ae98a841-729c-4e8a-9a36-9d28e2322f48 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1084/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5, 128.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-3929-262/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miktra“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

M. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Miktra“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo ir prašė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisti 49 460 Lt skolos, 6 463,68 Lt palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas pagal 2004 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartį Nr. 04-08/005 dirbo UAB „Miktra“ komercijos direktoriumi nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2005 m. lapkričio 10 d.; jis taip pat buvo UAB „Miktra“ akcininkas.

Nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. iki 2005 m. kovo 31 d. atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 028, 032, 040, 041, 055, 056, 059, 062 iÅ¡ viso gavo 79 460 Lt. 2005 m. balandžio 27 d. atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 30 000 Lt, tačiau liko skolingas dar 49 460 Lt, kurių ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino iki Å¡iol, nors darbo sutartis su atsakovu nutraukta Atsakovas A. M. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo jis gavo 59 460 Lt, o ne 79 460 Lt, kaip teigia ieÅ¡kovas. 30 000 Lt buvo grÄ Å¾inta. 19 100 Lt panaudota su tiekėjais atsiskaityti.

Tai įrodantys dokumentai buvo pateikti ieÅ¡kovui pareikalavus 2004 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. 10 360 Lt panaudota UAB „Miktra“ Å«kio iÅ¡laidoms. Tai įrodantys dokumentai taip pat buvo pateikti ieÅ¡kovui pareikalavus 2005 m. kovo mėnesį. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Viliaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 29 460 Lt skolos ir 3 850 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso 33 310 Lt; taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 33 310 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad pareiga grÄ Å¾inti paimtus iÅ¡ bendrovės kasos pinigus atsakovui kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių. Pažymėjo, kad atsakovas nuosekliai neigė gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo kasos 20 000 Lt pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 062. kadangi paraÅ¡as 2005 m. kovo 31 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 062 yra ne A. M. (tai įrodo teismo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vada) teismas sprendė, kad įrodyta, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo 20 000 Lt pagal 2005 m. kovo 31 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 062 negavo.

Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gautus ir negrÄ Å¾intus likusius 29 460 Lt jis bÅ«tų panaudojęs įmonės reikmėms (CPK 178 str.), todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui 29 460 Lt bei palÅ«kanas. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties, teismas pažymėjo, jog trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas nepraleido. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo diena.

Nutartis iÅ¡kelti UAB „Miktra“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2006 m. liepos 15 d., o ieÅ¡kinį bankroto administratorius pareiÅ¡kė 2008 m. birželio 28 d. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovui perduotų sumų panaudojimas buvo pagrįstas iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais (PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kvitais), kurių originalai buvo pateikti ieÅ¡kovui.

Atsakovas ieÅ¡kovui pateiktų iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų 29 460 Lt sumai kopijų neiÅ¡saugojo, nes, pirma, neturėjo tokios prievolės, antra, kai kurių dokumentų ir neturėjo teisės iÅ¡saugoti, trečia, neturėjo pagrindo manyti, jog ateityje gali kilti ginčas dėl jam iÅ¡duotų pinigų netinkamo panaudojimo ar net negrÄ Å¾inimo. Pats ieÅ¡kovas 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad ieÅ¡kovo buhalterija buvo tvarkoma netinkamai, todėl, esant duomenų, jog ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos dokumentai buvo net klastojami, teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus.

IeÅ¡kovas atsisakė pateikti į bylÄ kasos knygos bei čekių knygelės (-ių) kopijÄ . Atsakomybė už apskaitos dokumentų saugojimÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį tenka už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsakingam Å«kio subjekto vadovui. IeÅ¡kovo vadovas pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartį buvo įpareigotas perduoti ieÅ¡kovo administratoriui visus dokumentus, taigi ir atsakovo pateiktus aptariamus iÅ¡laidas ir atsiskaitymus patvirtinančius dokumentus.

IeÅ¡kovas atsakovui ilgÄ laikÄ nereiÅ¡kė žodinių ar raÅ¡ytinių pretenzijų dėl pinigų grÄ Å¾inimo ar padarytos turtinės žalos atlyginimo, netaikė atsakovui kaip darbuotojui drausminių sankcijų už netinkamÄ darbo funkcijų atlikimÄ . Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas niekada nebuvo paskolinęs atsakovui ieÅ¡kiniu reikalaujamų pinigų sumų, todėl nepagrįstai sprendė, jog iÅ¡ atsakovo priteisiama skola. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovui tariamai padarytos žalos (o ne jam negrÄ Å¾intos skolos) atlyginimo privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į DK 253, 254 straipsnius.Teismas nevertino aplinkybių, kurios suteikia pagrindÄ atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ arba mažinti atlygintinos žalos dydį (DK 247 str.).

IeÅ¡kovas, duodamas pinigų sumas atsakovui, galėjo įvertinti iki tol atsakovui iÅ¡duotas pinigų sumas, už kurias, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas tinkamai neatsiskaitė. Be to, ieÅ¡kovas niekada nebuvo paskyręs atsakovo mokėti už prekes ar paslaugas, mokėti avansÄ , padengti kitas su Å«kio subjekto veikla susijusias iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovas neturėjo teisės iÅ¡duoti atsakovui pinigus atsiskaitymui pagal avanso apyskaitÄ ir Å«kio iÅ¡laidoms, o tai padaręs, veikė savo rizika ir atsakomybe.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog subjekto valdymo organų veiksmai, kuriais vilkinamas neatsiskaitymo už gautus pinigus fakto konstatavimas, laikytinas pagrindu mažinti atsakovo civilinės atsakomybės dydį (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-119/2007).Vertinant galimybę netaikyti atsakovui atsakomybės ar jÄ sumažinti, negalima nevertinti ir Å¡ių naujų aplinkybių, paaiÅ¡kėjusių po bylos iÅ¡nagrinėjimo - nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovas tapo neįgalus, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ BUAB ,,Miktra“ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:Apeliantas terminÄ pateikti skundÄ praleido nepagrįstai, o svarbių priežasčių jį atnaujinti Å¡iuo atveju nėra. Todėl teismas turėjo atsisakyti jį priimti (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 4 d.). Jam to nepadarius, Å¡ios teisės suteikiamos apeliacinės instancijos teismui (CPK 315 str. 5 d.).IÅ¡ kartu su skundu pateiktos VSDFV Ukmergės skyriaus pažymos apie asmens gaunamas pajamas matyti, kad apeliantas nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. jau gauna iÅ¡mokas – pensijÄ , todėl aplinkybė apie jo netektÄ darbingumÄ negali bÅ«ti laikoma naujai paaiÅ¡kėjusia, nes ji egzistavo ir buvo žinoma apeliantui dar 2011 m. rugsėjo 5 d.Priteista pinigų suma pagal savo prigimtį yra skola.

Teismas nustatė teisingai, kad atsakovui kilo pareiga grÄ Å¾inti pastarajam vykdant darbo funkcijas paimtus iÅ¡ bendrovės kasos ir vykdant darbo funkcijas nepanaudotus bendrovės pinigus.Teiginiai, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus yra nepagrįsti ir sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui nereikÅ¡mingi.Apeliantas pas ieÅ¡kovÄ buvo įdarbintas direktoriaus pavaduotoju, tačiau realiai buvo pagrindinis ieÅ¡kovo vadovas ir savininkas. Akivaizdu, kad realiai nuo 2005 m. lapkričio 10 d. (valdydamas 50 proc. ieÅ¡kovo akcijų) apeliantas, kaip darbuotojas, buvo niekam nepavaldus ir santykiuose su ieÅ¡kovu galėjo savarankiÅ¡kai priimti sprendimus, kurie dėl ypatingo apelianto statuso įmonės akciniame kapitale faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo buvo nekontroliuojami.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas yra iÅ¡sprendęs rezoliucija (183 b. l., CPK 78 str. 1 ir 5 d., 2011 m. birželio 21 d. redakcija). Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡sprendė ir termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo revizuoti termino apeliaciniam skundui paduoti.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Nagrinėjamoje byloje viena iÅ¡ ginčo Å¡alių – ieÅ¡kovas, yra bankrutavusi bendrovė, todėl teismų praktikoje pripažinta, kad tokio pobÅ«džio bylose egzistuoja ir turi bÅ«ti ginamas vieÅ¡asis interesas, teismai, nagrinėdami bylÄ , privalo bÅ«ti aktyvÅ«s ir atsižvelgti tiek į tokios įmonės, tiek į jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-226/2008; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

Atsakovas ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, priklausė bendrovės administracijai (8 b. .l.) ir turėjo teisę duoti atitinkamus organizacinius patvarkymus bei pats savarankiÅ¡kai spręsti.Be to, kaip vienas iÅ¡ bendrovės administracijos vadovų, privalėjo veikti sÄ Å¾iningai ir nedaryti žalos bendrovei. Atsižvelgiant į atsakovo pareigas bei į tai, kad jis buvo vienas iÅ¡ bendrovės savininkų (valdė 50 proc. akcijų), todėl jį pripažinti silpnesniÄ ja Å¡alimi nėra pagrindo. Nagrinėjamo ginčo atveju teismo aktyvumas siejamas tik su vieÅ¡o intereso elemento egzistavimu dėl jau paminėtų priežasčių - bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų gynimo.

Dėl žalos atlyginimo Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindinis Å¡ios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ (DK 245, 253-255 str.).

Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009.). AiÅ¡kindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sÄ lygos pagal Darbo kodeksÄ , sampratÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009). Nagrinėjamu atveju vertinant pirmosios teismo nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti atsakovo materialinę atsakomybę. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, savo darbo funkcijoms vykdyti iÅ¡ bendrovės kasos buvo paėmęs pinigų (ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos (29 460 Lt) nėra), tačiau iki darbo sutarties nutraukimo nepateikė ieÅ¡kovui jų tinkamÄ panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų (tokių įrodymų taip pat nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, CPK 178 str.), tokiu bÅ«du atsakovas ieÅ¡kovui padarė žalÄ , kurios dydis - paimtų ir negrÄ Å¾intų pinigų sumos skirtumas.

Vadovaujantis DK 246 straipsniu, atsirado materialinė atsakovo atsakomybė, nes yra visos tokios atsakomybės atsiradimo sÄ lygos. Neteisėta veika pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas negrÄ Å¾ino jam perduotų ir nepanaudotų sumų. Priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo taip pat egzistuoja - pinigų negrÄ Å¾inimas ir tinkamÄ pinigų panaudojimÄ Ä¯rodančių dokumentų nepateikimas - tiesiogiai sukėlė žalÄ ieÅ¡kovui. Pasisakydama dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 253 straipsnio 1 ir 6 punktus, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto netekimo ir netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos.

DK 255 straipsnio 1 punkte numatyta darbuotojo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei tokiÄ Å¾alÄ darbuotojas padaro tyčia (kaltės forma). Nagrinėjamoje situacijoje pačios atsakovo kaltės ieÅ¡kovas įrodyti neprivalėjo, nes atsakovas žinojo apie savo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu, kadangi dalį paimtų pinigų ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino iki nutraukiant darbo sutartį. Be to, darbuotojas laikomas kaltu, kai praranda turtÄ , kurį gauna pagal įgaliojimÄ ar kitÄ dokumentÄ - Å¡iuo atveju atsakovas gavo pinigus pagal kasos iÅ¡laidų orderius ir avanso apyskaitas.

Ginčo dėl to, kad, kaip minėta, Å¡alys buvo susiję darbo santykiais ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, nėra. Taigi atsakovas žinojo apie savo pareigÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovo paimtus pinigus arba pateikti ieÅ¡kovui tinkamÄ pinigų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip tyčiniai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais veiksmais atsakovo ieÅ¡kovui padaryta žala turi bÅ«ti atlyginama visa apimtimi (DK 255 str. 1 p.).

Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ , nepriklausomai nuo atsakovo turtinės padėties (CPK 185 str.). Dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2004 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartį Nr. 04-08/005 UAB „Miktra“ ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas nuo sutarties sudarymo dienos iki 2005 m. lapkričio 10 d. (8-10 b. l.). Nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (tai įrodo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai), atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal kasos iÅ¡laidų orderius gavo 59 460 Lt. 2005 m. balandžio 27 d. kasos pajamų orderio kvitas (103 b. l.) įrodo, kad atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 30 000 Lt.

Taigi iÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui 29 460 Lt. Ginčo dėl sumų nėra. Atsakovo teigimu, Å¡i suma buvo panaudota ieÅ¡kovo įmonės reikmėms, o tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti įmonei, nes jų saugoti asmeniÅ¡kai nebuvo pagrindo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms, turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Tai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.).Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovo argumentai, kad jis pateikė ieškovo įmonei dokumentus, patvirtinančius 29 460 Lt išlaidas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o atsakovo teiginiai, kad minėti pateikti įrodymai galėjo būti tyčia neišsaugoti arba sunaikinti, grindžiami prielaidomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas net neįrodinėjo savo atsikirtimų į ieškinį: nenurodė trečiųjų asmenų, kuriems mokėjo ginčo sumas, nesiekė iš jų gauti atsiskaitymo dokumentų, neprašė teismo jų išreikalauti, neteikė kitų įrodymų, dėl to teisėjų kolegija minėtus apelianto argumentus atmeta kaip neįrodytus (CPK 178, 185 str.). Taigi teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas objektyviai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, jog ginčas kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių, priteisdamas dalį ieÅ¡kovo praÅ¡omų sumų, rezoliucinėje dalyje nepagrįstai konstatavo, kad yra priteisiama skola, o ne žalos atlyginimas. Todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama ne 29 460 Lt skolos, o 29 460 Lt žalai atlyginti. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.Bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė, todėl nėra pagrindo jas priteisti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamÄ teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Rezoliucinę dalį patikslinti, vietoje priteistos 29 460 Lt skolos nurodant, kad priteisiama 29 460 Lt žalai atlyginti. Teisėjai                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis