2022-06-08 Nr. AB-15135-3-61-3-02553-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-450-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. N., mirusio (duomenys neskelbtini), turėtą žemę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis pretendentas pagal įstatymą į savo tėvo J. N. turtą. Turėdamas neginčijamus įrodymus apie tėvo J. N. Trakų apskrities Onuškio valsčiuje Taučionių kaime turėtą žemę ir šiai žemei esant laisvai, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. N. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Taučionių kaime, Trakų rajono savivaldybėje. NŽT Trakų skyrius 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 46SD-309-(14.46.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog įstatyme nustatytais terminais pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo tėvo J. N. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Taučionių kaime, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje bei nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir pilietybę patvirtinančio dokumento Trakų skyriui nepateikė, o dėl praleisto termino prašymui pateikti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo pareiškėjas gali kreiptis į teismą.

3. Pareiškėjo teigimu, egzistavo svarbios priežastys ir kliūtys, dėl kurių dar esant gyvam pareiškėjo tėvui nebuvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjo tėvas buvo palikęs gimtąjį kraštą ir išvyko į kitą Lietuvos kraštą, nes turėjo išvengti tremties į Sibirą, buvo patyręs sovietinių represinių struktūrų kankinimą, apie 4 mėn. praleido kalėjime, o iš jo grįžo apdegintomis kojomis, basas. Po šių įvykių ir patirtų išgyvenimų pareiškėjo tėvas pasitraukė į Žemaitiją ir niekada nekalbėdavo apie turėtą žemę.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo tėvas buvo neraštingas, nesuprato, kad jis gali atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę arba pavesti tai padaryti savo vaikams. Pareiškėjas yra jauniausias vaikas šeimoje, jo tėvui mirus, pareiškėjas gyveno atskirai.

5. Pareiškėjo nuomone, turėtų būti įgyvendintas socialinis teisingumas, įvertinta, kad buvo tikros ir realios kliūtys, kodėl laiku nebuvo kreiptasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas akcentuoja, jog tą aplinkybę, jog jo tėvas buvo neraštingas, patvirtinta išlikusi 1942 m. gyventojų surašymo pažyma. Klaipėdoje jis apsigyveno apie 1950 m. ir nuo to laiko nepalaikė jokių ryšių su Trakų apskritimi. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas buvo ligonis, apdegintomis kojomis, bijojo kelti klausimą dėl žemės susigrąžinimo, ji pernelyg buvo paveikę trėmimai į Sibirą. Apie tai, kad tėvas turėjo laisvos žemės pareiškėjas sužinojo atsitiktinai, iš savo pusseserės 2019 m. pabaigoje. Nuo to momento, jis archyvo įstaigose pradėjo aktyviau ieškoti duomenų apie tėvo turėtą žemę. Dėl šalyje paskelbtos COVID-19 situacijos užtruko duomenų gavimas iš archyvų, dėl savo amžiaus ir priklausymo rizikos grupei pareiškėjas negalėjo aktyviau ieškoti papildomų įrodymų dėl tėvo turėtos žemės bei aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

7. NŽT nurodė, kad visos pareiškėjo prašyme išvardintos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą nuosavybės teisėms atkurti ir dokumentams pateikti, negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinančiomis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytų terminų praleidimą.

8. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas prašyme nurodo vienintelę aplinkybę, dėl kurios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytais terminais nepateikė prašymo bei dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, t. y. apie tai, kad tėvas turėjo laisvos, dirvonuojančios ir niekam nereikalingos žemės pareiškėjas atsitiktinai sužinojo iš savo pusseserės 2019 m. pabaigoje. NŽT, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, jog nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, t. y. nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. NŽT vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pats būtų domėjęsis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, savo tėvo turima nuosavybe, tačiau ši informacija pareiškėjui nebuvo neprieinama.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs galiojančių teisės aktų nuostatas bei teismų formuojamą praktiką, teigė, kad pareiškėjas prašyme nenurodė svarbių priežasčių, kurių praleido Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą dokumentams pateikti, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo turėtų būti atmestas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo V. N. prašymą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas J. N. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į NŽT Trakų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo tėvo J. N. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Taučionių k., Onuškio sen., Trakų r. sav. NŽT Trakų skyrius 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 46SD-309-(14.46.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėją informavo apie tai, kad įstatymų nustatytais terminais pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo tėvo J. N. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Taučionių k., Trakų r. sav., bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir pilietybę patvirtinančio dokumento NŽT Trakų skyriui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas pateiktas po Atkūrimo įstatyme nustatyto termino, paliko ji nenagrinėtu. Taip pat pareiškėjui išaiškino, kad dėl praleisto termino prašymui pateikti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo pareiškėjas gali kreiptis į teismą. Pareiškėjas 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymui ir dokumentams pateikti.

12. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 12 punktu, remdamasis teismų praktika, teismas pažymėjo, kad terminas prašymui ir dokumentams pateikti praleistas ganėtinai ilgą laikotarpį. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, proceso dalyvių teismo posėdyje teiktus žodinius paaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įstatymu nustatytais terminais pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Įvertinęs tai, teismas pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir jo prašymą tenkinti.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas sutinka, kad Atkūrimo įstatymu bei Tvarka buvo nustatyti gana ilgi terminai prašymams pateikti, tačiau įstatymu nustatytą terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, teismas plačiai pasisakė apie įstatymą ir jo taikymą, tačiau nemotyvavo, dėl ko jo nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis.

15. Pareiškėjas pažymi, jog nėra ginčo dėl to, kad jis yra tinkamas pretendentas į tėvo J. N. žemę. Jis surinko pakankamai įrodymų apie tėvo turėtą žemę. NŽT nepateikė duomenų, jog kažkas kitas pateikė prašymą dėl J. N. žemės ar jis pats iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo kreipęsis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis buvo aktyvus, ieškojo tėvo žemės. Tik 2019 m. atsitiktinai susitikęs su pussesere sužinojo, jog ji atkūrė nuosavybės teises į jos motinai priklaususią žemę. Tada jis kreipėsi į archyvą, tačiau, norint surinkti duomenis iš archyvų, reikia turėti bent kažkokią informaciją apie žemės buvimo vietą. Tėvai apie jiems priklausiusią žemę nekalbėjo, jo tėvas buvo ligotas ir beraštis.

16. Pareiškėjo manymu, yra susiklosčiusios išskirtinės, objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo jo valios aplinkybės, kurios sutrukdė laiku įgyvendinti atitinkamas teises.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, NŽT pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu byloje esantys įrodymai patvirtinta, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Šiuo atveju teismas, spręsdamas pateikto prašymo tenkinimo klausimą, atsižvelgė į aplinkybę, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog tėvas jam buvo užsiminęs apie turimą žemę, nedetalizuodamas su žeme susijusių aplinkybių. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad taip sakyti negalėjo ir galbūt nurodytą informaciją išsakė netinkamai supratęs teismo pateiktą klausimą, tačiau šie argumentai vertintini kaip teismo klaidinimas, siekiant įrodyti, kad asmeniui apie turtą, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo žinoma.

19. NŽT nurodo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl esamos laisvos ir dirvonuojamos žemės nėra įrodytos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei objektyviai negali būti žinomos pareiškėjui, kadangi jis nedalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese kaip subjektas, turintis teisę atkurti nuosavybės teises įstatymo nustatyta tvarka. NŽT vertinimu, pareiškėjo prašymas grindžiamas išimtinai subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios negali būti pripažintos objektyviomis ir pakankamomis priimti teigiamą sprendimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. N., mirusio (duomenys neskelbtini), turėtą žemę bei atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

21. Pareiškėjo tėvas J. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 20 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo J. N. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Taučionių k., Onuškio sen., Trakų r. sav.

22. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 46SD-309-(14.46.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėją informavo apie tai, kad įstatymų nustatytais terminais pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. N. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią Taučionių k., Trakų r. sav., bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir pilietybę patvirtinančio dokumento Tarnybos Trakų skyriui nepateikė. Todėl pareiškėjo prašymą, kuris buvo pateiktas pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytam terminui, paliko nenagrinėtą.

23. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

24. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra pažymima, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).

26. Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008; 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiškėjo elgesio atitikimą įprastai rūpestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualūs asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018).

28. Taigi teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra konstatavęs, kad pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo tėvas apie jam priklausiusią žemę nekalbėjo, nes buvo ligotas ir beraštis. Pažymėjo, jog jis iki 2019 metų nežinojo apie tai, kad jo tėvas nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėjo žemės ir tik atsitiktinai susitikęs su pussesere iš jos sužinojo apie tėvo turėtą žemę.

31. Pagal administracinių teismų praktiką, nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-246/2013).

32. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, iki pasibaigiant įstatymo nustatytiems terminams turėjo galimybę domėtis apie tėvo iki nacionalizacijos valdytą turtą. Vien tai, kad pareiškėjo tėvas nieko nepasakojo apie turėtą žemę, nepripažintina objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia priežastimi, kliudžiusia jam savo iniciatyva pasidomėti apie tėvo iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę kreipiantis į archyvus ar valstybės institucijas, vykdančias žemės reformą. Tačiau pareiškėjas iki 2019 metų elgėsi pasyviai, o toks pareiškėjo elgesys, nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu minėto termino praleidimą.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė