Legislator Case Law & Legislation
ae9703c0-073c-4ff2-a254-99fb117b8ffd AI generated

ae9703c0-073c-4ff2-a254-99fb117b8ffd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ae9703c0-073c-4ff2-a254-99fb117b8ffd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-3156-643/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01103-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. L. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas G.

Legislator headnote

AI generated

ae9703c0-073c-4ff2-a254-99fb117b8ffd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3156-643/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01103-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. L. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas G.

L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 11), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 7 000 eurų neturtinės žalos.Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 336, 334, 273, 265, 191, kurios buvo ankÅ¡tos, jose buvo drėgna, nuo tualeto sklido nemalonus kvapas.

Patalynė ir čiužiniai buvo neÅ¡varÅ«s. Langai nesandarÅ«s. Be to, naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , nemigÄ , baimę. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 18-27).

Paaiškino, kad turimais duomenimis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K kamerose tiekiamas Å¡altas vanduo, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

Artimiausiu laiku užuolaidos bus įrengtos visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose, be to kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Suimtiesiems, laikantis nustatytų normų, yra iÅ¡duodamos visos bÅ«tinos higienos priemonės ir patalynė. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi. MinkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas ir laikomas Å¡varus tam skirtose patalpose.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pabrėžė, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo nurodytas Å¡ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 2,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagÄ , kuriÄ prašė pateikti teismas.             Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.             Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sÄ lygomis vykdant jo suėmimÄ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. LukiÅ¡kių TI-K.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jam LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui įkalinimo įstaigos kameroje, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (iÅ¡ viso 127 paras) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 109 (plotas 7,31 kv. m.), 291 (plotas 7,73 kv. m.), 336 (plotas 7,63 kv. m.), Nr. 332 (plotas 7,43 kv. m.), Nr. 267 (plotas 7,63 kv. m.) ir 273 (plotas 7,79 kv. m.).

Šių duomenų pareiškėjas nepaneigė įrodymais, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas jo skunde nurodytose kamerose Nr. 334, 265 ir 191, byloje nėra. Pareiškėjas šių aplinkybių įrodymais nepatvirtino.Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų Nr. 109, 291, 336, 332, 267 ir 273 plotu ir asmenų, laikytų šiose kamerose kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo, šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,71 iki 7,79 kv. m. kameros ploto (b. l. 18-19).

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m. (b. l. 31), taigi net atskaičiavus minėtÄ plotÄ iÅ¡ kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bendro ploto, EŽTT įvardijamas 3 kv. m. minimalus ploto standartas taip pat buvo iÅ¡laikytas. Be to, kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, pareiÅ¡kėjas jo buvimo laikotarpiu turėjo teisę į pasivaikščiojimÄ gryname ore, lankyti bibliotekÄ , sportuoti, todėl nebuvo visÄ parÄ kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų skundęsis dėl ploto trÅ«kumo, kad tariamas ploto trÅ«kumas turėjo įtakos jo sveikatos bÅ«klei.

Taigi, apibendrinus, darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: jose buvo nemalonus kvapas, drėgna, langai nesandarūs, čiužiniai ir patalynė nešvarūs.Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. pranešimas dėl G. L. skundo     Nr. 24-2903 patvirtina, kad visos Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kaip nurodyta aukščiau cituotose higienos normose. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai, kuriuose remiantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p. įrengtos grotos.

Kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnės kaip 200 lx (b. l. 31).Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad vykdant visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (toliau – VSC) ginčui aktualiu ar jam artimu laikotarpiais atliko planinius ir operatyvinius patikrinimus, patikrinimų aktuose užfiksuodamas tikrintose Lukiškių TI-K patalpose aptiktus neatitikimus higienos normoms. Kameroje Nr. 332, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. spalio 10 d., operatyviosios kontrolės metu (2016 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas) nebuvo užfiksuoti HN 134:2015 pažeidimai: oro temperatūra kameroje buvo 26,2 ?C, santykinė oro drėgmė - 36,7 proc., dirbtinė apšvieta – 259,9 lx, tualetai techniškai tvarkingi, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, patalpos vėdinamos per langus (b. l. 38).

Jokių HN134:2015 pažeidimų, susijusių su kamerų apÅ¡vieta, temperatÅ«ra, santykine drėgme, vėdinimu kameroje Nr. 332 nebuvo užfiksuota ir VSC 2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo akte (b. l. 39-40). Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad VSC operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdė ir kameroje Nr. 267, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 19 d. 2016 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 267 iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra buvo 22,2 ?C, kas atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimÄ (b. l .45, 46-47).

Duomenų, kad VSC atliko patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ir nustatė higienos normų pažeidimus, nėra. Pažymėtina, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad VSC patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, kokios sÄ lygos kamerose buvo visais pareiÅ¡kėjo buvimo jose laikotarpiais. PareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose ir skunde nesukonkretino, kokiose kamerose nesilaikyta higienos normų reikalavimų.

Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo ir VSC patikrinimo aktų duomenimis, Lukiškių TI-K vykdomi remonto darbai, šalinami VSC aptikti higienos normų pažeidimai. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracijai reiškė nusiskundimus dėl kamerų apšvietimo, temperatūros, drėgmės, ventiliacijos nėra. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose apšvieta, ventiliacija, drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.Pareiškėjas skundo patikslinime nurodė, kad jam išduota patalynė ir čiūžiniai buvo nešvarūs.HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. praneÅ¡ime dėl G.

L. skundo Nr. 24-2903 teigiama, kad pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi. MinkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas ir laikomas Å¡varus tam skirtose patalpose. VSC 2016 m. rugsėjo 29 d/ patikrinimo akte (b. l. 39-40) nustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K I-ajame ir II-ajame korpuse naudojimui paruoÅ¡tas minkÅ¡tasis inventorius buvo vizualiai Å¡varus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡vykstančių asmenų minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, o naujai atvykusiems asmenims yra iÅ¡duodamas dezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius, kas atitiko HN 134:2015 42 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K neÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami ir Å¡varÅ«s iÅ¡duodami pagal sudarytÄ grafikÄ kartÄ per savaitę, patikrinimo metu I-ajame ir II-ajame korpuse tam skirtose spintose buvo Å¡varių lovos skalbinių, kuriuos bÅ«tų galima iÅ¡duoti esant poreikiui ne pagal nustatytÄ grafikÄ .

Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam išduodamas minkštasis inventorius buvo netinkamos būklės, buvimo Lukiškių TI-K metu dėl šių aplinkybių nesiskundė. Minėtas VSC patikrinimo aktas paneigia tokio pobūdžio pareiškėjo skundo teiginius, todėl pripažintina, kad pareiškėjui išduodamo minkštojo inventoriaus būklė Lukiškių TI-K iš esmės atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus.Pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jis nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, jame neužtikrinamas privatumas.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad „kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8x0,7 m. Patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Asmens privatumui užtikrinti šiuo metu Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252-257), Nr. 23 (kameros Nr. 386-395), Nr. 25 (kameros Nr. 406-417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418-426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 31).

Pažymėtina, kad Å¡i informacija atspindi tik atsiliepimo į skundÄ pateikimo metu buvusiÄ situacijÄ . Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos. Todėl, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kėjas visÄ parÄ buvo stebimas pareigÅ«nų, be to, dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitu asmeniu ir tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, o tai reiÅ¡kia, kad. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 7 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 400 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K bylos medžiagÄ pateikė elektroniniu bÅ«du, todėl realiai iÅ¡laidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡ias iÅ¡laidas.Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 str., 84–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 132 str., 133 str., teismas                                       n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 (keturis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėja                                                                                                         Margarita Stambrauskaitė