Legislator Case Law & Legislation
ae9dc7c3-8265-4fa5-b01b-b9b0a2fd8b92 AI generated

ae9dc7c3-8265-4fa5-b01b-b9b0a2fd8b92 · Kauno apygardos teismas

Case Number ae9dc7c3-8265-4fa5-b01b-b9b0a2fd8b92
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, 2) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, 3) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ . Prokuroro manymu, tokios sÄ lygos nagrinėjamu atveju nėra nustatytos, o, net ir jų egzistavimo atveju, BPK 256 straipsnio nuostatos leidžia papildyti bylÄ ir pakeisti veikų kvalifikavimÄ bei veikų apraÅ¡ymo faktines aplinkybes.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog kaltinamiems asmenims įteikus praneÅ¡imus apie įtarimus, jie suprato, kokių nusikaltimų padarymu yra įtariami, davė tokiam suvokimui adekvačius paaiÅ¡kinimus, procese dalyvavo jų gynėjai, kurie dėl kaltinimo suprantamumo pastabų neturėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jų teisė į gynybÄ .Atsiliepime į prokuroro skundÄ baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens įgaliotas atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti, nes apylinkės teismas objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ nutartį.Prokuroro skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga.

Legislator headnote

AI generated

ae9dc7c3-8265-4fa5-b01b-b9b0a2fd8b92 · Kauno apygardos teismas: Kaltinamajame akte nustatytos visos aplinkybės, kuriomis atskleisti visi inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymiai. Teismas neiÅ¡analizavo nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo tiek, kad bÅ«tų pagrindas vertinti, jog skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai motyvuotas sprendimas dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams. Tokiu bÅ«du, apylinkės teismas nepagrįstai nusiÅ¡alino nuo pareigos iÅ¡tirti keliančias jam abejones bylÄ nagrinėjant teisme. Pažymima, jog iÅ¡aiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, įstatymas leidžia prokurorui pasinaudojus BPK 256 straipsnio nuostatomis patikslinti kaltinimÄ teisme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1S-236-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00102-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokuroro skundÄ , n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje:K. S. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. kovo 1 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), laborantu-kokybės inžinieriumi, nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. kokybės vadovu, nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. generalinio direktoriaus pavaduotoju, pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) statybos darbų, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliekant (duomenys neskelbtini) rangos darbus (2 etapas), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį darbų atliko nekokybiÅ¡kai, netinkamai ir dėl to statinio statyba nebus pripažinta kaip baigta, turėdamas tikslÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje suklastojo statinio deformacijos modulio nustatymo Å¡tampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), dinaminio deformacijos modulio nustatymo matavimų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.

įrašė tikrovės neatitinkančius laboratorinių tyrimų duomenimis, nurodytus 2016 m. balandžio 11 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suklastojo tirpaus riÅ¡iklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), grunto tankio nustatymo bandymų rezultatų protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio deformacijos modulio nustatymo Å¡tampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), asfaltbetonio dangos sutankinimo koeficiento nustatymo rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis, ir pagamino netikrus dokumentus, kurių AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nesurašė – žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tirpaus riÅ¡iklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis ir žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir netikri, tyčia panaudojo, perduodamas suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus dokumentus kaip tikrus statinio statybos vadovui P. R., kad jis pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, o netinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai bÅ«tų priimti kaip atlikti tinkamai ir kokybiÅ¡kai, atitinkant techninio projekto reikalavimus, kuris, nežinodamas apie K.

S. daromas nusikalstamas veikas, t. y., kad dokumentai yra suklastoti ir netikri, vykdydamas K. S. žodinius nurodymus, užbaigus objekto statybos darbus, pateikė juos Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, po to pateiktų dokumentų pagrindu statinio statyba buvo pripažinta kaip užbaigta ir buvo pasiraÅ¡ytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos statybos užbaigimo komisijos 2013 m. birželio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad statybos darbai yra baigti ir statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija iÅ¡ gautų Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencijos didinimo programos lėšų, laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. per dvideÅ¡imt tris kartus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus 3 317 767,73 Eur (11455588,40 Lt), t. y. tokiu bÅ«du pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir Å¡iuos dokumentus panaudojo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančius pinigus, viso 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), taip padarydamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei didelę turtinę žalÄ â€“ 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), tai yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu.Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 259805810, registruota (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. kovo 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laborantu-kokybės inžinieriumi, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės vadovu, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbusiam K. S., turėjusiam žodinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pavedimÄ veikti bendrovės vardu ir turėjusiam teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį Nr. VP-543 tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) statybos darbų, atliekant (duomenys neskelbtini) pramoninio parko rangos darbus (2 etapas), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį darbų atliko nekokybiÅ¡kai, netinkamai ir dėl to statinio statyba nebus pripažinta kaip baigta, turėdamas tikslÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje suklastojo statinio deformacijos modulio nustatymo Å¡tampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), dinaminio deformacijos modulio nustatymo matavimų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.

įrašė tikrovės neatitinkančius laboratorinių tyrimų duomenimis, nurodytus 2016-04-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suklastojo tirpaus riÅ¡iklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), grunto tankio nustatymo bandymų rezultatų protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio deformacijos modulio nustatymo Å¡tampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), asfaltbetonio dangos sutankinimo koeficiento nustatymo rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis, ir pagamino netikrus dokumentus, kurių AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nesurašė:

žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tirpaus riÅ¡iklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis ir, žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir netikri, tyčia panaudojo, perduodamas suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus dokumentus kaip tikrus statinio statybos vadovui P. R., kad jis pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, o netinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai bÅ«tų priimti kaip atlikti tinkamai ir kokybiÅ¡kai, atitinkant techninio projekto reikalavimus, kuris, nežinodamas apie K.

S. daromas nusikalstamas veikas, t. y., kad dokumentai yra suklastoti ir netikri, vykdydamas K. S. žodinius nurodymus, užbaigus objekto statybos darbus, pateikė juos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, po to pateiktų dokumentų pagrindu statinio statyba buvo pripažinta kaip užbaigta ir buvo pasiraÅ¡ytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos statybos užbaigimo komisijos 2013 m. birželio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad statybos darbai yra baigti ir statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija iÅ¡ gautų Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencijos didinimo programos lėšų, laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. per dvideÅ¡imt tris kartus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus 3 317 767,73 Eur (11455588,40 Lt), t. y. tokiu bÅ«du pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir Å¡iuos dokumentus panaudojo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančius pinigus, viso 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), taip padarydamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei didelę turtinę žalÄ â€“ 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), tai yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2, 5 dalyse ir 300 straipsnio 3, 4 dalyse, padarymu.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi juridinio asmens įgalioto atstovo ir kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymus tenkino – grÄ Å¾ino baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui ir ikiteisminiam tyrimui papildyti nustatė trijų mėnesių terminÄ .Skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Skunde prokuroras nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkte nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti. Prokuroras nesutinka su teismo nutarties motyvais, jog byla prokurorui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta siekiant užtikrinti, kad visos kaltinamųjų teisės bÅ«tų įgyvendintos ir nebÅ«tų pažeistos jų teisės gintis, kadangi toks teiginys yra abstraktus ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias bÅ«tų bÅ«tina iÅ¡dėstyti pataisytame kaltinamajame akte.

Å iuo atveju teismas tik pritarė kaltinamų byloje asmenų advokatų praÅ¡ymams. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kÄ prokuroras konkrečiai turėtų pataisyti, kokias aplinkybes papildomai iÅ¡tirti, kad advokatų nurodyti motyvai bÅ«tų paneigti. Pažymima, jog tikrovės neatitinka skundžiamos nutarties teiginys, kad kaltinime nenurodyta, kada, kokiu bÅ«du ir kieno pagalba buvo suklastoti iÅ¡vardyti dokumentai. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad K. S. kaltinime iÅ¡vardytus dokumentus suklastojo pats, be jokios pagalbos, jokių jo bendrininkų nenustatyta.

Kaltinime taip pat nurodytas laikotarpis, kada buvo padaryta nusikalstama veika, bÅ«das ir pasekmės. Kaltinamajame akte detalizuotos tik tokios faktinės aplinkybės, kurios yra besÄ lygiÅ¡kai nustatytos, ir tai negali bÅ«ti pagrindu vertinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymi, jog nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas Å¡ioje byloje atitinka teismų praktikos nuostatas, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamajame akte nustatytos visos aplinkybės, kuriomis atskleisti visi inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymiai. Teismas neiÅ¡analizavo nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo tiek, kad bÅ«tų pagrindas vertinti, jog skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai motyvuotas sprendimas dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams. Tokiu bÅ«du, apylinkės teismas nepagrįstai nusiÅ¡alino nuo pareigos iÅ¡tirti keliančias jam abejones bylÄ nagrinėjant teisme. Pažymima, jog iÅ¡aiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, įstatymas leidžia prokurorui pasinaudojus BPK 256 straipsnio nuostatomis patikslinti kaltinimÄ teisme.

Skunde nurodoma, jog, net ir nustačius kaltinamojo akto suraÅ¡ymo trÅ«kumus, privalo bÅ«ti nustatytos ir kitos bÅ«tinosios procesinės sÄ lygos, kurios lemia neiÅ¡vengiamÄ bÅ«tinumÄ perduoti bylÄ prokurorui. Byla gali bÅ«ti perduodama prokurorui tik esant trijų sÄ lygų visumai:

1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, 2) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, 3) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ . Prokuroro manymu, tokios sÄ lygos nagrinėjamu atveju nėra nustatytos, o, net ir jų egzistavimo atveju, BPK 256 straipsnio nuostatos leidžia papildyti bylÄ ir pakeisti veikų kvalifikavimÄ bei veikų apraÅ¡ymo faktines aplinkybes.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog kaltinamiems asmenims įteikus praneÅ¡imus apie įtarimus, jie suprato, kokių nusikaltimų padarymu yra įtariami, davė tokiam suvokimui adekvačius paaiÅ¡kinimus, procese dalyvavo jų gynėjai, kurie dėl kaltinimo suprantamumo pastabų neturėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jų teisė į gynybÄ .Atsiliepime į prokuroro skundÄ baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens įgaliotas atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti, nes apylinkės teismas objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ nutartį.Prokuroro skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga.

Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylÄ teisme, jÄ perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 12 d. Nenustačius kliūčių nagrinėti bylÄ teisme, 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apylinkės teismas, įvertinęs juridinio asmens įgalioto atstovo raÅ¡ytiniame praÅ¡yme nurodytus ir kaltinamojo K.

S. gynėjo teisiamojo posėdžio metu išreikšto prašymo argumentus, skundžiamoje nutartyje nustatė tris esminius kaltinamojo akto trūkumus:

1) jog nėra nustatytas ryÅ¡ys tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, kadangi nenurodyta, kad fizinio asmens nusikalstamos veikos padarymu buvo suinteresuotas juridinis asmuo, kuris, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi apie nusikalstamÄ veikÄ Å¾inoti, Å¡iÄ veikÄ suvokti ir skatinti arba suvokti ir toleruoti;

2) kad būtina tikslinti, kam ir kokio dydžio žala padaryta ir kas gali būti civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje;

3) kad kaltinime nenurodyta kada, kokiu bÅ«du ir kieno pagalba buvo suklastoti iÅ¡vardyti dokumentai. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).

Pagal BPK įtvirtintÄ kaltinamojo akto kaip procesinio dokumento koncepcijÄ , kaltinamasis aktas neturi bÅ«ti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apraÅ¡ymas, nes svarbiausi duomenys turi bÅ«ti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir, teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamÄ jį aktÄ . Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios iÅ¡ankstinės įrodomosios reikÅ¡mės neturi ir, neiÅ¡nagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame iÅ¡dėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl bÅ«tent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Å iame akte neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.Apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto turinio trÅ«kumai sieti su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ â€“ padarytos nusikalstamos veikos vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi (bylos parengimo nagrinėti teisme metu) ir BPK 254 straipsnio 3 dalimi (bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu), kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , pirmosios instancijos teismas jÄ perduoda prokurorui. IÅ¡ to seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylÄ prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme.

AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundu, juridinio asmens įgalioto atstovo atsiliepimu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė tokius kaltinamojo akto trÅ«kumus, kurie negali bÅ«ti iÅ¡taisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas dėl K. S., kaltinamo juridinio asmens naudai ir interesais padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, ryÅ¡io su juridiniu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Todėl Å¡iuo atveju svarbu įvertinti BK 20 straipsnyje numatytas sÄ lygas juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta privalomų sÄ lygų visuma, kuomet už asmens, einančio įmonėje vadovaujančias pareigas, nusikalstamus veiksmus atsako ir juridinis asmuo:

1) nusikalstamÄ veikÄ padarė fizinis asmuo;

2) veika padaryta juridinio asmens naudai arba interesams, fiziniam asmeniui veikiant individualiai ar juridinio asmens vardu;

3) fizinis asmuo turi eiti tam tikras vadovaujančias pareigas ir turėti teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ . Be to, atsakomybė juridiniam asmeniui gali kilti ir tuomet, kai Å¡io juridinio asmens naudai nusikalstamas veikas padarė jo darbuotojas ar įgaliotas atstovas, minėto straipsnio 2 dalyje apraÅ¡yto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiÅ«ros arba kontrolės.Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, sprendžiant juridinio asmens kaltės klausimÄ , svarbu nustatyti fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens ryšį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai bÅ«tų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifikÄ â€“ ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte.

Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Å iuo atveju, nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).Už juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, įstatymas numato ir juridinio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę (atitinkamai BK 182 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 4 dalyje).

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su prokuroro kaltinamajame akte suformuotu kaltinimu juridiniam asmeniui, matyti, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas ir įvairiais laikotarpiais skirtingas (tiek vadovaujančias, tiek nevadovaujančias) pareigas bendrovėje užėmęs fizinis asmuo – K. S.. Kaltinime nurodyta, kad K. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. kovo 1 d. laborantu-kokybės inžinieriumi, nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 8 d.

– kokybės vadovu, nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. – generalinio direktoriaus pavaduotoju. Kaltinime nurodytas statybų projekto, dėl kurio pripažinimo tinkamu buvo galimai klastojami dokumentai, įgyvendinimo laikotarpis nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d. patenka į kelis laikotarpius, kuomet K. S. ėjo tiek darbuotojo, tiek vadovaujamas pareigas minėtoje bendrovėje. Kaltinime nurodoma, jog Å¡is asmuo veikė juridinio asmens naudai ir interesais. Be to, apraÅ¡ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamus nusikaltimus, nurodyta, jog minėtas fizinis asmuo turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų žodinį pavedimÄ veikti bendrovės vardu, taip pat turėjo teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu.

Å iuo atveju, kai juridinis asmuo pasižymi sudėtinga struktÅ«ra, vadovaujančias pareigas užimančiu asmeniu be savininko (akcininko) gali bÅ«ti pripažinti juridinio asmens struktÅ«rinių padalinių, pavyzdžiui, filialo, atstovybės, departamento ir pan., vadovai. Nors kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl juridinio asmens kaltės bÅ«tina tiksliai nustatyti juridinio asmens struktÅ«rÄ , jo organų ir valdymo organų hierarchijÄ bei teisinius ryÅ¡ius, juridinio asmens valdymo organų ir atskirų darbuotojų kompetencijos ribas, ryšį tarp veikÄ galimai padariusio fizinio asmens ir dėl jo veiksmų traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens, tačiau Å¡ios aplinkybės yra be kita ko ir vertinamojo pobÅ«džio, ir jas teismas turi nustatyti, spręsdamas trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės klausimÄ , remdamasis byloje surinktais duomenimis, juos galutiniu sprendimu pripažindamas įrodymais arba atmesdamas.

Todėl nėra pagrindo spręsti, jog Å¡ie apylinkės teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai esmingai trukdo bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir, esant abejonėms, teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, negalės jų paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylÄ teismas privalo bÅ«ti aktyvus, tai yra neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus pats tirti naujus įrodymus.

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad BPK 256 straipsnyje prokurorui, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam, nustatyta teisė praÅ¡yti pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ . Todėl Å¡iuo atveju nustačius, jog kaltinimas byloje netikslus, įstatymas neužkerta kelio jį tikslinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Tai reiÅ¡kia, kad minėtÄ kaltinamojo akto trÅ«kumÄ , jame pakankamai aiÅ¡kiai ir tiksliai nenurodžius kaltinamojo K.

S. ryÅ¡io su baudžiamojon atsakomybėn traukiamu juridiniu asmeniu, galima iÅ¡taisyti teisme. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Å¡is kaltinamojo akto trÅ«kumas nėra esminis. Minėta, jog BPK 254 straipsnio 3 punkte nurodytų aplinkybių pagrindu teismas bylÄ gali perduoti prokurorui, kai nustatomos esminės kliÅ«tys jos nagrinėjimui teisme. Å iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o pirmosios instancijos teismo nutartyje ir juridinio asmens įgalioto atstovo bei kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymuose iÅ¡dėstomi jų ginamųjų (atstovaujamųjų) kaltės buvimÄ kvestionuojantys argumentai, nesuponuoja pagrindo spręsti apie ydingÄ kaltinimÄ , kuris iÅ¡ esmės trukdytų bylÄ nagrinėti teisme, ir Å¡ių trÅ«kumų buvimo teismas negalėtų paÅ¡alinti teisiamojo posėdžio metu.

Apygardos teismo nuomone, proceso trukdymas Å¡iuo atveju bÅ«tų reikÅ¡mingai didesnis, jeigu byla bÅ«tų perduota į ikiteisminio tyrimo stadijÄ , nes iÅ¡kiltų bÅ«tinybė atlikti papildomus tyrimo veiksmus – pareikÅ¡ti naujus įtarimus, apklausti įtariamus asmenis (juridinio asmens atstovÄ ir kaltinamÄ jį), atlikti baigiamuosius tyrimo veiksmus, supažindinti su byla, suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ . AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad bylos pasirengimo nagrinėti teisme ar įrodymų tyrimo stadijose negali bÅ«ti sprendžiamas asmens kaltės klausimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija ir asmens kaltės įrodytumas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas jÄ padarė, kokiomis aplinkybėmis, kokį BK straipsnį ji atitinka. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu kaltinamų asmenų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tuo pačiu pagrindas perduoti bylÄ prokurorui.

Asmens kaltės, jo veikos kvalifikacijos, bausmės, civilinio ieÅ¡kinio ir kiti klausimai sprendžiami iÅ¡imtinai nuosprendžio priėmimo metu, todėl jokiomis teismo abejonėmis dėl asmens kaltės negali bÅ«ti grindžiamos tarpinės teismo nutartys.Dėl nurodytų priežasčių aukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad bylÄ bÅ«tina perduoti prokurorui dėl to, jog teismui kyla abejonių dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio ir tinkamo civilinio ieÅ¡kovo procese nustatymo.

Å iame kontekste pažymėtina, jog juridinio asmens atsakomybės kilimas nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos, taigi ir galimybės asmenį patraukti atsakomybėn civilinio ieÅ¡kinio buvimas ar nebuvimas neįtakoja. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog BPK 219 straipsnyje kaltinamojo akto turiniui nėra keliamas reikalavimas nurodyti civilinį ieÅ¡kovÄ ir ieÅ¡kinio dydį. Nors BPK 109 straipsnio 1 dalis įpareigoja ikiteisminio tyrimo metu priėmus pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, surinkti duomenis apie jo pagrindÄ ir dydį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi Å¡ie duomenys turi bÅ«ti atspindėti ir prokuroro baigiamajame akte.

BPK 110 straipsnio 3 dalies 2 punktas įpareigoja civilinį ieÅ¡kovÄ teismo reikalavimu pateikti jo turimus dokumentus, susijusius su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, o BPK 115 straipsnyje numatyta teismo pareiga priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, remiantis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmesti, be to, iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismui numatytos galimybės civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba palikti nenagrinėtÄ .Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad perdavus bylÄ prokurorui turi bÅ«ti pakartotinai sprendžiamas civilinio ieÅ¡kovo paskyrimo klausimas, kadangi lėšų ir asignavimų tiekėja buvo ne Kėdainių rajono savivaldybė, pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį byloje, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog lėšų ir asignavimų tiekėja – Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija informavo, kad civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nereikÅ¡ (3 t., b. l. 169).

Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, tačiau civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydis skiriasi nuo kaltinime nurodytos kaltinamųjų asmenų veiksmais galimai padarytos turtinės žalos. Kaip nurodyta BPK 110 straipsnio 1 dalyje, civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Nors asmeniui priteistina turtinė žala negali būti didesnė negu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta nusikaltimu jam realiai padaryta žala, tačiau kartu pažymėtina, kad civilinio ieškovo ieškinyje prašomas priteisti turtinės žalos dydis savaime neapsprendžia, jog kaltinime turi būti nurodyta analogiška kaip ir civiliniame ieškinyje suma, jeigu, remiantis byloje surinktais duomenimis, ji vertinama kaip didesnė. Skundžiamoje nutartyje, vertinant kaltinime pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui inkriminuojamų veikų aplinkybes, teigiama, jog nėra nurodyta, kada, kokiu būdu ir kieno pagalba buvo suklastoti išvardyti dokumentai.

Kaip teisingai nurodyta prokuroro skunde, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad K. S. kaltinime iÅ¡vardytus dokumentus suklastojo pats, be jokios pagalbos, jokių jo bendrininkų nenustatyta. Kaltinime taip pat nurodytas laikotarpis, kada buvo padaryta nusikalstama veika, ir vieta (laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje), bÅ«das (įrašė tikrovės neatitinkančius laboratorinių tyrimų duomenis, nurodytus 2016 m. balandžio 11 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 16-14, taip pat suklastojo tirpaus riÅ¡iklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus, kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis, ir pagamino netikrus dokumentus, kurių AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nesurašė) bei pasekmės (dokumentus panaudojo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ ).

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti detalizuotos tik tokios faktinės aplinkybės, kurios yra besÄ lygiÅ¡kai nustatytos, atskleidžiant bÅ«tinuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir tai negali bÅ«ti pagrindu vertinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trÅ«kumai nepagrindžia bÅ«tinybės perduoti bylÄ prokurorui. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trÅ«kumai iÅ¡ esmės trukdytų teismui iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jų bÅ«tų negalima paÅ¡alinti teisme.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylÄ teisme, neatitinka BPK 254 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : prokuroro skundÄ tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalis bei 300 straipsnio 3 ir 4 dalis, perduota prokurorui, ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti Kauno apylinkės teisme.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas             Algirdas Jaliniauskas