2025-07-02 Nr. AB-11132-3-61-3-02130-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-58-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02130-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Priežiūros tarnyba) 2022 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. DIE-306 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-33-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. UAB „Amber Gaming“ yra 2020 m. rugpjūčio 7 d. įregistruota uždaroji akcinė bendrovė, nuo 2021 m. vykdanti azartinių lošimų veiklą. Pareiškėjas turi Priežiūros tarnybos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) nustatyta tvarka išduotas licencijas organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Bendrovė savo veikloje naudoja Lietuvos Respublikoje (Valstybiniame patentų biure) registruotus prekių ženklus 7bet. ir 7bet.casino, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje www.7bet.lt. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu gavo atsakovo direktoriaus Įsakymo nuorašą. Įsakyme atsakovas: konstatavo, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjo interneto svetainėje https://7bet.lt/ užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose); nutarė pareiškėjui skirti 6 789 Eur baudą; įspėjo pareiškėją apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių Nr. 0114, išduotos Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming išdavimo“, galiojimo sustabdymą už Įsakyme konstatuotą pažeidimą ir nustatė vieno mėnesio terminą pažeidimui pašalinti.

2.2. Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas, neįsigilinus į situaciją, klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, jį priimant buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Todėl Įsakymas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais.

2.3. Atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nurodytą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatyta: „Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose“. Vien iš lingvistinės šios nuostatos formuluotės matyti, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi uždrausta atlikti tik konkrečius įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose, t. y. specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, ir skleisti informaciją būtent apie tokio pobūdžio įtikinėjimo veiksmus / priemones. „Panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“ gali būti tik tokios priemonės, kurios pagal savo esmę (turinį ir sukeliamas pasekmes) gali būti tiesiogiai prilygintos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams. Todėl priešingai, nei teigiama Įsakyme, aptariamos ALĮ nuostatos prasme bet kokio pobūdžio informacija apie lošimų organizatorių ir jo teikiamas paslaugas negali būti laikomi „skatinimu“ dalyvauti lošimuose.

2.4. Atsakovo pateiktas minėtos normos aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja šios normos tikslams, kurių įstatymų leidėjas siekė. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo iniciatoriai savo siūlymo tikslą apibrėžė aptariamo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte „Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai“. Įstatymo projekto autoriai „skatinimą dalyvauti lošimuose“ suprato siaurai ir labai konkrečiai, t. y. tik kaip konkursų organizavimą, bandomųjų lošimų, loterijų ir kitų renginių vykdymą, akcijų vykdymą ir siūlymą atlikti statymus ypatingomis sąlygomis. Tikruosius aptariamos normos tikslus galima nustatyti ir susipažinus su Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 5 d., medžiaga. Aiškinant tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus, labai svarbu įvertinti Seimo narių pasisakymus įstatymo priėmimo metu, kadangi šie pasisakymai atskleidžia, kaip Seimas suprato įstatymo projekto nuostatas, už kurias balsavo. Jeigu įstatymų leidėjas būtų ketinęs uždrausti lošimų bendrovėms skelbti informaciją apie savo veiklą ir siūlomas paslaugas apskritai (išskyrus privalomą skelbti informaciją), jis tokį draudimą ir būtų aiškiai suformulavęs, o nebūtų numatęs būtent „skatinimo“ draudimo ir nebūtų pateikęs konkrečių skatinimo priemonių, kurias ketina uždrausti, pavyzdžių.

2.5. Pareiškėjo interneto svetainėje pateikiama informacija inter alia (be kita ko) yra skirta paaiškinti lošimų taisykles, pateikti lažybų pasiūlą. Atsakovas išsako savo poziciją neva „asmens poreikis gauti informaciją apie teikiamas paslaugas yra užtikrinamas bendrovės nuotolinių lošimų organizavimo reglamentuose pateikiant visą aktualią informaciją apie teikiamas paslaugas, taip pat išskiriant ALĮ privalomą pateikti informaciją lošimo organizavimo vietose“. Tokiu būdu atsakovas iš esmės nurodo, kad draudžia skelbti visą kitą informaciją, kuri nėra lošimų reglamento citata arba ALĮ 101 straipsnyje nurodyti įspėjamieji užrašai. Tačiau atsakovas tokiu būdu ne tik nepagrįstai susiaurina pareiškėjo teisę nurodyti savo svetainėje klientams svarbią ir naudingą informaciją, bet ir paneigia savo pačios išleistą teisės aktą – Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. DI-678 „Dėl reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams patvirtinimo“ patvirtintus Reikalavimus nuotolinio lošimo įrenginiams (toliau – ir Reikalavimai). Pagal šiuos Reikalavimus, nuotoliniame lošimų įrenginyje (taip pat ir interneto svetainėje, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai) turi būti nurodoma įvairiausia informacija, pavyzdžiui, pagal Reikalavimų 26.2 punktą „nurodomas teorinis laimėjimo fondo sudarymo procentas ir išsamiai paaiškinta, kaip jis buvo nustatytas, taip pat paaiškinta, kaip lošėjas jį gali pasiekti (pvz. optimalios strategijos naudojimas)“. Įsakyme cituojamo atsakovo darbuotojo psichologo O. M. (O. M.) išvadoje būtent teorinio laimėjimų fondo nurodymas („98% TBR“), kurį skelbti privaloma pagal Reikalavimus, atsakovo priskiriamas prie draudžiamos skatinančios informacijos. Atsakovo pozicija dėl to, kokią informaciją galima ar privaloma skelbti nuotolinių lošimų svetainėse, o kokia priskirtina prie draudžiamo lošimų skatinimo, yra nenuosekli, nelogiška, klaidinanti, neargumentuota ir neatitinka teisinio reguliavimo.

2.6. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi vadovautis jam taikytinu principu „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tačiau pareiškėjui, kaip privačiam ūkio subjektui, užsiimančiam viena iš ūkinės veiklos rūšių (organizuojančiam azartinius lošimus), yra taikomas bendrojo leidimo metodas – „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta“. Todėl pareiškėjas, įgyvendindamas savo ūkinės veiklos laisvę, kurią jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi teisę nevaržomai skelbti informaciją savo interneto svetainėje apie savo veiklą, siūlomas paslaugas ir kt., nes aiškaus draudimo skelbti tokią informaciją ALĮ neįtvirtina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas plečiamai aiškina ALĮ nustatytus skatinimo draudimus ir netgi kuria naujus ribojimus, nurodydamas, kad pareiškėjas neva gali savo interneto svetainėje skelbti tik tą informaciją, kuri tiesiogiai numatyta ALĮ, šiurkščiai pažeidžia atsakovui privalomą principą ir kartu pažeidžia pareiškėjo konstitucinę ūkinės veiklos laisvę.

2.7. Atsakovas, surašydamas patikrinimo aktą, turėjo inter alia nurodyti baigtinį sąrašą konkrečios pareiškėjo interneto svetainėje skelbiamos informacijos, kuri neva neatitinka ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų. Tačiau patikrinimo akte atsakovas visų konkrečių pažeidimų neišvardino, bet apsiribojo tik pavyzdiniu (nebaigtiniu) tariamų pažeidimų pavardijimu. Vėliau patikrinimo akto pagrindu priimdamas Įsakymą atsakovas baigtinio pažeidimų sąrašo taip pat nepateikė. Taigi, nei surašant patikrinimo aktą, nei vėliau jo pagrindu priimant Įsakymą atsakovas tinkamai nesuformulavo kaltinimo. Todėl nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjui buvo taikytos poveikio priemonės bei kokius pažeidimus pareiškėjas yra įpareigotas pašalinti. Tokiu būdu atsakovas užkirto kelią pareiškėjui tinkamai realizuoti savo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo bei pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas, nes Įsakymo motyvai yra neaiškūs, neadekvatūs ir nepakankami.

2.8. Atsakovas pareiškėjui negalėjo taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų. Seimas, 2021 m. gegužės 20 d. priimdamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), nepaisė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabos, kad įstatymo projektas turi būti notifikuojamas Europos Komisijoje, kadangi draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas ir nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – ir Direktyva 2015/1535), prasme, o tokia taisyklė (vadovaujantis šios direktyvos ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis) turėjo būti notifikuojama. Pakeitimo įstatymu inter alia buvo nustatyti tam tikri ribojimai / draudimai, susiję su azartinių lošimų siūlymu internetu (su nuotoliniais lošimais). Nuotoliniai lošimai yra vykdomi sudarius nuotolinio lošimo sutartį tik esant lošėjo pareikštai valiai (prašymui). Be to, skatinimo priemonėmis (akcijomis, nuolaidomis ir pan.) lošėjai gali pasinaudoti tik kiekvieną kartą atlikdami atskirus statymus (teikdami prašymus), kas reiškia, kad nuotoliniai azartiniai lošimai savo esme yra informacinės visuomenės paslaugos, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme (2 str. 10 d.). Taigi, prieš priimant Pakeitimo įstatymą, apie jį turėjo būti informuota Europos Komisija. Kadangi tai nebuvo padaryta, Pakeitimo įstatymu nustatyti ribojimai nuotolinius lošimus organizuojantiems subjektams, įskaitant Bendrovę, negali būti taikomi. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą.

2.9. Vadovaujantis ALĮ 291 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Priežiūros tarnyba gali taikyti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir skirti šio įstatymo 292 straipsnyje nustatytą baudą tik tuo atveju, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną pažeidimas tęsiamas. Jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną pažeidimas yra nutrauktas, Priežiūros tarnyba gali skirti tik baudą (ALĮ 291 str. 1 d. 2 p.). Iki Įsakymo priėmimo pareiškėjo interneto svetainėje buvo pašalinta / pakeista informacija, kurią atsakovas patikrinimo akte išvardino, kaip neva pažeidžiančią ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, ir apie tai pareiškėjas informavo atsakovą. Taigi, toks „pažeidimas“, koks buvo konstatuotas atsakovo, atliekant pareiškėjo patikrinimą, nebuvo tęsiamas Įsakymo priėmimo metu. Atitinkamai atsakovas neturėjo teisės taikyti pareiškėjui įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.

2.10. Pareiškėjui Įsakymu inkriminuojamas pažeidimas, susijęs su skatinimu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Tačiau Įsakymo 4 punktu pareiškėjas yra įspėjamas apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių Nr. 0114, išduotos Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming“ išdavimo“, galiojimo sustabdymą. Pareiškėjui yra išduotos 3 licencijos organizuoti azartinius lošimus. Be jau nurodytos licencijos Nr. 0114 organizuoti totalizatorių, pareiškėjas turi licenciją Nr. 0112 organizuoti lošimus B kategorijos lošimų automatais ir licenciją Nr.0113 organizuoti lažybas. Pareiškėjas net neorganizuoja totalizatoriaus nuotoliniu būdu (savo interneto svetainėje) ir teikia šią lošimų paslaugą tik fizinėse klientų aptarnavimo vietose. Taigi atsakovo pozicija, kuomet už tariamus pažeidimus, susijusius išimtinai su nuotolinių lošimų organizavimu, atsakovas pasirinko stabdyti pareiškėjo licenciją organizuoti totalizatorių, yra visiškai neaiški ir neargumentuota. Tokia atsakovo neteisingai parinkta poveikio priemonė iš esmės yra neteisėta ir naikintina.

3. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Įsakyme yra aiškiai išdėstyta, dėl kokių priežasčių Bendrovės interneto svetainėje skelbta ir patikrinimo metu užfiksuota ir įvertinta informacija laikytina skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Įsakyme yra argumentuotai atsakyta į Bendrovės motyvus, kuriais ši nesutinka pažeidusi ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų.

4.2. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2021 m. gegužės 20 d. priimtas ALĮ Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-337, pagal kurį ALĮ 10 straipsnio 19 dalis numato, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.“ Taigi ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatytas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Pagal ALĮ azartinių lošimų organizavimas priskirtinas prie licencijuojamų veiklų. Šioms veikloms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, kurių vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Šiuo atveju ALĮ 10 straipsnio 19 dalies dispozicija aiškiai nurodo, kad bet kokiomis priemonėmis ir bet kuriomis formomis skatinimas dalyvauti lošimuose, taip pat ir nuotoliniuose, yra draudžiamas. Be to, ir Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama nustatyti draudimą Lietuvos Respublikoje skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis.

4.3. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos taikymą būtų siejęs tik su konkrečiomis išvardintomis priemonėmis. Bendrovės interneto svetainėje https://7bet.lt/ skleidžiamoje informacijoje, kurią 2021 m. spalio 13 d. ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. Priežiūros tarnyba užfiksavo, akivaizdžiai siekiama atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, kas laikytina draudžiamomis priemonėmis ALĮ prasme.

4.4. Priežiūros tarnybos specialistas, turintis psichologo (psichologijos magistro) išsilavinimą, 2022 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-260 išsakė savo nuomonę dėl Bendrovės interneto svetainėje skelbtos konkrečios informacijos, kuri, specialisto vertinimu, laikytina skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose informacija, kaip antai, skatinimo veiksmais laikoma: tiesioginis raginimas, kvietimas dalyvauti lošimuose. Psichologo vertinimu, visa tyrimo metu užfiksuota informacija vertinama kaip lošimo skatinimas, kuri gali turėti įtakos įsitraukimui į azartinius lošimus. Detalūs Bendrovės interneto svetainėje skelbtos ir patikrinimo metu užfiksuotos informacijos aprašymai aiškiai išdėstyti Įsakyme.

4.5. Tiek Priežiūros tarnybos 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. PT1-4 (toliau – ir Patikrinimo aktas), tiek Priežiūros tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. DIE-170 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-33-(7.3)“, tiek Priežiūros tarnybos Patariamosios komisijos 2022 m. gegužės 5 d. išvadoje Nr. IVL-761, tiek skundžiamame Įsakyme yra aiškiai išdėstyta ir detaliai aprašyta, kokie konkrečiai žodžiai, frazės, sakiniai ar šūkiai laikytini informacija, skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus, todėl Bendrovė, teigdama, kad jai nėra aiškios kaltinimo ribos, kai visa skatinanti informacija buvo išvardinta nurodytuose Priežiūros tarnybos dokumentuose, laikytini Bendrovės siekiu išvengti atsakomybės.

4.6. Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-818 „Dėl užfiksuotos informacijos“ nustatyta, kad šio įsakymo priėmimo dieną Bendrovės pažeidimas nėra pašalintas, nes Bendrovės interneto svetainėje https://www.7bet.lt/ toliau skelbiama informacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės pasiūlą, skatinamaisiais sakiniais ar žodžiais raginama lošti, siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės patikimumą, jos interneto svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes, kas laikytina draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (ALĮ 10 str. 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo priėmimo dieną Bendrovė visiškai nepašalino patikrinimo metu užfiksuotos skatinančios lošti informacijos, skundžiamu Įsakymu jai pagrįstai Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) II skirsnyje nustatyta tvarka buvo apskaičiuota ir paskirta 6 789 Eur bauda ir Bendrovė įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą už konstatuotą pažeidimą.

4.7. Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į VAĮ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Priežiūros tarnyba rėmėsi, priimdama tokį įsakymą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ skundą.

6. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl skirtingai vertinamos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, reglamentuojančios skatinimo dalyvauti azartiniuose lošimuose draudimą. Įvertinęs iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusios ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijos ir ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijos, galiojančios nuo 2021 m. liepos 1 d., Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, sutiko su Priežiūros tarnybos pozicija, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatoje iš esmės yra įtvirtintas absoliutus skatinimo dalyvauti lošimuose draudimas. Teismas pažymėjo, kad lingvistinis šios teisės normos aiškinimas, priešingai negu jį aiškina pareiškėjas, neabejotinai patvirtina, kad Lietuvoje draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvauti lošimuose. Tai, kad įstatymo leidėjas tam tikras draudimo skatinti dalyvauti lošimuose formas ir priemones detalizuoja, juos išvardydamas („įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas“) bei nurodydamas („ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose“), nereiškia, jog apsiribojama tik išvardytomis draudimo skatinti dalyvauti lošimuose formomis ir priemonėmis bei panašiomis į šias išvardytas formas ir priemones. Priešingai, normos pirmoji sakinio dalis aiškiai reglamentuoja, kad Lietuvoje draudžiama bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, o antroji sakinio dalis, prasidedanti žodžiu „įskaitant“, tik išplečia pirmąją sakinio dalį, apimant ir tokias situacijas, kurios galėtų nepatekti ar kelti neaiškumų dėl jų patekimo į minėtos taisyklės pirmo sakinio reguliavimo sritį.

