitus ūkio subjektus, kurie aplinkosauginių reikalavimų laikosi. Pareiškėjas teisės pažeidimą pašalino ir be procesinių prievartos priemonių panaikinimo.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, atsakovas, duodamas pareiškėjui Pakartotinį privalomąjį nurodymą, taikė neproporcingas poveikio priemones, neįvertino, jog pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių iki 2020 m. vasario 21 d. nustatyto termino įvykdyti Pirminiame privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus, t. y. pasverti ir pašalinti padangų atliekas, laikomas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ne pagal Taršos leidimo sąlygas.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija neteisėto padangų atliekų laikymo fakto (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje neturėjo teisės, nesant Taršos leidimo, laikyti padangų atliekas. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. PN21-17. Pareiškėjas teigė, kad, visų pirma, nedisponavo piniginėmis lėšomis dėl ikiteisminiame tyrime pritaikytų procesinių prievartos priemonių ir negalėjo padangų atliekų utilizuoti ar perduoti tvarkyti kitam ūkio subjektui, kadangi tai susiję su didelėmis finansinėmis sąnaudomis, kurių pareiškėjas neturėjo. Antra priežastis, dėl kurios pareiškėjas negalėjo įvykdyti skundžiamo nurodymo ir padangų atliekų iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išvežti į teritoriją (duomenys neskelbtini), buvo tai, jog pastaroji teritorija buvo nusikalstamos veikos padarymo vieta ir reikėjo teisėsaugos pareigūnų leidimo pervežti padangų atliekas iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini).

23. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI pareigūnai, vadovaudamiesi AAVKĮ 18 straipsnio 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.), 2020 m. sausio 31 d. surašė pareiškėjui Pirminį privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. vasario 21 d. neteisėtai laikomas nebetinkamas naudoti padangų atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), pasverti ir iš šios teritorijos pašalinti, informaciją apie padangų atliekų pašalinimą iš minimos teritorijos pateikti Departamento Kauno valdybos Kauno AAI. Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. Departamentui pateikė prašymą pratęsti Pirminiame privalomajame nurodyme nurodytą reikalavimo įvykdymo terminą, iki bus gautas leidimas iš Alytaus AVPK tyrėjų. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti atsisakė.

24. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI pareigūnai, 2020 m. vasario 27 d. atlikę Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašė 2020 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą Nr. KPA21-73, kuriame nurodė, jog Pirminio privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI 2020 m. vasario 27 d. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANRP-556-2020 dėl Pirminio privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymo. Departamento Kauno valdybos Kauno AAI vyriausiasis specialistas skundžiamu 2020 m. vasario 27 d. Pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. PN21-17 dar kartą įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. kovo 27 d. neteisėtai laikomas nebetinkamas naudoti padangų atliekas pasverti ir pašalinti iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini).

25. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis AAVKĮ nuostatomis ir nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, jog egzistavo visos sąlygos, nurodytos AAVKĮ 24 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.), skundžiamo nurodymo priėmimui. Nėra jokių teisinių pagrindų pripažinti, jog skundžiamas nurodymas neteisėtas ar nepagrįstas.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog neturėjo objektyvių galimybių iki 2020 m. vasario 21 d. nustatyto termino įvykdyti Pirminiame privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus, t. y. pasverti ir pašalinti padangų atliekas, laikomas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2427-662/2021, kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjo nurodytos priežastys – negautas leidimas iš Alytaus AVPK tyrėjų pervežti padangų atliekas iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), lėšų neturėjimas įvykdyti nurodymą, nelaikytinos objektyviomis priežastimis nurodymo įvykdymo terminui pratęsti.

27. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti šių aplinkybių, nei jos buvo įvertintos administracinėje byloje Nr. eA-2427-662/2021, ir teigti, jog skundžiamas nurodymas ir sprendimas yra neteisėti bei skundžiamas nurodymas yra neproporcinga priemonė atsakovo nustatytam pažeidimui pašalinti. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių negalėjo įvykdyti skundžiamo nurodymo, nepaneigia pareiškėjo pareigos įvykdyti Pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. PN21-17 ir taip pat nepagrindžia jo neteisėtumo.

28. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Pakartotinį privalomąjį nurodymą ir Sprendimą.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas tik formaliai taikė įstatymą, neatsižvelgdamas į teisingumo sampratą ir viešojo administravimo principus. Teismas apsiribojo tik formaliu įstatymo taikymu ir nesivadovavo teisingumo samprata. Teismas nepagrįstai netyrė individualių reikšmingų bylos aplinkybių, t. y., kokios priežastys lėmė, kad Pirminis privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nurodytą terminą. Taip pat teismas neanalizavo, ar Departamento pareigūnai tinkamai įgyvendino AAVKĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse jiems nustatytą diskrecijos teisę duoti Pakartotinį privalomąjį nurodymą tokiam terminui/laikotarpiui, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

31. Teismas yra įpareigotas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą. Byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad Departamento įpareigojimus pareiškėjas yra visiškai įvykdęs, tačiau esminę reikšmę turi aplinkybė, dėl kokių priežasčių buvo formaliai praleistas Departamento pareigūnų nustatytas šių įpareigojimų įvykdymo terminas. Vis dėlto, teismas šių reikšmingų aplinkybių visai nevertino, o įstatymą taikė vien formaliai.

32. Pareiškėjas teigia, kad sistemiškai aiškinant AAVKĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, konstatuotina, jog šis įstatymas, iš esmės reglamentuodamas tik maksimalius privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, įtvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno diskrecijos teisę spręsti dėl konkretaus termino duotam privalomajam nurodymui įvykdyti. Tokios diskrecijos teisės įgyvendinimas įstatyme siejamas su būtinybe atsižvelgti į tai, koks laikotarpis objektyviai reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

33. Pareiškėjo vertinimu, Pakartotinis privalomasis nurodymas duotas be teisinio pagrindo, kadangi egzistavo objektyvios priežastys, kurios iš esmės apsunkino pareiškėjui duotų įpareigojimų vykdymą ir dėl kurių Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėjo būti pratęstas (AAVKĮ 22 str. 1 d.). Tai reiškia, kad Departamentas nepagrįstai vertino, kad Pirminis privalomasis nurodymas neįvykdytas laiku bei tuo remdamasis priėmė Pakartotinį privalomąjį nurodymą pagal AAVKĮ 24 straipsnį. Iki Pirminiame privalomajame nurodyme nustatyto termino, t. y. iki 2020 m. vasario 21 d., pareiškėjas negalėjo jo įvykdyti dėl objektyvių ir viešai žinomų priežasčių, kurias įvardino dar 2020 m. vasario 12 d. prašyme Departamentui pratęsti Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

34. Be to, Departamento pareigūnas, duodamas Pakartotinį privalomąjį nurodymą, nesivadovavo AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimu atsižvelgti į tai, koks laikotarpis objektyviai reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti. Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. prašymu informavo Departamentą apie objektyvias priežastis, dėl kurių pareiškėjui duotų įpareigojimų vykdymas yra apsunkintas, ir prašė pratęsti įpareigojimų įvykdymo terminą iki šios kliūtys bus pašalintos. Departamento pareigūnas, duodamas Pakartotinį privalomąjį nurodymą, į tai neatsižvelgė, reikalavimų įvykdymo terminas nebuvo protingas ir pagrįstas. Tuo pačiu Pakartotinis privalomasis nurodymas savo turiniu prasilenkė su teismų praktikoje išaiškinta privalomojo nurodymo paskirtimi – apibrėžtam problemos sprendimo rezultatui pasiekti, bei su proporcingumo principu.

35. Teismo sprendime nurodytos reikšmingos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

36. Pareiškėjui duotų įpareigojimų vykdymas buvo apsunkintas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo patalpose 2019 m. spalio 16 d. naktį kilo itin didelio masto gaisras, dėl kurio Alytaus AVPK KP Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-4445419, o šiuo metu byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams (baudžiamoji byla Nr. 1-70-297/2021). Šiame baudžiamajame procese pareiškėjo turtui pritaikytos procesinės prievartos priemonės, dėl to pareiškėjas neturi objektyvios galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis. Todėl įmonės galimybės įvykdyti jos atžvilgiu duotus privalomuosius nurodymus apskritai yra itin ribotos. Vis dėl to, pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. prašyme pratęsti Pirminio privalomojo nurodymo vykdymo terminą buvo nurodęs, kad egzistuoja galimybė lokalizuoti ir tvarkyti Pirminiame privalomajame nurodyme įvardintas pareiškėjo padangų atliekas pagal įmonei išduoto galiojančio Taršos leidimo sąlygas adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esančiose patalpose ir kilo gaisras, dėl kurio pradėtas baudžiamasis procesas. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašė Departamento pratęsti Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kol bus gautas ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų leidimas lokalizuoti padangų atliekas nurodytu adresu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl leidimo kreipėsi į Alytaus AVPK, tačiau jis dar nėra gautas. Kitų galimybių įvykdyti Pirminį privalomąjį nurodymą pareiškėjas objektyviai neturėjo dėl Departamentui žinomų priežasčių, t. y. prokuroro nutarimu visiškai apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis.

37. Kadangi Alytaus AVPK nepateikė atsakymo dėl leidimo, pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. pateikė motyvuotą prašymą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei. Leidimas buvo suteiktas 2020 m. balandžio 17 d. priimtu prokurorės nutarimu. Kai tik buvo gautas prokurorės leidimas, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų Departamento įpareigojimams įvykdyti. 2020 m. balandžio 23 d.–24 d. buvo susvertos ir iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalintos Pirminiame privalomajame nurodyme įvardintos padangų atliekos, jas pervežant į (duomenys neskelbtini).

38. Pareiškėjo teigimu, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad būtinojo leidimo išdavimo procesas užtruko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, ir tai sudarė objektyvias kliūtis laiku įvykdyti Departamento įpareigojimus, kadangi kitokių galimybių sutvarkyti (duomenys neskelbtini) esančias padangas pareiškėjas objektyviai neturėjo. Kai tik kliūtys buvo pašalintos (leidimas suteiktas), pareiškėjas nedelsdamas įvykdė Departamento įpareigojimus. Taigi objektyvios priežastys sudaro pagrindą įpareigojimo įvykdymo terminui pratęsti, kol šios priežastys išnyks. Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėjo būti atitinkamai pratęstas. Pakartotinio privalomojo nurodymo priėmimo metu Departamentas negalėjo laikyti, kad Pirminis privalomasis nurodymas neįvykdytas laiku ir tuo remdamasis duoti Pakartotinį privalomąjį nurodymą (AAVKĮ 24 str.). Atitinkamai, Pakartotinis privalomasis nurodymas duotas be teisinio pagrindo ir yra naikintinas.

39. Teismo sprendime apskritai nevertinama, ar nurodytos aplinkybės sudarė objektyvias kliūtis laiku įvykdyti Departamento įpareigojimus. Sprendime tik formaliai konstatuojama, kad pareiškėjas neįvykdė Pirminio privalomojo nurodymo laiku, todėl Pakartotinis privalomasis nurodymas duotas teisėtu pagrindu. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog neturėjo objektyvių galimybių iki 2020 m. vasario 21 d. nustatyto termino įvykdyti Pirminiame privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus, t. y. pasverti ir pašalinti padangų atliekas, laikomas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2427- 662/2021, kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjo nurodytos priežastys – negautas leidimas iš Alytaus AVPK tyrėjų pervežti padangų atliekas iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), lėšų neturėjimas įvykdyti nurodymą, nelaikytinos objektyviomis priežastimis nurodymo įvykdymo terminui pratęsti.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2427-662/2021 (30 punkte) konstatavo, kad įvertinus tuo metu susiklosčiusias aplinkybes (nebaigtas ikiteisminis tyrimas ir sustabdytas statinio (ar jo dalies) naudojimas bei uždrausta bet kokia veikla statinyje, adresu (duomenys neskelbtini)) pagrįstai pareiškėjo 2020 m. vasario 12 d. prašyme pratęsti 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo terminą nurodyta aplinkybė (kol bus gautas leidimas iš Alytaus AVPK tyrėjų) nepripažinta objektyvia aplinkybe (priežastimi) AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi prieidamas tokios išvados Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino tik sprendimo nepratęsti Pirminio nurodymo įvykdymo termino priėmimo metu, t. y. 2020 m. vasario 20 d., (kurio teisėtumas ir sudarė bylos dalyką) egzistavusias aplinkybes, tačiau nevertino vėliau paaiškėjusių aplinkybių, t. y., kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų leidimas lokalizuoti padangas statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjui faktiškai suteiktas ir būtent šio leidimo pagrindu Departamento nurodymas buvo įvykdytas, t. y. atliekos buvo tinkamai sutvarkytos jas lokalizuojant statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini).

41. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo aukščiau nurodytų aplinkybių, bet sprendimą grindė vien formaliais pagrindais. Teismas neatsižvelgė į bendruosius teisingumo ir protingumo teisės principus, neįvertino, kad pareiškėjo pasirinktas padangų sutvarkymo būdas buvo vienintelis galimas būdas pareiškėjui pašalinti pažeidimą, be to, kaip paaiškėjo, toks būdas buvo objektyviai įmanomas.

42. Pareiškėjas taip pat teigia, kad priimdamas sprendimą, teismas neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių ir kitu aspektu, t. y., Pakartotinio nurodymo turinio aspektu. Teismas neįvertino, kad, vadovaujantis AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalimi, duodamas Pakartotinį privalomąjį nurodymą ir nustatydamas jo terminą, Departamento pareigūnas privalėjo atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

43. Pakartotinio nurodymo davimo momentu Departamentui buvo žinoma apie pareiškėjo turtui pritaikytus apribojimus, kurie iš esmės apsunkina bet kokios ūkinės veiklos vykdymą, bei apie aplinkybę, kad padangų lokalizavimas (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose yra galimas tik gavus kompetentingų teisėsaugos pareigūnų leidimą. Tai įvertinus, Departamentui turėjo būti akivaizdu, kad, kol toks leidimas nebuvo išduotas, tai sudarė objektyvias kliūtis pareiškėjui įvykdyti Pirminį privalomąjį nurodymą per jame nustatytą terminą (iki 2020 m. vasario 21 d.), nes kitų galimybių jį įvykdyti pareiškėjas dėl finansinių apribojimų neturėjo. Šiuos argumentus tik patvirtina esama faktinė situacija, kad pareiškėjas įvykdė Departamento įpareigojimus, kai tik buvo gautas atitinkamas leidimas.

44. Tuo tarpu, Pakartotinis privalomasis nurodymas buvo duotas neatsižvelgiant ir nevertinant šių aplinkybių, apsiribojant vieno mėnesio įpareigojimų įvykdymo terminu, nesiejant to su pareiškėjo nurodytų objektyvių kliūčių išnykimo momentu. Akivaizdu, kad nustatytas terminas nebuvo protingas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjui būtinas prokurorės leidimas buvo gautas jau šiam terminui pasibaigus. Dėl to, vertintina, kad Pakartotinis privalomasis nurodymas duotas pažeidžiant AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalį, t. y., neatsižvelgiant į tai, koks laikotarpis objektyviai reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

45. Dėl nurodytos priežasties Pakartotinis privalomasis nurodymas neatitiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos doktrinos dėl tokio nurodymo paskirties – individualiai problemai (pažeidimui) spręsti ir apibrėžtam rezultatui pasiekti. Priešingai, tiek Pirminio privalomojo nurodymo termino nepratęsimas, tiek pats Pakartotinio privalomojo nurodymo davimo faktas neatsispindi jokio Departamento suinteresuotumo realiu įpareigojimais siekiamo tikslo įgyvendinimu, t. y. sudaryti sąlygas, kad pažeidimas būtų faktiškai pašalintas.

46. Toks Pakartotinis privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka AAVKĮ 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36(2) straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti.

47. Sprendimas, kuriuo Pakartotinis privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas nesivadovavo nurodytais kriterijais, netinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė vien formalų, bet teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitinkantį sprendimą.

48. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

49. Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes bei nurodo, kad pareiškėjas paduodamas apeliacinį skundą nenurodė, kuo pasireiškė skundžiamo sprendimo neteisėtumas. Apeliacinį skundą pareiškėjas argumentuoja ta pačia aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo institucijos leidimo ir lėšų neturėjimas buvo objektyvios priežastys neduoti Pakartotinio privalomojo nurodymo, bet pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pripažino, kad Pakartotinis privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad teismo sprendimas nepalankus pareiškėjui ir jo netenkina, nėra pagrindas naikinti sprendimą. Apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokios teisės normos buvo pažeistos, t. y. nenurodo apeliacinio skundo juridinio pagrindo.

50. Atsakovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos leidimo ar lėšų neturėjimas nėra pagrindas neduoti pakartotinio privalomojo nurodymo. Neduoti pareiškėjui pakartotinio privalomojo nurodymo, t. y. nereikalauti pašalinti pažeidimo, remiantis tuo, kad pareiškėjas neturi lėšų jo įvykdymui, būtų neteisinga, nes nėra jokios garantijos, kad tokių lėšų atsiras ir neaišku kada jos atsiras. Be to, ir teismai laikosi praktikos, kad pateisinus pareigos nevykdymą lėšų neturėjimu, būtų iškraipyta teisės esmė. Teisės doktrinoje pripažįstamas teisių ir pareigų vienovės principas, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju. Leidus pareiškėjui toliau tęsti daromą pažeidimą, nereikalaujant pašalinti daromo pažeidimo priežasčių (nebetinkamų naudoti padangų atliekų išvežimo), jam būtų suteikiamas pranašumas kitų ūkio subjektų, kurie aplinkosauginių reikalavimų laikosi, atžvilgiu. Be to, pareiškėjas teisės pažeidimą pašalino ir be procesinių prievartos priemonių (sąskaitų arešto) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 51. Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimo bei Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas pagrįstai priėmė Pakartotinį privalomąjį nurodymą, o Sprendimas, kuriuo atsisakyta pratęsti Pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai netinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė formalų, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitinkantį sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių nebuvo įvykdytas Pirminis privalomasis nurodymas.

54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

56. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

57. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

59. Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas jam duoto Privalomojo nurodymo per jame nustatytą terminą neįvykdė, Privalomojo nurodymo AAVKĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

60. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, 2020 m. vasario 27 d. atlikę Pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašė 2020 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą Nr. KPA21-73, kuriame nurodė, jog Pirminio privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. vasario 27 d. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANRP-556-2020 dėl Pirminio privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymo. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas skundžiamu 2020 m. vasario 27 d. Pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. PN21-17 dar kartą įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. kovo 27 d. neteisėtai laikomas nebetinkamas naudoti padangų atliekas pasverti ir pašalinti iš teritorijos (duomenys neskelbtini).

61. AAVKĮ 4 straipsnio 1 punktas įtvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 punktą privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

62. Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

63. Pagal AAVKĮ 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

64. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad egzistavo visos sąlygos, nurodytos AAVKĮ 24 straipsnyje, skundžiamo nurodymo priėmimui, todėl nėra jokių teisinių pagrindų pripažinti, jog skundžiamas Pakartotinis privalomasis nurodymas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų, o imantis prevencinių priemonių turi būti siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar žalai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada šalinti. Pakanka to, kad žala ar pavojus apskritai yra galimi ir kad pasirinkta apsaugos priemonė yra tinkama keliui tam užkirsti. Jei yra nors mažiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi būti užkirstas tam kelias, bus pateisinami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtus principus Bendrijai ir valstybėms narėms kyla pareiga imtis tinkamų priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, užkirstų kelią žalai atsirasti ten, kur yra jos šaltinis, leistų sumažinti galimą pavojų arba kiek įmanoma jį iš viso pašalinti (žr. 1999 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-175/98 ir 177/98, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2053-520/2017).

66. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad pareiškėjo nurodomos priežastys, sutrukdžiusios įvykdyti Pirminį privalomąjį nurodymą, taip pat nulėmusios Pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymą ne per jame nustatytą terminą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, be to, aplinkybės, dėl kurių nebuvo įvykdytas Pirminis privalomasis nurodymas, buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2427-662/2021, kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjos nurodytos priežastys – negautas leidimas iš Alytaus apskrities VPK tyrėjų pervežti padangų atliekas iš teritorijos (duomenys neskelbtini) į teritoriją (duomenys neskelbtini), lėšų neturėjimas įvykdyti nurodymą, nelaikytinos objektyviomis priežastimis nurodymo įvykdymo terminui pratęsti.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

68. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria ir šiame sprendime pakartotinai dėl jų nebepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.)

69. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

70. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė