2022-02-23 Nr. AB-4421-3-61-3-04168-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1281-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04168-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. F. A. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33978 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1344 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

2. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog jis yra (duomenys neskelbtini), kuriems nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas surinktą kilmės informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Ginčijamame Sprendime pateikta informacija visiškai sutampa su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina, kad pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad grėsmes nėra, nes yra sumažėjęs Islamo valstybės (toliau – ir ISIS, ISIL) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. ISIS įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmeniui (duomenys neskelbtini).

3. Savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs jokių pažeidimų, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pritaikytas terminas nėra proporcingas, kadangi pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, nepiktnaudžiavo. Pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės siekdamas saugaus gyvenimo.

4. Pareiškėjas teigė, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, nes Komisija netenkino jo prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl pareiškėjui nesuteikė teisės dalyvauti nagrinėjant skundą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Pareiškėjas nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

7. Migracijos departamento surinkta informacija apibrėžia tik bendrą situaciją kilmės šalyje, tačiau visais atvejais prieglobsčio prašymai vertinami individualiai, be to, surinkta informacija jokiais būdais nepatvirtina, kad asmuo susidurs su persekiojimu. Pareiškėjas neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jam kyla, savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo išimtinai bendrais kilmės informacijos aspektais. Migracijos departamentas nerado, o ir pareiškėjas nepateikė, jokių objektyvių duomenų, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami. Tyrimo metu nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu jis buvo diskriminuojamas dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, kad jis yra (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausantis asmuo, o (duomenys neskelbtini) iki šiol sudėtinga gyventi (duomenys neskelbtini) , tačiau neįvardijo jokių konkrečių sunkumų, su kuriais susiduria, ar asmeninės patirties, būnant (duomenys neskelbtini).

8. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. ISIL aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėjas, ISIL apskritai nevaldo teritorijos, o grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Atsakovo vertinimu, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kad bendra situacija pareiškėjo kilmės šalyje būtų pasikeitusi.

9. Atsakovo teigimu, jis nėra įpareigotas įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjas nesusidurs su persekiojimu ateityje), kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas. Prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo. Esant pagrindui manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, gali pasislėpti, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl 5 metų draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką taip pat yra proporcingas ir protingas. Nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

10. Nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33978 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 6K-1344 dalį.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 3 d. pirminės apklausos metu nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), todėl kilmės valstybėje jam yra nesaugu gyventi. Kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) persekioja ISIL, (duomenys neskelbtini) neturi teisių, jie negali nei dirbti, nei mokytis. Pareiškėjui niekas asmeniškai negrasino, tačiau jis bijo būti pagrobtas ir/ar nužudytas. 2014 m. kai ISIL užpuolė jo gimtąjį miestą, todėl jis su šeima išvyko į Kabartų pabėgėlių stovyklą ir tik 2020 m. grįžo atgal. Išvykti į Lietuvą pareiškėjui patarė tėvas. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas panaikinti 2021 m. spalio 23 d. sprendimą, įpareigoti jį iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Komisija 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Prieglobsčio prašytojas tiek apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad kilmės valstybėje jam gręstų pavojus. Priešingai, jis tiek apklausos metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad asmeniškai su grasinimais nesusidūrė. Jis taip pat apklausos metu minėjo 2014 m. įvykius (kai vyko (duomenys neskelbtini) genocidas), tačiau niekaip nesusiejo šio įvykio su dabartiniais asmeninio pobūdžio išgyvenimais ar jam kylančia grėsme. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, niekaip nesusijusios su pareiškėjo asmeniniais išgyvenimais. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo argumentus, jog jeigu jis iki šiol asmeniškai nepatyrė užpuolimų, sužalojimų, tai nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo nariui (duomenys neskelbtini), nes prieglobstis yra suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas nei apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu. Minėtos aplinkybės taip pat suponuoja išvada, jog pareiškėjui apsauga kilmės šalyje yra prieinama, tačiau iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) esančias teisėsaugos institucijos dėl tariamai jam keliamo pavojaus.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertino padėtį kilmės valstybėje bei jo pasakojime nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas, rinkdamas apie kilmės valstybėje esančią padėtį vadovavosi 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis, kuriose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsmę (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai išpuoliai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Visgi, anot Europos prieglobsčio paramos biuro, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Be to, nuo 2017 m. ISIL aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamoji kilmės vieta (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie lemtų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) susiduria su grėsmėmis, tačiau pats tiesioginės grėsmės nepatyrė. Vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojamas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo.

15. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 222 punktas nustato, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Be to, pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų metu ir teismo posėdyje. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjo pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus, juos jis pateikė ne vieną kartą, iš jų vieną kartą teismui. Taigi pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.

17. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 m. draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 m. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų nulemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju nenustačius išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui taikyti maksimalų 5 m. atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Kadangi pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti, teismas sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėjas S. F. A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad: pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonėms nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Tai, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė (duomenys neskelbtini), patvirtina informacija apie šią šalį: pasak publikacijų „(duomenys neskelbtini)bendruomenė sako, kad tik laiko klausimas, kada jie vėl bus užpulti“; „(duomenys neskelbtini) nesijaučia saugūs“; „veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, yra tokie sunkūs, kad juos būtų galima prilyginti persekiojimui“; „per šešis mėnesius mažai kas pasikeitė nuo tada, kai buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo siekiama užtikrinti stabilumą ir atstatyti (duomenys neskelbtini) - ilgai ginčijamą (duomenys neskelbtini) tėvynę. <...> Šis sandoris neturėjo jokio realaus poveikio“.

21. Pareiškėjas pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime Minister voor Immigratie en Asiel prieš X ir Y ir Z prieš Minister voor Immigratie en Asiel Nr. C-199/12 ir C-201/12 konstatavo, kad pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) 10 straipsnio 1 dalį laikoma tam tikra socialine grupe, kuriai priklausant gali atsirasti baimė būti persekiojamam. Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei. Tam, kad religinei mažumai priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai įvardytų persekiotoją. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė - kultūrinė aplinka, Pareiškėjas vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, tame tarpe – beatodairiško smurto – veiksmais, nes ISIS vis dar gan aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas atitinka pabėgėlio statuso suteikimui keliamus reikalavimus.

22. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas surinko visą konkrečiai bylai aktualią informaciją. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas tik remiantis viešai prieinama metų senumo informacija, t. y., tiek atsakovas savo sprendimą dėl padėties (duomenys neskelbtini), tiek teismas skundžiamame sprendime remiasi EPPB gairių (ataskaitos) duomenimis, kurie apibendrina informaciją iki 2020 m. Taip pat byloje nebuvo patvirtinta, kad atsakovo rinkta informacija atitiko Aprašo 115, 167 ir 168 punktuose keliamus kriterijus renkamiems duomenims apie kilmės valstybę. Atsakovas negali išvengti jam priskirto prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nurodo, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) jam nesaugu gyventi, jis bijo būti pagrobtas ir/ar nužudytas (kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) persekioja ISIS, (duomenys neskelbtini) neturi teisių, jie negali nei dirbti nei mokytis), tačiau jokių individualių persekiojimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir savo pasakojime neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jam kyla. Pareiškėjas apklausos metu minėjo 2014 m. įvykius (kai vyko (duomenys neskelbtini) genocidas), tačiau niekaip nesusiejo šio įvykio su dabartiniais asmeninio pobūdžio išgyvenimais arba dabar jam kylančia grėsme. Pareiškėjas tyrimo metu nenurodė, kad kreipėsi į policiją ar kitas įstaigas dėl bet kokio pobūdžio smurto, o pastarieji atsisakė jį apsaugoti dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių.

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo skunde nurodytas ESTT sprendimas nagrinėjamoje byloje yra neaktualus, kadangi nurodytoje byloje ESTT sprendė dėl prieglobsčio prašytojo seksualinės orientacijos kaip priklausymo tam tikrai socialinei grupei kriterijaus taikymo, o pareiškėjas savo prašymą grindė baime patirti persekiojimą dėl savo išpažįstamos religijos. Taip pat atsakovas pažymi, kad nors sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo nėra reikalaujama, jog asmuo būtų patyręs persekiojimą praeityje, tačiau galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

26. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie baimę patirti persekiojimą dėl išpažįstamos religijos, nes tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. EPPB gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimąsi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. spalio 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-3776-415/2021) konstatavęs, kad nepaisant to, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Nagrinėjamu nenustatyta, o ir pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu jį asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad asmeniškai jam niekas negrasino, tačiau jis bijo būti pagrobtas ir/ar nužudytas. 2014 m. kai ISIS užpuolė jo gimtąjį miestą, pareiškėjas su šeima išvyko į Kybartų pabėgėlių stovyklą ir tik 2020 m. grįžo atgal. Pareiškėjo grįžimas į gimtąjį miestą, patvirtina, kad pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

27. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui, vadovaudamasis EPPB 2021 m. gairėmis, konstatavo, kad anot EPPB, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Be to, nuo 2017 m. ISIS aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Pareiškėjo gyvenamoji kilmės vieta ((duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu rizika didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie lemtų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, byloje nėra.

28. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skundo teiginių, kad jam asmeniškai kilmės valstybėje gresia persekiojamas arba diskriminacija dėl jo išpažįstamos religijos, nepatvirtina ir skunde nurodyta kilmės valstybės informacija iš viešų publikacijų. Ši informacija nėra susijusi su individualiomis pareiškėjo aplinkybėmis ir nepatvirtina konkrečiai jam kylančių grėsmių. Be to, skunde yra pateiktos tik publikacijų ištraukos, kurios iš esmės neapibūdina padėties (duomenys neskelbtini).

29. EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini)padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Negana to, Migracijos departamentas rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

30. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33978 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į C.SIS įspėjimą“ ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 6K-1344, kurio pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

33. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismą netinkamai įvertinus jo paaiškinimus dėl išvykimo iš kilmės šalies priežasčių, t. y. ignoruojant duomenis apie mažumos, kuriai jis priklauso – (duomenys neskelbtini) – patiriamą persekiojimą, taip pat teismui, kaip ir atsakovui, vertinus metų senumo EPPB informaciją apie padėtį pareiškėjo kilmės šalyje.

34. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

38. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – iš esmės grindžiama jo paaiškinimais apie 2014 metų įvykius, dėl kurių pareiškėjas su jo šeimos nariais buvo priversti palikti (duomenys neskelbtini) miestą, bei apie bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) jo – nevertintina kaip visiškai pagrįsta, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui.

40. Pažymėtina, kad nors byloje nėra pateiktas pareiškėjo pirminės apklausos protokolas (pateiktas 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolas nėra susijęs su pareiškėju), ši aplinkybė nėra svarbi: tokio šiame pobūdžio dokumente pateikiama tik itin glausta ir bendro pobūdžio informacija, be to, kaip matyti iš paskesnės pareiškėjo apklausos, vykdytos Migracijos departamento tarnautojo, bei jo paaiškinimų teismo posėdyje, pareiškėjo pasakojimo turinys dėl įvykių, su kuriais jis sieja išvykimo iš kilmės šalies priežastis, iš esmės nekito.

41. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, vertino ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtą bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizę ir rekomendacines gaires (Country Guidance: (duomenys neskelbtini) Common analysis and guidance note, January 2021), kuriose dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai yra įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia ISIL), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.

42. Nagrinėjamu atveju, nors, sprendžiant tiek iš Migracijos departamento, tiek iš pareiškėjo paaiškinimų ir jo apeliaciniame skunde nurodytos informacijos, (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami grubius žmogaus teisių pažeidimai, ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjo baimę būti persekiojamam pagrįsta, nes, kaip jau buvo minėta, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pagrindo.

43. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, iš esmės nėra. Pareiškėjas jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

44. Jau minėtose EPPB 2021 m. gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šios gairės parengtos iki 2021 m. gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose (COI Report: Key socio-economic indicators for (duomenys neskelbtini) (November 2021); COI Report: (duomenys neskelbtini) Targeting of individuals (January 2022), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde.

45. Apeliaciniame skunde atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, neteisėtumu ir nepagrįstumu, nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu taip pat nesustatyti.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

47. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan