ae9f7b0a-d0df-43bf-a4d5-7cdfe4c7cba0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3364-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00173-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo T. K. atstovui advokatui J. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 2-6). PareiÅ¡kėjas skunde (1 t., b. l. 2-6, 89-98) nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013 metų yra kalinamas Kybartų pataisos namuose (toliau tekste – ir Kybartų PN).

Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. buvo laikomas kamerose Nr. 103, 104, 116, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. sausio 30 d. buvo laikomas kamerose Nr. 4, 104, 6, 5, 103, 102, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. buvo laikomas kamerose Nr. 106, 117, 130, 104, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. teko mažiau ploto vienam asmeniui nei numato teisės aktai, be to, kamerų plotÄ atitinkamai mažino joje buvusių baldų plotas.

Nurodė, kad nuo 2015 m. buvo paskirtas gyventi į 5 bÅ«rio 506, 503, 505 kambarius, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. teko mažiau ploto vienam asmeniui nei numato teisės aktai, buvo įrengtos dviejų aukÅ¡tų perteklinės lovos. Nurodė, kad kamerose Nr. 116, 104, 103, 4 buvo įrengtos dviejų aukÅ¡tų perteklinės lovos. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose ir bendrabučio tipo patalpose buvo Å¡alta, bloga ventiliacija, drėgna. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigė patyręs sveikatos sutrikimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ .

Atsakovės atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (1 t., b. l. 17-22, 107-111) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui, ginčo laikotarpiu, atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose gyvenamųjų ir kamerų tipo patalpų plotas nebuvo per mažas, iÅ¡skyrus 2017 m. kovo 14 d. – 2017 m. kovo 15 d., vienam asmeniui tenkantis plotas kamerų tipo patalpose buvo 3,21 kv. m. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. vienam asmeniui tenkantis plotas bendrabučio tipo patalpose buvo 3,21 kv. m.

Pataisos namai užtikrina patalpose tinkamÄ temperatÅ«rÄ , gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, be to, įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl oro trÅ«kumo nepagrįsti. Nors tam tikrais neilgais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui trÅ«ko gyvenamojo ploto, Å¡is pažeidimas buvo formalaus pobÅ«džio, nežymus, trumpalaikis, todėl objektyviai negalėjo sukelti skunde nurodomų neigiamų pasekmių. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. sausio 21 d. (skundo pateikimo teismui dienos).

Skundo papildyme nurodė, kad skundžia visÄ laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (1 t., b. l. 89-98). Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (1 t., b. l. 107-111). Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Kybartų PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ . Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. sausio 21 d. (1 t. b. l. 14), todėl praleido senaties terminÄ daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ ir pan. Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė minėtus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 20 d. taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 19 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose, t. y. - kamerų tipo patalpose Nr. 116, 104, 103, 4, 6, 5, 102, 106, 117, 130 ir 5 bÅ«rio 506, 505, 503 kambariuose. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), o 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 15 d. buvo išvykęs iš Kybartų PN (1 t., b. l. 8). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. bausmę atliko 5-ame būryje 506 kambaryje, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 3 iki 10, bendras kambario plotas 36,00 kv., todėl vienam asmeniui teko nuo 3,27 kv. m. iki 5,14 kv. m. ploto. Nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. bausmę atliko drausmės grupėje kamerų tipo patalpose Nr. 116, 104, 103, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 3 iki 4, kamerų plotas 16,49 kv., todėl vienam asmeniui teko nuo 4,12 kv. m. iki 5,49 kv. m. ploto.

Nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. sausio 30 d. bausmę atliko 5-ame bÅ«ryje, 503 kambaryje, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 4 iki 5, kambario plotas 16,56 kv. m., todėl vienam asmeniui teko nuo 3,31 kv. m. iki 4,14 kv. m. ploto. Nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. sausio 30 d. bausmę atliko drausmės grupėje kamerų tipo patalpose Nr. 4, 5, 6, 102, 104, 103, iÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad paminėtose kamerose pareiÅ¡kėjui teko ploto nuo 3,85 kv. m. iki 16,49 kv. m., iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. kai buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 4, pareiÅ¡kėjui ploto teko 3,21 kv. m.

Nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atliko 5-ame būryje, 505 kambaryje, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 6 iki 12, kambario plotas 36,00 kv. m., todėl vienam asmeniui teko nuo 3,27 kv. m. iki 6,00 kv. m. ploto, išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. kai buvo patalpinta į kambarį Nr. 505 12 nuteistųjų, pareiškėjui ploto teko 3,00 kv. m. Nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpose Nr. 106, 117, 130, 104, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 2 iki 5, vienam asmeniui teko nuo 3,70 kv. m. iki 10,62 kv. m. ploto.

Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 29 d., nuo 2019 m. vasario 12 iki 2019 m. kovo 19 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 104, kameros plotas 16,49 kv. m., bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 1 iki 3, vienam asmeniui teko nuo 5,50 kv. m. iki 16,49 kv. m. ploto (1 t., b. l. 17-20, 24-61, 62-63, 112-125). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 505, 506, 503 kambariuose buvo 5 miegamosios vietos ir įrengtos dviejų aukštų lovos, 6-o būrio kamerose Nr., 116, 104, 103, 4 taip pat įrengtos dviejų aukštų lovos (neteisėtai įrengtos perteklinės lovos).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos perteklinės lovos (1 t., b. l. 110). IÅ¡ į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose patalpose yra įrengtos dviejų aukÅ¡tų lovos ( 2 t., b. l. 1, 3-4, 9, 11-12, 16-27), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos yra perteklinės. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, Å¡ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

PareiÅ¡kėjas nedetalizavo kiek kiekvienoje kameroje skirtingais laikotarpiais buvo asmenų, o tik apsiribojo abstrakčiu paaiÅ¡kinimu, kad buvo dviejų aukÅ¡tų perteklinės lovos, trÅ«ko ploto, todėl Å¡ių abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad bÅ«tų paneigti atsakovės atstovo į bylÄ pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu.

Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis (1 t., b. l. 17-20, 24-61, 62-63, 112-125). Å ioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma tiek kamerų, tiek bendrabučio tipo patalpose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, iÅ¡skyrus laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. kai buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 4, pareiÅ¡kėjui ploto teko 3,21 kv. m. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. kai buvo patalpintas į kambarį Nr. 505, pareiÅ¡kėjui ploto teko 3,00 kv. m.

Taigi, minimali ploto norma pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta 1 parÄ kamerų tipo patalpose (teko 3,21 kv. m., trÅ«ko 0,39 kv. m ploto) ir 7 paras bendrabučio tipo patalpose (teko 3,00 kv. m., trÅ«ko 0,1 kv. m ploto). Tai sudaro pagrindÄ atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kameroje buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog kamerose ir gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas vėdinimas, patalpose drėgna, Å¡alta.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra reglamentuota Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Atsakovės atstovas nurodė, jog visos kameros atitinka šiuo metu (ir ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko) galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kybartų pataisos namų kamerose drėgmė, temperatūra ir kiti parametrai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, jog Kybartų pataisos namuose kamerų tipo patalpose ir bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o taip pat galima vėdinti ir pro atvertus langus.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų Patikrinimo aktų (1 t., b. l. 165-180) matyti, kad patikrinimų metu higienos normos pažeidimų Kybartų PN nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų ir kamerų patalpų oro temperatÅ«ros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiÅ¡kėjo kalinimo jose metu.

Atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė aktualių ginčo laikotarpiui duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per atidarytÄ langÄ , pats pareiÅ¡kėjas neteigia, jog kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose langai neatsidarė. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamos oro temperatÅ«ros, drėgmės ginčo gyvenamosiose patalpojs vertintinos kaip palankios pareiÅ¡kėjui, dėl to Å¡ių pažeidimų atžvilgiu gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių Å¡io galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatÅ«ros, drėgmės, netinkamo vėdinimo kamerose ar gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Kybartų PN laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 4 ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. bendrabučio tipo patalpoje Nr. 505, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais dideliais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, garbės ir orumo pažeminimu, taip pat teigė, jog patyrė sveikatos sutrikimus.

Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (1 t., b. l. 126-164) duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Atsižvelgus į tai, kad gyvenamojo ploto norma pažeista buvo nežymiai (\]teko kamerų tipo patalpoje 1 parÄ 3,21 kv. m., bendrabučio tipo patalpose 7 paras 3,00 kv. m.), pats pažeidimas truko neilgai (8 dienas), dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Kybartų PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 50 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), 50,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė