ae99c4bb-0b79-4e66-b9d8-495fe380effc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civ. byla Nr. e2A-1699-565/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33061-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.1.; 2.2.10.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovams M. B. ir D. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. P., UAB „Remolita“ ir Ko. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams M. B. ir D. L., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai su trečiuoju asmeniui BUAB „Remolita“ ir Ko 7 530,12 Eur žalai atlyginti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad dirbo UAB „Remolita“ ir Ko. 2009-07-22, darbo metu, ieÅ¡kovas nukrito nuo pastolių ir buvo sužalotas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4226-466/2011 priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Antstolė pagal Å¡io sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 2012-10-29 pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ trečiojo asmens. 2013-07-05 pažymoje Nr. Pž-63 antstolė nurodė, kad trečiasis asmuo neturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Atsakovas M. B. civilinės bylos Nr. 2-4226-466/2011 nagrinėjimo metu faktiÅ¡kai ėjo trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. direktoriaus pareigas, taip pat nuo 1998-10-14 yra 50 procentų trečiojo asmens akcijų savininkas, o atsakovas D. L. 2010-08-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo 50 procentų trečiojo asmens akcijų savininku. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovai, žinodami apie trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. skolÄ ieÅ¡kovui, siekė iÅ¡vengti Å¡ios prievolės įvykdymo.

Nors trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras nėra teikęs finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau 2010 m. trečiasis asmuo dar vykdė veiklÄ , o pagal 2013-07-05 antstolės pažymÄ Nr. Pž-63 trečiasis asmuo jau nebeturėjo turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti vykdomas skolos ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kojimas. Todėl akivaizdu, kad trečiojo asmens veikla buvo sustabdyta, nepaisant to, kad trečiasis asmuo turėjo neįvykdytų įsipareigojimų ieÅ¡kovui. Kadangi atsakovai trečiÄ jį asmenį UAB „Remolita“ ir Ko. privedė prie nemokumo, jie subsidiariai su trečiuoju asmeniu turi sumokėti ieÅ¡kovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4226-466/2011 priteistas sumas. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės ir nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovai.

Trečiasis asmuo UAB „Remolita“ ir Ko. veiklÄ nutraukė ne dėl to, jog iÅ¡vengtų prievolės ieÅ¡kovui įvykdyti, bet dėl ekonomikos krizės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-01 ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, reikalaudamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimo vykdymÄ nukreipti į trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko.

Pagal antstolės D. P. pažymos duomenis trečiasis asmuo turto neturi. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma rodo, kad trečiasis asmuo nuo 2011-03-23 ekonominės veiklos nevykdo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma rodo, kad nuo 2010-01-01 iki 2012-02-15 UAB „Remolita“ ir Ko. buvo 5 darbuotojai, nuo 2012-02-16 – 1 darbuotojas, nuo 2013 metų bendrovė duomenų apie darbuotojus neteikia. Trečiojo asmens kasos knygos iÅ¡raÅ¡e nėra įrašų. IÅ Å¡ių faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo nuo 2010 m. kovo mėn. veiklos nevykdė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo UAB „Remolita“ ir Ko vykdė veiklÄ po nelaimingo atsitikimo darbe, turėjo turtÄ ir jį paslėpė.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai įsteigė kitÄ analogiÅ¡kos veiklos bendrovę ir vykdo Å«kinę veiklÄ . Nesant įrodymų dėl nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų, dėl kurių trečiasis asmuo UAB „Remolita“ ir Ko negali įvykdyti prievolių ieÅ¡kovui, atsakovams nekyla subsidiari atsakomybė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Atsakovai, kaip trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkai, iÅ¡ trečiojo asmens direktoriaus pareigų 2010 m. rugpjūčio mėn. atsistatydinus V. P., daugiau kaip 4 metus neÅ¡aukė akcininkų susirinkimo ir nesprendė naujo direktoriaus paskyrimo klausimo. Tokiais atsakovų veiksmais trečiojo asmens veikla buvo paralyžiuota, trečiais asmuo negalėjo veikti, nes nebuvo organo, galinčio organizuoti kasdienę trečiojo asmens veiklÄ ir atstovauti trečiÄ jį asmenį santykiuose su kitais asmenimis.2.

Ieškovas neturi galimybės savo teiginius pagrįsti trečiojo asmens I UAB „Remolita“ ir Ko. finansinės atskaitomybės dokumentais, nes trečiasis asmuo nevykdė pareigos finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti VĮ Registrų centras, ir kitais trečiojo asmens dokumentais, nes trečiais asmuo nevykdė pareigos šiuos dokumentus saugoti. Iš trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. direktoriaus atsistatydinus V. P., atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išreikalauti iš V.

P. trečiojo asmens dokumentus ir turtÄ . Tai, kad trečiasis asmuo nutraukė veiklÄ bÅ«tent dėl ekonominės krizės, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o Å¡iÄ aplinkybę privalo įrodyti atsakovai, nes Å¡ia aplinkybe atsakovai grindžia savo atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Be to, nesant trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. apskaitos dokumentų, kuriuos turėjo pateikti atsakovai, teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpcijÄ ir laikyti, kad nepateikti įrodymai įrodo egzistuojant pačias nepalankiausias aplinkybes atsakovams.Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutiko.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.1. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovai nevykdė pareigos paskirti trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. vadovÄ , nesudaro pagrindo atsakovų atsakomybei atsirasti, nes bendrovės vadovo neiÅ¡rinkimas, bendrovei neturint turto ir nevykdant veiklos, niekaip neįtakoja bendrovės finansinės padėties pablogėjimo. Trečiojo asmens vadovo nepaskyrimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu veiksmu ieÅ¡kovo atžvilgiu. Be to, trečiojo asmens vadovas V.

P. iš pareigų atsistatydino prieš metus iki ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, t.y. dar tuo metu, kai ieškovas neturėjo galiojančios prievolės trečiojo asmens atžvilgiu.

2. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų žalÄ , privalo įrodyti konkrečius atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus, nukreiptus bÅ«tent į siekį iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovui įvykdymo. IeÅ¡kovas atsakovų nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡ esmės neįrodinėjo, tačiau tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovai, nepaskirdami trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. vadovo, privedė trečiÄ jį asmenį iki nemokumo. Jei kaip teigia ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo UAB „Remolita“ ir Ko. veikė pelningai ir turėjo tik vienÄ kreditorių – ieÅ¡kovÄ , nebÅ«tų buvę protinga žlugdyti trečiojo asmens veiklÄ tik dėl to, kad iÅ¡vengti sÄ lyginai nedidelės prievolės – 7 530,12 Eur, ieÅ¡kovui įvykdymo.3.

Net jei atsakovų atžvilgiu ir bÅ«tų pagrindas taikyti contra spoliatorem taisyklę, tai savaime nesudarytų pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas nenurodė, kokios konkrečiai yra atsakovams nepalankiausios aplinkybės, kurias bÅ«tų galėję įrodyti trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. finansinės atskaitomybės dokumentai. Akivaizdu, kad trečiojo asmens finansinės atskaitomybės dokumentai savaime nebÅ«tų galėję įrodyti, kad atsakovai atliko kokius nors nesÄ Å¾iningus veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , dėl kurių trečiasis asmuo nebegalėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009-07-22, darbo UAB „Remolita“ ir Ko. metu, nukrito nuo pastolių ir susižalojo. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2011-01-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu UAB „Remolita“ ir Ko. dėl neturtinės žalos dėl patirto sužalojimo atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-08-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4226/2011 priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ UAB „Remolita“ ir Ko. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinei žalai dėl patirto sužalojimo atlyginti, Å¡is teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-06-08 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2A-513/2012). 2012-10-29 buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ UAB „Remolita“ ir Ko. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Antstolės D. P. 2013-07-05 pažymoje Nr. Pž-63 nurodyta, kad skola neiÅ¡ieÅ¡kota, nes UAB „Remolita“ ir Ko. buveinės adresu nerasta, sÄ skaitų bankuose neturi, įmonei priklausančiam automobiliui „Ford Transit“ taikomi kitų antstolių apribojimai, kitas turtas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nenustatytas. Pagal CK 2.50 str. 2 d. juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsakovo pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriui; nesÄ Å¾iningų veiksmų konstatavimas ir reiÅ¡kia juridinio asmens dalyvio kaltę.

Pagal CK 2.50 str. 3 d. dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali bÅ«ti konstatuota nustačius Å¡ias atsakomybės sÄ lygas: nesÄ Å¾iningus veiksmus, kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir Å¡is negalėjimas yra atsiradęs bÅ«tent dėl jo dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų; CK 2.50 str. 3 d. taikyti bÅ«tina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningumÄ ir to nulemtÄ juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriams.

Kadangi CK 2.50 str. 3 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-261/2014 ir kt.).IÅ¡ Juridinio asmenų registro 2015-10-15 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „Remolita“ ir Ko.

įregistruota 1998-10-15, įmonė Juridinių asmenų registrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovas M. B. yra UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkas nuo 1998-10-14. Nuo 2010-08-05 atsakovui M. B. priklausė 50 procentų UAB „Remolita“ ir Ko. akcijų. Kita 50 procentų UAB „Remolita“ ir Ko. akcijų dalis nuo 2010-08-05 priklausė atsakovui D. L.. Pagal Juridinio asmenų registro 2015-10-15 išrašo duomenis atsakovas M. B. nuo 2015-01-06 registruotas kaip vienintelis UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkas, o nuo 2014-11-27 – kaip UAB „Remolita“ ir Ko. vadovas.

Atsakovas M. B. 2015-12-10 praneÅ¡ime nurodė, kad atsakovas nedisponuoja jokiais 2010-2014 metų UAB „Remolita“ ir Ko. dokumentais, nes Å¡ie dokumentai atsakovui nebuvo perduoti. Sutiktina su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai, bÅ«dami UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkai, 2010-08-09 iÅ¡ pareigų atsistatydinus bendrovės direktoriui trečiajam asmeniui V. P., privalėjo paskirti kitÄ direktorių, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d. bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organÄ â€“ bendrovės vadovÄ , kuris organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ , atsako už bendrovės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , finansinių ataskaitų parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui (Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 8 d., 58 str. 3 d., Finansinės atskaitomybės įstatymo 25 str. 1 d., 28 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.), o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. rinkti bendrovės vadovÄ yra iÅ¡imtinė akcininkų susirinkimo kompetencija.

UAB „Remolita“ ir Ko. kiekvienais finansiniais metais privalėjo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinį (Finansinės atskaitomybės įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 1 d., 3 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 9 p., 58 str. 2 d. tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra išimtinė akcininkų susirinkimo kompetencija. Todėl atsakovai, būdami UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkai, privalėjo reikalauti/imtis priemonių, kad bendrovės metinių ataskaitų rinkiniai būtų sudaryti ir pateikti tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Å ių pareigų atsakovai taip pat nevykdė.Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad bÅ«tent dėl naujo vadovo neiÅ¡rinkimo, 2010-08-09 iÅ¡ pareigų atsistatydinus UAB „Remolita“ ir Ko. direktoriui V. P., bendrovė nustojo vykdyti veiklÄ ir nebegalėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Nors dėl finansinių ataskaitų neparengimo, nepatvirtinimo ir jų nepateikimo Juridinių asmenų registrui nėra galimybės pagal Å¡ių ataskaitų duomenis nustatyti UAB „Remolita“ ir Ko. turtinės padėties, tačiau Å¡ios ataskaitos nėra vieninteliai įrodymų Å¡altiniai, iÅ¡ kurių galima padaryti iÅ¡vadas apie bendrovės turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymus ir iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡reikalavo duomenis apie UAB „Remolita“ ir Ko. mokestines prievoles 2010 – 2014 metais. IÅ¡reikalauti papildomų duomenų iÅ¡ Å¡ių institucijų ieÅ¡kovas neprašė.Byloje nėra duomenų iÅ¡ viešų registrų, kad UAB „Remolita“ ir Ko. turėjo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kuriuos perleido. 2013-07-05 pažymoje Nr. Pž-63 yra duomenys tik apie vienÄ bendrovei priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį Ford Transit, kuriam taikomi ankstesni antstolių apribojimai.

IeÅ¡kovas, 2009 metais dirbęs UAB „Remolita“ ir Ko., nenurodė jokių aplinkybių, rodančių gerÄ bendrovės turtinę padėtį iki 2009-07-22 įvykio (didelius ieÅ¡kovui/kitiems darbuotojams mokamus atlyginimus, didelį darbuotojų skaičių, dideles bendrovės vykdomų statybos darbų apimtis). IÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-12-03 raÅ¡to Nr. (1.14E) 3E-3930) matyti, kad nuo 2010-01-01 iki 2012-02-15 UAB „Remolita“ ir Ko. dirbo 5 darbuotojai, kas leidžia bendrovę vertinti kaip nedidelę įmonę.

IÅ¡ nurodyto raÅ¡to taip pat matyti, kad UAB „Remolita“ ir Ko. skola VSDF biudžetui 2010-01-01 buvo 1 255,02 Lt, bendrovė nuo 2010-01-01 VSD įmokų nemokėjo. Tai rodo, kad UAB „Remolita“ ir Ko. turtinė padėtis jau iki 2010 m. pradžios buvo bloga. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-02-15 susidariusi 10 914,06 Lt VSD įmokų skola ir 610,94 Lt delspinigiai buvo ne ginčo tvarka nuraÅ¡yti nuo UAB „Remolita“ ir Ko. sÄ skaitų, kas taip pat galėjo turėti neigiamÄ Ä¯takÄ bendrovės apyvartinėms lėšoms ir galimybei vykdyti veiklÄ .

Nuo 2012-02-16 UAB „Remolita“ ir Ko. turėjo tik vienÄ darbuotojÄ , už kurį nuo 2012-01-31 iki 2012-12-31 pateikti duomenys apie nedraudiminį laikotarpį, o nuo 2013-01-01 duomenų VSDFV bendrovė neteikia. IÅ¡ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-04 raÅ¡to Nr. (4.66)-46-MPD-14716 matyti, kad UAB „Remolita“ ir Ko. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, o nuo 2011-03-23 bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, nes nevykdė ekonominės veiklos.

Å iame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad UAB „Remolita“ ir Ko. nuo 2010 – 2014 m. pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nemokėjo. Sutiktina su atsakovų paaiÅ¡kinimais, kad UAB „Remolita“ ir Ko. veiklai neigiamos įtakos galėjo turėti ekonominė krizė, nes visuotinai žinomos aplinkybės, kad 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, kuri tęsėsi iki 2010 metų III-IV ketvirčio, ypatingai palietė statybų sektorių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai UAB „Remolita“ ir Ko. vykdytÄ veiklÄ perkėlė į kitas įmones.IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog trečiasis asmuo V.

P. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad akcijų pardavimo metu (2010-08-05) UAB „Remolita“ ir Ko. veikė pelningai, ir kad tai patvirtina buvusiÄ gerÄ UAB „Remolita“ ir Ko. turtinę padėtį. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad bendrovės veikla akcijų pardavimo metu nebuvo nuostolinga, tačiau Å¡is teiginys nėra pakankamas pagrįsti gerÄ UAB „Remolita“ ir Ko. turtinę padėtį 2010-08-05.UAB „Remolita“ ir Ko. finansinių ataskaitų neteikimas nesietinas su 2007-07-22 įvykiu ir galimu žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendrovės vengimu, kadangi UAB „Remolita“ ir Ko. finansinių ataskaitų neteikė ir ankščiau, t.y. nuo pat įregistravimo 1998 metais.

Naujo UAB „Remolita“ ir Ko. direktoriaus neiÅ¡rinkimas po to, kai 2010-08-09 iÅ¡ pareigų atsistatydino bendrovės direktorius V. P., vienareikÅ¡miÅ¡kai nesietinas su UAB „Remolita“ ir Ko. veiklos nutraukimu ir dėl to, kad, kaip nurodė ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose, civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo metu UAB „Remolita“ ir Ko. vardu veikė laikinai einantis direktoriaus pareigas atsakovas M. B., t.y. bendrovė buvo atstovaujama ir galėjo veikti.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ dėl 2009-07-22 įvykio surašė 2010-10-01 (duomenys iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4226-466-2011).

IeÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos priteisimo dėl 2009-07-22 įvykio kreipėsi 2011-01-20. Kaip jau nurodyta, byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Remolita“ ir Ko. turtinė padėtis buvo sunki jau iki 2010-01-01, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. bendrovė neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, kas rodo, kad UAB „Remolita“ ir Ko. galimai nebevykdė veiklos, o nuo 2011-03-23 bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, nes nevykdė ekonominės veiklos.

Iki 2010-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo nebuvo nustatyti UAB „Remolita“ ir Ko. padaryti darbo saugos taisyklių pažeidimai. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo 2011-01-20 UAB „Remolita“ ir Ko. buvo žinomas ieškovo ketinimas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui 2009-07-22 įvykiu buvo padaryta ar nėra atlyginti turtinė žala. Taigi, ieškovo apsisprendimas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tapo žinomas tik po 2011-01-20, kai UAB „Remolita“ ir Ko. turtinė padėtis jau buvo bloga.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas M. B. pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 988,57 Eur, trečiasis asmuo V.

P. – 650 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, į tai, kad advokatai atstovavo atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį pirmosios instancijos teisme, atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažintinos iki 400 Eur (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

S. atsakovo M. B. ir trečiojo asmens V. P. naudai po 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                 Rūta Burdulienė Vilija Mikuckienė Vaclovas Paulikas