ae9eee60-e062-46a6-933b-8b20154b4e8d · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-263-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47337-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Å ipkauskienei, kaltinamajam K. L., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, pagrindinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : K. L. 2019 m. spalio 10 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ buvo pas draugÄ ir ten iÅ¡gėrė pora butelių. Dar prieÅ¡ tai dienÄ gėrė. Vėliau paskambino savo draugei ir paprašė, kad jį paimtų. Jos belaukiant nuėjo į automobilį pamiegoti. Atsibudęs pamatė, kad jau tamsu, draugė neatvažiavo, todėl nusprendė pats važiuoti. Važiuodamas pastebėjo traktorių, stabdymo atstumas buvo trumpas, sumaišė pedalus ir atsitrenkė į traktorių.

Visa tai įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Vairavo automobilį Volvo V70, kuris priklauso sugyventinės mamai. Automobilį buvo pasiėmęs su tikslu nuvežti į servisÄ remontui. Niekada nevairuodavo neblaivus. Nustatyto apsvaigimo laipsnio neginčija. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. M., kuris yra jo brolis, laidavimÄ . Brolis yra vyresnis, turi Å¡eimÄ , kartu su juo gyvena. Su broliu sutaria gerai, apie šį įvykį kalbėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamojo K. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. V. M. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimÄ .

Parodė, kad už savo brolį laiduoti gali. Kartu su juo gyvena viename name, prižiÅ«rės jį, vežios į darbÄ ir dės pastangas pakeisti brolio elgesį. Vairuoto pažymėjimÄ turi nuo 1988 m. ir niekada nėra praradęs teisės vairuoti. Administracine tvarka baustas nebent už greičio virÅ¡ijimÄ ir tai gal prieÅ¡ 4 metus, o per paskutinius metus nebaustas. Apie įvykį sužinojo praėjus pusei valandos po avarijos. Po to apie šį įvykį su broliu bendravo, netoleruoja tokio jo elgesio.

Liudytojas K. G. (K. G.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 23 d. apie 18.30 val., vairuodamas jam priklausantį traktorių MTZ-82, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo senuoju (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, kelio danga sausas asfaltas. Kelyje yra dvi eismo juostos, po vienÄ kiekviena važiavimo kryptimi. Traktorių vairavo su įjungtais žibintais, apie 30 km/h greičiu. Važiuodamas stebėjo keliÄ Ä¯ priekį ir atgal žiÅ«rėdamas į galinio vaizdo veidrodėlį.

Kelias buvo tuščias, bet vienu meta pastebėjo iÅ¡ galo atvažiuojančio automobilio žibintų Å¡viesas. ŽiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, jog jis, iÅ¡ paskos važiuojantis automobilis, neiÅ¡važiuoja į prieÅ¡ingÄ eismo pusę, t. y. nebando apvažiuoti jo vairuojamo traktoriaus. Jis rankomis stipriai įsitvėrė į vairÄ ir pajuto į traktoriaus galinę dalį smÅ«gį. SmÅ«gio metu traktorius tapo nevaldomas, jis galva trenkėsi į traktoriaus kabinos galinį langÄ , kuris iÅ¡dužo.

Viskas įvyko labai greitai. Jis po smÅ«gio negalėjo suvaldyti traktoriaus ir iÅ¡krito pro galinį iÅ¡daužtÄ langÄ . Traktorius nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę pusę ir trenkėsi į pakelės medžius. Po kurio laiko atsigavo. Pats atsikėlė nuo žemės, jautė, kad galva kraujuoja, skauda kairę kojÄ . Matė ant kelio stovintį sudaužytÄ automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos sustojusių automobilių vairuotojai iÅ¡traukė vairuotojÄ .

Jis paskambino savo sÅ«nui, kuris iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ . Jį dėl galvos žaizdos paguldė į RVUL stebėjimo palatÄ , ryte jį iÅ¡leido namo.(b.1. 45–46, 47) Liudytoja A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. L. yra jos sugyventinis, todėl 2019 m. spalio 23 dienÄ ji jam buvo davusi automobiliu naudotis. Automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už jos pinigus. Dėl sugadinto jai priklausančio automobilio savo sugyventiniui K. L. jokių pretenzijų neturi (b. l. 37–38, 39) IÅ¡ 2019 m spalio 29 d.

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio (b. l. 59). Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2017 m. sausio 10 d. yra A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Iš VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, kad automobilio Volvo V70 D5 vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 1830 eurai (su PVM), 1513 eurai (be PVM) (b. l. 19).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. L. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ .

K. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojų K. G. ir A. S. parodymai, specialisto iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes K. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl principo non bis in idem BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad K. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį 200 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. spalio 10 d., apie 19:50 val. (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio traktoriaus MTZ-82, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jo galinę dalį.

Eismo įvykio metu sugadintos dvi transporto priemonės, traktoriaus vairuotojui K. G. dėl patirtų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų KET 126 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu K. L. individualizuojant administracinę nuobaudÄ , jo sunkų apsvaigimÄ nuo alkoholio – 3,21 promilės, institucija įvertino, kaip administracinio nusižengimo pavojingumÄ didinančiÄ aplinkybę, dėl ko paskyrė griežtesnę nuobaudÄ .

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinimas K. L. pareikÅ¡tas dėl to, kad jis 2019 m. spalio 10 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio.

BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Å is principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje, kuris aiÅ¡kinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje). Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad principo non bis in idem pažeidimas iÅ¡ esmės nustatomas tada, kai asmuo antrÄ kartÄ persekiojamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT 2009-02-10 sprendimas S. Z. prieÅ¡ Rusij Nr. 14939/03, 2017-06-13 EŽTT sprendimas Å imkus prieÅ¡ LietuvÄ Nr. 41788/11).

Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio tikslÄ uždrausti ne tik nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimÄ apskritai, bei EŽTT praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, pvz., apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad K. L. už tÄ patį pažeidimÄ â€“ vairavimÄ esant neblaiviam, baudžiamas antrÄ kartÄ , t. y. administracinio nusižengimo byloje nutarimu Nr. 10-(duomenys neskelbtini) (ROIK: 19108387044) pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, nustatant kaip jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, o Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinant pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis EŽTT sprendimais, formuoja vieningÄ praktikÄ , kad nubaudimo administracine tvarka už veikÄ , kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuota nusikalstama veika pagal atitinkamÄ BK straipsnį, faktas nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje suformulavo nuostatÄ , kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiÅ¡kėjus visoms veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo, be to, nuteisus asmenį pagal BK, turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo sprendžiamas ANK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka (2017 m. gruodžio 21 d.

LAT nutartis Nr. 2K-347-689/2017). Aptartos, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bylÄ nagrinėjančiam teismui, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju K. L. pritaikius baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nebus pažeistas non bis in idem principas. ANK 659 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teisę paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti administracinio nusižengimo bylÄ turi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras bet kuriuo iÅ¡ Å¡io kodekso 658 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo inicijavimo (BPK 257 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo brolio V. M. laidavimÄ . K. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto, dėl Å¡ios nusikalstamos veikos – vairavimo esant neblaiviam, padarytÄ Å¾alÄ Ä¯sipareigojo atlyginti per 12 mėnesių laikotarpį (b. l. 96), pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ 500,48 eurus jau sumokėjo (b. l. 97).

Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 63), administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ , paskirtÄ piniginę nuobaudÄ sumokėjęs (b. l. 60), dėl to paties įvykio paskirtÄ administracinę nuobaudÄ sumokėjęs (b. l. 96), praeityje nėra padaręs tokio pobÅ«džio administracinių nusižengimų, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 64), darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 99), duomenų, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl bÅ«tų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, byloje nėra.

Å ių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir yra pagrindas parodyti K. L. pasitikėjimÄ . Be to, bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad V. M. yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju. Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 95), administracine tvarka per pastarÄ jį laikotarpį nebaustas, dirbantis ir darbe charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (b. l. 94).

Pažymėtina, kad jo darbinės funkcijos susijusios su vadovavimu, o tai teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikÅ¡mės darant įtakÄ kaltinamajam K. L.. V. M. vairuotojo pažymėjimÄ turi nuo 1988 m., niekada nėra praradęs teisės vairuoti, įsipareigojo brolį K. L. vežioti į darbÄ . Teisiamojo posėdžio metu tiek K. L., tiek V. M. parodė, kad jie gyvena kartu, bendrauja kiekvienÄ dienÄ , tarp jų yra tamprÅ«s santykiai, sutaria gerai. Kalbėjosi ir aptarė kaltinamojo veiksmus, kaip nurodė V.

M. toks brolio poelgis yra netoleruotinas. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad V. M. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad K. L. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, todėl V. M. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas K. L. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju V. M. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti K. L. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie V. M. asmenybę, tiek jo bei K. L. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad V. M. turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ K. L., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojo V. M. laidavimÄ , nustatant dviejų metų laidavimo terminÄ be užstato. Laiduotojas per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį K. L. elgesį, yra pakankamas.

Laiduotojo ir kaltinamojo sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad K. L. padarydamas nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam K. L. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė naudodamasis Å¡ia teise, vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio.

Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai iÅ¡aiÅ¡kinti ir užkardyti tik po to, kai K. L. atsitrenkė į liudytojo K. G. vairuojamÄ traktorių. Teismui nekyla abejonių, kad K. L. savo veiksmais, t. y. valdydamas transporto priemonę, bÅ«damas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Teismas pabrėžia, kad iÅ¡ paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiÅ¡kinimų matyti, jog jis, prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį.

Å ios aplinkybės rodo K. L. lengvabÅ«diÅ¡kÄ bei visiÅ¡kai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , į savo paties bei kitų saugumÄ . Teismas konstatuoja, jog K. L., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam vienus metus penkis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 56).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai jÄ vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. K. L. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. S. (b. l. 17), kuri nežinojo, kad kaltinimasis bÅ«damas neblaivus pasinaudos jos transporto priemone.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindÄ paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kuri remiantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ yra 1513 eurų be PVM (b. l. 19). Procesiniai klausimai Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, K. L., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. M. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojo V. M. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 5 (penkis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis K. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1513 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus trylika) eurų. KardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės sustabdymÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19108387044) atnaujinimo inicijavimo IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ K.

L. ir laiduotojui V. M. kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas