ae961273-efba-48cb-9c74-9eb29d82a8a8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1798-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22038-2015-2   Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.11.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-29488-808/2015 pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkės R.

B. atžvilgiu, kuria pareiÅ¡kimÄ atsisakyta priimti.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė            Kreditorius UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininkės R. B..           II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ . Teismas nurodė, kad paduotu pareiÅ¡kimu kreditorius, be kita ko, praÅ¡o priteisti iÅ¡ skolininkės iÅ¡laidas už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiÅ¡kimÄ . Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nurodytos iÅ¡laidos nepriskirtinos prie CPK numatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad kreditoriaus pareiÅ¡kimas dalyje dėl nurodytų iÅ¡laidų priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Taigi teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami visiÅ¡kai, o CPK XXIII skyriaus nuostatuose nėra numatyta galimybė tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies, todėl kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis). III. Atskirojo skundo argumentai          Kreditorius UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį.

Nurodo, kad teismo argumentas, jog nėra galimybės tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimo iÅ¡ dalies, kadangi tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje, neatitinka suformuotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). Minėtame CPK skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl dalies pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra dėl skolos priteisimo, o visi kiti reikalavimai, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, yra iÅ¡vestiniai.

Taigi, kreditoriaus nuomone, teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl skolos ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Kreditoriaus reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami tiek visi, tiek jų dalis, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kimÄ atsisakoma priimti, jeigu jis visas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Atskirasis skundas atmetamas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu tik vienas iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.).

Apelianto nuomone, teismas nurodytu atveju turėtų tenkinti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies ir dėl likusių pareiÅ¡kimo reikalavimų iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , o ne atsisakyti priimti visÄ pareiÅ¡kimÄ .Remiantis Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 1 dalimi, bylos dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.).

Tačiau, pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo turi bÅ«ti nurodomas reiÅ¡kiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ . Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus, iÅ¡duotame teismo įsakyme turi bÅ«ti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi iÅ¡laidos (jei tokių buvo reikalaujama).

IÅ¡duotas teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 str. 7 d.).Taigi civilinio proceso įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį teismo įsakyme turi bÅ«ti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi iÅ¡vestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikÅ¡ti), taip pat apribota teismo įsakymo apskundimo teisė bei pati sumarinio proceso paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sÄ naudomis bei kuo paprastesniu bÅ«du iÅ¡spręsti neginčijamų ir neprieÅ¡taraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimus, lemia, kad tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas visa apimtimi (dėl visų reiÅ¡kiamų reikalavimų) bÅ«tų negalimas (nes vienas ar keli reikalavimai bÅ«tų aiÅ¡kiai nepagrįsti), teismas turi atsisakyti priimti visÄ pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , neiÅ¡skirdamas atskirų pareiÅ¡kimo reikalavimų.

TokiÄ praktikÄ naujausiose nutartyse formuoja Vilniaus apygardos teismas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2S-1718-160/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2S-2018-585/2015; 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2S-2026-823/2015, ir kt.), taip pat jÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įžvalgos 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 (pastaroje iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, kad tuo atveju, kai teismui pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , turėtų atsisakyti priimti (visÄ ) pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

        Teisėja                                                                                                           Vilija Mikuckienė