7. Teismas akcentavo, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostata buvo pakeista 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337, kuris įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Iš šio įstatymo tikslo (nurodyto aiškinamajame rašte) taip pat akivaizdu, kad juo buvo siekiama nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Priežiūros tarnyba nepagrįstai ALĮ 10 straipsnio 19 dalį aiškina plečiamai. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas, tą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) (žr., pvz., LAT 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, 2022 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022). Teismo vertinimu, Priežiūros tarnybos aiškinimas yra adekvatus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas principas – draudimas teisės normas aiškinti plečiamai ir už jų pažeidimą taikyti atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog, siekiant nustatyti pakeistos aktualios normos tikslus, turi būti atsižvelgiama į Seimo narių pasisakymus įstatymo priėmimo metu, yra visiškai nepagrįsti, teisiškai neįtakojantys daromų išvadų dėl nurodytos teisės normos aiškinimo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs draudimo bendrovei savo interneto svetainėje informuoti lošėjus ir kitus svetainės lankytojus apie siūlomus lošimus ir bendrovė turi teisę tokią informaciją skelbti, tačiau skelbiamos informacijos turinys, formuluotės ir pan. negali būti skatinamojo pobūdžio, t. y. asmeniui objektyviai kelti norą dalyvauti lošimuose. Įstatymų leidėjas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, įtvirtino absoliutų draudimą bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus. Lošimo paslaugų skatinimu įstatymų leidėjas laiko bet kokius veiksmus, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančius apsispręsti dalyvauti lošimuose. Taigi, ir pareiškėjo argumentas, kad atsakovas tokiu būdu ne tik nepagrįstai susiaurina pareiškėjo teisę nurodyti savo svetainėje klientams svarbią ir naudingą informaciją, bet ir paneigia savo pačios išleistą teisės aktą – Reikalavimus nuotolinių lošimų įrenginiams, yra visiškai nepagrįsti.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Priežiūros tarnyba Patikrinimo akte ir Įsakyme neišvardijo visų pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad Priežiūros tarnybos tirta informacija ir nustatyti konkretūs pažeidimai išvardyti tiek Patikrinimo akte, tiek Įsakyme. Byloje nustatyta, kad Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus pareigūnai Bendrovės interneto svetainėje skelbiamą informaciją patikrinimo metu tikrino keletą kartų ir surašė tarnybinius pranešimus apie skelbiamą informaciją. Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-818 „Dėl užfiksuotos informacijos“ nurodyta, jog šiai dienai Bendrovės pažeidimas nėra pašalintas, nes interneto svetainėje https://www.7bet.lt/ toliau skelbiama informacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės pasiūlą, skatinamaisiais sakiniais ar žodžiais raginama lošti, siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės patikimumą, jos interneto svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes, kas laikytina draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (ALĮ 10 str. 19 d.).

11. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta Priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (konsultanto) psichologo O. M. (O. M.) 2022 m. vasario 14 d. konsultacinė išvada dėl neplaninio specialiojo patikrinimo, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad visa tyrimo metu užfiksuota informacija vertinama kaip lošimo skatinimas, kuri gali turėti įtakos įsitraukimui į azartinius lošimus.

12. Teismas pažymėjo, kad informacijos apie azartinius lošimus pateikimas, koks užfiksuotas Įsakyme, vaizduoja lošimus, kaip įprastą dalyką, didina lošimų patrauklumą ir gali turėti įtakos keičiant vartotojo nuomonę, nuostatas ar apsisprendimą pareiškėjo siūlomos paslaugos – azartinių lošimų – atžvilgiu, pritraukti vartotojų dėmesį, sužadinti vartotojo smalsumą, skatinti impulsyvų norą lošti, paraginti dalyvauti lošimuose. Teismas, įvertinęs Įsakyme išvardytą pareiškėjo interneto svetainėje skelbtą informaciją, ALĮ 10 straipsnio 19 dalies normos tikslus ir paskirtį, priėjo prie išvados, kad Įsakyme pagrįstai konstatuota, jog nuo 2021 m. spalio 13 d. ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjo interneto svetainėje viešai skelbta informacija, nurodyta Įsakymo 1.1.8 punkte, yra skatinanti dalyvauti lošimuose ir pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies draudimą.

13. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo 1.1.8 punkte yra pateikti konkretūs atsakovo užfiksuoti vizualai su tekstais, kurie laikytini galimu ALĮ 10 straipsnio 19 punkto pažeidimu ir kurių pagrindu buvo nuspręsta atlikti pareiškėjo neplaninį specialųjį patikrinimą. Įsakymo 1.1.8 punkte išvardijami visi pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti tekstai, atsakovo vertinimu, pažeidžiantys ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju pažeidimui konstatuoti užtenka bent vieno informacinio teksto, kurio turinys skatina dalyvauti lošimuose. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jo interneto svetainėje skelbta informacija, kuri buvo įvertinta tyrimo metu, negali būti laikoma informacija, skatinančia dalyvauti lošimuose.

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. liepos 1 d., nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl Priežiūros tarnyba, vykdydama jai pavestą kontrolės funkciją privalomai turėjo jomis vadovautis ir atitinkamai, nustačiusi normos pažeidimą, taikyti administracinio poveikio priemones.

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jam negalėjo būti taikoma ALĮ 10 straipsnio 19 dalis, kadangi apie įstatymo pakeitimus nebuvo pranešta Europos Komisijai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą Europos Komisija nebuvo informuota. Draudimas skatinti lošti nėra naujai įtrauktas į ALĮ. Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo toks draudimas jau buvo nustatytas įstatyme ir galiojo, jo formuluotė buvo susijusi su konkrečių skatinimo būdų ir priemonių, kurie draudžiami, išvardijimu. Po įstatymo pakeitimo draudimas buvo sugriežtintas ir išplėstas, įtraukta nuostata dėl draudimo „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“ skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, pateikti galimi skatinimo veiksmų pavyzdžiai, kurie savo esme panašūs į anksčiau galiojusioje 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje išvardintas priemones ir būdus, taip pat įtraukiama abstrakti sąvoka „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“. Be to, Europos Komisija jau 2014 m. liepos 14 d. pateikė rekomendacijas, kad komerciniai pranešimai negali skatinti dalyvauti lošimuose. Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje buvo įtvirtintas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardintais būdais. Apie šį reglamentavimą buvo informuota Europos Komisija. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pakeista techninio reglamento taikymo sritis nei laiko atžvilgiu, nei teritoriškai. Atsižvelgęs į tai bei į Europos sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), LAT praktiką, teismas konstatavo, kad Lietuvos standartizacijos departamentas neturėjo pareigos prieš įstatymų leidėjui priimant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą pateikti Europos Komisijai pranešimą pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus.

16. Teismas akcentavo, kad atsakovas į bylą pateikė tarnybinius pranešimus, kuriais patikrinimo metu nustatyta, jog Įsakymo priėmimo dieną Bendrovės pažeidimas visiškai nebuvo pašalintas, nes Bendrovės interneto svetainėje https://www.7bet.lt/ toliau skelbiama informacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės pasiūlą, skatinamaisiais sakiniais ar žodžiais raginama lošti, siekiama atkreipti dėmesį į bendrovės patikimumą, jos interneto svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes, kas laikytina draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (ALĮ 10 str. 19 d.). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs ALĮ 291 1, 3, 4 dalių, ALĮ 292 straipsnio 1, 6 dalių nuostatas, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl neteisingai parinktos poveikio priemonės. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija baudos dydžio, todėl teismas dėl to nepasisakė.

17. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 10 str. 5 d.), priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nenustatyti ABTĮ 91 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti akto panaikinimo pagrindai, todėl nėra pagrindo panaikinti Įsakymo.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Amber Gaming“ skundą patenkinti ir panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti 11,25 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Apie Pakeitimo įstatymą (kaip techninį reglamentą) nebuvo pranešta pagal Direktyvoje 2015/1535 nustatytą procedūrą, nors turėjo būti pranešta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų. Pasielgdamas priešingai, teismas pažeidė Direktyvos 2015/1535 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas ir nukrypo nuo ESTT suformuotos praktikos.

19.1.1. Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi aptariamo ALĮ straipsnio redakcija nedraudė dalyvavimo azartiniuose lošimuose skatinimo ir numatė tik konkrečius būdus (baigtinį sąrašą), kuriais skatinimas yra negalimas (draudžiamas). Šis reglamentavimas niekaip nedraudė ir neribojo lošimų organizatorių teisės savo interneto svetainėse arba kitose lošimų organizavimo vietose organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose. Tačiau Pakeitimo įstatymu buvo įtvirtintas agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių (skatinimo), t. y. specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų ir panašaus pobūdžio skatinamųjų priemonių, ir informacijos apie tokias priemones skleidimo draudimas. Taigi, Pakeitimo įstatymu teisinis reguliavimas savo turiniu ir taikymo apimtimi (tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai) buvo pakeistas iš esmės, jį gerokai sugriežtinant ir numatant visiškai naujus skatinimo draudimus (juos išplečiant).

19.1.2. Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalyje, kuria dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nustatyta, kad valstybės narės iš naujo pateikia techninio reglamento projektą Komisijai sąlygomis, nurodytomis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose, jeigu jų atlikti šio projekto pakeitimai, labai keičiantys jo taikymo sritį, sutrumpina iš pradžių numatytą įgyvendinimo terminą, prideda techninių specifikacijų ar reikalavimų arba padaro juos labiau ribojančius. Taigi, yra akivaizdu, jog Europos Komisijai iš naujo privalo būti pranešta tiek apie tokius techninio reglamento pakeitimus, kuriais keičiama jo taikymo sritis teritorijos ar laiko atžvilgiu, tiek apie tokius pakeitimus, kuriais nustatomi nauji ribojimai arba esami ribojimai yra išplečiami. Vadovaujantis ESTT 2016 m. vasario 4 d. sprendime byloje Nr. C-336/14 pateiktais išaiškinimais, valstybės narės turi pareigą „iš naujo pateikti“ pakeitimus, smarkiai keičiančius techninio reglamento projektą. Pakeitimai reikšmingais inter alia gali būti ir tuomet, kai keičiamas techninio reglamento turinys, įvedami nauji draudimai / ribojimai ir pan., kas ir buvo padaryta Pakeitimo įstatymu.

19.1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Komisijos 2014 m. liepos 14 d. rekomendacijomis dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų. Šios rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio. Azartinių lošimų reglamentavimas Europos Sąjungos mastu nėra unifikuotas ir kiekviena valstybė narė pasirenka, kaip šią sritį reglamentuoti. Rekomendacijose nėra nurodoma, kad azartinių lošimų organizatoriai negali savo interneto svetainėse (lošimų organizavimo vietose) taikyti skatinimo priemonių (akcijų, bandomųjų lošimų ir kt.). Rekomendacijų buvimo faktas niekaip nekeičia ir nepanaikina valstybių narių pareigos notifikuoti Europos Komisiją apie techninius reglamentus ir reikšmingus jų pakeitimus pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus.

19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ALĮ 10 straipsnio 19 dalies turinį, todėl nepagrįstai vertino, kad Bendrovė pažeidė šią nuostatą.

19.2.1. Priešingai nei teigiama Įsakyme ir teismo sprendime, ši norma nenustato absoliutaus draudimo skleisti bet kokią informaciją apie azartinius lošimus, o tik draudžia skleisti informaciją būtent apie minėto pobūdžio įtikinėjimo veiksmus ar priemones. Šios priemonės (veiksmai) aptariamos normos prasme gali būti tik tokios, kurios pagal savo esmę (turinį ir sukeliamas pasekmes) gali būti tiesiogiai prilygintos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams.

19.2.2. Aiškinant ir taikant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, turėjo būti vadovaujamasi tikraisiais įstatymų leidėjo ketinimais, kurių buvo siekiama priimant Pakeitimo įstatymą (ką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo). Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto formuluotės aiškiai (expressis verbis) atskleidžia tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus – uždrausti konkrečias iki tol (iki 2021 m. liepos 1 d.) galimas ir joms tiesiogiai prilygintinas skatinimo priemones, t. y. akcijas, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, kitus renginius, nuolaidas, statymus ypatingomis sąlygomis, ir informacijos apie tokias priemones skleidimą. Aiškinamajame rašte nieko neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama lošimų organizatoriams drausti skelbti informaciją apie azartinius lošimus apskritai.

19.2.3. Tiek ALĮ 10 straipsnio 19 dalies lingvistinė formuluotė, tiek Pakeitimo įstatymo aiškinamasis raštas, tiek ir Seimo narių pasisakymai prieš Pakeitimo įstatymo priėmimą aiškiai parodo, kad įstatymų leidėjas skatinimo draudimą suprato siaurai, t. y. tik kaip agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių naudojimo ir informacijos apie tokias priemones skleidimo draudimą. Įstatymų leidžiamosios valdžios atstovų pasisakymai yra viena iš priemonių (šalia aiškinamųjų raštų turinio), kuri leidžia identifikuoti tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus ir tuo pačiu atskleidžia, kaip Seimas suprato įstatymo projekto nuostatas, už kurias balsavo.

19.2.4. Nurodytų faktų nepaneigia LAT 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021 ir 2022 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022 pateikti išaiškinimai. Šie kasacinio teismo išaiškinimai yra visiškai neaktualūs santykiams, kurie buvo nagrinėjami byloje dėl pareiškėjo (kaip licencijuotos lošimų bendrovės) skelbiamos informacijos savo interneto svetainėje. Abejose minėtose LAT civilinėse bylose buvo nagrinėjami santykiai tarp fizinių asmenų dėl jų tarpusavyje sudarytų pokerio mokymų sutarčių atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Abejose bylose LAT aiškiai nurodė, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis apskritai nėra taikoma ginčo santykiams. LAT taip pat niekaip neanalizavo ALĮ 10 straipsnio 19 dalies priėmimo aplinkybių (aiškinamojo rašto, Seimo narių pasisakymų, šios nuostatos nenotifikavimo Europos Komisijai ir kt.). Taigi, bylos ir civiline tvarka išnagrinėtų bylų aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi iš esmės, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis minėtais LAT išaiškinimais, sprendžiant Įsakymo (ne)teisėtumo klausimą.

19.3. Priežiūros tarnyba, nubausdama pareiškėją už aiškiai neuždraustų veiksmų atlikimą, nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo pareiškėjui Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę.

19.3.1. Teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad be ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtinto skatinimo dalyvauti lošimuose draudimo ALĮ taip pat yra numatytas ir atskiras azartinių lošimų reklamos draudimas. Vadovaujantis tiek lingvistine teisės normos struktūra, tiek tikraisiais įstatymų leidėjo ketinimais, ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje skatinimo sąvoka vartojama siaurąja prasme, t. y. tik kaip agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių (kurios išvardintos ALĮ 10 str. 19 d. ir joms tiesiogiai prilygintinos) naudojimas ir informacijos apie tokias priemones skleidimas. Reklamos draudimu yra draudžiama išorinėse informacijos sklaidos priemonėse (spaudoje, televizijoje ir pan.,) skelbti skatinančią informaciją (reklamą) apie azartinius lošimus, išskyrus ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą. Pareiškėjas savo interneto svetainėje nenaudojo ir Priežiūros tarnyba nenustatė, kad pareiškėjas būtų naudojęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje uždraustas agresyvias rinkodaros įtraukties priemones (akcijas, nuolaidas ir pan.) ir, atitinkamai, neskleidė informacijos apie tokias priemones. Todėl pareiškėjo skelbta informacija negalėjo būti kvalifikuojama pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pareiškėjas, skelbdamas minėtą informaciją, taip pat nepažeidė ir negalėjo pažeisti ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reklamos draudimo. Vadovaujantis suformuota ir iki šiol aktualia (nepakeista) teismų praktiką, ALĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai (draudimai) taikytini išskirtinai išorinei informacijos sklaidai, o lažybų organizatoriai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti kur kas platesnę informaciją ne tik lažybų punktuose, bet ir savo tinklapyje.

19.3.2. Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2021 m. rugsėjo 3 d. Priežiūros tarnyba viešai paskelbė savo konsultaciją „Dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“. Joje Priežiūros tarnyba aiškiai nurodė, kad „Lošimų organizatoriai savo interneto svetainėse ir lošimo organizavimo vietose gali skelbti informaciją apie lošimus neatsižvelgdami į šią konsultaciją ir Azartinių lošimų įstatyme nustatytus reikalavimus azartinių lošimų reklamai.“ Taigi, jau po Pakeitimo įstatymo priėmimo Priežiūros tarnyba patvirtino pareiškėjo teisę savo interneto svetainėje (lošimų organizavimo vietoje) skelbti informaciją apie savo veiklą ir siūlomus lošimus nevaržomai. Tuo pačiu Priežiūros tarnyba sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad pareiškėjas šią teisę galės įgyvendinti be jokių apribojimų ir jam nebus taikomos jokios sankcijos už minėtos informacijos skelbimą.

19.3.3. Azartinių lošimų organizavimo veikla Lietuvos Respublikoje nėra uždrausta. Nepaisant to, kad azartinių lošimų veikla yra licencijuojama ir jos reglamentavime vyrauja įvairūs draudimai, ši veikla vis vien yra viena iš ūkinės veiklos rūšių. Savo interneto svetainėje organizuodamas nuotolinius azartinius lošimus, pareiškėjas įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis.

19.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad informacija, kuri buvo skelbiama Bendrovės interneto svetainėje, yra skatinanti dalyvauti lošimuose ir pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas.

19.4.1. Vadovaujantis ALĮ 12 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo interneto svetainė yra nuotolinio lošimo paslaugų teikimo vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Informacijos apie pareiškėjo veiklą, siūlomas paslaugas (lošimų taisykles, lažybų pasiūlą), interneto svetainės funkcionalumus ir ypatumus interneto svetainėje skelbimas per se (savaime) negali būti laikomas skatinimu dalyvauti lošimuose, nes svetainės lankytojai pareiškėjo svetainėje lankosi nieko neskatinami ir patys savarankiškai nori susipažinti su informacija, siekdami pasinaudoti paslaugomis, kurios yra teikiamos teisėtai.

19.4.2. Priežiūros tarnyba pareiškėjo patikrinimą pradėjo pagal pareiškėjo tiesioginio konkurento UAB „TOP SPORT“ skundą, o ne pagal interneto svetainės lankytojo ar pareiškėjo kliento skundą (tokių skundų apskritai nebuvo). Patikrinimo metu Priežiūros tarnyba netyrė ir nenustatė, kad konkreti pareiškėjo interneto svetainėje skelbiama informacija iš tiesų skatino konkrečius asmenis lošti ir kokiu būdu. Priežiūros tarnyba taip pat nenustatė, kad pareiškėjo interneto svetainėje skelbiama informacija darytų kokį nors realų neigiamą poveikį svetainės lankytojams, taip pat nenustatė, kad tokia informacija būtų neteisinga ar klaidinanti. Pareiškėjo interneto svetainėje nuolat yra skelbiama informacija apie neatsakingų lošimų galimą sukelti žalą. Be to, asmuo, norėdamas pasinaudoti pareiškėjo paslaugomis, prieš tai turi atlikti tam tikrus būtinus veiksmus – sudaryti nuotolinio lošimo sutartį (kartu pereidamas kliento pažinimo procedūrą), pervesti į lošimų sąskaitą lėšas, pasirinkti lošimą ir atlikti statymą. Taigi lošimų paslauga asmuo negali pasinaudoti spontaniškai.

19.4.3. Įsakymo 1.1.20 punkte (17 psl.) pateiktoje informacijoje, kuri Įsakymu ir skundžiamu sprendimu buvo įvertinta neva skatinančia dalyvauti lošimuose, yra didelė dalis informacijos, kurią pareiškėjas ne tik turi teisę, bet ir privalo skelbti pagal teisės aktus. Dalis Bendrovės interneto svetainėje skelbtos informacijos tiesiog pateikė duomenis apie lažybų pasiūlą. Tokio pobūdžio informacijos skelbimas Bendrovės tinklapyje negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ALĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą.

19.4.4. Įsakyme tariamas skatinimas grindžiamas vien tik Priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto O. M. (O. M.) konsultacine išvada. Tačiau šio „specialisto“ konsultacine išvada neturėjo pagrindo vadovautis nei Priežiūros tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas, nes tai yra Priežiūros tarnybos darbuotojo subjektyvi ir jokiais faktiniais objektyviais duomenimis neparemta nuomonė.

19.4.5. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos privalo atitikti kiekvienas administracinis sprendimas. Iš Įsakymo negalima aiškiai identifikuoti, kokią konkrečią informaciją iš Bendrovės interneto svetainės ir dėl kokių konkrečių motyvų Priežiūros tarnyba laikė pažeidžiančia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Nei surašant Patikrinimo aktą, nei vėliau jo pagrindu priimant Įsakymą Priežiūros tarnyba tinkamai nesuformulavo kaltinimo Bendrovei ir tinkamai nenustatė visų būtinų pažeidimo požymių – objekto ir objektyviosios pusės. Todėl nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjui buvo taikytos poveikio priemonės ir kokią informaciją pareiškėjas gali skelbti savo interneto svetainėje, kad nepadarytų pažeidimo. Priežiūros tarnyba ne tik privalėjo nurodyti baigtinį sąrašą teiginių, kuriuos laiko neatitinkančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų, tačiau turėjo atskirai pagrįsti, kodėl toks kiekvienas teiginys laikytinas draudžiamu skatinimu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Tačiau to Priežiūros tarnyba nepadarė, o pirmosios instancijos teismas šiuos pažeidimus nepagrįstai ignoravo.

20. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir UAB „Amber Gaming“ apeliacinį skundą atmesti, taip pat atmesti prašymą iš Priežiūros tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą, pažymi, kad:

21.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Bendrovės skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, teismo sprendimo motyvai argumentuoti, todėl nėra pagrindo tenkinti Bendrovės apeliacinį skundą.

21.2. Europos Komisijos techninio reglamento duomenų bazėje išties nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublika būtų pateikusi Europos Komisijai pranešimą apie Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-392, tačiau šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo tai daryti, kadangi draudimas skatinti lošti nėra naujai įtrauktas į ALĮ. Iki ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo toks draudimas jau buvo nustatytas įstatyme ir galiojo, tačiau jo formuluotė buvo susijusi su konkrečių skatinimo būdų ir priemonių, kurie draudžiami, išvardijimu. Po įstatymo pakeitimo draudimas buvo sugriežtintas ir išplėstas, įtraukta nuostata dėl draudimo „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“ skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, pateikti galimi skatinimo pavyzdžių pavyzdžiai, kurie savo esme panašūs į anksčiau galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje išvardintas priemones ir būdus, taip pat įtraukiama abstrakti sąvoka „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“. Be to, Europos Komisija apie iki 2021 m. liepos 14 d. galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje įtvirtintą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardintais būdais buvo informuota. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2021 m. gegužės 5 d. pateikė pagrindinio komiteto išvadą Nr. 109-P-19 (nors ir remdamasis kitais pagrindais), kad nėra pagrindo apie projektą pranešti Europos Komisijai.

21.3. Apeliaciniame skunde vertinamas Seimo priimto Pakeitimo įstatymo ir šio įstatymo priėmimo procedūros teisėtumas, kas priskirtina ne administracinių teismų kompetencijai, o išimtinai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

21.4. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos negalima aiškinti nepagrįstai susiaurindami, t. y. negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią po šio žodžio, su pirmąja sakinio dalimi. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose.

21.5. Reikalavimai azartinių lošimų reklamai nustatyti ALĮ 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse, o draudimas skatinti dalyvauti lošimuose nustatytas ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje. Taigi, ALĮ aiškiai nurodyta, kaip galima reklamuoti azartinius lošimus, be to, ALĮ aiškiai įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti lošimuose. Lošimų organizatoriai, kuriems išduoti leidimai organizuoti nuotolinius lošimus, savo interneto svetainėse privalo nurodyti organizuojamų lošimų rūšis, skelbti lošimų reglamentus ir kitą, su teisėtai vykdoma lošimų veikla susijusią informaciją. Taigi, lošimų organizatorių interneto svetainėse skelbiamai informacijai pritaikius azartinių lošimų reklamos skelbimo reikalavimus, lošimų organizatoriai privalėtų pašalinti informaciją, kurią skelbti interneto svetainėse įpareigoja kitos ALĮ nuostatos. Atsižvelgiant į tai, Priežiūros tarnyba, šiuo atveju vertina tik tai, ar lošimo organizatorių interneto svetainėse skelbiama informacija nepažeidžia draudimo skatinti dalyvauti lošimuose (ALĮ 10 str. 19 d.). Esant tokiam reglamentavimui, lošimo organizatorių interneto svetainėse skelbiamos informacijos atitikimas ALĮ 10 straipsnio 9, 91, 92 dalių reikalavimams negali būti atliekamas, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog Įsakymas yra neteisėtas, nes pažeidžia Bendrovės teisėtus lūkesčius, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

21.6. Priežiūros tarnybos specialisto – psichologo nuomonė (išvada) nėra laikytina papildomu įrodymu byloje, ji nepaneigia ir nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau ši specialisto nuomonė padeda geriau atskleisti skatinimo sąvoką ir susidaryti bendrą nuomonę apie Bendrovės interneto svetainėje skelbiamos informacijos lošėjams daromą įtaką (galimai žalą).

21.7. Licencijos Nr. 0114 organizuoti totalizatorių pagrindu Bendrovė turėjo antžeminius totalizatoriaus punktus, šios licencijos pagrindu Priežiūros tarnyba Bendrovei ir išdavė leidimą organizuoti nuotolinius lošimus (Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. DIE-246 „Įsakymas dėl leidimo UAB „Amber Gaming“ organizuoti nuotolinius lošimus ir nuotolinio lošimo organizavimo reglamento patvirtinimo“), todėl būtent dėl šios licencijos galimo galiojimo sustabdymo Bendrovė ir buvo įspėta. Bendrovei turėtų būti žinoma, kokios licencijos pagrindu yra vykdoma veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. DIE-306 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-33-(7.3)“ teisėtumo.

23. UAB „Amber Gaming“ yra 2020 m. rugpjūčio 7 d. įregistruota uždaroji akcinė bendrovė, nuo 2021 m. vykdanti azartinių lošimų veiklą. Pareiškėjas turi Priežiūros tarnybos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Bendrovė savo veikloje naudoja Lietuvos Respublikoje (Valstybiniame patentų biure) registruotus prekių ženklus 7bet. ir 7bet.casino, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje www.7bet.lt.

24. Įsakyme atsakovas: konstatavo, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjo interneto svetainėje https://7bet.lt/ užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose); nutarė pareiškėjui skirti 6 789 Eur baudą; įspėjo pareiškėją apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių Nr. 0114, išduotos Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming išdavimo“, galiojimo sustabdymą už Įsakyme konstatuotą pažeidimą ir nustatė vieno mėnesio terminą pažeidimui pašalinti.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė.

26. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Amber Gaming“ skundą patenkinti ir panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti 11,25 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

V. 27. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta dėl kitos teisme nagrinėtos analogiškos administracinės bylos Nr. A-11-415/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02655-2022-7).

28. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. A-11-415/2025 pagal pareiškėjo UAB „Unigames“ apeliacinį skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Unigames“ skundą atsakovui Tarnybai dėl įsakymo panaikinimo. Nurodytoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2022 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. DIE-314 „Dėl atlikto UAB „Unigames“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-36-(7.3)“, kuriuo UAB „Unigames“, be kita ko, skirta 12 662 Eur bauda už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą.

Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė 2025 m. kovo 13 d. (Nr. C-120/24) (toliau – ir ESTT prejudicinis sprendimas). Atnaujinusi bylos nagrinėjimą minėtoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus, 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 konstatavo, kad į ALĮ 10 straipsnio 19 dalį naująją redakciją buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT prejudicinio sprendimo 52 punkte nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, taigi darytina išvada, kad Komisijai nepateiktas techninis reglamentas – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo (2001 m. gegužės 17 d.

įstatymas Nr. IX-325, įsigaliojęs 2021 m. gegužės 20 d.) – projektas, t. y. neįvykdyta Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Lošimų priežiūros tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

30. Minėta, kad Įsakyme atsakovas: konstatavo, jog nuo 2021 m. spalio 13 d. ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjo interneto svetainėje https://7bet.lt/ užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose).

31. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, Bendrovei buvo paskirta bauda. Kadangi anksčiau minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl minėtos teisės nuostatos taikymo, šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.

32. Įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 buvo pripažinta, kad iš esmės analogišku atveju Tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymas, priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi (dėl to, kad Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 str. 19 d. nuostatą), negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Analogiškos pozicijos laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-301-463/2025, 2025 m. birželio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025.

VI. 34. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikia nuomonę, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos pareiškėjui, kadangi priimdamas ginčijamą Įsakymą, atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu (ALĮ 10 str. 19 d.), neatliko neteisėtų veiksmų ir neturėjo pagrindo abejoti šio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu.

35. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

36. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

37. Bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamu atveju nepriteisimas paneigtų „pralaimėjęs moka“ principą, proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kyla reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021). Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024).

38. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas.

39. Pareiškėjas prašo iš viso atlyginti 3 036,25 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (į šią sumą įskaitant sumokėtą žyminį mokestį). Suteiktos teisinės paslaugos (jų pobūdis) yra detalizuotos 2023 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. NOOR-2305-0084. Suteiktos teisinės paslaugos apima šiuos darbus – apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą. Sąskaita yra apmokėta, mokėjimo nurodymo kopija pridėta.

40. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgus į byloje keliamus teisinius klausimus, bylos apimtį ir sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. DIE-306 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-33-(7.3)“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Amber Gaming“ iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3 036,25 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė