2022-03-30 Nr. AB-7561-3-61-3-04629-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1752-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04629-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – tėvų – K. B. K. K. ir K. K. K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – tėvų – K. B. K. K. ir K. K. K. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – tėvų – K. B. K. K. ir K. K. K. K.) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. (skunde klaidingai nurodoma sprendimo priėmimo data, turi būti – 2021 m. spalio 29 d.) sprendimą Nr. 21M37069 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1881 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjams K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėjus K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjams K. B. K. K. ir K. K. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti pareiškėjams K. B. K. K. ir K. K. K. K. 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti nepilnamečiams vaikams K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B. B. ir D. K. B. atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdami su Sprendimu, pareiškėjai jį apskundė ikiteismine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėjai skunde paaiškino, jog Migracijos departamentui nurodė, kad savo kilmės valstybėje buvo persekiojami dėl išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Nuo 2014 m. yra persekiojami ir engiami dėl savo tikėjimo, (duomenys neskelbtini) buvo atakuojami (duomenys neskelbtini) kovotojų, žudomi ir grobiami. Pareiškėjai nurodo jaučiantis nuolatinę baimę ir persekiojimą kilmės valstybėje, dėl šios priežasties jie ir išvyko į Lietuvos Respubliką.

4. Pareiškėjų teigimu, jiems turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, pareiškėjai prašė Migracijos departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pareiškėjai nurodė, jog asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

5. Pareiškėjų tvirtinimu, jų pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija, patvirtinanti, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai, susiję su priklausymu religinei ar tautinei mažumai, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjų sveikatai, gyvybei ar laisvei. Aplinkybė, jog pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Šios aplinkybės, kurių neįvertino atsakovas, patvirtina realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

6. Pareiškėjai teigia, jog Migracijos departamentas nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog tokie sprendimai yra teisėti, o asmenys neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks veiksmas, pareiškėjų nuomone, neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes siena buvo kertama siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Pareiškėjai teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad JTVPK ir EPPB parengtose gairėse (duomenys neskelbtini) persekiojimo vykdytojai yra ir valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, taip pat aiškiai nurodoma kokiems pagrindams esant vykdomas persekiojimas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. (Duomenys neskelbtini) negali suteikti efektyvios apsaugos nuo nevalstybinių subjektų persekiojimo. Migracijos departamento atliktas tyrimas neatitinka kilmės valstybės informacijos bei nustatytų prieglobsčio teisėje esančių standartų. Migracijos departamentas neišsamiai atliko tyrimą bei praleido svarbią informaciją.

8. Pareiškėjai ir jų atstovas teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Nuo 2014 m. yra nuolat persekiojami, juos atakuodavo (duomenys neskelbtini), jie buvo žudomi ir grobiami. Taip pat nurodė, kad vyksta karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovo teigimu, žodinis bylos nagrinėjimas ikiteismine tvarka numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjai. Vien tai, kad pareiškėjų skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo pareiškėjams vertinti, kad priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

12. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, patys pareiškėjai jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė.

13. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nurodė, kad jų išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvos Respubliką nulėmė priklausymas (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei bei vykstantys kariniai konfliktai, tačiau asmeniškai pareiškėjai persekiojimo ar fizinės prievartos nėra patyrę. Pareiškėjai neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jiems asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga.

14. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai nors ir priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri pagal EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą asmenų, tačiau asmeniškai persekiojimo ar fizinės prievartos nėra patyrę, pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, (duomenys neskelbtini) tos teritorijos nevaldo. Pabrėžė, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti.

15. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, draudžiama atvykti ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, kuris laikytinas proporcingu.

16. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21M37069 (klaidingai nurodoma sprendimo priėmimo data, turi būti – 2021 m. spalio 29 d.) rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas nuo 5 metų iki 2 metų; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21M37069 (klaidingai nurodoma sprendimo priėmimo data, turi būti – 2021 m. spalio 29 d.) rezoliucinės dalies 4 punkte nurodytą įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo terminą, jį sumažindamas nuo 3 metų iki 2 metų; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1881 dalį.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjai nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuolat persekioja (duomenys neskelbtini) žmonės, nuolat atakuoja (duomenys neskelbtini), žmonės grobiami ir žudomi; 2021 m. spalio 12 d. buvo atlikta pareiškėjų apklausa. Pareiškėjas K. B. K. K. nurodė, kad kilmės valstybėje kyla daug grėsmių dėl (duomenys neskelbtini). 2003 m. ir 2014 m. (duomenys neskelbtini) atėjo ir žudė (duomenys neskelbtini) žmones. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 12 000 žmonių pagrobta arba nužudyta. Nurodė, jog asmeniškai nenukentėjo, pabėgo į kalnus ir prabuvo 13 dienų. Nuo 2014 metų tokios pavojingos situacijos nepasikartojo. Tačiau (duomenys neskelbtini) miestas yra sugriautas, ten sunku gyventi. Paskutiniu metu asmeninės grėsmės ar persekiojimo nepajuto. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) atakuoja (duomenys neskelbtini) miestą. (Duomenys neskelbtini), tai viena iš daugelių partijų, organizacijų (duomenys neskelbtini) mieste. 2014–2020 m. gyveno stovyklose. Nuo 2020 metų išvyko iš stovyklų į (duomenys neskelbtini) miestą. Anot pareiškėjo, ši vieta kiekvieną dieną buvo bombarduojama (duomenys neskelbtini); pareiškėja K. K. K. K. apklausos metu nurodė, jog iš šalies išvyko dėl saugumo bei dėl savo vaikų ateities. Kilmės valstybėje nėra mokyklų, sugriauti namai. Teigė, jog prieš 2 mėnesius pabėgėlių stovykloje sudegė kaimynų palapinės. Pažymėjo, jog aplinkiniuose miesteliuose vyksta bombardavimas, tačiau jie nenukentėjo. (Duomenys neskelbtini) bombardavimas prasidėjo prieš 6-7 mėnesius. (Duomenys neskelbtini) mieste gyveno 1 m. 2 mėn. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) bombardavo įvairias vietas šalia (duomenys neskelbtini) miesto. Norėjo gyventi vietovėje, kuri priklauso (duomenys neskelbtini), bet kitos vietos įsikūrimui nerado. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neintegruojami į visuomenę. Vaikai negalėjo eiti į mokyklą, ji ir pati negalėjo lankyti mokyklos, yra neraštinga. Šalyje asmeniškai grėsmių nėra. Bendrai situacija yra pavojinga dėl politinių partijų. Teigė, jog kilmės valstybėje nėra darbų ir ateities vaikams.

19. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams K. B. K. K. ir K. K. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jiems atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdami su Sprendimu, pareiškėjai jį apskundė Migracijos departamento komisijai, kuri Sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl jiems individualiai kilusio pavojaus būnant (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Priešingai, pareiškėjai apklausų metu nenurodė, kad būtų asmeniškai patyrę persekiojimo veiksmus. Pareiškėjų teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) padėties kilmės valstybėje yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretizuoti, kuriuos paneigia Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija.

21. Teismas vertino, kad nors pareiškėjai ir galėjo susidurti su tam tikrais (duomenys neskelbtini) veiksmais, kurie sukėlė nepatogumus visiems (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims, tačiau byloje nėra jokių duomenų ir pareiškėjai nenurodė, kad jie būtų asmeniškai persekiojami (duomenys neskelbtini) dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl nebuvo pagrindo suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo pareiškėjams suteikti ir papildomą apsaugą. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę kilmės valstybėje būti kankinamais, baudžiamais. Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai galėtų būti kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Pareiškėjų argumentus, kad jiems pavojus kyla dėl (duomenys neskelbtini) teismas laikė nepagrįstais dėl anksčiau nurodytų motyvų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Priešingai, pareiškėjai Departamento atliktų apklausų metu nenurodė, kad jiems kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė dėl egzekucijos ar mirties bausmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

23. Dėl pareiškėjų skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismas pažymėjo, jog pagal Tvarkos aprašo 222 punktą, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, teisinis reglamentavimas neįpareigoja Migracijos departamento komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjai.

24. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, jog pritaria Migracijos departamento išvadai, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėjai, vengdami grąžinimo gali pasislėpti, todėl pagrįstai nuspręsta pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Dėl 5 metų nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog 5 metų laikotarpis yra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjų padarytam pažeidimui. Teismas nenustatė, jog byloje būtų surinkti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Taigi nagrinėjamu atveju sprendė, jog toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl šį terminą sumažino iki 2 metų, atitinkamai sumažino ir perspėjimo įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą terminą nuo 3 metų iki 2 metų.

III. 25. Pareiškėjai K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

26. Pareiškėjai nurodo, kad jų pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) paplitę nužudymai, susiję su priklausymu religinei bendruomenei ar tautinei mažumai, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, jog pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus, nepaneigia potencialios grėsmės. Migracijos departamentas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai pareiškėjams nesuteikė prieglobsčio.

27. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymi, kad pareiškėjai nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjai pateikė pakankamai informacijos ir duomenų, įrodymų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Pareiškėjai nurodė ir nuoširdžiai pasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes, tačiau nurodytų aplinkybių visuma nebuvo teisingai įvertinta ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas.

28. Pareiškėjų teigimu, priimtas Sprendimas turėtų būti naikintinas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie būtų gauti iš patikimų šaltinių. Vadovautasi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, kuri neatspindi tikrosios pareiškėjų kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21M37069 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1881, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21M37069 (klaidingai nurodoma sprendimo priėmimo data, turi būti – 2021 m. spalio 29 d.) rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas nuo 5 metų iki 2 metų; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21M37069 (klaidingai nurodoma sprendimo priėmimo data, turi būti – 2021 m. spalio 29 d.) rezoliucinės dalies 4 punkte nurodytą įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo terminą, jį sumažindamas nuo 3 metų iki 2 metų; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1881 dalį.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie jų kilmės valstybę, taip pat netinkamai vertino pareiškėjų nurodytus konkrečius faktus dėl jiems galimo kilti pavojaus kilmės valstybėje.

35. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai K. B. K. K. ir K. K. K. K. 2022 m. kovo 21 d. pateikė prašymus leisti savanoriškai sugrįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S11490, o 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimus Nr.: 22S12811, 22S12805, 22S12806, 22S12807, 22S12808, kuriais nusprendė: pripažinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21M37069 rezoliucinės dalies 2-5 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėjus į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjams Grąžinimo tvarkos aprašo 93 punkte nustatytą vienkartinę piniginę išmoką.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą, įvertinusi tai, kad Migracijos departamento sprendimais buvo pripažinti netekusiais galios skundžiamo Migracijos departamento sprendimo 2–5 punktai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pasisakyta dėl Migracijos departamento sprendimo 2–5 punktų (išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) ir atitinkamai Komisijos sprendimo šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės (ABTĮ 103 str.), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla nurodytais aspektais nutraukiama.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

39. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

40. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

41. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

43. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

44. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

45. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

46. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad: pareiškėjai 2021 m. liepos 24 d. išvyko iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 2 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, maršrutu (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, taip pat asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Prašyme dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjai nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), politinėms partijoms nepriklauso. Iš kilmės šalies išvyko dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) persekiojami kitų tikėjimo žmonių, nuolat atakuojami (duomenys neskelbtini), grobiami ir žudomi; 2021 m. spalio 12 d. buvo atlikta pareiškėjų K. B. K. K. ir K. K. K. K. apklausa.

47. Pareiškėjai paaiškino, kad jie atvyko į Lietuvos Respubliką, nes yra (duomenys neskelbtini), kuriems nesaugu jų kilmės valstybėje. Taip pat nurodė, kad jų gyvenamojoje teritorijoje vyksta susirėmimai tarp (duomenys neskelbtini) grupuočių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jiems suteikimo. Pareiškėjai nurodė kelias bendro pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, dėl saugumo šalyje. Tačiau nei viena iš paminėtų aplinkybių savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso pareiškėjams suteikimo. Pareiškėjų teigimu, kilmės šalyje jų gyvybėms gresia pavojus, nes jų gyvenamojoje vietoje nesaugu. (Duomenys neskelbtini) dėl tautybės yra persekiojami. (Duomenys neskelbtini) vykdo karo veiksmus prieš (duomenys neskelbtini) organizaciją. Pareiškėjai nurodė, kad asmeniškai grėsmės nėra patyrę ir nukentėję. Pasiteiravus, kodėl jie nepersikėlė į kitą saugesnę vietą, nurodė, kad nerado vietos, kuri priklausytų (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, įvykių susijusių su grasinimais ar persekiojimais, kurie individualizuotų jų situaciją, nurodė tik bendro pobūdžio informaciją. Be to, apklausos metu negalėjo išsamiau papasakoti apie jų gyvenamosiose apylinkėse vykstantį karinį konfliktą.

48. Iš EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairių „Country Guidance Iraq 2021“ (toliau – ir Gairės) matyti, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau anot EASO, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas vertindamas saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) gubernijoje, nurodė, kad beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis nei daugelyje kitų (duomenys neskelbtini) regionų, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, Migracijos departamentas pažymėjo, kad jie daugiausiai vykdomi (duomenys neskelbtini) objektus kitose šalyse, o (duomenys neskelbtini) pagrindiniai taikiniai yra (duomenys neskelbtini) kariuomenė ir policija bei kiti (duomenys neskelbtini) vyriausybės interesai, įskaitant infrastruktūrą, mokyklas ir civilius gyventojus, susijusius su vyriausybe.

49. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Įvertinus prieglobsčio prašytojų pateiktą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, jų pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, kuri yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Taigi, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų pasakojimų formos ir turinio trūkumus, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Migracijos departamentas patvirtino, kad pareiškėjų pateikta informacija apie bendrą situaciją ir vykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) pasienyje yra suderinama su kilmės valstybės informacija, tačiau nei ši aplinkybė, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojams bei jų nepilnamečiams vaikams gresia arba grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl pareiškėjų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

50. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjai grėsmę sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

51. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgus į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) provincijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pagrįstai Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

52. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Pareiškėjų teiginiai, kad Migracijos departamentas vadovavosi neaktualia ir nepatikima informacija yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija. Be to, Gairės yra parengtos kompetentingos institucijos, jose surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento surinktą informaciją, ar būtų pagrindas manyti, kad turima informacija buvo įvertinta netinkamai. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjų situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į nuodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

53. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

54. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. B. K. K., K. K. K. K. ir K. K. B. B., K. K. B. B., N. K. B., D. K. B. B. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – tėvų – K. B. K. K. ir K. K. K. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21M37069 2-5 punktų ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1881 (dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21M37069 1 punkto ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1881 (dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė